Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams R. V., T. K., T.A. V., asociacijai Pavilnio gyventojų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini) gyvenvietė‘‘ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys M. N., A. S., N. S., E. K., T. K., A. L.-K., M. G., K. E.-G., T. K., J. K., J. J., M. J., J. L., S. L., D. Š., V. Š., A. M., V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams R. V., T. K., T.A. V., asociacijai Pavilnio gyventojų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini) gyvenvietė“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriame prašė pripažinti ir nustatyti, kad atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai riboja jo kaip bendraturčio teises į žemės sklypą ir jame esančius inžinerinius tinklus bei prašė įpareigoti juos nutraukti neteisėtus veiksmus ir netrukdyti naudotis inžineriniais tinklais- prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų tinkle, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

2. Nurodė, kad 2008-2009m. jis su kitais bendraturčiais (atsakovais) bendros dalinės nuosavybės teise pirko 1,5745ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) D. J. perpardavė savo dalį jam, R. V., T. K. ir A. V.. Faktiniai bendraturčiai sutarė, kad sklypas bus padalintas mažesniais sklypais ir bus vystoma individualių namų statyba, dalį kurių pardavus bus susigrąžintos padarytos investicijos. Buvo parengtas jungtinės veiklos projektas, kurio pasirašyti nepavyko. 2011m. prasidėjo derybos dėl inžinerinių tinklų projektavimo. Rangovu tapo UAB ,,Rimgauda‘‘. Kilus ginčui R. V. prašė jį sutikti, kad bendrai valdomame sklype būtų įrenginėjami nuotekų ir vandentiekio tinklai. Ieškovas sutikimą išdavė su sąlyga, kad išlaidas padengs kiti bendraturčiai, nurodyti statybos leidime. Sutikimas buvo duotas tik nuotekų ir vandentiekio įrengimui. 2014 m. vasario 10 d. ieškovas gavo A. V. ir asociacijos, T. K., A. V. raginimą sumokėti už atliktus darbus. Jis atsakė, kad jokios jungtinės veiklos nevykdo. 2014m. rugsėjo 10 d. iš asociacijos gavo pranešimą su siūlymu, kad asociacija išsiimtų naują statybos leidimą jau pastatytiems inžineriniams tinklams ir registruotų juos savo vardu. 2014m. spalio 13d. jis atsisakė pasiūlymo ir nurodė, kad sutinka registruoti tinklus kartu su kitu bendraturčiu. Nuo 2014 m. asociacija, kurią sudarė atsakovai, trukdo jam naudotis esančiomis inžinerinėmis komunikacijomis, tinklai yra pilnai įrengti, priduoti, buitinių nuotekų tinklai nėra iki galo užbaigti, nes nėra siurblio. Prie tinklų yra prisijungę šalia esantys namų naudotojai- tretieji asmenys. Atsakovai siekia iš jo pasipelnyti ir išsireikalauti nepagrįstas sumas, grasina atjungti nuo tinklų, tikėtina anoniminiais skundais klaidina UAB ,,Vilniaus vandenys‘‘. Ieškovas prašė taikyti po 289Eur baudą atsakovui R. V. ir asociacijai dėl procesinių principų pažeidimo, nes pastarieji nepateikė teismui teisėjo rezoliucija reikalaujamų dokumentų ir vengia juos pateikti, kuo vilkina procesą. Prašo ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti.

3. Atsakovai T. K., Pavilnio gyventojų bendrija ,,(duomenys neskelbtini) gyvenvietė‘‘ su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nepagrįstai ieškovas teigia, jog yra atsakovų lėšomis statomų inžinerinių tinklų bendraturtis nes jis nėra minėtų tinklų bendrasavininkas ir negali reikšti reikalavimų dėl jų naudojimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai gadina tinklus, kad neteikia jam informacijos. Ieškovas be atsakovų sutikimo savavališkai prisijungė prie inžinerinių tinklų. Ieškovas atsisakė prisidėti prie tinklų finansavimo, darbais nesidomėjo, statybos dokumentų neprašė. Būdamas statybos leidime nurodytas kaip statytojas ieškovas savo statytojo prievolių nevykdė, o nemokamai naudojasi atsakovų sukurtu turtu. Ieškovas nebuvo jokių statinių bendrasavininku. 2014-02-07 ieškovo laiške jis pats pripažįsta, kad jam nuotekų tinklai nepriklauso. 2011-06-23 sutikimu ieškovas neprieštaravo, kad būtų vykdomi vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų statybos darbai. Pagal LAT praktiką tokio ieškinio M. N. reikšti negali. Į bylą pateikti asociacijos įrodymai patvirtina, kad ieškovui ir jo sutuoktinei ne kartą buvo siūloma prisijungti prie tinklų tinkamai už juos kompensavus. Ieškovas atsisakė kompensuoti, nori nemokamai naudotis atsakovų turtu. Prašydamas nustatyti naudojimosi žeme tvarką ieškovas nepateikia jokios tvarkos aprašymo; kaip, kokia dalimi, kas turėtų naudotis. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis yra inžinerinių ir nuotekų tinklų bendraturtis ir kad jam teisė atsirado CK 4.47str. 4d. pagrindu, t.y. pagaminant naują daiktą. Ieškovas nepateikia įrodymų apie tariamos nuosavybės atsiradimo momentą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Savo reikalavimą grindžia vien 2011-2012m. duotu sutikimu statyti tinklus su sąlyga, kad finansuos kiti bendraturčiai. Ieškovas nėra pagamintų daiktų bendraturtis, nes jokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl daiktų pagaminimo nebuvo. Jis pats pripažįsta, kad neprisidėjo prie tinklų finansavimo. Ieškovas reiškia negatorinį ieškinį ir turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės pažeistos. Ieškovas yra tik žemės sklypo bendrasavininkas, bet ne atsakovų pagamintų daiktų bendraturtis. Jis neturi teisės reikšti ieškinio CK 4.98str. pagrindu. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad jo teisės į žemės sklypą yra pažeistos ar yra ribojamos. Prašo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

4. Atsakovas T.A. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis neprivalo pagal ieškinį atsakyti ieškovui, nes jis nėra nė vieno ginčo sklypo bendrasavininkas bei inžinerinių tinklų bendraturtis. Ieškovas, prieš pareikšdamas ieškinį ir būdamas advokatas, privalėjo NTR bazėje pasitikrinti, kas yra ginčo sklypų ir tinklų savininkas ir/ar bendraturtis. Nurodo, kad jo atžvilgiu ieškovas nereiškia jokių reikalavimų. Nesutinka su ieškinio reikalavimais analogiškų, kaip ir kiti atsakovai argumentų pagrindu. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė savo teiginio, jog ginčo inžinerinių tinklų statybą finansavo ieškovas su kitais statytojais, jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų. Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad pardavęs savo žemės sklypą 2014 m. gautomis lėšomis su kitais projekto vystytojais nepasidalino. Teismas nusprendė, kad ieškovo nurodyti motyvai pripažinti jį bendrastatytoju nėra įrodyti ir ieškovas negali būti laikomas įgijęs daiktą naujo daikto pagaminimo būdu. Be to byloje nėra įrodymų, kad inžineriniai tinklai kaip naujas daiktas yra pabaigtas (CK 4.47str. 4p.).

6. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą teikdamas patikslintus ieškinius nesavalaikiai, pažeisdamas proceso reikalavimus, prašė įvairių dokumentų iš atsakovų ir juos gavęs nesavalaikiai tikslino reikalavimus, taigi iki 2017-05-25 jokio patikslinto ieškinio nepateikė (bylos nagrinėjimas iš esmės) iš ko darytina išvada, kad reikalaujami įrodymai ieškovui nebuvo reikalingi. Pažymėtina, kad procesu piktnaudžiavo ne statistinis bylininkas, o ieškovas- advokatas, kuriam ne tik gerai turi būti žinomos procesinės teisės ir pareigos bet ir jų nesilaikymo procesinės pasekmės. 2017-06-16 teismo nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau ieškovas išvadų nepadarė. Teismas ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 3000 Eur baudą, kurios 50 procentų skyrė atsakovams, t.y, po 500 Eur R. V., T. K., T.A. V.( CPK 95str. ).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliantas (ieškovas) M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas visiškai.

8. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nemokėjo kitiems bendraturčiams už vandens ir nuotekų infrastruktūros įrengimą, atsakovai turi teisę reikalauti, kad M. N. kaip statytojas (bendrastatytojas) ir bendraturtis atlygintų (kompensuotų) jam tenkančią dalį. (CK 4.73 str. 3 d., 4.76 str.).

9. ieškovas yra vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros statytojas (bendrastatytojas) ir bendraturtis nes turi statybos leidimą (e.byla Tomas I, puslapis 20) ir yra žemės sklypo, kuriame pastatyta vandentiekio ir nuotakų infrastruktūra bendraturtis.

10. Tai, kad Atsakovai už vandens ir nuotekų infrastruktūrą iš ieškovo reikalavo 29 627 EUR (102 296,13 LT), nors pagrįstų išlaidų, tenkančių ieškovui (1/5) yra tik už 9 099,16 EUR įrodo atsakovų raštas [2014-07-01 priminimas, pasirašytas R. V., e.byla Tomas I puslapis 90] ir dokumentai, kuriuos galiausiai atsakovai pateikė teismui ir ieškovui (po to, kai ieškovas gavo teismo liudijimą rinkti įrodymus) [2016-03-22 Teismo nutartis įpareigojanti atsakovus pateikti įrodymus e.byla Tomas I, puslapis 125; 2016-11-03 Teismo liudijimas rinkti]. Atsakovai šios bylos procesiniuose dokumentuose melavo teismui, kad nereikalauja didesnių išlaidų už vandens ir nuotekų infrastruktūros įrengimą.

11. Teismas ginčo byloje nukrypo nuo LAT teisės aiškinimo praktikos ir klaidingai taikė materialinę teisę ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovas nėra bendrastatytojas ir bendraturtis.

12. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas „nepateikė pagrindžiančių įrodymų“, kad atsakovai gadina komunikacijas ir inžinerinius tinklus (sprendimo 4 psl. 2 pastraipa). Ieškovas pateikė nuotraukas, kuriame užfiksuotas betonvežis, išmontuotas nuotekų vamzdis ir pareiškimą policijai, kuriame nurodyta, kad R. V. pradėjo pilti betoną į nuotekų šulinį. [e.byla Tomas I puslapiai 164-174]. Šių įrodymų pagrindu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones uždrausdamas atsakovams gadinti vandentiekio ir nuotekų tinklus (2016-05-12 nutartis e.byla Tomas I puslapiai 175-176).

13. Teismas priteisė T.A. V. bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 3515,05 EUR, nurodydamas „Kadangi jos atitinka advokato darbo laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių“. Ieškovas neginčija kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidų (503,36 EUR ir 484,48 EUR), kurios atrodo pagrįstos. Dėl T.A. V. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovas pasisakė teismo posėdžio metu, kad jos yra akivaizdžiai nepagrįstos. T.A. V. bylinėjimosi išlaidų pagrindimas pateiktas byloje, kurioje matyti, kad už atsiliepimo paregimą sumokėta 2534 EUR, už pasirengimą 580,80 EUR už rašytinių paaiškinimų parengimą 349,30 EUR. T.A. V. atstovavimo sutartis sudaryta 2017-05-24 (Tomas IV puslapis 155), tuo tarpu atsiliepimas patiektas 2016-04-05 (Tomas I puslapis 134-136), kuriame aiškiai matyti, kad rengiant atsiliepimą, T.A. V. advokato neturėjo: „Kai byla bus vedama per advokatą, pateiksiu teismui atstovavimą patvirtinančius dokumentus“. Iš nurodytų įrodymų darytina išvada, kad T.A. V. atsiliepimą parengė ne advokatai, kurie už tai išrašė sąskaitą. Kaip minėta, šias pastabas dėl T.A. bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodė teismo posėdyje (2018-02-10 teismo posėdis garso įrašas 39:53 -43:15) ir rašytinėse baigiamosiose kalbose (paskutinis puslapis 2 pastraipa).

14. Ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo pareikšti siekiant užtikrinti Ieškovo nuosavybės teisę, interesus naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais ir gauti kompensaciją, kai prie tinklų jungsis kiti naudotojai. Ieškinys pateiktas sąžiningai ir pagrįstai.

15. Teismas sprendimą skirti baudą grindžia neegzistuojančiomis aplinkybėmis ir faktais. Skundžiamame teismo sprendime (5 psl. 1 pastraipa) teismas nurodo, kad „2017-06-16 teismo nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau ieškovas išvadų nepadarė“.

16. Apeliantas prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti (CPK 314 str.): 2012-04-16 El.susirašinėjimas tarp M. N. ir R. V. (su priedu), kuris patvirtina, kad M. N. 2011-06-23 sutikimas dėl vandentiekio i nuotekų tinklų statybos buvo pasirašytas ir perduotas ne 2011 metais, o 2012-06-16. Šiuos įrodymus apeliantas teikė pirmosios instancijos teismui 2017-05-25 posėdžio metu (garso įrašas 1:09:26-1:12:30), taip pat 2018-01-04 posėdyje (37:54-43:15:). Šie įrodymai buvo teikiami, kaip reakcija į prieš tai vykusiame teismo posėdyje atsakovų melagingus pareiškimus, neva M. N. sutikimą davė 2011 metais(2018-01-04 posėdis garsi įrašas R. V. 1:47:00-1:47:28). To paties teismo posėdžio metu M. N. nurodė kad tiksliai datos neprisimena, kada teikė sutikimą, tačiau tai įvyko daug vėliau, nei sutikimo data. Taip pat M. N. nurodė, jei ras įrodymus pagrindžiančius jo teiginius (ir paneigiančius atsakovų teiginius), juo pateiks teismui. Šiuos įrodymus M. N. teikė savalaikiai – t.y. iškart kitame įvykusiame teismo posėdyje kai iškilo tokių įrodymų pateikimo būtinybė – teismo posėdyje šalims teigiant prieštaringas aplinkybes. Teismas neargumentavo ir nepagrindė, kodėl atsisako priimti tokius įrodymus. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovai eilinį kartą meluoja nurodydami aplinkybes.

17. Apeliantas taip pat prašo priimti naujus dokumentus.: 2018-03-30 Vilniaus apygardos teismo (kaip apeliacinės instancijos) nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-248-590/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34509-2016-9), kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 d. sprendimas civilinėje byloje . Pridedama nutartis yra svarbi nagrinėjant ginčo bylą, nes joje išspręsti tam tikri klausimai, kurie yra šios bylos nagrinėjimo aplinkybės (statytojo statusas, prisijungimo prie tinklų teisėtumas).

18. Pagal bylos medžiagą atsakovui R. V. priklausanti ir jo vadovaujama UAB „POC“ finansavo vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrengimą, tai reiškia, kad sprendimas šioje byloje sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes UAB „POC“. Atitinkamai UAB „POC“ turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str., 329 str. 2d 2 p.). Teismas savo iniciatyva UAB „POC“ neįtraukė trečiuoju asmeniu ir atsakė tai daryti, kai ieškovas to prašė.

19. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokio prašymo motyvai – pirmojoje instancijoje nebuvo įrodymų tyrimo. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje, tam, kad ji būtų tinkamai išnagrinėta, yra būtina įrodymų tyrimo stadija, kad ieškovas galėtų pasisakyti dėl įrodymų, pateikti paaiškinimus dėl jų, o teismas galėtų visapusiškai ištirti bylą ir padaryti išvadas ir priimti sprendimą, kuris remiasi bylos medžiaga.

20. Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus patvirtinančius dokumentus. T. K. nurodė šiuos argumentus:

20.1. Apeliaciniame skunde ieškovas nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados, kad ieškovo nurodyti motyvai pripažinti jį bendrastatytoju nėra įrodyti ir ieškovas negali būti laikomas įgijęs daiktą naujo daikto pagaminimo būdu. Tokia pirmos instancijos teismo išvada visiškai atitinka paties apelianto nurodytą LAT praktiką (LAT 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-287-611/2015, 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje e3K-3-26-701/2018) ir teisinį reglamentavimą (CK 4.47 str. 1 d 4 p, Statybos įstatymo 3 str. 2 d.).

20.2. naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

20.3. Šioje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi nurodyta teismų praktika ir pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atitinka Statybos įstatyme įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos, jis statytoju prašė pripažinti tik pagal dalį statytojo sampratos, neįrodė, kad prisidėjo prie tinklų statybos savo darbu, medžiagomis ar pinigais, ko neneigia ir jis pats. Todėl ieškovas negali būti pripažintas bendrastatytoju. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendime visiškai teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra įgijęs daiktą (inžinerinius tinklus) pagaminimo būdu (CK 4.47str. 4 p.), nėra pateikęs įrodymų, jog finansavo jų statybą, todėl nėra jų bendraturtis. Be to, tinklai nėra užbaigti, nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl negali atsirasti nuosavybės teisė tol, kol neatsirado daiktas, kuris būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

20.4. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovas daugybę kartu buvo žodžiu ir raštu informuotas apie prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bei naudojimosi atsakovų sukurta infrastruktūra sąlygomis, įskaitant jam tenkančios kompensacijos piniginę išraišką. Tą patvirtina Pavilnio gyventojų bendrijos „PILIES GYVENVIETĖ“ į bylą pateikti pranešimai ir laiškai, adresuoti M. N. ir jo sutuoktinei M. N.. Visa atsakovų sukurta infrastruktūra, įskaitant vandentiekio ir nuotekų tinklus, yra perduota administruoti Pavilnio gyventojų bendrijos „PILIES GYVENVIETĖ“. Visi besiribojančių sklypų savininkai gali kreiptis į bendriją ir visiems vienodomis sąlygomis suderinti kompensacijos mokėjimą ir naudojimosi infrastruktūra sąlygas. Nė vienas iš kitų sklypų savininkų, išskyrus M. N., nereiškia jokių pretenzijų dėl nustatytų sąlygų. M. N., piktnaudžiaudamas tuo, kad formaliai yra nurodytas į statytoju bylą pateiktame statybos leidime, siekia atsakovų bei kitų sklypų savininkų, kurie sutinka kompensuoti infrastruktūros įrengimo išlaidas, sąskaita neatlygintinai tapti svetimo turto savininku ir nemokamai naudotis kitų asmenų lėšomis sukurtu turtu. Tokie jo veiksmai galimai turi CK XX skyriuje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo požymių (CK 6.237 str., 6.242 str.).

20.5. pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai skyrė baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. pagrindu. Apeliaciniame skunde ieškovas nepaneigė pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimus šioje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkint bylos nagrinėjimą (CPK 95 str.). Ieškovas dar 2016-02-09 pareiškė ieškinį šioje byloje, 2016-10-31 pateikė patikslintą ieškinį, vėliau ieškovo prašymu į bylą buvo įtraukti 23 tretieji asmenys, iš atsakovų išreikalauta daug įvairių dokumentų, kurių ieškovas prašė neva ieškinio reikalavimų tikslinimui (paskutiniai papildomi įrodymai šioje byloje iš atsakovų pusės buvo pateikti 2017-01-11, o paties ieškovo - 2017-02-20). Dėl į bylą įtraukto didelio skaičiaus trečiųjų asmenų ir papildomų dokumentų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė, tačiau nepaisant to, ieškovas, nors ir turėjo daugiau kaip trys mėnesius tikslinti savo ieškinio reikalavimus, iki 2017-05-25 teismo posėdžio (bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia) jokio patikslinto ieškinio nepateikė, tokia procesine teise nepasinaudojo, tuo pačiu pripažindamas, kad papildomi įrodymai jam nebuvo reikalingi. 2017-06-16 ieškovas pateikė teismui prašymą dėl galutinių reikalavimų sutikslinimo/dalies reikalavimo atsisakymo, naujo įrodymo prijungimo, trečiojo asmens įtraukimo, nurodydamas, kad tikslina ieškinį dėl to, kad atsakovams neva nėra aiškūs jo reikalavimai. Tai tik dar kartą parodė, kad ieškovas pats nėra tikras savo ieškinio reikalavimų pagrįstumu bei teisėtumu, todėl juos keisdamas jau trečią kartą, toliau siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą.

21. Atsakovas T. A. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

21.1. Atsakovas T. A. V. nėra nei vieno iš ieškinyje nurodytų žemės sklypų savininkas ir/ar bendraturtis, nei nėra ieškinyje nurodytų inžinerinių tinklų – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis. Dėl šių priežasčių atsakovas T. A. V. negali atsakyti nei pagal vieną iš ieškinio reikalavimų: atsakovas T. A. V. negali atsakyti dėl Ieškovo pripažinimo ginčo inžinerinių tinklų statytoju ar bendraturčiu, būti įpareigotas nutraukti kokius nors neteisėtus veiksmus ar juolab nebūdamas bendraturčiu atsakyti pagal reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais inžineriniais statiniais tvarką. Ieškovui duomenys apie tai, kad Atsakovas nėra žemės sklypų savininkas ir inžinerinių tinklų savininkas ar bendraturtis buvo ar turėjo būti žinomi iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų, taip pat tai ne kartą Ieškovui buvo akcentuota bylos nagrinėjimo metu. Nepaisant to, Ieškovas nepašalino Atsakovo iš teisminio proceso ir toliau palaikė savo ydingai reiškiamus reikalavimus ir toliau juos palaiko. Toks ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pareikštas netinkamam Atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai atmetė.

21.2. Ieškovas jį statytoju prašė pripažinti tik pagal dalį statytojo sampratos elementų, tačiau tam, kad būtų pripažintas statytoju, jis privalėjo įrodyti egzistuojant jo atitikimą visiems reikalavimams, kurie keliami statytojui. Ieškovas nepateikė byloje nei vieno įrodymo, jog jis prisidėjo prie ginčo inžinerinių tinklų statybos savo darbu, medžiagomis ir/ar pinigais, o pats Ieškovas pripažįsta, jog į statomus inžinerinius tinklus nėra investavęs. Ieškovas taip pat neįgyvendino užsakovo teisių dėl inžinerinių tinklų statybos ir jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Apeliaciniame skunde Apeliantas taip pat patvirtino, jog nėra investavęs ir prisidėjęs prie ginčo inžinerinių tinklų statybos. Taigi, Ieškovas negali būti pripažintas ginčo inžinerinių tinklų statytoju (bendrastatytoju).

21.3. Ieškovo teiginys, jog už jį ginčo inžinerinių tinklų statybą finansavo kiti statytojai, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovo teiginiai esant buvusius tokius susitarimus kaip jungtinę veiklą yra nepagrįsti, kadangi jokia jungtinė veikla tarp Ieškovo bei juolab Atsakovo neegzistavo. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, jog Ieškovas pasitraukė iš vystomo projekto bei nurodė neprisidėsiąs investicijomis ar dengs kokias nors išlaidas. Be to, pats Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pardavęs savo žemės sklypą 2014 m. gautomis lėšomis nesidalino su kitais projekto vystytojais, kas reiškia, jog pats sutinka, jog dėl jungtinės veiklos nebuvo susitarta ir ji nebuvo vykdoma. Dėl nurodytų motyvų Ieškovo reikalavimas pripažinti jį ginčo inžinerinių tinklų bendraturčiu taip pat visiškai pagrįstai buvo atmestas.

21.4. Ieškovas neįrodęs savo prisidėjimo prie ginčo inžinerinių tinklų statybos, negali būti laikomu įgijusiu daiktą naujo daikto pagaminimo būdu (CK 4.47 str. 4 p.). Ieškovas nepagamino ir nesukūrė inžinerinių tinklų, nebuvo inžinerinių tinklų statybos užsakovas, todėl nėra bendraturtis. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog inžineriniai tinklai yra nebaigti statyti, dar nėra pagamintas nekilnojamasis daiktas, o tik jo dalis. Nei pats daiktas, nei jokia nebaigta statyba nėra registruota nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu nėra pagaminto daikto viso statinio, daikto, kaip inžinerinių tinklų, o yra tik atskiros tokių tinklų dalys. Nesant paties nuosavybės teisės objekto – daikto, objektyviai neįmanoma įgyvendinti teisių, todėl nuosavybės teisė negali atsirasti tol, kol neatsirado daiktas ir kol jis nėra registruotas nekilnojamojo turto registre.

21.5. Ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką Atsakovo atžvilgiu taip pat visiškai pagrįstai buvo atmestas, kadangi Atsakovas nėra žemės sklypo bendraturtis. Be kita ko, kaip matyti, reiškiamas ydingas reikalavimas, kadangi juo prašoma nustatyti ne žemės sklypo naudojimosi, o prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas, kas yra visiškai skirtingi institutai. Vien tai, kad Ieškovas yra žemės sklypo bendraturtis, nereiškia, jog ir inžineriniai tinklai yra jo bendroji nuosavybė. Ieškovas neturi teisių reikšti reikalavimų dėl trečiųjų asmenų teisių.

22. Pavilnio gyventojų bendrijos „PILIES GYVENVIETĖ“ pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo Apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

23. Ieškovo M. N. reikalavimas dėl jo pripažinimo statomų inžinerinių tinklų statytoju, bendraturčiu yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais dokumentiniais įrodymais. Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingą faktą, kad ieškovas yra kategoriškai atsisakęs vykdyti savo, kaip statytojo prievoles ir nėra prisidėjęs prie ginčo inžinerinių tinklų statybos.

24. Ieškovas M. N., būdamas vos dviejų žemės sklypų bendrasavininkas (t. y. realiai nuosavybės teise turintis apie kelis arus žemės iš bendros 1,5 ha teritorijos) visiškai nepagrįstai ir be jokių įrodymų ieškinyje tvirtina, kad yra inžinerinių tinklų - vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai teigė, kad jo nuosavybės teisė į nurodytus tinklus atsirado CK 4.47 straipsnio 4 dalies pagrindu, t.y. nuosavybės teisė įgyta pagaminant naują daiktą, tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas iš vis nebenurodo, kurio CK straipsnio pagrindu atsirado jo tariama nuosavybės teisė į atsakovų lėšomis ir pastangomis sukurtą turtą. Ieškovas nepateikia jokios informacijos apie jo tariamos nuosavybės teisės atsiradimo momentą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat patikslintame ieškinyje nėra nurodyta jokių duomenų apie konkretų daiktą ar jo dalis, į kurį reikalaujama pripažinti nuosavybė. Savo teiginius apie tariamai atsiradusią nuosavybės teisę ieškovas grindžia vien tuo, kad „2011 - 2012 metais davė sutikimą statyti inžinerinis tinklus su sąlyga, jog statybos bus finansuojamos, kaštai dengiami kitų statytojų, su sąlyga, jog statybos bus vykdomos tik pagal parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą“. Ieškovo minimas sutikimas yra jo 2011 m. birželio 23 d. išduotas atsakovams T. K. ir R. V. sutikimas, kuriame nurodyta:

25. Aš, M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) neprieštarauju, jog būtų vykdomi vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų statybos darbai man, T. K., R. V., A. V., T. A. V. bendrosios nuosavybės teisė priklausiančiuose žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini). Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Darbai gali būti vykdomi pagal parengtus ir tinkamai suderintus projektus.

26. Kaip matyti iš nurodyto sutikimo teksto, ieškovas, išduodamas sutikimą, nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės į statybos darbų rezultatus įgijimo, taip pat jokių sąlygų dėl naudojimosi atsakovų pagamintais daiktais. Todėl šis sutikimas negali būti laikomas ieškovo nuosavybės teisės į atsakovų pagamintus daiktus (vandentiekio ir nuotekų tinklus) atsiradimo teisiniu pagrindu. Taigi, ieškovas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į atsakovų pagamintus daiktus (vandentiekio ir nuotekų tinklus) nei CK 4.47 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, t. y. ieškovas nėra šių daiktų savininkas, nei bet kokiu kitu pagrindu. Atitinkamai ieškovas nėra ir atsakovų pagamintų daiktų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) bendraturtis. Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Šiuo atveju, kaip pripažįsta ieškinyje pats ieškovas (ieškinio 2 p.), jokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų (bendraturčių) dėl daiktų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) pagaminimo nebuvo.

27. Ieškovas nemokėjo kitiems bendraturčiams už vandens ir nuotekų infrastruktūros įrengimą. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas 2011 metais, kai buvo pradėti statyti nuotekų ir vandentiekio, aiškiai raštu pareiškė, kad neketina prisidėti prie jų statybos organizavimo ir finansavimo, tuo tikslu išdavė kitiems statytojams 2011-06-23 sutikimą. Ieškovo dabar pareikštas noras kompensuoti dalį vandentiekio ir nuotekų tinklų išlaidų pagal savo paties skaičiavimus, praėjus keliems metams nuo jų statybos pradžios, yra nesąžiningas kitų statytojų atžvilgiu, nes kiti statytojai patyrė ne tik dokumentuotų išlaidų, bet ir organizavo statybą, vykdė užsakovo funkcijas, tokiu būdu patyrė laiko ir pinigų sąnaudas, kurios taip pat yra įtrauktinos į vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos kaštus. Atskirai pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjami jokie ieškovo reikalavimai dėl kompensacijos už vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą, atitinkamai negali būti nagrinėjami ir su šia byla nesusiję ieškovo pateikti skaičiavimai ir argumentai dėl kompensacijos, kurie nebuvo nagrinėjami pirmoje instancijoje.

28. R. V., T. K., Adelė ir A. V. įsteigė Bendriją ir jai perdavė bendrojo naudojimo objektus ir infrastruktūrą, pastatytus savo lėšomis pagal nurodytą statybos leidimą. 2014 m. gegužės 20 d. įvykęs žemės sklypų, esančių A. B. g. ir J. C. g., (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini) gyvenvietė), savininkų susirinkimas patvirtino (duomenys neskelbtini) gyvenvietės žemės sklypuose esančių bendro naudojimo objektų bei infrastruktūros perdavimo ir administravimo tvarką, pagal kurią Bendrija, administruodama (duomenys neskelbtini) gyvenvietės žemės sklypuose esančius bendro naudojimo objektus bei infrastruktūrą, surenka iš sklypų savininkų bendro naudojimo objektų bei infrastruktūros išlaikymui būtinas lėšas proporcingai kiekvieno savininko daliai. Apie susirinkimą M. N. buvo informuotas raštu, į susirinkimą buvo atvykęs, tačiau jame nedalyvavo ir nebalsavo.

29. 2014-05-30 M. N. registruotu laišku buvo siųstas Bendrijos pranešimas dėl jam tenkančios bendro naudojimo objektų bei infrastruktūros įrengimo išlaidų dalies apmokėjimo. M. N. į šį pranešimą neatsakė, jam tenkančios sumos nesumokėjo. 2014-07-01 M. N. buvo išsiųstas priminimas dėl jam tenkančios bendro naudojimo objektų bei infrastruktūros įrengimo išlaidų dalies apmokėjimo ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 9 d., tačiau į šį priminimą taip pat nebuvo atsakyta, nurodyta suma nesumokėta.

30. Pažymėtina, kad Bendrija dar 2014-10-07 raštu prašė ieškovo nurodyti kurie infrastruktūros objektai ar jų dalys yra pastatyti ieškovo lėšomis ar jam organizavus statybos darbus, taip pat pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas jokių duomenų ir dokumentų apie tai nepateikė.

31. Taigi, ieškovas ne kartą raštu buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra yra įrengti už bendrijos ir jos narių lėšas, todėl leidimas prisijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų ir naudotis bendra infrastruktūra M. N. ar jo sklypų / namų pirkėjams bus suteiktas tik tada, kai bus išspręsti su infrastruktūros įrengimo finansavimu susiję klausimai.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudą Ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

33. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. L., S. L. ir P. L. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad J. L. ir S. L. 2011-06-06 pirko žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš privačių asmenų T. K. ir E. K., kurie parduodami žemės sklypą įsipareigojo savo lėšomis, be jokio papildomo mokesčio įrengti infrastruktūrą, įvardintą sutarties VII. Skyriuje: atvesti iki sklypo ribos: elektros įvadą, gamtinių dujų įvadą, atvesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrengiant nuotekų siurblinę iki 2013-10-31, nutiesti 3m pločio keliuką, įrengti lietaus kanalizaciją ir t.t., tačiau minėtų įsipareigojimų iki šiol nėra tinkamai įvykdę. Dėl neįrengtos nuotekų siurblinės (vėluojama jau kelerius metus, o namai yra pastatyti, priduoti, gyvena šeimos su mažais vaikais) patiria ypač daug nepatogumų, prisijungus daugiau aplinkinių namų nuotekų išvežimą kartais prireikia organizuoti kas antrą dieną. Jiems nežinomos aplinkybės dėl apelianto ir atsakovų tarpusavio santykių ir ginčų šioje byloje. J. L. ir S. L. vienintelis interesas yra, kad jų žemės sklypo pardavėjai T. K. ir E. K. įvykdytų savo įsipareigojimus ir užtikrintų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos infrastruktūros kuo greitesnį įrengimą bei sudarytų mums sąlygas ja naudotis be atskiro mokesčio, kaip tai numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Prašo teismo apeliacinio skundo klausimą spręsti savo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

35. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliantas (ieškovas) prašė pripažinti ir nustatyti, kad atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai riboja jo kaip bendraturčio teises į žemės sklypą ir jame esančius inžinerinius tinklus bei prašė įpareigoti juos nutraukti neteisėtus veiksmus ir netrukdyti naudotis inžineriniais tinklais- prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų tinkle, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

36. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

37. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

38. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

39. Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę.

40. Nagrinėjamoje byloje atsakovai prieštaravo ieškovo prašymui prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Kolegija su šiuo atsakovų prieštaravimu sutinka, nes 2011-2012 m. el. laiškus ieškovas galėjo pateikti į bylą kartu su ieškiniu arba iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios - 2017-05-25. To nepadaręs, ieškovas, būdamas profesionalus teisininkas ir advokatas, turi prisiimti procesines pasekmes, numatytas CPK 181 str. 2 d. ir 314 str. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, nes pagal CPK 181 str. 2 d. teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Todėl nėra jokio pagrindo priimti šiuos naujus įrodymus CPK 314 str. pagrindu, juo labiau, kad ieškovas nurodyti nepateikimo anksčiau motyvai yra visiškai nepagrįsti (CPK 306 str. 4 d.), nes proceso šalys turi pateikti visus turimus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimo metu stadijoje, o ne teikti juos po vieną tada, kada ieškovui tai atrodo naudinga. Be to, apelianto nurodyta 2018-03-30 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e 2A-248- 590/2018 nepaneigia pirmos instancijos teismo šioje byloje nustatytų aplinkybių apie ieškovo, kaip statytojo statusą. Kolegija, remdamasi LITEKO sistema (CPK 179 str. 3 d.) atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybes nurodytas minėtoje nutartyje. Taip pat nepagrįstas yra apelianto prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus (2011-09-06 ir 2012-04-06 el. laiškus), kadangi šie įrodymai, sprendžiant pagal jų datas (2011-2012 m.), jam buvo žinomi dar prieš ieškinio pareiškimą ir jis turėjo visas galimybes juos pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (2017-05-25).

Dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu

41. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „POC“. Tačiau kolegijos nuomone apeliantas nepagrindžia, kokiu būdu teismo sprendimas šioje byloje turės teisių ir pareigų UAB „POC“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodymai, susiję su UAB „POC“ buvo pateikti į bylą paties apelianto dar 2017-02-20, todėl ieškovas tokį prašymą galėjo pateikti iki 2017-05-25 teismo posėdžio, kai byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės.

Dėl apelianto argumentų, jog jis yra vandentiekio ir nuotekų tinklų statytojas ir bendraturtis

42. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

43. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto (ieškovo) nurodyti motyvai pripažinti jį bendrastatytoju nėra įrodyti ir ieškovas negali būti laikomas įgijęs daiktą naujo daikto pagaminimo būdu. Be to byloje nėra įrodymų, kad inžineriniai tinklai kaip naujas daiktas yra pabaigtas (CK 4.47str. 4p.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tapo nuotekų tinklų ir infrastruktūros savininku ir bendraturčiu.

44. Apelianto argumentas dėl sutikimo davimo nėra pagrindas pripažinti jį tinklų bendraturčiu, nes sutikimo tekstas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo į statybos darbų rezultatus, taip pat nekėlė sąlygų dėl naudojimosi atsakovų pagamintais daiktais. Statybos įstatymo nuostatos nustato statytojo prievoles organizuoti ir finansuoti statybą, o ieškovas atsisakė ją finansuoti, to neginčija ir pats apeliantas. Ieškovas remiasi CK 4.75 str. ir 4.81 str., kurie nereglamentuoja nuosavybės teisių atsiradimo, o tik nustato tvarką ir reikalavimus, kaip tokios įgytos teisės turi būti įgyvendintos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kaip jo teisės buvo pažeistos, kokiu pagrindu jas privalu ginti. Patikslintame ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti jį atsakovų pagamintų daiktų bendraturčiu, bet nenurodo, kokia yra jo tariama dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taigi neįrodo CK 4.73 str., 4.47 str. nustatytų sąlygų.

45. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Apeliantas, tvirtindamas, kad tokio susitarimo nebuvo dėl jo atsisakymo prisidėti prie naujų daiktų (vandentiekio ir nuotekų tinklų bei kitos infrastruktūros pagaminimo), tuo pačiu pripažįsta, kad netapo nei šių daiktų savininku, nei bendraturčiu. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantas (ieškovas) patikslintame ieškinyje prašo jį pripažinti atsakovų pagamintų daiktų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) bendraturčiu, tačiau nenurodo, kokia yra jo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.

46. Apeliantas įrodinėja nuosavybės teisę, remiasi Statybos įstatymo nuostatomis, kurios nustato statytojo prievoles organizuoti ir finansuoti statinių statybą, tačiau pats ieškovas raštu kategoriškai atsisakė šių prievolių vykdymo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis nustato, kad statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su Statybos įstatymo 3 straipsnio normomis. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai (1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; (2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi, naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos LR Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-287-611/2015).

47. Kolegija sprendžia, jog šioje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi nurodyta teismų praktika ir pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atitinka Statybos įstatyme įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos, nes apeliantas prašė jį pripažinti statytoju tik pagal dalį statytojo sampratos, neįrodė, kad prisidėjo prie tinklų statybos savo darbu, medžiagomis ar pinigais, ko neneigia ir jis pats. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą finansavo atsakovai, o ieškovas finansiškai prie šios statybos neprisidėjo. Taigi, apeliantas negali būti pripažintas bendrastatytoju. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad yra įgijęs daiktą (inžinerinius tinklus) pagaminimo būdu (CK 4.47str. 4 p.), nėra pateikęs įrodymų, jog finansavo jų statybą, todėl nėra jų bendraturtis. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog ginčo tinklai būtų užbaigti, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl negali atsirasti nuosavybės teisė tol, kol neatsirado daiktas, kuris būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.)

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

49. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nesąžiningai pareiškė reikalavimus šioje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkint bylos nagrinėjimą (CPK 95 str.). Apeliantas 2016-02-09 pareiškė ieškinį šioje byloje, 2016-10-31 pateikė patikslintą ieškinį, vėliau apelianto prašymu į bylą buvo įtraukti 23 tretieji asmenys, iš atsakovų išreikalauta daug įvairių dokumentų, kurių apeliantas prašė ieškinio reikalavimų tikslinimui – paskutiniai papildomi įrodymai šioje byloje iš atsakovų pusės buvo pateikti 2017-01-11, o paties apelianto - 2017-02-20. Kaip matyti, dėl į bylą įtraukto didelio skaičiaus trečiųjų asmenų ir papildomų dokumentų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė, tačiau nepaisant to, apeliantas, nors ir turėjo daugiau kaip trys mėnesius tikslinti savo ieškinio reikalavimus – iki 2017-05-25 teismo posėdžio – bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia, jokio patikslinto ieškinio nepateikė, tokia procesine teise nepasinaudojo. Apeliantas 2017-06-16 pateikė teismui prašymą dėl galutinių reikalavimų sutikslinimo dalies reikalavimo atsisakymo, naujo įrodymo prijungimo, trečiojo asmens įtraukimo, nurodydamas, kad tikslina ieškinį dėl to, kad atsakovams nėra aiškūs jo reikalavimai.

50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

51. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

52. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija Atsakovo T. A. V. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad T.A. V. atstovavimo sutartis sudaryta 2017-05-24 (Tomas IV puslapis 155), tuo tarpu atsiliepimas patiektas 2016-04-05 (Tomas I puslapis 134-136), kuriame aiškiai matyti, kad rengiant atsiliepimą, T.A. V. advokato neturėjo: „Kai byla bus vedama per advokatą, pateiksiu teismui atstovavimą patvirtinančius dokumentus“. Iš nurodytų įrodymų darytina išvada, kad T.A. V. atsiliepimą parengė ne advokatai, kurie už tai išrašė sąskaitą.

53. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

54. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. A. V. 2017-10-24 sumokėjo advokatui 3515,05 eurų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei rašytinių paaiškinimų rengimą. Aplinkybė, kad atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas dar prieš sudarant atstovavimo sutartį, nenuneigia atsakovo bylinėjimosi išlaidų patyrimo fakto. Apeliantas taip pat nepagrindė, kodėl atsakovui T. A. V. tūrėtų būti priteistos mažesnės bylinėjimosi išlaidos, nei nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendime. Vien deklaratyvus teiginys, kad T.A. V. priteistinos išlaidos, turėtų būti ne didesnės nei mažiausios kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidos, nesudaro pagrindi mažinti atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas T. A. V. pateikė teismui duomenis apie patirtas 1149,50 eurų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo priteistinos 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovo T. A. V. advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

56. Atsakovas R. V. pateikė teismui duomenis apie patirtas 800 eurų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovo R. V. advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apelianto (ieškovo) M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti atsakovui T. A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 1149,50 eurų bylinėjimosi išlaidų iš apelianto M. N. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 800 eurų bylinėjimosi išlaidų iš apelianto M. N. a.k. (duomenys neskelbtini)