- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-613-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32548-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl termino atnaujinimo, piniginių lėšų priteisimo atsakovei I. V.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, priteisti jam iš atsakovės I. V. 4 423,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už parduotą turtą gavo 42 574,14 Eur, iš kurių 1 000 Eur buvo sumokėta grynais pinigais 2014 m. gruodžio 9 d., likusi 41 574,14 Eur dalis - 2014 m. gruodžio 16 d. buvo pervesta į ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą. 2014 m. gruodžio 23 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas ir jo sutuoktinė L. B. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas nurodė, jog nusipirkus minėta butą, ieškovo sutuoktinės sąskaitoje liko 8 847,08 Eur. 2015 m. liepos 23 d. mirė ieškovo sutuoktinė. L. B. visą jai priklausantį turtą testamentu paliko atsakovei, todėl mano, jog jai kilo pareiga grąžinti ieškovui palikėjos L. B. turėtą skolą, sudarančią 4 423,54 Eur. Kreditorinių reikalavimų atsakovei nepareiškė dėl savo menko išsilavinimo, teisinių žinių neturėjimo, taip pat esant nuolatiniam artimųjų įtikinėjimui, jog pinigai bus sumokėti.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovės motina (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarę santuoką. 2015 m. V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovės motina ir ieškovo sutuoktinė L. B. bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2015-06-17 atsiliepimą į sutuoktinio ieškinį, kuriame aiškiai pažymėta, kad šalys, su tuo sutinka ir V. B., kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2006 metų, t. y. apie devynerius metus iki V. B. kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo. 2014 m. gruodžio mėnesį, L. B. nebegalint vienai išlaikyti (ilgus metus kartu gyveno sūnus, kuris praktiškai visiškai neprisidėjo prie būsto išlaikymo) santuokos metu įgyto ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio buto, ji nusprendė butą parduoti. V. B. sandoriui neprieštaravo, netgi pats pasirašė buto pardavimo sutartyje, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog už buto pardavimą gautos lėšos bus pervestos būtent į L. B. sąskaitą. Ir vien ši aplinkybė parodo, jog tarp šalių nebuvo ginčo, kaip ir kokiu būdu pardavus butą gautos lėšos bus dalinamos. Galiausiai, V. B. pasirašė ir dėl to, jog neprieštarauja, kad už parduotą butą dalis sumos – 5000 Lt – būtų sumokėta turto pirkėją radusiai ir buto pardavimu užsiėmusiai nekilnojamojo turto brokerei.
Atsiliepimas
4. Pažymėjo, jog L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal V. B. ieškinį L. B. dėl santuokos nutraukimo. L. B. mirė jau pateikusi atsiliepimą ir byla buvo nutraukta. Darytina išvada, kad V. B. aiškiai žinojo apie sutuoktinės mirtį; V. B. buvo atstovaujamas advokato, byloje reiškė reikalavimą dėl tariamos skolos priteisimo iš L. B., taigi sutuoktinei mirus, jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimybę teikti kreditorinį reikalavimą mirusios sutuoktinės turtą paveldėjusiai įpėdinei. Galiausiai, V. B. dalyvavo L. B. turto paveldėjimo procedūrose, jam buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Paveldėjimo bylą po L. B. mirties vedusi notarė V. B. išaiškino apie galimybes reikšti pretenzijas, tačiau pats V. B. atsisakė reikšti bet kokias pretenzijas dukteriai, mirusios sutuoktinės įpėdinei I. V.. Taip pat pažymėjo, jog 2016 m. Vilniaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių priteisimo, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis ir I. V. išmokėjo V. B. 18500,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją už V. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad visų ieškovo reikalavimų patenkinimas priklauso nuo ieškovo reikalavimo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams L. B. palikimą priėmusiai I. V. pareikšti. Ieškovas vėliausiai civilinės bylos Nr. 2-20948-862/2015 nutraukimo dieną (2015-08-19) turėjo visas sąlygas pradėti reikalauti atitinkamos turto dalies iš palikėjos L. B. įpėdinės, jei manė, kad ši dalis jam priklauso, tačiau to nepadarė. Ieškinį ieškovas pareiškė 2016-09-07, praėjus daugiau kaip dešimčiai mėnesių nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. 1 d. nustatyto termino pabaigos. Nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą terminą reikalavimams dėl atsakovės paveldėto turto pareikšti. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad ieškovas sutiko, jog jis, kaip buvęs buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendraturtis, turi neįvykdytų prievolių, susijusių su šio buto išlaikymu ir pardavimu bei kito buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje remontu, kuris po taikos sutarties patvirtinimo atiteko ieškovui, todėl ieškinyje nurodytų lėšų buvo nusprendęs iš atsakovės nereikalauti. Vėlesnis, pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui, ieškovo nuomonės dėl šio turto pakeitimas nėra paminėto straipsnio 4 d. numatyta svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti.
7. Teismas nurodė, kad nesant CK 5.63 str. 4 d. numatytų pagrindų atnaujinti šio str. 1 d. įtvirtintam terminui, šis ieškovo reikalavimas atmetamas. Atmetus pirmąjį ieškovo reikalavimą, teismas nurodė, kad negali būti patenkinti ir kiti ieškovo reikalavimai, kadangi ieškovas per CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą nepareiškė reikalavimų atsakovei, paveldėjusiai palikėjos turtą. Taip pat teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Teismas tik formaliai išsiaiškino kelias, t. y. teismo nuožiūra reikšmingas, aplinkybes (apelianto išsilavinimą bei momentą, kada apeliantas sužinojo apie palikėjos mirtį), tačiau visiškai neanalizavo termino praleidimo priežasčių, apie termino priežasčių vertinimą skundžiamame sprendime, apskritai, nieko neužsiminė, nevertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių, buvusių tiek iki ir po palikimo atsiradimo. Todėl teismas bylą išnagrinėjo visiškai neteisingai.
8.2. Teismas turėjo įvertinti, jog apeliantas nebuvo pasyvus savo interesų gynimo atžvilgiu, kadangi savo turtinius reikalavimus dėl ginče pinigų sumos pareiškė dar iki palikimo atsiradimo. Kaip nustatyta byloje, apeliantas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, reikalaudamas padalinti santuokoje įgytą turtą, tarp jų ir ginčo pinigus. Tačiau tas pats juridinis faktas – L. B. mirtis sąlygojo priimtą procesinį sprendimą nutraukti bylą dėl apelianto pareikštų reikalavimų ir kartu įpareigojo dėl skolos kreditorinius reikalavimus iš naujo reikšti paveldėjimo byloje. Todėl vien tik aplinkybe, jog apeliantas notarų biure neatliko procedūrinio veiksmo, t. y. nepareiškė atskiro prašyme; paveldėjimo byloje, kurioje vienintelė įpėdinė buvo atsakovė, neturėtų būti vertinama formaliai.
8.3. Po sutuoktinės mirties atsakovė patikino apeliantą, jog iš pradžių dukra ginčo pinigų sumą buvo sutikusi grąžinti geranoriškai, jam grąžins po to, kai po laidotuvių bus sutvarkyti visi turto klausimai. Vėliau tarp atsakovės ir apelianto vyko teisminis procesas, kadangi praėjus kuriam laikui po laidotuvių, atsakovė kreipėsi teismą dėl turto (kurio dalį atsakovė paveldėjo) atidalijimo ir kompensacijos už apelianto jai tenkančią turto dalį išmokėjimo (civilinės bylos Nr. e2-14416-859/2016). Minėtoje byloje šalims pavyko ginčą išspręsti geranoriškai, pasirašant taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti apeliantui kompensaciją už jai tenkančią apelianto turto dalį. Kartu atsakovė prašė atidėti apelianto kreditorinio reikalavimo dėl ginčo pinigų sumokėjimo klausimą, motyvuodama tuo, kad jai sunkus laikas, kadangi reikia kreiptis į banką dėl paskolos gavimo, kad galėtų išmokėti piniginę kompensaciją apeliantui pagal sudarytą taikos sutartį. Galiausiai, atsakovė jokios skolos fakto, apskritai, nepripažino, dėl ko apeliantas kreipėsi į teismą dėl ginčo pinigų sumos priteisimo. Taigi, teismas turėjo įvertinti, jog atsižvelgiant į tai, kad šalis sieja artimi giminystės ryšiai, apelianto elgesys – iš karto po sutuoktinės mirties nenukreipiant kreditorinių reikalavimų į jo paties dukrą, toje situacijoje atitiko protingumo kriterijus, tuo tarpu priežastis, dėl ko apeliantas iš karto nereiškė kreditorinių reikalavimų, laikytina svarbia.
8.4. CK 5.6 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose, teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog buvo pasiektas CK 5.63 str. nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti galimus įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui neatnaujintas terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nagrinėjamu atveju tikrinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tik toje apimtyje, kuri yra susijusi su įstatyme nustatyto termino atnaujinimui reikšmingomis aplinkybėmis.
12. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014-12-16 buto pirkimo- pardavimo sutartimi, pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014-12-23 buto pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo sutuoktinės L. B. banko sąskaitoje liko 8 847,08 Eur. Ieškovo manymu pusė šių piniginių lėšų priklauso jam. 2015-07-23 mirė ieškovo sutuoktinė L. B.. L. B. visą jai priklausantį turtą, t.y. ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje testamentu paliko atsakovei. Byloje nustatyta, kad ieškovas vėliausiai apie L. B. mirtį galėjo sužinoti 2015-08-19, kuomet santuokos nutraukimo byla, kurioje dalyvavo pats ieškovas, buvo nutraukta mirus atsakovei L. B.. Todėl nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus baigėsi 2015-11-19. Ieškovas ieškinį pareiškė 2016-09-07, t. y. praėjus daugiau kaip dešimčiai mėnesių nuo CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino pabaigos. Naikinamasis trejų metų terminas pareiškėjui kreipiantis į teismą nebuvo pasibaigęs.
14. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
15. Pasak ieškovo, teismas turėjo įvertinti, jog ieškovas nebuvo pasyvus savo interesų gynimo atžvilgiu, kadangi savo turtinius reikalavimus dėl ginče pinigų sumos pareiškė dar iki palikimo atsiradimo, reikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo, reikalaudamas padalinti santuokoje įgytą turtą, tarp jų ir ginčo pinigus. Tačiau, pasak ieškovo, tas pats juridinis faktas – L. B. mirtis sąlygojo teisme; procesinį sprendimą nutraukti bylą dėl apelianto pareikštų reikalavimų ir kartu įpareigojo dėl skolos kreditorinius reikalavimus iš naujo reikšti paveldėjimo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas inicijavo santuokos nutraukimo bylą reikšmės, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, neturi. Priešingai, ieškovo santuokos nutraukimo bylos iniciavimas įrodo, kad ieškovas geba apginti savo pažeistą teisę naudodamasis teisininkų paslaugomis. Tuo labiau, kad po santuokos bylos proceso nutraukimo ieškovas dalyvavo L. B. turto paveldėjimo procedūrose, jam buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Netrukus ieškovas taip pat dalyvavo kitoje, jo dukros inicijuotoje byloje sprendžiant turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių priteisimo klausimus. Taigi jau ieškovui dalyvaujant paveldėjimo procedūrose ir byloje dėl buto atidalinimo, turėjo būti žinoma, koks turtas ieškovui atiteks po jo sutuoktinės mirties. Jei ieškovas manė, kad su šiuo butu įsigijimu ir ankstesnio buto pardavimu gautas piniginių lėšų skirtumas priklauso jam, jis turėjo laiku pareikšti tokį prašymą palikimą priėmusiai įpėdinei, o ne praėjus 10 mėnesių. Todėl šių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo išsilavinimas (specialusis vidurinis išsilavinimas) yra pakankamas tam, kad suvokti, jog būtina laiku pradėti rūpintis savo turtinėmis teisėmis, per CK 5.63 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminą.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi laiko tarpą nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie sutuoktinės mirtį iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo įpėdinei pareikšti termino atnaujinimo, daro išvadą, kad pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko ir nenurodė jokių svarbių priežasčių galinčių pateisinti jo pasyvų elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas nustačius, kad yra praleistas įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminas pareikšti reikalavimą priėmusiai palikimą įpėdinei, o ieškovo nurodytos priežastys pagrįstai buvo nelaikytos svarbiomis.
17. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčas vyksta tarp tėvo (ieškovo) ir dukros (atsakovės) ir į tai, kad atsakovė prašė ieškovo atidėti kreditorinio reikalavimo dėl ginčo pinigų sumokėjimo klausimą, motyvuodama tuo, kad jai sunkus laikas, o galiausiai, atsakovė jokios skolos fakto, apskritai, nepripažino, dėl ko ieškovui teko kreiptis į teismą. Tačiau tokia aplinkybė taip pat nepripažintina svarbia, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, nes byloje nėra tokių duomenų, kad atsakovė pripažino ieškovą jos kaip įpėdinės kreditoriumi. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalaujama suma buvo panaudota ieškovo ir atsakovės motinos bendru sutarimu buto remontui ir įsiskolinimui už komunalines paslaugas sumokėti. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo savo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 10 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, išlaikė tik mirusioji L. B.; 2014 m. lapkričio 12 d; Tarpininkavimo paslaugų sutartimi bei 2014 m. gruodžio 16 d. jos pagrindu išrašytu paslaugų priėmimo-perdavimo aktu, kurio 5 p. nurodyta, kad klientai (ieškovas ir L. B.) įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant butą; kitomis sutartimis ir kvitais, patvirtinančiaiss, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini)., buvo atlikti remonto darbai, perkami baldai.
18. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Byloje pateiktas notarės išduotas 2015-12-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad ieškovė paveldėjo tik ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalį, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių lėšų nepaveldėjo, kas patvirtina atsakovės poziciją, jog visi pinigai buvo išleisti buto remontui ir kitiems su buto pirkimu susijusiems klausimams išspręsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujinti terminą reikalavimo įpėdiniui pareikšti nėra ir šiuo pagrindu.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.