Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. V. dėl termino atnaujinimo, piniginių lėšų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, priteisti jam iš atsakovės I. V. 4 423,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už parduotą turtą gavo 4 2574,14 Eur, iš kurių 1 000 Eur buvo sumokėta grynais pinigais 2014 m. gruodžio 9 d., likusi 41 574,14 Eur dalis - 2014 m. gruodžio 16 d. buvo pervesta į ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą. 2014 m. gruodžio 23 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas ir jo sutuoktinė L. B. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nusipirkus minėta butą, ieškovo sutuoktinės sąskaitoje liko 8 847,08 Eur. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sutuoktinė. L. B. visą jai priklausantį turtą testamentu paliko atsakovei, todėl jai kilo pareiga grąžinti ieškovui palikėjos L. B. turėtą skolą, sudarančią 4 423,54 Eur. Kreditorinių reikalavimų atsakovei nepareiškė dėl savo menko išsilavinimo, teisinių žinių neturėjimo, taip pat esant nuolatiniam artimųjų įtikinėjimui, jog pinigai bus sumokėti.Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir pranešimas įteikti 2016 m. rugsėjo 21 d. (CPK 123 str. 1 d.). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškovo V. B. ieškinį tenkino visiškai ir atnaujino ieškovui terminą kreditoriniams reikalavimams L. B. palikimą priėmusiai I. V. pareikšti; priteisė ieškovui iš atsakovės I. V. 4 423,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 423,54 Eur) nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 131 Eur bylinėjimosi išalidų.Atsakovė I. V. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad per teismo nustatytą terminą ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes jai trūko teisinių žinių, manė, jog savo poziciją galės apginti žodžiu, t. y. teismo posėdyje. L. B. ir ieškovas kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2006 m. Per visą šį laikotarpį, kai šalys gyveno atskirai, L. B. gyveno santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo butu rūpinosi ir jį išlaikė, tokiu būdu įgydama reikalavimo teisę į V. B., kad šis kompensuotų ½ dalį sumų, mokėtinų už butui suteiktas paslaugas. 2014 m. gruodžio mėn., L. B. nusprendė minėtą butą parduoti. V. B. sandoriui neprieštaravo, pats pasirašė pardavimo sutartyje, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog už buto pardavimą gautos lėšos bus pervestos būtent į L. B. sąskaitą, kas rodo, jog nebuvo ginčo, kaip ir kokiu būdu už parduotą butą gautos lėšos bus dalinamos. V. B. pasirašė ir dėl to, jog neprieštarauja, kad dalis už parduotą butą gautos sumos (5 000 Lt) būtų sumokėta turto pirkėją radusiai ir buto pardavimu užsiėmusiai nekilnojamojo turto brokerei. 2014 m. gruodžio 23 d. už 32 727,06 Eur buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pardavus vieną butą ir įsigijus kitą, liko 34 000 Lt (9 847,08 Eur). Lėšos (9 847,08 Eur/2=4 923,54 Eur) buvo panaudotos nekilnojamojo turto brokerės paslaugoms apmokėti, taip pat apmokėti už naujai įsigyto buto remontą ir susidariusių skolų už parduotam butui suteiktas komunalines paslaugas padengti. L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu teisme buvo iškelta civilinė byla pagal V. B. ieškinį L. B. dėl santuokos nutraukimo. Taigi, V. B. aiškiai žinojo apie sutuoktinės mirtį bei apie galimybę teikti kreditorinį reikalavimą mirusios sutuoktinės turtą paveldėjusiai įpėdinei. V. B. dalyvavo L. B. turto paveldėjimo procedūrose, jam buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Paveldėjimo bylą po L. B. mirties vedusi notarė ieškovui išaiškino apie galimybes reikšti pretenzijas, tačiau jis atsisakė reikšti bet kokias pretenzijas atsakovei savo dukrai. Šiuo atveju neegzistuoja jokie būtini ir pakankami pagrindai atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.Ieškovas V. B. nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Nei procesinių, nei teisinių pagrindų panaikinti teismo sprendimą už akių ir bylą atnaujinti, nėra. Terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas ne dėl svarbių ar objektyviai sukliudžiusių pateikti atsiliepimą priežasčių, o dėl to, kad atsakovė turėjo sąmoningą siekį jo neteikti ir nevykdė įstatyme jai nustatytos imperatyvios pareigos. Ieškovas skolinių įsipareigojimų nei L. B., nei atsakovei nepripažįsta, kadangi nurodytos aplinkybės tėra deklaratyvūs atsakovės samprotavimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Nors deklaratyviai nurodoma, kad L. B. ir ieškovas buvo iš anksto sutarę, jog lėšos, likusios pardavus butą ir įsigijus naują bus skirtos apmokėti nekilnojamojo turto brokeriui, skolų, susidariusių už suteiktas paslaugas, dengimui ir naujo būsto remontui, tačiau atsakovės pozicija nepagrįsta objektyviais duomenimis, kadangi tokio ar panašaus turinio susitarimų nebuvo (nei žodžiu nei raštu). Ieškovas neneigia, jog apie L. B. skolinį įsipareigojimą jam buvo žinoma dar L. B. esant gyvai, tačiau apie konkrečius kreipimosi į teismą terminus L. B. (vėliau - jos turto paveldėtojai I. V.) turimų skolinių įsipareigojimų nevykdant, sužinojo tik kreipęsis į teisininkus, kai minėtas terminas jau buvo suėjęs. Termino praleidimą lėmė aplinkybės, jog artimųjų (įskaitant atsakovę) ieškovas buvo įtikinėjamas, kad pinigai bus sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovės I. V. prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ir priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės I. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismo vertinimu, nors atsakovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino aplinkybių: V. B. įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą; L. B. ir V. B. susitarimo, kad lėšos, likusios pardavus butą ir įsigijus naują būstą, bus skirtos apmokėti nekilnojamojo turto brokerei, skolų, susidariusių už butui teiktas paslaugas, dengimui ir naujojo buto remontui, tačiau atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Atsakovė nepateikė L. B. ir V. B. sudaryto rašytinio susitarimo, iš kurio matytųsi, jog šalys buvo susitarę, kad lėšos, likusios pardavus butą, ir įsigijus naują būstą, bus skirtos apmokėti nekilnojamojo turto brokerei, skolų, susidariusių už butui teiktas paslaugas, dengimui ir naujojo buto remontui (CPK 178 str.). Nors atsakovė teigia, jog ieškovas buvo skolingas L. B. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, tačiau šie atsakovės teiginiai nepagrįsti įrodymais. Atsakovės pateikta Tarpininkavimo paslaugų sutartis įrodo, jog L. B. ir UAB „JG Property Developments“ buvo susitarę dėl buto pardavimo, tačiau nepateikta įrodymų, kad brokerei buvo sumokėtas užmokestis už jos suteiktas paslaugas (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, pateikti parduotuvių kvitai taip pat neįrodo, jog patirtos išlaidos yra susijusios su buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontu. Atsakovė neginčija, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo bendroji L. B. ir V. B. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl lėšos, gautos pardavus minėtą butą, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl preziumuojama, jog L. B. ir V. B. bendro turto dalys buvo lygios (CK 3.117 str. 1 d.) ir ieškovui priklauso pusė lėšų, likusių L. B. sąskaitoje po to, kai ieškovas ir L. B. įsigijo kitą būstą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), statusas yra pakitęs. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas nustatė, kad atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir pranešimas įteikti 2016 m. rugsėjo 21 d. asmeniškai; teismo pranešime buvo nurodyta, jog atsakovė privalo per 14 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, o taip pat nurodomos tokio atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Tokią atsakovės pareigą imperatyviai nustato ir CPK 142 str. 1 d., o pagal CPK 142 str. 4 d. nuostatas, atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Atsakovei esant tinkamai informuotai apie procesą bei supažindintai su atsiliepimo nepateikimo teisinėmis pasekmėmis bei ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, teismas konstatavo, jog buvo CPK 142 str. 4 d. ir 285 str. 1 d. numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti.Kadangi nėra nė vieno iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą už akių, teismas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, sprendimo nenaikino, bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).Teismas, remdamasis CPK 98 str. 2 d. ir Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, ieškovo turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė I. V. prašo panaikinti 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - peržiūrėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių: atsisakyti atnaujinti V. B. praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui L. B. palikimą priėmusiai I. V., pareikšti; tuo atveju, jei terminas būtų atnaujintas: atmesti ieškinį; tuo atveju, jei klausimas būtų perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: prijungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-20948-862/2015 bei liudytojais apklausti V. B. ir notarę A. A.. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad nebuvo ir šiuo metu nėra būtino ir pakankamo pagrindo atnaujinti ieškovui terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Tokiu būdu ne tik nebuvo atskleista bylos esmė, tačiau padarytas ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimas, pažeistas teisinio tikrumo principas, kuomet asmuo (ieškovas), betarpiškai dalyvavęs paveldėjimo po L. B. mirties procedūrose, gavęs nuosavybės teisės liudijimą, ne kartą klaustas, ar neturi kokių pretenzijų mirusiajai ar jos įpėdinei, notarės akivaizdoje patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi, tačiau savo teises ėmė ginti praleidęs terminą ir teismas, užuot išnagrinėjęs pagrindu termino atnaujinimui buvimą, šį klausimą išsprendė be jokių argumentų. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį L. B. dėl santuokos nutraukimo. L. B. mirus, byla buvo nutraukta, kas rodo, jog V. B. žinojo apie sutuoktinės mirtį; jis buvo atstovaujamas advokato, byloje reiškė reikalavimą dėl tariamos skolos priteisimo iš L. B., taigi sutuoktinei mirus, jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimybę teikti kreditorinį reikalavimą mirusios sutuoktinės turtą paveldėjusiai įpėdinei. Be to, 2016 m. Vilniaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių priteisimo, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis ir I. V. išmokėjo V. B. 18500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už V. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė: duomenis, kad ieškovas pats pasirašė sutartį su nekilnojamojo turto brokere, tokiu būdu sutikdamas apmokėti už jos paslaugas; taip pat duomenis apie vienos L. B. mokėtus komunalinius mokesčius bei paties V. B. patvirtinimą, kad neveda su L. B. bendro ūkio; sutartis ir kvitus, patvirtinančius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus remonto darbus, įgytus pirkinius. Atsakovė taip pat prašė iškviesti ir liudytojais apklausti asmenis, galinčius paneigti ieškinio reikalavimus. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš šeimos teisinių santykių - sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, turto padalijimą reguliuojančių normų, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.

Ieškovas V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo teisiškai nereikšmingus arba su nagrinėjama byla ir skundžiama nutartimi bei ja išspręstais klausimais visiškai nesusijusius argumentus, t. y. apeliantė nurodo ir su ginčo dalyku sieja bei painioja aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu sprendžiant visai kito pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą (dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) ir kuris, pastarajam įgijus res judicata galią, jau nebegali būti kvestionuojamas. Atsakovė teigdama, jog teismas nevertino pareiškime išdėstytų argumentų susijusių su praleisto termino atnaujinimu, visiškai nevertina to, kad priimdamas skundžiamą nutartį bei ja nuspręsdamas netenkinti apeliantės prašymo, teismas iš esmės motyvų, susijusių su ginčo esme ir ieškovo pareikštais ankstesniais prašymais nevertino, nes neturėjo pareigos tokius argumentus vertinti (procesas negalėjo būti prilyginamas atnaujintos bylos nagrinėjimui iš esmės). Teismui teikiant ieškinį dėl skolos priteisimo, jame buvo nurodytos termino praleidimo priežastys ir jos buvo įvertintos kaip objektyvios kadangi tokios ir buvo. Dėl ieškovo pavėluoto kreipimosi į teismą kalta pati atsakovė, kuri melagingai žadėjo atsilyginti, prašė palaukti, o vėliau tokių savo teiginių išsižadėjo. Apeliantė nepateikia jokių argumentų, kurie rodytų, kad skundžiamoje nutartyje pateiktas įrodymų vertinimas, taip pat teismo argumentai apie tai, jog byloje reikšmingos ginčo atžvilgiu aplinkybės pastaraisiais įrodytos nebuvo yra neteisingi ar dėl vienų ar kitų priežasčių nepagrįsti, o tik pakartotinai, laikydamasi ankstesnės pozicijos, nurodo tuos pačius argumentus ir tiesiog subjektyviai nesutinka su teismo pateiktu vertinimu. Atsakovė nepagrįstai ginčo santykius traktuoja kaip šeiminius santykius, nes šiuo atveju ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės ir vien aplinkybė, jog atsakovė yra ieškovė duktė, materialinio reikalavimo pobūdžio neįtakoja ir nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 str. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama panaikinti priimtą sprendimą už akių ir bylos nagrinėjamą atnaujinti, remiasi antrąją sąlyga – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino aplinkybių, jog nebuvo jokio pagrindo ieškovui atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti; ieškovo įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą; susitarimo, kad lėšos, likusios pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsigijus naują būstą, buvo skirtos apmokėti nekilnojamojo turto brokerės paslaugoms, skolų, susidariusių už butui teiktas komunalines paslaugas, dengimui ir naujojo buto remontui. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybė. CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi ieškovas turi pareigą proporcingai savo daliai mokėti mokesčius, susijusius su bendro daikto išlaikymu ir išsaugojimu. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė nepateikė šioms aplinkybėms pagrįsti rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šias aplinkybes patvirtina pateikta informacija apie mirusiosios L. B. mokėjimus už komunalines paslaugas pagal atsiskaitymo knygelę adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 10 d., kas patvirtina, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaikė tik mirusioji L. B.; 2014 m. lapkričio 12 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis bei 2014 m. gruodžio 16 d. Paslaugų priėmimo-perdavimo aktas, kurio 5 p. nurodyta, kad klientai įsipareigoja sumokėti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir kuriuos, be mirusiosios L. B., pasirašė pats ieškovas; sutartis ir kvitus, patvirtinančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktus remonto darbus, įgytus baldus ir kitus pirkinius. Atsakovė taip pat nurodo, kad liudytojams sutuoktiniui A. V. ir notarei A. A. yra žinomas svarbios su byla susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei atlikus formalų įrodymų vertinimą, yra pagrindo išvadai, kad nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 str. 4 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, nepagrįstai atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš šeimos teisinių santykių, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, tačiau šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai. Kaip teisingai nurodo ieškovas, nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės ir vien aplinkybė, jog atsakovė yra ieškovė duktė, materialinio reikalavimo pobūdžio neįtakoja ir nekeičia. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės I. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti 2017 m. sausio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Tenkinus apeliantės atskirąjį skundą, ieškovo V. B. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės I. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.