- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- eAS-980-520/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03482-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. Sp-156 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės tarybos narės R. S. įgaliojimų nutrūkimo dėl nesuderinamų pareigų ir savivaldybės tarybos nario mandato naujam šios savivaldybės tarybos nariui pripažinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja paaiškino, kad 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose buvo išrinkta Akmenės rajono savivaldybės tarybos nare, o 2016 m. gegužės 22 d. pradėjo dirbti vyriausiąja slaugos administratore viešojoje įstaigoje Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centre (toliau – ir Pagalbos centras), kuriame apie 3 mėnesius pareiškėja laikinai ėjo Pagalbos centro direktorės pareigas. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsisakymą laikinai eiti Pagalbos centro direktorės pareigas, todėl Sprendimu VRK nepagrįstai pripažino pareiškėjos, kaip savivaldybės tarybos narės, įgaliojimus nutrūkusius prieš terminą. Pasak pareiškėjos, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostata apskritai negalėjo būti taikoma, nes pareiškėja direktorės pareigas ėjo tik laikinai, siekdama visuomenei itin svarbaus viešojo intereso užtikrinimo, t. y. nepertraukiamo greitosios pagalbos teikimo, kuriam būtinas nepertraukiamas Pagalbos centro administracinės veiklos vykdymas. Pareiškėjos nuomone, VRK, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į objektyvumo, proporcingumo ir teisingumo principus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad skundas teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas atsižvelgė į ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją galutine instancija nagrinėti skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo bei pažymėjo, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 6 dalį, savivaldybės tarybos nariai VRK sprendimus per 15 dienų gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
III.
Pareiškėja R. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė instancija nagrinėti ginčus dėl VRK priimtų sprendimų. Nesant nustatytos sąlygos dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išimtinės kompetencijos nagrinėjant tokius skundus, turi būti vadovaujamasi taisykle dėl bylos priskirtinumo apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas ne kartą nagrinėjo bylas dėl VRK priimtų sprendimų.
3. Teismo nurodytas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnis yra įstatymo skirsnyje „Balsų skaičiavimas“, o jame nustatytos nuostatos apibrėžia teisinius santykius, kylančius rinkimų laikotarpiu, t. y. balsų skaičiavimo, naujos tarybos narių tvirtinimo, pereinamojo laikotarpio tarp senųjų ir naujųjų tarybos narių pasikeitimo. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 6 dalis reglamentuoja laikotarpį po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bei kartu su juo susijusius teisinius santykius, t. y. savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo.
4. Pareiškėjos įgaliojimai buvo nutraukti prieš terminą vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsniu, kuris reglamentuoja visai kitus teisinius santykius nei Tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. S. skundą dėl atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-156 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą „Dėl Akmenės rajono savivaldybės tarybos narės R. S. įgaliojimų nutrūkimo dėl nesuderinamų pareigų ir savivaldybės tarybos nario mandato naujam šios savivaldybės tarybos nariui pripažinimo“, kuris yra priimtas vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 89 straipsnio 1 dalimi ir 91 straipsnio 1 dalimi. Sprendimu pripažinta, kad pareiškėja, eidama Pagalbos centro direktorės pareigas ir jų neatsisakydama, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 91 straipsnio 1 dalį, taip pat pripažinti nutrūkusiais prieš terminą pareiškėjos, išrinktos pagal Darbo partijos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimai (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 str. 1 d. 10 p.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla pagal pareiškėjos skundą yra teisminga Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 20 str. 2 ir 4 d.; 21 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios bylos teismingumo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis tik įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindai, o 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.
Atsižvelgiant į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja skundus dėl VRK sprendimų (nurodomos administracinės bylos: Nr. Ik-3048-473/2010; el-3243-142/2016; I-3136-815/2016; I-7875-473/2014), pažymėtina, kad skundus dėl VRK sprendimų, priimtų pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnį, nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-422/2017; 2014 m. sausio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R442-2/2014; 2014 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R858-1/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje Nr. eR-1-422/2017 buvo nagrinėjamas iš esmės analogiško pobūdžio Vyriausios rinkimų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos skundo teismingumo, pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias bylų teismingumo klausimą, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.