Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-27 · Administracinė byla Nr. I-7875-473/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
I-7875-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02348-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė (pran.), Jūra Marija Strumskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Kategorijos
  • 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7875-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-02348-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Valentui Mitrauskui ir atsakovo atstovui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014-04-17 priimtą sprendimą Nr. Sp-133 „Dėl publikacijų ir televizijos laidos apie A. Z. pripažinimo politine reklama“. Skunde (b. l. 1–6) nurodė ir teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad 2014-04-15 Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupė parengė išvadą „Dėl publikacijų ir televizijos laidos apie A. Z. pripažinimo politine reklama“ (toliau – Išvada), kurioje pasiūlė publikacijas, kuriose minimas pareiškėjas, pripažinti jo politine reklama ir įpareigoti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių apskaičiuoti, kiek kainuotų šios publikacijos politinės reklamos įkainiais, ir šiuo dydžiu sumažinti pareiškėjo didžiausią leistiną politinės kampanijos išlaidų dydį. 2014-04-17 priėmė skundžiamą sprendimą pritarti šiems Išvados siūlymams. Šis sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus, motyvuotas tik subjektyviais bei iš konteksto ištrauktais teiginiais, todėl prašo jį panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – ir Įstatymas), politine reklama laikoma tiek politinės kampanijos dalyvio, tiek ir valstybės politiko ar politinės partijos vardu ar interesais skleidžiama informacija. Būtina sąlyga, kad informacija būtų pripažinta politine reklama, – ja turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jų idėjas, tikslus ar programą. Publikacijose nėra kalbama apie pareiškėją kaip politiką ar apie vykusią politinę kampaniją, rinkimus, todėl jomis nebuvo siekiama paveikti rinkėjų valią. Nėra jokio pagrindo teigti, kad publikacijos buvo paskleistos pareiškėjo vardu ir (ar) interesais. Jis ginčo publikacijų neužsakė, už jas nemokėjo ir neįsipareigojo mokėti. Be to, publikacijose nėra formuojamas vien teigiamas pareiškėjo įvaizdis, priešingai, atskleidžiamos ir tam tikros ydos, todėl negalima teigti, kad jis buvo propaguojamas. Išvadoje pateikiami tik pavieniai publikacijų teiginiai, tačiau neatsižvelgiama į jų turinio visumą, todėl klaidingai nustatyta, kad publikacijose pareiškėjas yra propaguojamas, sprendimu paskirta finansinė sankcija neturi jokio teisėto pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime (b. l. 26–32) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo publikacijos atitinka visus Įstatyme ir VRK 2014-02-12 sprendimu Nr. Sp-28 patvirtintose Rekomendacijose dėl politinės reklamos (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintus politinės reklamos požymius. Pareiškėjas, būdamas kandidatu, nesilaikė Rekomendacijų 23, 24 punkte nustatytos pareigos pranešti žinias per visuomenės informavimo priemones per spaudos konferenciją, vengti dalyti komentarus, interviu, dalyvauti radijo, televizijos rengiamose laidose ir kt., jeigu tai gali būti suprantama kaip šio kandidato politinė reklama. Pareiškėjas, būdamas kandidatas į Respublikos Prezidentus, buvo tiesiogiai suinteresuotas ginčo publikacijomis, jų paskleidimu, tai atitiko jo, kaip politiko, interesus. Televizijos laidą „Kitoks pokalbis“ kūrė privati įmonė „Prime media“. Dienraštis „Lietuvos rytas“ vieną po kitos paskleidė publikacijas apie pareiškėją, buvo sukurta „Lietuvos ryto“ televizijos laida. Paskleistos publikacijos buvo išleistos tos pačios bendrovės, atitinkamais intervalais, visa informacija buvo skleidžiama sistemingai. Pažymėtina, kad pareiškėjui VRK sankcijų už ginčo publikacijas nėra skyrusi. Leistinų išlaidų politinei reklamai maksimalaus dydžio sumažinimas yra privalomas politinės reklamos apskaitos reikalavimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ginčo publikacijos yra politinė reklama, skundžiamas sprendimas yra priimtas laikantis nustatytos tvarkos, juo nepažeisti įstatymų reikalavimai. Dėl šių priežasčių prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupė 2014-04-15 priėmė išvadą Nr. 3-25 (1.2) (b. l. 7–14), kuria pasiūlė VRK 2014-03-02 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Gyvenimo būdas“ išspausdintą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, 2014-02-28 dienraščio „Lietuvos rytas“ 14 puslapyje paskelbtą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, anonsuojantį „Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Kitoks pokalbis“, ir 2014-02-28 „Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Kitoks pokalbis“ (toliau – ir Ginčo publikacijos) pripažinti kandidato į Respublikos Prezidentus A. Z. politine reklama ir įpareigoti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių apskaičiuoti, kiek kainuotų 1 punkte nurodytų straipsnių publikavimas ir televizijos laida politinės reklamos įkainiais, ir šiuo dydžiu sumažinti kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z. didžiausią leistiną politinės kampanijos išlaidų dydį. VRK 2014-04-17 sprendimu Nr. Sp-133 (b. l. 19) pritarė šiai išvadai ir įgyvendino joje numatytus siūlymus.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar Ginčo publikacijos laikytinos politine reklama bei ar pagrįstai jų publikavimo ir transliavimo kainos dydžiu nuspręsta mažinti kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z. didžiausią leistiną politinės kampanijos išlaidų dydį.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad politinė reklama yra valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

VRK 2014-02-12 sprendimu Nr. Sp-28 patvirtintų Rekomendacijų dėl politinės reklamos 4.1–4.8 punktuose nurodyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu politine reklama taip pat laikomi ir informaciniai pranešimai bei informacija, jeigu už juos yra atsilyginta ar numatoma atsilyginti, kai tokie pranešimai skelbiami dažniau nei įprastai, kai tokiais pranešimais yra agituojama balsuoti už konkretaus kandidato ar politinės partijos interesus, taip pat kai skelbiama kandidato nuotrauka, atvaizdas, kai skelbiama be papildomos informacijos arba gerokai didesni už kartu skelbiamą informaciją, politinės partijos logotipas, politinės partijos, kandidatų sąrašo ar kandidato rinkimų numeris, rinkimų šūkis bei raginimas balsuoti. Politinei reklamai priskiriama ir informacija apie politinės partijos pirmininko, jos narių, išrinktų Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų nariais, nuotraukos, pasisakymai, kita viešai skleidžiama atlygintina (ar numatoma atlyginti) informacija, nesusijusi su jo veikla atstovaujamoje institucijoje ir (ar) atstovaujamos institucijos kompetencija, jei politinė partija ar asmuo dalyvauja politinėje kampanijoje, taip pat kandidato biografija, asmeninė nuomonė, informacija apie vertybes, vykdomą visuomeninę veiklą, apie tai, ką numato daryti išrinkus, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas rinkti (ar nerinkti) naujus ar esamus narius, taip pat kita informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Pagal Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama nelaikomi politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą.

Išvadoje nurodyta, kad publikacija „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46-47), darbo grupės nuomone, turi politinės reklamos požymių, nes: 1) publikacijoje pristatoma ne tik pašnekovė A. Z., bet ir jos vyras, kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z.: „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“ išgirdęs, ką apie jį kalba žmona (duomenys neskelbtini) (42 m.)“; 2) publikacijoje rašoma apie kandidatą, pabrėžiamos išskirtinai teigiamos jo savybės: „Galima sakyti, kad ir man, visai kaip Džamaliui, gyvenimo sėkmę nulemia patirtis. Jis žinojo atsakymus ne dėl to, kad žinojo, bet dėl to, kad tai buvo susiję su jo patirtimi.“; „Jis pasakė, kad mano patirtis per didelė pagal mano amžių ir tai mane slėgs ateityje.“; „Tai, kas kažkada buvo problema, minusas, nepatogumas, šiandien man yra privalumas ir galimybė visai kitaip matyti pasaulį. Aš žinau, kaip atrodo realus pasaulis, žinau, kas yra sudėtingas gyvenimas, žinau, kad yra situacijų, kai, atrodo, nėra jokios išeities.“; „Nežinau kodėl, bet, man atrodo, ta laisve tinkamai pasinaudojau. Draugai, knygos, gamta buvo ta aplinka, kurioje praleisdavau daugiausia laiko.“; „Man teko dažnai keisti mokyklą, todėl išmokau bendrauti, įsilieti į naują kolektyvą ir sutarti.“; „Viską turi susikurti pats.“; „Parodysiu, kad galiu nuriedėti toli ir tai priklauso nuo manęs.“; „Esu reiklus ir griežtas tėvas. Mes sukuriame žaidimo taisykles ir turime jų laikytis.“; „Bet niekada nedariau darbo, kuris man nepatiktų.“; „Moku atsiriboti, nekreipti dėmesio į tai, kas nėra svarbiausia. Ypač kai esi politikoje, kur žaidimo taisyklės tokios sudėtingos. Supranti, kad ir su tavimi žaidžiama, bet negali to priimti asmeniškai. Nes jei priimsi, prarasi blaivų protą.“; „Tai yra pažadas. Aš įsitikinęs, kad tą pažadą įvykdysiu.“; „Gyvenimiški sprendimai man turi ateiti iš vidaus.“; „Ji pasakė, kad ji labai gera žmona man, o aš esu labai geras vyras jai.“; „Pats turi daryti gyvenimą įdomų. Tam reikia naujų pažinčių, įdomių sprendimų, bendravimo.“; „Aš noriu, kad ne tik mano gyvenimas būtų spalvingas, bet ir miesto gyvenimas toks būtų. Ir visos Lietuvos.“; 3) publikacijos iliustruotos A. Z. ir A. Z. nuotraukomis; 4) publikacijų paskelbimo metu jau buvo prasidėjusi Respublikos Prezidento rinkimų politinė kampanija.

Straipsnis, anonsuojantis televizijos laidą „Kitoks pokalbis“ tema „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45), darbo grupės nuomone, turi politinės reklamos požymių, nes: 1) anonsuojama, kad „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje bus kalbinamas tik kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z., jo žmona ir kiti su juo susiję asmenys; 2) televizijos laidos anonse formuojamas teigiamas kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z. įvaizdis, atskleidžiama daug jo asmeninių savybių: „Nuo mažų dienų stengiausi įrodyti, kad galiu būti kitoks nei mano šeima.“; „Patirtis atnešė man sėkmę. Patirtis visada buvo didelė mano pagalbininkė. Aš savo kailiu esu patyręs, koks sunkus gali būti gyvenimas. Esu ne kartą patekęs į situacijas, iš kurių, regis, nebuvo jokių išeičių.“; „Tačiau jeigu dėl ko nors susitariame, turime ir laikytis.“; 3) A. Z. tiriamuoju laikotarpiu buvo užsiregistravęs kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose – pretendentas į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

„Lietuvos ryto“ televizijos laida „Kitoks pokalbis“ ( „Lietuvos rytas.tv“ „(duomenys neskelbtini)“, prieiga internete: (duomenys neskelbtini); „Lietuvos rytas.tv“ „(duomenys neskelbtini)“, prieiga internete: (duomenys neskelbtini)), darbo grupės nuomone, turi politinės reklamos požymių, nes: 1) televizijos laidoje buvo kalbinamas tik vienas kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z., jo šeimos nariai, draugai; 2) kandidatas praktiškai visos televizijos laidos metu naudojosi eteriu, išsakė nuomonę ir požiūrį įvairiais klausimais, taip pat skleidė idėjas; 3) televizijos laidoje buvo kalbinami kandidato šeimos nariai, draugai, kurių teiginiai formuoja teigiamą kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z. įvaizdį: „lyderis iš prigimties“, „mėgstantis ir mokantis išsiskirti iš minios“, „kaip ir gyvenime: krenta, keliasi ir eina priekį“, „t. y. talentingas, talentingiausias iš šiuo metu politikos erdvėje judančių personažų“, „galiu jį apibūdinti kaip patikimą, kaip pakankamai drąsų <...>.“, „tai patikimas žmogus“, „žmogus, kuris kiekviename žingsnyje, darbe ypatingai, gali daug nustebinti“, „gyvenime man svarbu, kad būtų įdomu gyventi“, „kad visą laiką būtų tam tikri tikslai ir iššūkiai“, „gyvenimo patirtis, kurią aš turiu, visada man buvo didelis pagalbininkas“, „labai dažnai buvau laiku, vietoje ir pastebėdavau galimybę“ ir t. t.; 4) Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra išskirtos diskusijų laidos, kurios demokratinėje visuomenėje skatina „idėjų konkurenciją“ bei visuomenės dalyvavimą rinkimuose ir gali padėti rinkėjams apsispręsti balsuojant. Šiuo atveju „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Kitoks pokalbis“ akivaizdžiai nėra diskusinė. Į laidą nebuvo kviečiami kiti kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus, kurie būtų galėję diskutuoti, išsakyti priešingas nuomones; 5) kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. Z. tiriamuoju laikotarpiu buvo užsiregistravęs kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose – pretendentas į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

Įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad rinkimų agitacijos kampanijos etapas prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą ir baigiasi prasidėjus įstatymų nustatytam terminui, kurio metu draudžiama rinkimų agitacija. Seimo nutarimas Nr. XII-567 paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų datą įsigaliojo 2013-11-11, juo paskirta rinkimų data 2014-05-11, todėl Ginčo publikacijos paviešintos politinės kampanijos laikotarpiu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus pasisako, kad iš Išvados matyti, jog Ginčo publikacijos buvo išnagrinėtos nuodugniai, pačioje Išvadoje pateiktos Ginčo publikacijų ištraukos iš esmės tinkamai atspindi jose pateikiamos informacijos visumą, išsamesnis publikacijų teksto atkartojimas Išvadoje nebūtų tikslingas. Pareiškėjas nenurodė Ginčo publikacijų nepalankių pareiškėjui teiginių, kuriais būtų nusveriamas iš Išvadoje cituojamų Ginčo publikacijų teiginių sudaromas teigiamas įvaizdis. Nors pareiškėjas teigia, kad Išvadoje pateiktos publikacijų ištraukos išsiskiria iš konteksto, apie jį yra išsakomi ir neigiami teiginiai, tačiau šie neigiami teiginiai neatspindi Ginčo publikacijomis perteikiamo įspūdžio, jų yra kur kas mažiau. Dėl to Ginčo publikacijomis yra sudaromas labiau teigiamas pareiškėjo įvaizdis. Taip pat šiuo atveju reikšminga, kad Ginčo publikacijose teiginiai išsakomi pareiškėjo vardu – jose atkartojami paties pareiškėjo pasisakymai, 2014-02-28 „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“ pateikiamas laidos vedėjo pokalbis su pareiškėju, kuriame didžiąją laiko dalį sudaro pareiškėjo pasisakymai savo vardu. Pažymėtina, kad, kaip atsiliepime nurodė atsakovė, Ginčo publikacijos buvo leidžiamos sistemingai, tai vykdė ta pati bendrovė.

Kaip buvo minėta, pagal Rekomendacijų 4.1–4.8 punktus, politine reklama, inter alia, laikoma informacija apie kandidato biografiją, asmeninė nuomonė, informacija apie vertybes, vykdomą visuomeninę veiklą, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas rinkti (ar nerinkti) naujus ar esamus narius, taip pat kita informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas politinės kampanijos dalyvis. Šios Rekomendacijos buvo priimtos ir paskelbtos iki ginčo publikacijų, todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti, kad ginčo publikacijos laikytinos politine reklama. Pareiškėjas, žinodamas, kad vyksta rinkimų kampanija bei savo specifinį statusą, turėjo veikti apdairiai ir vengti, kad susidarytų situacijos, kuriose būtų viešai pateikiama informacija, artima politinei reklamai, tačiau nepažymėta kaip politinė reklama.

Taip pat teismas pasisako, kad pareiškėjo valios kandidatuoti atsiradimo momentas nagrinėjamu atveju nėra lemianti aplinkybė. Kadangi pareiškėjas šiuose Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavo kaip kandidatas, Ginčo publikacijos, atitikdamos politinės reklamos požymius galėjo pasitarnauti agituojant už jį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad politinės kampanijos laikotarpiu paskleistos Ginčo publikacijos, atitiko visus esminius politinės reklamos požymius, į kandidatų lygiateisiškumo užtikrinimo siekį, Ginčo publikacijos laikytinos politine reklama, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo apsisprendimas ir valia dėl kandidatavimo į Lietuvos Respublikos Prezidentus susiformavo jau po to, kai buvo nufilmuota 2014-02-28 „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Kitoks pokalbis“. Priešingu atveju kandidatams būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo statusu, pažeisti rinkimų lygiateisiškumo principą, nepaisyti Įstatyme nustatyto politinių kampanijų teisinio reguliavimo.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad Ginčo publikacijos atitiko teisiniame reguliavime nustatytus politinės reklamos požymius. Pažymėtina, kad panašios viešos publikacijos administracinių teismų praktikoje buvo pripažįstamos politine reklama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. R552-17/2012, 2011-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. N62-957/2011, 2011-03-11 nutartį administracinėje byloje Nr. N62-657/2011 ir kt.).

Skundžiamu aktu taip pat nuspręsta apskaičiuoti, kiek kainuotų 1 punkte nurodytų straipsnių publikavimas ir televizijos laida politinės reklamos įkainiais, ir šiuo dydžiu sumažinti pareiškėjo, kaip kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus, didžiausią leistiną politinės kampanijos išlaidų dydį.

Įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama skleisti politinę reklamą politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai, išskyrus diskusijų laidas (2 dalies 1 punktas), o pagal to paties Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį – prasidėjus politinei kampanijai visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Ginčo publikacijos nebuvo pažymėtos kaip politinė reklama, tačiau atitiko visus būtinuosius jos požymius, todėl proporcingai Ginčo publikacijų įkainiams turi būti sumažinamas didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis. Tokia pasekmė šiuo atveju nelaikoma sankcija už nepažymėtos politinės reklamos skleidimą, kadangi ji yra realiai taikoma taip pat ir nustatyta tvarka skleidžiant politinę reklamą. Leistinų išlaidų politinei reklamai maksimalaus dydžio sumažinimas yra privaloma pasekmė. Dėl šių priežasčių skundžiamu aktu pagrįstai nuspręsta sumažinti pareiškėjo, kaip kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus, didžiausią leistiną politinės kampanijos išlaidų dydį.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūra Marija StrumskienėLiudmila Zaborovska