Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

a) ieškovams Č. L. ir D. L. nuosavybės teise priklausančiose 2/13 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyse nustatyti:

-142,31 kv. m. ploto servitutą, UAB „Geokada“ 2020-03-04 parengtame žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1, apibrėžtą taškais 1-31-30-29-28-37-36-35-34-33-32;

-142,31 kv.m. ploto turintį servitutą, UAB „Geokada“ 2020-03-04 parengtame žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kv. m plane pažymėtą indeksu 3, apibrėžtą taškais 37-38-39-40-41-25-26-27-28,

suteikiančius atsakovams G. R. ir R. R. teisę:

-važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); įvažiuoti į juos; eiti jais pėsčiomis; naudotis pagal paskirtį nutiestais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas.

b) priteisti solidariai iš atsakovų G. R. ir R. R. ieškovų Č. L. ir D. L. naudai kiekvienam po 1500 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis 2/13 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimis nustatyto servituto pagrindu.

2.Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.1850 ha, žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Šį žemės sklypą įsigijo iš savo motinos H. L. 2018-11-30 notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi. Kiekvienam ieškovui priklauso po 75/286 dalis šio žemės sklypo. Žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-05-30 sprendimu. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. T3-203 dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. numeris (duomenys neskelbtini) ir kad. numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo pagrindu minėtuose žemės sklypuose buvo naujai suformuoti šie žemės sklypai: 1. Sklypas Nr. 1-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 2. Sklypas Nr. 2-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 3. Sklypas Nr. 3-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 4. Sklypas Nr. 4-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 5. Sklypas Nr. 5-0,1146 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 6. Sklypas Nr. 6-0,4281 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 7. Sklypas Nr. 7-0,3751 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 8. Sklypas Nr. -0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 9. Sklypas Nr. 9-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 10. Sklypas Nr. 10-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 11. Sklypas Nr. 11-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 12. Sklypas Nr. 12-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 13. Sklypas Nr. 13-0,1000 ha dydžio kitos paskirties žemės-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 14. Sklypas Nr. 14-0,1850 ha dydžio kitos paskirties žemės-susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, iš jos 0,1850 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas. Minėtu sprendimu buvo suformuoti 13 namų valdų, - vienbučių ar dvibučių namų statybai bei vienas žemės sklypas Nr. 14 skirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijos - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Žemės sklypai nuosavybės teise priklausė ieškovų senelei S. R. Aštuoni, kitos paskirties žemės - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypai buvo parduoti, du iš jų 2015-05-21 buvo parduoti atsakovams: 0,10 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,10 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau pardavimo metu dėl patirties stokos, žemės sklypai atsakovams buvo parduoti be žemės sklypo Nr. 14 teritorijos dalies, skirtos keliui ir inžineriniams tinklams, t.y. reikalingos atsakovų įsigytų žemės sklypų eksploatacijai. Kitų sklypų pirkėjai įsigijo ir šio žemės sklypo Nr. 14 proporcingą dalį - po 1/13 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas įsigijo 1/11 dalį. Pagal Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 78SK-(14.48.111.)-3392 pagal sprendimo 1 p. buvo pertvarkyti žemės sklypai, kuru kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į keturiolika žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14 ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal E. Š. individualios veiklos, matininko E. Š. 2014 m. rugpjūčio 14 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys. Sprendimo 3 punkte siūloma notaro patvirtinta sutartimi nustatyti naujai suprojektuotus servitutus, kai yra perleidžiami pertvarkyti žemės sklypai. Taigi atsižvelgiant į šį sprendimą, tam, kad apsaugoti savo nuosavybės teises buvusi žemės sklypų savininkė S. R. turėjo nustatyti ir suprojektuoti servitutus žemės sklype Nr. 14 (tarnaujantis daiktas). Tačiau parduodant atsakovams minėtus žemės sklypus siūlomi servitutai nebuvo nustatyti. Kaip buvo nurodyta, atsakovai jiems gyvenamojo namo bei dviejų žemės sklypų eksploatacijai tenkančios žemės sklypo Nr. 14 dalies neįsigijo ir naudojasi ja neatlygintinai. 2015-05-21 tarp pardavėjos ir atsakovų buvo pasirašytas atskiras susitarimas dėl kelio įrengimo, kuriuo šalys sutarė, kad susitarime numatytų žemės sklypų dabartinių ar būsimų savininkų susitarimu ar bet kurio iš jų valia turi būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su išvardytais žemės sklypais. Šalys sutarė, kad kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos žemės sklypų savininkams. 2016-06-30, tarp pardavėjos ir atsakovų buvo pasirašytas susitarimas dėl kelio įrengimo darbų apmokėjimo. Šalys susitarė, kad pradiniai kelio įrengimo darbai ir jų kainos yra: Elektros linijos tiesimas - 6927,17 Eur; Vandentiekio ir nuotekų įrengimas - 52014,28 Eur. Už elektros, geriamojo vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros įrengimą atsakovai sumokėjo pardavėjai 10576,25 Eur. Šiuo susitarimu buvo patikslintas 2015-05-21 atskiras susitarimas dėl kelio įrengimo, kuriuo nustatoma darbų kaina ir mokėjimo tvarka. Pagal šį susitarimą atsakovai turėjo apmokėti išlaidas proporcingai nuosavybės teise turimų žemės sklypų plotams. Pagal 2015-05-21, 2016-06-30 susitarimus, abejiems atsakovų sklypams buvo atskirai paskaičiuotos inžinerinių tinklų ir kelio įrengimo išlaidos proporcingai jų plotams ir atsakovams tenkanti mokėtina dalis sudarė 5,21 procentų kiekvienam sklypui. Į atsakovus ne kartą buvo siūloma abipusiu susitarimu išspręsti žemės sklypo Nr. 14 naudojimosi sąlygas, tačiau atsakovai ignoruoja bet kokį pasiūlymą ir yra įsitikinę, kad jie turi teisę naudotis šiuo sklypu neatygintinai. Tokie atsakovų veiksmai suponuoja išvadą, jog jie piktnaudžiauja teise ir pažeidžia ieškovų nuosavybės teises. Ieškovai iš jiems priklausančio žemės sklypo negauna jokių pajamų ir dar turi mokėti žemės mokesčius, o atsakovai naudodamiesi minėtu sklypu (kitų asmenų privačia nuosavybe) gauna ekonominę naudą. Tokie atsakovų veiksmai visiškai nesuderinami su nuosavybės apsaugos, proporcingumo, interesų derinimo principais neatitinka ne tik teisės, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai, varžo ieškovų teises, todėl atsakovai turi mokėti kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, ieškovų žemės sklype nustatytinas servitutas, suteikiantis atsakovams G. R. ir R. R. teisę: važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); naudotis pagal paskirtį nutiestais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Ieškovų teigimu, atsakovai šioje situacijoje nėra sąžininga šalis, jie nori naudotis žemės sklypu neatlygintinai, todėl ieškovai priversti kreiptis į teismą jų pažeistų nuosavybės teisių gynimui. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi ekonominę naudą ieškovų priklausančios nuosavybės sąskaita, servitutas nustatomas neterminuotam laikui, ieškovai turi prievolę už šį žemės sklypą kiekvienais metais mokėti žemės mokestį, tai šioje situacijoje kompensacijos dydis turi užtikrinti ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisę gauti ekvivalentinę naudą už nustatomą servitutą. Šiuo atveju nustatytinas servitutas apimtimi ir pasekmėmis prilygsta nuosavybės paėmimui, todėl nustatant priteistinos ieškovams kompensacijos dydį, yra pagrindas remtis sklypo rinkos verte, t.y. tarnaujančios sklypo dalies vertės kompensacija labiausiai užtikrina tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 nurodė, jog: “prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi.” Atsižvelgiant į ginčo situacijos ypatumus, mano, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo ir atlyginimo už servitutą priteisimo galima pareikšti ir nesudarant servituto dalies plano (schemos), nes iš pateikiamų prie ieškinio dokumentų matosi, kokiam žemės sklypui nustatytinas servitutas, yra aiškus jo turinys bei galima nustatyti servituto plotą, skirtą tarnauti atsakovams priklausančioms namų valdoms. Esminę reikšmę šiuo atveju turi atsakovams nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams eksploatuoti tenkančio (reikalingo) servituto ploto proporcija kitų bendraturčių atžvilgiu. T.y. nustatyta, kokiam žemės sklypų skaičiui tarnauja žemės sklypas, kuriam prašoma nustatyti servitutą, jo bendras plotas, todėl, atsižvelgiant į šių sklypų skaičių, galima nustatyti ir tarnaujančio atsakovams žemės sklypo proporciją - sklypo dalį bei jo plotą, tenkančius atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų - namų valdų, eksploatacijai. Taigi atsižvelgiant į šiuos argumentus byloje galima teisingai nustatyti įrodinėjimo dalyką ir nepateikiant žemės sklypo plano, kuriame būtų suprojektuotas atsakovams nustatytino servituto plotas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai įsigijo du sklypus, o sklypas Nr. 14 tarnauja 13-i žemės sklypų, tai atsakovų žemės sklypų eksploatacijai atitenka 2/13 žemės sklypo ploto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį bei vidutinę rinkos kainą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2019-01-14 išrašą žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 19 600 Eur, 2/13 žemės sklypo vertė sudaro 3015 Eur. Tokio dydžio vienkartinė kompensacija priteistina iš atsakovų abiem ieškovams lygiomis dalimis. Kaip matyti iš 2019-11-21 nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo minėtas žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šiems savininkams ir atitinkamomis dalimis: 1/13 - A. V. bei R. V. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 75/286 - D. L.: 75/286 - Č. L.; 1/13 - A. V. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 1/13 V. L.; 1/13 bendrosios jungtinės nuosavybės teise L. P. bei A. P.; 1/13 D. S. ir E. V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 1/11 A. K.. 2018-01-23 bendraturčiai (išskyrus A. V. ir A. V., nes tuo metu jie nebuvo įsigiję žemės sklypo) pasirašė sutikimą, kuriuo leido buvusiai savininkei H. L. naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Taigi žemės sklypo bendraturčiai namų valdos eksploatacijai naudojasi jiems nuosavybes teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis, esančiomis šalia jiems priklausančių namų valdų. Atsakovai gi naudojasi žemės sklypo dalimis, priklausančiomis ieškovams, kadangi kiekvienas iš kitų bendraturčių neturi ir neįsigijo žemės daugiau, negu reikia jų namų valdų eksploatavimui. Todėl niekas iš kitų bendraturčių neturi teisinio suinteresuotumo byloje.

3.Byloje pateiktas atsakovų G. R., R. R. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes atsakovų teigimu, ieškovai patys atsisakė savo ieškinio dėl 3000 Eur vienkartinės kompensacijos iš atsakovų už naudojimąsi ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis 2/13 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis nustatyto servituto pagrindu kituose teismuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9164-1089/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1296-912/2019). Atsakovai teigia, kad ieškovai pateikia kitą UAB “Geokada” planą, kuris nėra pasirašytas nei visų žemės sklypo bendrasavininkų, nei patvirtintas notarine tvarka, neįregistruotas registre. Taip pat atsakovai pažymi 2020-04-09 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, kuriame pateikti reikšmingi išaiškinimai: kad remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-05-30 sprendime Nr. T3-203 ir 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartyje Nr. AD-178-(3.35) įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis, ieškovų motina H. L. privalo įrengti D kategorijos gatvę ir neatlygintinai perduoti infrastruktūrinės paskirties žemės sklypą Vilniaus r. savivaldybės administracijai. Vadinasi, ieškovų reikalavimas atsakovams nustatyti servitutą siekiant važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvažiuoti į juos, eiti jais pėsčiomis, naudotis pagal paskirtį nutiestais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, negali būti tenkinamas ir yra atmestinas. Atsakovai taip pat pažymi, kad ieškovų pozicija yra neaiški, nes jie teigia, jog ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo ir atlyginimo už servitutą priteisimo galima pareikšti ir nesudarant servituto dalies plano (schemos), nes iš pateikiamų prie ieškinio dokumentų matosi, kokiam žemės sklypui nustatytas servitutas, tačiau patys teismo prašo nustatyti servitutą tik pagal pateiktą Planą. Taip pat paaiškina, kad 2015-05-21 tarp pardavėjos S. R. ir pirkėjų Atsakovų G. R. bei R. R. buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu atsakovai įsigijo minėtus sklypus. Už vieną sklypą (t. y., 0,10 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovai sumokėjo 42000 Eur, o už kitą sklypą (t. y., 0,10 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovai sumokėjo 37300 Eur. Pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu Atsakovai įsigijo 10 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas

(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 4.1 p. pagrindu atsakovai įsipareigojo sumokėti 42000 Eur per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kai bus įvykdytas Pardavėjo įsipareigojimas, įtvirtintas sutarties 6.1.12 p., t. y. iki 2016-09-30 įrengta viršutinė kelio važiuojamosios dalies konstrukcija asfalto danga bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kelio įrengimą patvirtinantys dokumentai. Kitos pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.12 p. nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka iki 2015 m. rugsėjo 30 d. atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų parengtas kelio/gatvės projektas, leidžiantis Pirkėjams gauti statybos leidimą. Abiejų Sutarčių 6.1.11 punkte yra įtvirtinta, kad 2014-06-05 Pardavėjas yra sudaręs detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. AD-178-(3.35), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti D kategorijos gatvę pagal prie paminėtos sutarties pridedamas schemas. Nurodo, kad minėtų sutarčių 6.1.7 p. įtvirtinta, kad parduodami Daiktai yra tinkami naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šių Daiktų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas ar nebūtų jų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Atsakovai nurodo, kad po minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo, tą pačią dieną, t. y. 2015-05-21 tarp pardavėjos ir atsakovų buvo pasirašytas atskiras susitarimas dėl kelio įrengimo, kuriuo šalys sutarė, kad susitarime numatytų žemės sklypų dabartinių ar būsimų savininkų susitarimu ar bet kurio iš jų valia turi būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su išvardytais žemės sklypais. S. R. pareiškė, kad minėto susitarimo pasirašymo dieną ji yra sudariusi 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. AD-178-(3.35) ir yra įsipareigojusi suprojektuoti ir įrengti jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), D kategorijos gatvę. Minėtame Susitarime S. R. patvirtino, kad 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis Nr. AD-178-(3.35) yra galiojanti, ji prisiėmusi įsipareigojimą (kaip detaliojo planavimo organizatorius) apmokėti visas kelio ir su juo susijusias infrastruktūros įrengimo kaštų, taip pat neatlygintinai perduos infrastruktūrinės paskirties žemės sklypą Vilniaus r. savivaldybės administracijai. Pagal minėto Susitarimo 2 p. šalys sutarė, kad kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos visų aukščiau išvardytų žemės sklypų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (sklypų) plotams. 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartimi Nr. AD-178-(3.35) Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir S. R. (planavimo organizatorius) sutarė, kad: žemės sklypų pertvarkymą organizuoja planavimo organizatorius (5.2.1 p.); planavimo organizatorius apmokės 100 procentų žemės sklypo pertvarkymo išlaidų (5.2.2 p.); planavimo organizatorius Savivaldybės prašymu neatlygintinai perduos šios Sutarties 5.1 p. nurodyto ploto suformuotą žemės sklypą. Tai yra dėl to paties sklypo, kuris pagal sutartinius imperatyvius įsipareigojimus turi būti perduotas Savivaldybei, ieškovai pateikė ieškinį dėl servituto nustatymo ir atlyginimo už servitutą, kuriuo, anot ieškovų, atsakovai nepagrįstai naudojasi, ir neva dar gauna ekonominę naudą. Pagal minėtos 2014-06-05 Sutarties 5.2.4 p. šalys sutarė, kad detaliojo planavimo dokumentu suprojektuoto kitos paskirties – inžinerinės infrastruktūros (I/12) žemės sklypo neatlygintinas priėmimas – perdavimas bus vykdomas Šalims pasirašant neatlygintinio priėmimo – perdavimo sutartį. Už minėtos sutarties įregistravimą moka abi Šalys lygiomis dalimis. Sutarties 6.3 p. planavimo organizatorius, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartis dėl Detaliojo planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypų, įsipareigoja pranešti pirkėjams apie šios Sutarties sąlygas ir įrašyti į Detaliojo planavimo dokumentu suformuotų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis pareigą vykdyti šios Sutarties sąlygas. Minėto 6.3 p. imperatyvių nuostatų reikalavimai buvo įtvirtinti 2015-05-21 sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių 6.1.11, 6.1.12 punktuose. O tai reiškia, kad iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tiek pardavėjai, tiek pirkėjams buvo žinoma ir aišku, kad 0,1850 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu t. y. 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3 203 yra nustatytas servitutas, skirtas keliui ir inžineriniams tinklams, t. y. reikalingas atsakovų įsigytų žemės sklypų eksploatacijai. Minėtame 2014-05-30 sprendime 2.8 p. nurodyta, kad planavimo organizatorius įsipareigojo vykdyti Detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o tai reiškia įrengti centralizuotus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinius tinklus, įrengti lietaus kanalizaciją, suprojektuoti, įrengti D kategorijos gatvę ir neatlygintinai perduoti Vilniaus rajono savivaldybei. 2016-01 mirus S. R., jos teisės ir pareigos perėjo palikimą priėmusiai įpėdinei ieškovų motinai H. L., kuri ir prieš tai kaip įgaliotinė sprendė visus klausimus, susijusius su žemės sklypų suformulavimu ir jų pardavimu. 2016-06-30 tarp H. L. ir atsakovų buvo pasirašytas susitarimas dėl kelio įrengimo darbų apmokėjimo. Minėtu susitarimu H. L. patvirtino, kad pagal susitarimą dėl kelio įrengimo, pasirašyto 2015-05-21, yra pradėti kelio įrengimo darbai. Sutarta, kad pradiniai kelio įrengimo darbai ir jų kainos yra: Elektros linijos tiesimas – 6927,17 Eur; Vandentiekio ir nuotekų įrengimas – 52014,28 Eur. Už elektros, geriamojo vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros įrengimą atsakovai sumokėjo 10576,25 Eur. Šiuo susitarimu buvo patikslintas 2015-05-21 atskiras susitarimas dėl kelio įrengimo, kuriuo nustatoma darbų kaina ir mokėjimo tvarka. Susitarimu H. L. statusas nepasikeitė, ji ir toliau liko kaip darbų organizatorius. Pažymi, kad atsakovai sutiko su ieškovų motina H. L., kad sklypai priklausantys H. L. ieškovų pateiktoje lentelėje nebūtų įtraukti į skaičiuojamą plotą, nes ieškovų motina tvirtino, kad jie nesijungs prie komunikacijų ir nesinaudos gatve. Kadangi H. L. neleido prisijungti prie inžinerinių tinklų Nendrių gatvėje, nors ir už juos buvo sumokėta didelė pinigų suma t. y. 10576,25 Eur, atsakovai buvo priversti savo lėšomis įsirengti nepriklausomus inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus jungiantis tiesiai į Antežerių gatvę, Vilniaus m., kuriuos pridavė UAB “Vilniaus vandenys”. Už inžinerinių tinklų įrengimą atsakovai sumokėjo 6428,28 Eur. Šiai dienai atsakovai naudojasi tik elektros tinklais, o geriamojo vandens ir nuotekų tinklai jiems nereikalingi, nes H. L. kaip detaliojo planavimo organizatorius ir sklypo, per kurį eina kelias, tuometinė savininkė, savalaikiai nedavė leidimo jungtis prie šių tinklų. Nurodo, jog 2017-09-27 atsakovai sumokėjo H. L. 37000 Eur už antrą žemės sklypą, nepaisant to, kad D kategorijos gatvė nebuvo įrengta. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiai dienai nėra nei tinkamai įrengtos D kategorijos gatvės, nei lietaus kanalizacijos, nei vandentiekio ir nuotekų tinklų, jie nėra priduoti UAB „Vilniaus vandenys“ pagal sutartį, neįrengta nuotekų siurblinė, kaip numatyta detaliajame plane. H. L. lyg šiol nėra pateikusi atsakovams jokių dokumentų, kad D kategorijos gatvė būtų pripažinta kaip tinkamas naudoti statinys ir kad būtų įregistruota baigta gatvės statyba, taip pat nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų priduoti UAB „Vilniaus vandenys“, nors už viską atsakovai jau seniausiai buvo jai sumokėję. Negana to, ieškovai savo ieškiniu reikalauja ieškovų žemės sklype nustatyti servitutą, suteikiantį atsakovams teisę: 1) važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) naudotis pagal paskirtį nutiestais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Toks ieškovų reikalavimas pažeidžia 2015-05-21 pirkimo – pardavimo sutarčių, 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3 203 ir 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties Nr. AD-178-(3.35) nuostatas. Ieškovai, ignoruodami tą faktą, kad servitutas yra numatytas 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-203 ir kad yra neįvykdyta eilė įsipareigojimų, sugalvojo perleisti inžinerinių tinklų (už kuriuos, kaip minėta, atsakovai yra sumokėję ir negavę leidimo jungtis) priežiūrą, bei susisiekimo komunikacijas, kurios visiškai neatitinka D kategorijos gatvei keliamų reikalavimų. Dėl ieškovų prašomos kompensacijos atsakovai nurodo, kad kad ieškovai atsisakė pareikšto ieškinio, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9164-1089/2019, priėmė ieškovų Č. L. ir D. L. ieškinio atsakovams R. R. ir G. R. dėl atlyginimo už servitutą atsisakymą ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų atskiruosius skundus, 2019-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1296-912/2019 atmetė ieškovų Č. L. ir D. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-13 nutarties ir paliko nutartį nepakeistą. Taigi dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už servitutą tam pačiam sklypui jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtintas tų pačių ieškovų atsisakymas savo anksčiau pareikšto tapataus reikalavimo tiems patiems atsakovams, kuris buvo pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Pažymi, kad šiai dienai tiek 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr. T3-203, tiek 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis Nr. AD-178-(3.35) yra galiojantys, nėra atlikta jokių pakeitimų, papildymų, visos sąlygos yra galiojančios, nenuginčytos, nepanaikintos, vadinasi, turi įstatymo galią abejoms proceso šalims. Tai yra pamatiniai dokumentai, įtvirtinantys imperatyvias nuostatas dėl teisėto nuosavybės teisių įgyvendinimo, jų pagrindu buvo apspręsta, kaip ir kokiu būdu būsimi sklypų savininkai yra atsakingi įrengiant D kategorijos gatvę ir neatlygintinai perduodant ją atsakingoms institucijoms. Atsakovai nebuvo įpareigoti sumokėti jokios kompensacijos už naudojimąsi kelio servitutu. Apskritai tiek pardavėjams, tiek atsakovams buvo žinoma, kad infrastruktūrinės paskirties žemės sklypas neatlygintinai bus perduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Atsakovams niekada nebuvo siūloma įsigyti servituto dalį, jie lyg šiol juo laisvai naudojasi, nėra varžoma jokia privažiavimo prie savo sklypo teisė. Atsakovai, kaip minėjo, sąžiningai vykdė visus sutartinius įsipareigojimus.

2016-10-13 nekilnojamojo turto skelbimų portale www.aruodas.lt pasirodė skelbimas apie parduodamus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodytos savybės:

1. Sklypai (duomenys neskelbtini);

2. Sklypų naudojimo būdas - vienbučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;

3. Miesto kanalizacija bei vandentiekis;

4. Asfaltuotas privažiavimas;

5. Dujos.

Tuo pačiu metu netoliese (šalia (duomenys neskelbtini)) parduodami tokio paties dydžio žemės sklypai kainavo apie 39000 Eur, bet jie sutiko mokėti daugiau - 53000 Eur patikėję pardavėjos pažadais, kad jau vykdomi darbai ir netrukus bus įrengti miesto tinklai ir nutiesta gatvė (kaip tai nurodyta skelbime) ir 2016-10-12 pasirašydami preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įtraukė papildomus punktus dėl tinklų ir kelio įrengimo, kad vandentiekio ir nuotekų tinklus įrengs ir gatvę išasfaltuos pagal 2015 m. parengtą projektą pardavėja H. L., vėliau, tie patys punktai buvo perkelti į 2016-11-24 notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Kartu su sklypu teko įsigyti ir 1/13 susisiekimo komunikacijų sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) (Žemės sklypas). Nors toks ketinimas iš anksto nebuvo aptartas preliminarioje sutartyje ir šią aplinkybę sužinojo tik pasirašydami notarinę sutartį. Jau buvo sumokėję už sklypo vertinimą ir sutarę su banku dėl sklypo finansavimo, ir svajojo apie naujus namus šiame sklype, todėl sutiko su papildomomis (galimai tyčia nuslėptomis) pardavėjos H. L. sąlygomis. Nepaisant notarinėje sutartyje buvusio susitarimo dėl kelio įrengimo datos (2017-06-31), kelio įrengimo darbai vykdyti iki 2017-09-13. H. L. nesilaikė notarinėje sutartyje numatytų susitarimų:

1. Kelias (net ir iki šiol yra įrengtas nesilaikant projekto) išasfaltuotas tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, be to, buvo ir iki šiol yra užtverta dalis bendrasavininkiams priklausančio Žemės sklypo; kelias tik išasfaltuotas, jį išasfaltavo nežinomi ieškovų (ar jų motinos) pasamdyti asmenys, šis kelias nėra pripažintas tinkamu naudoti ir nėra įregistruotas viešajame registre kaip statinys.

2. Vandentiekio ir nuotekų tinklai neįrengti tinkamai ir neperduoti Vilniaus r. nuosavybėn, kaip tai numatyta H. L. su UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašytoje tinklų statybos sutartyje ir išduotose prisijungimo sąlygose. Iki šios dienos gyventojai negali pasirašyti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčių su viešuoju vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys”. 2014-06-05 detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartimi Nr. AD-178- (3.35) žemės sklypų savininkė S. R. (pagal paveldėjimą H. L.) yra įsipareigojusi suprojektuoti ir įrengti jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), D kategorijos gatvę. Apie tai, kad yra tokia sutartis - sužinojo tik rengiant namo techninį projektą, kai detaliojo planavimo sutarties Nr. AD-178-(3.35) pareikalavo Vilniaus rajono savivaldybės administracija. H. L. ne tik, kad neinformavo, kad yra tokia sutartis, bet ir galimai tyčia nuslėpusi, kad ieškovų senelė buvo prisiėmusi įsipareigojimą (kaip detaliojo planavimo organizatorius) apmokėti visas kelio ir su juo susijusius infrastruktūros įrengimo kaštus, taip pat neatlygintinai perduoti infrastruktūrinės paskirties žemės sklypą Vilniaus r. savivaldybės administracijai, neplanavo atlikti prisiimtų įsipareigojimų ir į notarinę sutartį įtraukusi infrastruktūros žemės sklypo dalį bandė išvengti prisiimtų įsipareigojimų įrengti D kategorijos gatvę ir tinklus. Tačiau neapdairiai sutiko, kad pardavėjos įsipareigojimai būtų įtraukti 7.6 ir 7.7 punktais, kur notarine sutartimi pardavėja įsipareigojo atlikti veiksmus - įrengti gatvę ir vandentiekio bei nuotekų tinklus savo lėšomis. Tai patvirtina ir UAB „Vilniaus vandenys“ ir S. R. 2016-01-13 sudalyta sutartis dėl tinklų statybos Nr. 03-728(27.02), kuria sutarė, jog pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 15/1591 ir pilnai suderintą projektą vandentiekio ir nuotekų tinklo įrengimą organizuoja ir pilnai apmoka statytoja S. R. (pagal paveldėjimą H. L.). Vilniaus apygardos teismas 2020-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020 išnagrinėjo žemės sklypo bendrasavininkų bylą ir įpareigojo ieškovų motiną H. L. per 90 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti nuotekų siurblinę ir kitus su tuo tiesiogiai susijusius būtinus inžinerinius statinius, įrenginius ir tinklus bei perduoti juos Vilniaus r. sav. nuosavybėn. Suėjus nustatytam terminui Ieškovų motina neįvykdė teismo sprendimo. 2020-09-09 civilinėje byloje Nr. e2VP-30425-905/2020 priimtas sprendimas tenkinti antstolio I. G. pareiškimą „Taikyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, nurodytas pasekmes. Leisti ieškovei E. V.S. , a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės H. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšomis įrengti nuotekų siurblinę, vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. PS 18/888.“ Šį teismo sprendimą ieškovų motina apskundė. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovų motina vengia atlikti veiksmus ir vykdyti įsipareigojimus prieš visus sklypų pirkėjus, o ieškovai bando jų motinos įsipareigojimus įrengti gatvę ir įrengti ir perduoti tinklus Vilniaus r. savivaldybei perkelti kitiems Žemės sklypo bendrasavininkiams ir atsakovams. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad bendrasavininkiai naudojasi žemės sklypo dalimis esančiomis šalia jiems priklausančių namų valdų. Pažymi, kad jokiais susitarimais ar brėžiniais nėra nurodyta, kuri konkrečiai Žemės sklypo dalis yra priskirta kiekvienam bendrasavininkių, todėl bet kuria Žemės sklypo dalimi turi teise naudotis (eiti, važiuoti ir pan.), bet kuris ir bendrasavininkių. Patekimas į Žemės sklypą nėra užtvertas tvora ar kelio užtvaru, todėl juo (Žemės sklypu, keliu) gali naudotis, bet kuris asmuo. Tačiau šias teises būtent ieškovai yra apriboję kitų Žemės sklypo bendrasavininkių atžvilgiu - užsitvėrę dalį Žemės sklypo, pakabinę ženklus „privati valda“, įrengę šuns voljerą ir prikabinę vaizdo stebėjimo kamerų. Pažymi, kad ieškovai nėra geranoriški kitų Žemės sklypo bendrasavininkių atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo mėn. buvo parašytas pareiškimas dėl netinkamo ieškovo D. L. elgesio. Ieškovas buvo nubaustas administracine nuobauda. 2020 m. rugsėjo mėn. dėl įžeidžiančių ir grąsinančių žinučių kreipėmės į policiją dėl Č. L. elgesio. Vyko prevencinis pokalbis su ieškovu, tačiau situacija nepasikeitė ir 2020-10-17 teko pakartotinai kreiptis į policiją dėl Č. L. Ieškovai, be kitų Žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo ir rašytinio pritarimo, neturi teisės nustatyti žemės sklypo naudojimo sąlygų ar dokumentų, šiuo atveju, UAB „Geokada“ nubraižytas servitutas negali būti laikomas teisėtu, kol ant jo nėra Žemės sklypo bendrasavininkių parašų, nėra notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kategoriškai nepritaria UAB „Geokada“parengtam Žemės sklypo planui. Ieškovų reikalavimas nustatyti atsakovams servitutą ir nustatyti teisę „naudotis pagal paskirtį nutiestais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas”, neturi logiško paaiškinimo, nes H. L. yra prisiėmusi įsipareigojimus įrengti D kategorijos gatvę ir perduoti ją Vilniaus r. savivaldybės žinion. Žemės sklype esantys tinklai - dujotiekio ir elektros tinklai nuosavybės teise priklauso ESO, ryšių kabelis - Telia, o vandentiekio ir nuotekų tinklus, kartu su nuotekų siurbline, H. L. teismo sprendimu ir detaliojo planavimo sutartimi, sutartimi su UAB „Vilniaus vandenys“ turi būti perduoti Vilniaus r. savivaldybei. Atlikus visus H. L. privalomus veiksmus tiesiog nebebus, ką eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Atsakovams pretenzijų neturi, palaiko atsakovų atsiliepimą.

Trečiojo asmens nuomone ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovai prašo nustatyti servitutą Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovams, bet ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo dalys (kurios konkrečiai ir kurioje vietoje priklauso ieškovams, kurios tretiesiems asmenims) nėra nustatytos, nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, todėl ieškovų reikalavimas ieškovams priklausančiose 2/13 Žemės sklypo dalyse nustatyti servitutą, kai konkrečios ieškovams priklausančios dalys nėra nustatytos ir nėra trečiųjų asmenų sutikimo dėl servituto nustatymo, negali būti tenkinamas. Žemės sklypas, kuriam ieškovai prašo nustatyti servitutą priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek ieškovams, tiek tretiesiems asmenims. Žemės sklypo priklausymas dalinės nuosavybės teise lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams be trečiųjų asmenų sutikimo, todėl pažeidė tiek CK 4.75 straipsnyje įtvirtintas normas, tiek sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo-pardavimo sutarčių. Dar daugiau, pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovų mamos H. L. ir V. L. šalys patvirtino, jog: „2.7. Naudojimosi tvarka, Žemės sklypu, kurios dalis yra Daiktas 1, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Daiktas1 Pirkėjui parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal šią sutartį pirkėjas (ar kitas teisėtas Sutarties 2.2. punkte aprašyto Žemės sklypo naudotojas) įgyja teise naudotis 2.2. punkte aprašytu Žemės sklypu bendrai su kitais bendraturčiais. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams ir rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Minėta Pirkėjo naudojama 2.2. punkte aprašyto Žemės sklypo dalis, t. y. Daiktas 1, atskirai Žemės sklypo plane nebus išskirta ir pažymėta“. Akivaizdu, jog kitų trečiųjų asmenų, įsigijusių Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, pirkimo-pardavimo sutartyse yra tokia pati nuostata. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Dovanojimo sutartyje, kuria ieškovai įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą (I2.34 punktas), todėl ieškovai neįgijo ir negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo H. L., nėra jokios sutarties, jokio trečiųjų asmenų sutikimo ieškovams naudotis ir reikšti reikalavimus atsakovams dėl servituto nustatymo Žemės sklype. Kadangi Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovams, tiek tretiesiems asmenims, Žemės sklypu ieškovai ir tretieji asmenis naudojasi, jį valdo tik bendru sutarimu. Iš byloje esančių trečiųjų asmenų E. V. S. ir D. S., A. V. ir A. V., L. P. ir A. P. atsiliepimų matyti, jog šie Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės savininkai sutikimo ar įgaliojimo ieškovams dėl teisminio ginčo iniciavimo ir servituto nustatymo nedavė, vadinasi nėra Žemės sklypo savininko valios dėl servituto nustatymo. Ieškovai niekada nesikreipė ir į V. L., nekėlė klausimo, jog yra kokia nors problema dėl to, kad atsakovai naudojasi Žemės sklypu tikslu patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą, jog reikia dėl to nustatyti servitutą ar kitu būdu išspręsti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, inicijuoti bylą ir pareikšti ieškinį dėl servituto nustatymo Žemės sklypui (nuosavybės apribojimo) nedavė ir V. L. Dar daugiau, tiek atsiliepimus pateikę tretieji asmenys patvirtino, tiek V. L. pareiškia, jog jie neprieštarauja, kad atsakovai ir toliau naudotųsi Žemės sklypu, nesant nustatyto servituto. Todėl nesant ginčo dėl atsakovų teisės naudotis Žemės sklypu su bendrasavininkiais (išskyrus ieškovus, kurie net neturi teisės reikšti ieškinio, nesant visų bendrasavininkių sutikimo ir įgaliojimo), ieškinys turėtų būti atmestas. Pažymėtina, jog jeigu teismas tenkintų ieškovų ieškinį, tiek dėl servituto nustatymo, tiek dėl kompensacijos už servitutą priteisimo, kompensacija ieškovams negalėtų būti priteista visa, kadangi ieškovams nuosavybės teise priklauso ne visas Žemės sklypas, o jo dalis. Kompensacija tokiu atveju turėtų būti mokama ir tretiesiems asmenims, kaip Žemės sklypo bendrasavininkiams. Ieškinys nepagrįstas ir toje apimtyje, kiek ieškovai prašo nustatyti servitutą naudotis pagal paskirtį nutiestais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Nors atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jie yra įsirengę geriamojo ir vandens nuotekų tinklus tiesiogiai į (duomenys neskelbtini) gatvę ir yra sudarę sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“, trečiojo asmens žiniomis šios faktinės aplinkybės yra teisingos, todėl akivaizdu, jog atsakovams nereikia ir niekada nereikės naudotis servitutu inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms, todėl šioje apimtyje ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. V. L. nuomone ieškovų reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo turi būti atmestas visiškai tiek dėl atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pareikštas tapatus ieškinys (dėl kompensacijos už servitutą priteisimo), byla buvo nutraukta, ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų, tiek dėl to, kad ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog dar 2015-2016 metais atsakovai su ieškovų močiute susitarė dėl kelio įrengimo darbų (tame tarpe ir inžinerinių tinklų įrengimo), atsakovai dar 2016 m. liepos mėnesį sumokėjo ieškovų močiutei 10576,25 Eur tiek už kelio įrengimą Žemės sklype, tiek už elektros tiesimą ir vandentiekio bei nuotekų tinklų įrengimą (aut. past. atsakovai vandentiekio ir nuotekų tinklais net nesinaudoja, nes įsirengė individualius tinklus). Trečiojo asmens nuomone esama situacija, kai atsakovai de facto neturi jokių kliūčių naudotis Žemės sklypu, tai yra turi teisę važiuoti transportu į atsakovams priklausantį žemės sklypą, įvažiuoti į jį, eiti juo pėsčiomis, kadangi atsakovams priklausantis sklypas (-ai) yra pirmasis pažymėtas plane, tretieji asmenys (Žemės sklypo bendrasavininkiai) neturi jokių pretenzijų atsakovams dėl to, kad jie neatlygintinai naudojasi Žemės sklypu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai sumokėjo už kelio ir inžinerinių tinklų įrengimą dar ieškovų močiutei pagal sudarytus susitarimus, kas reiškia, jog ieškovų teisės nėra pažeidžiamos. De facto atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais taip pat laiko, jog atsakovų teisės nėra pažeidžiamos ir nenustačius servituto, todėl nėra jokio pagrindo ieškinio tenkinti. Tačiau esama de facto situacija, kai ji nėra sureguliuota de jure, tai yra atsakovai naudojasi Žemės sklypu (įvažiuoti, eiti pėsčiomis ir pan. į atsakovams priklausantį sklypą), kai nėra jokio teisinio pagrindo (sutarties ar teismo sprendimo) atsakovams naudotis Žemės sklypu, kuris nepriklauso valstybei ir nėra įvykdytas 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-203 ir 2014-06-05 Detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis Nr. AD-178-(3.35). Žemės sklypas priklauso privatiems asmenimis (ieškovui ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai dalys nėra atskirtos ir nėra nustatyta naudojimosi tvarka), todėl teismui atmetus ieškinio reikalavimus, ateityje galimi nauji teisminiai ginčai tiek tarp ieškovų ir atsakovo, tiek tarp trečiųjų asmenų, ieškovų ir atsakovų. Pavyzdžiui, pasikeitus sklypų savininkams, naujieji sklypų savininkai gali reikšti pretenzijas atsakovams dėl naudojimosi Žemės sklypu (reikalauti kompensuoti dali nekilnojamojo turto mokesčio, prisidėti prie remonto ir pan.). Pablogėjus Žemės sklypo būklei (keliui) ir esant poreikiui daryti kapitalinį remontą, investuoti dideles lėšas taip pat gali kilti atsakovų prisidėjimo prie Žemės sklypo (kelio), kuriuo jie neatlygintinai naudojasi remonto. Todėl V. L. nuomone, teismui nustačius faktinę aplinkybę, jog tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys sutinka, kad atsakovai turi teisę naudotis Žemės sklypu (turi teisę važiuoti transportu į atsakovams priklausantį žemės sklypą, įvažiuoti į jį, eiti juo pėsčiomis) teisingiausias sprendimas, užkertantis kelią ginčams ateityje ir labiausiai užtikrinantis tiek ieškovų, tiek trečiųjų asmenų, tiek atsakovų teises ir teisėtus interesus, būtų nustatyti servitutą Žemės sklype, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę atsakovams (ir būsimiems žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams), važiuoti Žemės sklypu transporto priemonėmis, eiti juo pėsčiomis, patekti į žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

8.Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Svetlana Radionova paaiškino, kad ginčo faktinės aplinkybės aiškios, kaip nurodyta ieškinyje. Situacija tokia, kad atsakovai naudojasi ieškovų sklypo dalimi tam, kad patekti į savo sklypą ir mano ieškovai, kad toks atsakovų elgesys yra neteisiškas. Tai sureguliuotų servituto nustatymas. Ieškovų reikalavimai suformuluoti tinkamai, kaip nusmato įstatymai; pagal pateiktas ieškiniu aplinkybes nustatytinas servitutas. Atstovė nori atsikirsti į atsiliepimus, nes servitutas atlieptų ne tik ieškovų, bet ir atsakovų interesus, jie teisėtai naudotųsi žemės sklypo dalimi. Nesutinka su atskovo pozicija dėl neatlygintino servituto, nes taip nurodo ir teismų praktika; atsakovai nepaneigė servituto atlygintinumo. Kompensacija taip pat atitinka ieškovo interesus, ji pagrįsta, teisinga, atitinka teismų praktiką ir įstatymo reikalavimus. Taip pat nori atsikirsti į atsakovų atsiliepimą dėl ieškinio kitame, Vilniaus miesto, teisme. Atsakymas į šį klausimą yra aiškus, nes nutrauktoje byloje nebuvo keliamas dėl servituto nustatymo, nes situacija yra kitokia ir nėra pagrindo teigti dėl ieškinių tapatumo. Dėl V. L. argumentų paaiškina, jog jie nepagrįsti ir neteisėti, kaip ir atsakovų ir kitų trečiųjų asmenų, nes ignoruojami ieškovų teisė į nuosavybę; keistas yra minėtų asmenų požiūris į nuosavybės apsaugą; keista, kad ieškovai neturi teisės kelti klausimą, nes neturima kitų asmenų sutikimo. Pažymi, kad trečių asmenų atsiliepimuose nėra jokio pagrindimo, kas būtina. Matyti, jog santykiai tarp asmenų konfliktiški. Negalima trukdyti bendraturčiams naudotis savo turtu. Remiasi CK 4.78 straipsniu; taigi turi teisę, savo dalį išnuomoti, perduoti naudotis, tai ieškovai ir kreipiasi dėl savo teisių gynimo, nebūtinas kitų asmenų sutikimas. Pažymi, kad atsakovų nesutikimas turi būti motyvuotas. Servituto nustatymas visiškai nepažeidžia trečių asmenų teisių, jie patys jų nenurodo, o teigia tik dėl konfliktiškų santykių. Nebus jokių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims. Atsakydama į klausimą paaiškino, kad ieškovams priklauso sklypo dalis, kur nustatytinas servitutas, ir tai yra NTR išrašas. Ieškovai patiria nepatogumų, negauna naudos, nors turi nuosavybę, juk naudojasi ir kiti asmenys, kai jie tai negali daryti. Kompensacija skaičiuota pagal rinkos kainą, esančią išraše, pagal servituto plotą. Paaiškino, kad nauji žemės sklypo savininkai (G. Z., 2020-09-08 pirkimo-pardavimo sutartimi su ieškovais) nesusiję su šia byla, nes kaip jie naudosis žemės sklypu - yra šalių reikalas. Pateiktu Planu pateiktas visas žemės sklypas, kelias sudaro mažesnę dalį. Ieškovai valdo didesnę dalį žemės sklypo, atsakovai neįsigijo žemės sklypo eksploatacijai sklypo dalies. Dėl įrengiamos gatvės paaiškino, kad gatvė, kuri yra akligatvis, niekada nebus perduota savivaldybei, o ši - neperims. Sutartys yra nepakeistos; žinoma, kad inžinieriniai objektai priklausys juos aptarnaujančioms įmonėms. Atsikerta V. L. atstovei advokatei dėl tapataus ieškinio; yra kitas ieškinio pagrindas šioje byloje. Taip pat atsikerta į trečių asmenų paaiškinimus, nes niekas nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kokie bus jiems pažeidimai, jei būtų nustatytas servitutas. Prašo tenkinti ieškinį. Replika: atsakovai sumokėjo už kelio įrengimą, bet ne už servitutą.

11.Teismo posėdžio metu atsakovė R. R. prašo ieškinį atmesti, nes su juo nesutinka. Pritaria (duomenys neskelbtini) pozicijai. Ieškovų nuostoliai nepgrįsti jokiais dokumentais, nesupranta ką dar turi sumokėti, kai už viūską atsiskaitė. Pritaria savo advokatui, atmesti ieškinį.