Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1725-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2A-1725-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00666-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1725-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00666-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Almos Urbanavičienės, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

I. J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo A. P. 2012-12-21 gimusio sūnaus B. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt kas mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 30 dienos, pradedant išmokomis po 1 000 kas mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 30 dienos, pradedant nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikui sukaks dveji metai t.y. iki 2014-12-21, o nuo 2014-12-22 iki vaiko pilnametystės – po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir vėliau kiekvieno mėnesio 30 dienos, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant J. S. uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisti iš atsakovo A. P. sūnaus B. P. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. sausio 24 d. iki ieškinio padavimo dienos bendroje sumoje 2 200 Lt; priteisti bylinėjimos išilaidas.

Nurodė, kad ieškovė su atsakovu kaip šeima gyveno apie tris metus. 2012 m. gruodžio 21 d. susilaukė sūnaus B. P.. Vaikui dar negimus atsakovas ir sūnaus tėvas A. P. išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją, kur gyvena iki šiol. Ieškovė su vaiku nuolat gyvena A. kaime, Širvintų rajone pas savo tėvus. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes ieškovė nuolat rūpinasi vaiku bei jį prižiūri. Nurodo, kad sūnui gimus, atsakovas nupirko jam būtiniausių daiktų, o prieš išvažiuojant į Norvegiją paliko vaiko išlaikymui apie 400 Lt, pažadėjęs vėliau reguliariai siųsti pinigų vaiko išlaikymui. Tačiau atsakovas pinigų skirtų vaiko išlaikymui atsiuntė vos tris kartus, o per 9 mėnesių laikotarpį, atsakovas vaiko išlaikymui davė apie 1 400 Lt. Tokio dydžio atsakovo mokamas vaiko išlaikymas yra nepakankamas, kadangi jo skirtos lėšos neužtikrina vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 000 Lt, iš kurių apie 120 Lt reikia būsto, kuriame gyvena vaikas, išlaikymui per mėnesį vienam šeimos nariui, apie 100 Lt per mėnesį drabužiams, apie 450 Lt maistui, apie 30 Lt ūkinių prekių įgijimui, apie 60 Lt vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms, apie 100 Lt higienos priemonėms, apie 120 Lt kuro išlaidoms, apie 50 Lt žaislų, knygelių pirkimui, apie 100 Lt kitų kasdieninių poreikių tenkinimui. Ieškovė yra bedarbė, gauna vaiko išmoką, kuri yra 97,50 Lt per mėnesį. Jokių kitų pajamų neturi, o vaiką išlaikyti jai padeda tėvai. Ateityje, kai vaikui sueis dveji metai, planuoja vaiką leisti į darželį, o pati mokytis ir įgijus specialybę dirbti. Jos žiniomis atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje pas ūkininką, o jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 6 000 Lt. Atsižvelgiant į nurodyta prašo tenkinti ieškinį.

Teismo posėdyje ieškovė nuo išlaikymo įsiskolinimo 2 200 Lt išieškojimo atsisakė.

Atsiliepimas

A. A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Jis neprieštarauja, kad jų sūnaus B. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina J. S.. Atsakovas nurodė, kad jis nevengia savo tėviškos pareigos ir sutinka prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau jo manymu ieškovės prašoma suma per mėnesį skirta jų sūnaus B. P. išlaikymui yra neprotingai didelė. Jis nurodė, kad jo manymu vaiko išlaikymui pilnai pakaktų 800 Lt per mėnesį, kuriuos turėtų skirti abu tėvai po lygiai, todėl sutinka savo sūnui B. P. kas mėnesį skirti po 400 Lt skirtų jo sūnaus išlaikymui. Atsakovas nurodo, kad nuo pat sūnaus gimimo prisidėjo prie jo išlaikymo. Nors tuoj po vaiko gimimo išvyko į Norvegiją dirbti, tačiau 2013 m. vasario 27 d. ieškovė kartu su sūnumi atvyko pas jį į Norvegiją ir kartu ten gyveno 4 mėnesius, per kuriuos atsakovas pilnai išlaikė bei rūpinosi ieškove ir sūnumi. Į Lietuvą grįžo visi kartu 2013 m. birželio 28 d. Atgal į Norvegiją atsakovas išvyko vienas, kadangi su ieškove išsiskyrė. Iki 2013 m. spalio 1 d. jis bankiniais pavedimais yra pervedęs 1 850 Lt, taip pat gimusiam vaikui yra nupirkęs būtinuosius daiktus ir ne kartą yra davęs ieškovei grynųjų pinigų, todėl mano, kad vaiko išlaikymui nėra skolingas. Jis gauna apie 6 000 litų, kuri, gyvenant Norvegijoje, nėra didelė. Jam reikia susimokėti už gyvenamąjį būstą, išlaikyti automobilį, pirkti maistą, išlaikyti kartu gyvenanti penkerių metų sūnų.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jų skyriaus specialistai apsilankę ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur nustatė, jog ieškovė kartu su mažamečiu sūnumi B. P. gyvena ieškovės tėvams priklausančiame 4 kambarių name, A. k., Z. sen. Ieškovė su sūnum turi atskirą kambarį, naudojasi bendromis patalpomis, dideliu kambariu ir virtuve. Išvadoje nurodyta, kad namuose tvarkinga, švaru, šilta ir jauku, o vaikui sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, jis yra prižiūrėtas, mylimas mamos bei senelių. Vaiko tėvas A. P. savo sūnumi domisi, kai būna Lietuvoje jį aplanko, susirašinėja su ieškove elektroniniu paštu, teiraujasi kaip auga vaikas. Ieškovė niekur nedirba, augina vaiką namuose, neturi pajamų, gauna po 97 Lt dydžio per mėnesį vaiko išmoką. Esant tokioms aplinkybėms, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka ir neprieštarauja su ieškovės ieškininiais reikalavimais dėl mažamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina J. S..

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendimu nustatė sūnaus B. P., gimusio 2012 12 21, gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. S.. Priteisė iš A. P. sūnui B. P., gimusiam 2012 m. gruodžio 21 d., nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. - išlaikymą kas mėnesį mokama 900 (devynių šimtų) litų dydžio išmoka iki 2014 m. gruodžio 21 d., kai jam sukaks dveji metai, po to – kas mėnesį mokama 700 (septynių šimtų) litų dydžio išmoka iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų išlaikyti lėšų tvarkytoja paskyrė J. S.. Priteisė iš A. P. atlyginti J. S. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 315 litų. Priteisė iš A. P. atlyginti valstybei žyminio mokesčio 360 litų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 25,72 litus. Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, šioje dalyje bylos nagrinėjimą nutraukė.

Teismas nurodė, jog sūnų privalo išlaikyti abu tėvai. Pagal bylos medžiagą ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką namuose. Jos gaunamos pajamas – gaunama išmoka vaikui kas mėnesį 97,50 Lt. Kadangi vaikas gyvena su ieškove, tai jai tenka kasdieninė vaiko priežūra, juo rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gyvena ir dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestis yra apie 6 000 litų. Augina penkerių metų sūnų, kuris gyvena kartu su juo. Teismo nuomone, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, privalo teikti ieškovės ir jo sūnui B. P. reikalingą išlaikymą. Kadangi ieškovė, kol sūnui sueis du metai, nedirba ir vienintelės jos pajamos yra vaikui mokama pašalpa, tai iš atsakovo iki sūnui sueis dveji metai teismas priteisė 900 litų dydžio išmoką, mokamą vaikui kas mėnesį. Sūnui suėjus dvejiems metams, ieškovė, iki sūnus taps pilnamečiu, prašo mažesnės išmokos 700 litų kas mėnesį, motyvuodama, kad pati pradės dirbti. Todėl teismas, atsižveldęs į tą aplinkybę, kad vaikus turi išlaikyti abu tėvai, į atsakovo galimybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad sūnaus išlaikymui atsakovas gali ir turi mokėti 700 litų dydžio mėnesinę išmoką.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-01-16 sprendimą iš dalies ir priteisti iš atsakovo 500 Lt vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės ir atsakovo sūnus yra mažametis, vaikui tik vieneri metai ir mėnuo. Akivaizdu, jog tokio amžiaus vaiko kasdieniniai poreikiai nėra tokie dideli, kaip kad nurodė ieškovė. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į realius mažamečio sūnaus poreikius, skundžiamu teismo sprendimu priteista 900 Lt suma išlaikymui yra nepagrįstai didelė. Pažymėjo, jog mažamečio sūnaus kasdieniniai poreikiai nėra dideli, vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių, nėra mokyklinio amžiaus t.y. nėra objektyvių aplinkybių, kurios sąlygotų didesnes nei kad įprasta mažamečio vaiko išlaikymui būtinas išlaidas. Atsakovė su sūnumi gyvena kaime pas tėvus, todėl ieškovei gyvenant su tėvais jos finansinė situacija yra kur kas geresnė nei ji nurodo. Apelianto teigimu ieškovės situacija būtų kur kas sudėtingesnė ir lemtų didesnių išlaidų atsiradimą, jei ji gyventų mieste. Pažymėjo ir tai, jog šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovas neturi darbo, tai patvirtinta 2014-01-25 pažyma apie pasibaigusius darbo santykius, kur aiškiai nurodyta, jog atsakovas buvo tik terminuotam laikotarpiui įdarbintas ūkio darbuotoju Norvegijoje. Todėl šiuo metu atsakovas gyvena tik iš savo santaupų, iš ko seka, jog bet kuriuo atveju, net ir laikant, kad skundžiamu sprendimu priteista išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius, atsakovas objektyviai negalėtų tokios sumos mokėti. Be to atsakovo ir ieškovės sūnus nėra vienintelis atsakovo vaikas. Atsakovas Norvegijoje augina penkerių metų vaiką. Penkerių metų vaikui, atsižvegiant į augančius poreikius yra reikalingas didesnis išlaikymas. Pabrėžė, jog atsakovas niekada nevengė išlaikyti vaiko ir atsakingai vykdė pareigą juo rūpintis Vaikui gimus atsakovas aprūpino jį būtiniausiais daiktais, o po vaiko gimimo ieškovė su sūnumi gyveno pas atsakovą Norvegijoje, atsakovas išlaikė ir rūpinosi tiek ieškove, tiek sūnumi. Pažymėjo ir tai, jog ieškovė yra jauna, sveika, darbingo amžiaus. Todėl yra visos sąlygos ieškovei pradėti dirbti ir taip materialiai prisidėi prie vaiko išlaikymo.

Atsiliepimas

I. J. S. atsiliepimu prašė pirmosios instancijso teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog jis nebedirba ankstesnėje darbovietėje pas ūkkininką, tačiau apeliaciniame skundė nurodė tą patį jo ankstesnio darbdavio – ūkininko jam suteiktą buto adresą, o tai rodo, kad jis toliau ten pat dirba, tikriausiai pagal naują darbo sutartį, ūkinininkas jį, kaip ir kitus darbuotojus, aprūpina gyvenamuoju plotu. Apeliantas nurodė, jog pasikeitė jo turtinė padėtis, tačiau nenurodė, kokios jo dabartinės pajamos ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, jeigu asmuo nutraukė darbo santykius su ankstesniu darbdaviu, dar nerodo, kad šiuo metu jis neturi jokių kitų pajamų. Apeliatas teigia, kad jis neteko darbo ir pragyvenimo šaltinio, tačiau jis negrįžta į Lietuvą, nors kaip jis pats teigė, gyvenimas Norvegijoje yra žymiai brangesnis už gyvenimą Lietuvoje. Pažymėjo, jog apeliantas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, jokių duomenų apei tai, kad jo darbingumas yra ribotas nepateikta. Jeigu jis neteko darbo turėjo pateikti duomenis apie tai, kad ieško darbo. Apeliantas ginčija priteisto vaiko išlaikymo dydį, tačiau tiesiogiai nenurodė, kokios ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui išlaidos yra nepagrįstai padidintos. Apeliantas teigia, kad ieškovė gali dirbti ir vaiką vesti į vaikų darželį, tačiau vaikas dar per mažas eiti į vaikų darželį, pažymėjo, jog kaime jo ir nėra. Apeliantui žinoma, jog ieškovė neturi jokios specialybės, todėl neįgijus jokio profesinio išsilavinimo, surasti darbą labai sunku. Ieškovės tėvai padėjo jai išlaikyti vairavimo egzaminą, apmokėjo visas išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad jos tėvai iš savo kuklių pajamų turi išlaikyti šalių vaiką.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendimu nustatė B. P., gimusio 2012 12 21, gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. S.; priteisė iš A. P. sūnui B. P., gimusiam 2012 m. gruodžio 21 d., nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. - išlaikymą kas mėnesį mokama 900 litų dydžio išmoka iki 2014 m. gruodžio 21 d., kai jam sukaks dveji metai, po to – kas mėnesį mokama 700 litų dydžio išmoka iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų išlaikyti lėšų tvarkytoja paskyrė J. S..

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų iš atsakovo išmokų vaiko išlaikymui. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 900 Lt sumą nukrypo nuo teismų praktikos vaiko išlaikymo priteisimo klausimais, neatsižvelgė į pagrindinius vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti kriterijus t.y. vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nurodė, jog mažamečio vaiko poreikiai nėra tokie dideli, kaip kad nurodė ieškovė, o priteista išlaikymo suma atsakovui yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turimas pajamas, kadangi atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, jis neturi darbo ir gyvena tik iš savo santaupų.

LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio1 dalis). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso is nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors vaiko poreikių kriterijai įstatyme nėra nedetalizuoti, tačiau jie nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Vertindamas šalių turtinę padėtį, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatė jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba augina vaiką namuose, ieškovei yra 22 metai. Jos gaunamas pajamas sudaro gaunama išmoka vaikui kas mėnesį 97,50 Lt. Vaikas gyvena su motina kaime A. k., Z. sen., Š. r., pas ieškovės tėvus. Atsakovas gyvena Norvegijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu dirbo pas ūkininką, jo darbo užmokestis - 6 000 Lt. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pasikeitė jo finansinė padėtis, pateikė 2014-01-25 pažymą apie pasibaigusius darbo santykius. Iš pažymo turinio matyti, jog atsakovas buvo įdarbintas terminuotam laikotarpui Morten Dalane ūkio darbuotoju, darbo santykiai tęsėsi nuo 2012-07-27 iki 2013-12-31. Pažymėtina, jog apelianto pateikta pažyma neįrodo, kad apeliantas neturi kito darbo ar, kad su juo nėra sudaryta nauja darbo sutartis dėl darbo ūkyje. Aplinkybė, jog darbo santykiai nutraukti su ankstesniu darbdaviu nepatvirtina, jog apeliantas neturi jokių kitų pajamų ar yra nepajėgus susirasti kito lygiaverčio darbo. Pažymėtinai ir tai, jog apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų apie savo turimą turtą. Taigi ieškovas iš esmės nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių objektyvas priežastis, dėl ko jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, o vien argumentas, jog darbo santykiai ūkyje nutraukti, negali būti priežastimi neteikti vaikui nustatyto išlaikymo. Be to apeliantas apeliaciniame skunde savo gyvenamąją vietą yra nurodęs Norvegijoje, logiška, jog neturėdamas pajamų, negalėtų sau leisti gyventi šalyje, kurioje pragyvenimas yra brangesnis nei Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas iš esmės neatskeidė ir neįrodė savo realios turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Kita vertus atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus vyras. Byloje nėra jokių duomenų apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas. Bet kokiu atveju, atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti vaiką, privalo išnaudoti visus galimus būdus susirasti darbą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė yra nurodžiusi, jog vaiko išlaikymui į mėnesį reikia apie 1 000 Lt. Atsakovas ginčydamas vaiko išlaikymo dydį ir nurodydamas, jog vaikas yra mažametis ir jo poreikiai nėra dideli, konkrečiai nenurodė kokios vaiko išlaikymo išlaidos yra per didelės ir nėra būtinos vaikui t.y. atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaiko poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 1 000 Lt sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir jam tenkinti reikalingas lėšas. Atsakovo nurodyta aplinkybė jog išlaikymas kainuoja pigiau, nes ieškovė gyvena pas savo tėvus kaime taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio, nes seneliai neturi pareigos išlaikyti anūką pagal įstatymą ši pareiga tenka tėvams.

Minėta, jog ieškovė viena augina vaiką, jos gaunamos pajamas sudaro gaunama išmoka vaikui kas mėnesį 97,50 Lt. Ieškovė su vaiku gyvena pas savo tėvus kaime, jai padeda jos tėvai. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę mažamečio vaiko priežiūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl aplinkybė, jog pati ieškovė pagal jos gaunamas pajamas objektyviai negali teikti vaikui tokio paties išlaikymo kaip atsakovas, nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną sumą, kadangi ieškovė kol sueis sūnui dveji metai nedirba ir vienintelės jos pajamos yra vaikui mokama pašalpa. Pažymėtina ir tai, jog 900 Lt įmokos dydis yra priteistas tik iki vaikui sueis dveji metai, suprantama, jog vaikui suėjus dviems metams, ieškovė galės ieškotis darbo ir teikti didesnį išlaikymą vaikui, todėl atitinkamai iš atsakovo priteista mokėtina įmoka vaikui suėjui dviems metams sumažinta iki 700 Lt. Kadangi vaikas yra mažametis, todėl šiuo metu kol vaikui net nėra suėję dviejų metų yra ypač reikalinga motinos priežiūra.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteista atitinkamo dydžio išmoka, esant suinteresuoto asmens prašymui gali būti pakeista.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimo dalies dėl priteistų sumų vaiko išlaikymui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja CPK 98 str. bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos. Pažymėtina, jog išlaidų, advokato pagalbai apmokėti dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtus kriterijus ir Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą teikiant aukščiau nurodytas paslaugas, taip pat būtinybę sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais (Rekomendacijų 11 punktas) 200 Lt suma už advokato paslaugas šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,

nutarė:

apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Liuda UckienėAlma UrbanavičienėAldona Tilindienė