- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2-51/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Kauno, „Žalgirio“
- Atsakovas
- bankas "Snoras" Kauno "Žalgirio" rėmėjas
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo akcinės bendrovės bankas „Snoras“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1486-436/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl kredito sutarties, įkeitimo, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais ir gautų lėšų pripažinimo parama,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-22), prašydamas pripažinti negaliojančiais: 2007-01-25 Kredito sutartį Nr. 031-30233, 2007-03-26 Papildomą susitarimą Nr.1 prie Kredito sutarties, 2007-09-25 Papildomą susitarimą Nr. 3 prie Kredito sutarties, 2008-01-25 Papildomą susitarimą Nr. 5 prie Kredito sutarties, 2008-03-31 Papildomą susitarimą Nr. 6 prie Kredito sutarties, 2008-07-16 Papildomą susitarimą Nr. 7 prie Kredito sutarties, 2008-12-29 Papildomą susitarimą Nr. 8 prie Kredito sutarties, 2007-01-30 Įkeitimo lakštą (duomenys neskelbtini) su priedais, 2007-01-30 Hipotekos lakštą (duomenys neskelbtini) su priedais, 2007-04-02 Įkeitimą lakšto (duomenys neskelbtini) su priedais, 2007-09-18 Įkeitimą lakšto (duomenys neskelbtini) su priedais. Ieškovas taip pat prašĖ pripažinti negaliojančiais 2007-08-17 Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Kredito sutarties Nr.031-30233 bei 2008-01-17 Papildomą susitarimą Nr. 4 prie Kredito sutarties Nr.031-30233, o jų pagrindu ieškovui suteiktas lėšas – viso 3 000 000 Lt, pripažinti ieškovui atsakovo suteikta parama.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi (t. 2, b. l.65-66), ieškovo prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui AB bankas „Snoras“ vykdyti 2007-01-25 Kredito sutartį Nr.031-30233 su visais jos papildymais bei imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš nurodytos kredito sutarties ir jos papildymų, įgyvendinimu ir/arba vykdymu, įskaitant reikalavimą grąžinti kreditą, palūkanų bei delspinigių skaičiavimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį (t. 2, b. l. 67-70).
Šalies argumentai
Atsakovas AB bankas „Snoras“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (t. 2, b. l. 71-75), prašydamas įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažesnę kaip 104 673,62 Lt sumą arba pateikti šios sumos banko garantiją ar laidavimą. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria nuostolius, nes negauna ir negali reikalauti iš ieškovo jokių mokėjimų pagal sudarytą kredito sutartį. Atsakovas yra bankas, kurio pagrindinė veikla yra indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas bei pinigų skolinimas, todėl, negaudamas jokių ieškovo mokėtinų sumų, atsakovas neturi galimybės šių lėšų skolinti tretiesiems asmenims ir taip gauti pelno. Tokiu būdu atsakovas patiria nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, kurios būtų gautos paskolinus iš ieškovo gautus pinigus. Atsakovo teigimu, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis gautų 82 605,86 Lt pajamų iš mėnesinių įmokų bei palūkanų už kreditą ir 22 067,76 Lt pajamų iš susidariusio įsiskolinimo iki 2010-01-20. Svertinė palūkanų norma, kurią bankas gautų paskolinęs iš ieškovo gautinas sumas kitiems asmenims, yra 8,15%. Atsakovas negautas pajamas skaičiuoja už 1,5 metų laikotarpį, nes vidutinis bylos nagrinėjimas užtrunka apie vienerius metus, be to, byla gali būti nagrinėjama ir apeliacine tvarka. Atsakovo skaičiavimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negaus iš ieškovo mažiausiai 1 516 888,55 Lt ir patirs iš viso 104 673,62 Lt nuostolių. Atsakovas nurodo, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, teismui netenkinus ieškinio, jis privalėtų vykdyti kredito sutartį ir ja prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl atsakovo nuostolių, atsiradusių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimas gali būti apsunkintas arba visiškai neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 104 673,62 Lt arba pateikti šios sumos banko garantiją (t. 2, b. l. 88-90). Teismas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negauna mokėjimų pagal 2007-01-25 Kredito sutartį Nr.031-30233 ir jos papildymus, dėl to negauna pajamų, palūkanų už paskolintus ar investuotus pinigus, kurias galėtų gauti ieškovui atliekant mokėjimus. Šios negaunamos pajamos pripažintinos atsakovo nuostoliais. Teismo teigimu, atsakovas pagrindė aplinkybes, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostoliai gali atsirasti, bei pateikė nuostolių paskaičiavimą. Be to, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovo finansinė padėtis sunki, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį ir atmesti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (t. 2, b. l. 91-94). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negaus 104 647,62 Lt pajamų, nes negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra grynasis pelnas, kurį atsakovas turi įrodyti. Tokiu atveju turi būti įvertinamos atsakovo visos sąnaudos ir įplaukos, atskaičiuotas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymą. Teismas taip pat neišsiaiškino, ar realus trečiųjų asmenų poreikis gauti paskolas yra didesnis nei atsakovo turimi finansiniai ištekliai, t. y. atsakovas negali paskolinti pinigų tretiesiems asmenims dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo galimų nuostolių skaičiavimai yra paremti tik hipotetiniais teiginiais apie gautinas palūkanas, nors, jei jis šią sumą paskolintų bankams, palūkanos būtų žymiai mažesnės (VILIBOR).
2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalės atlyginti atsakovo patirtų nuostolių dėl pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo piniginių lėšų areštas ir nuostolinga veikla nesudaro pagrindo teigti, kad tokių nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes atsakovo reikalavimų pagal ginčo kredito sutartį atlyginimas yra užtikrintas piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto įkeitimu.
3. Dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų priemonių, ieškovas negalės šios sumos panaudoti savo apyvartoje, o tai apsunkintų jo (kaip viešosios įstaigos) veiklą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali imtis jokių veiksmų dėl kredito sutarties vykdymo, reikalauti ieškovo grąžinti kreditą, skaičiuoti palūkanas ir delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo, kaip banko, pagrindinė veikla yra skolintis pinigus ir perskolinti juos kitiems asmenims, už tai gaunant palūkanas (Bankų įstatymo 2 str. 5 d.), dėl iš ieškovo negaunamų pajamų atsakovas patiria nuostolius. Pažymėtina, kad, taikant CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti nuostolių atsiradimo tikimybe.
2. Teismas pagrįstai atsakovo galimais nuostoliais pripažino 104 673,62 Lt sumą, atsižvelgdamas į pateiktus skaičiavimus, pagal kuriuos paskaičiuotos gautinos iš ieškovo pajamos ir pritaikyta vidutinė palūkanų norma, už kurią atsakovas skolina pinigus kitiems subjektams, nors šiuo metu yra taikomos didesnės palūkanos. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl VILIBOR taikymo, nes šis dydis yra tarpbankinė palūkanų norma ir neatspindi palūkanų, už kurias pinigai yra perskolinami neprofesionaliems subjektams.
3. Aplinkybę, kad atsakovo nuostolių išieškojimas gali būti apsunkintas, patvirtina tai, jog pats ieškovas ieškinyje pripažįsta savo blogą finansinę padėtį. Atsakovo nuostolių atlyginimas nėra užtikrintas įkeitimu ar hipoteka, kaip nurodo apeliantas, o jo nurodytais įkeitimo ir hipotekos sandoriais buvo užtikrintas kredito grąžinimas.
4. Priešingai nei nurodo apeliantas, atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymas užtikrina šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas bylos nagrinėjimo metu negaus apie 1 516 888,55 Lt, o nuostolių atlyginimo užtikrinimui prašoma įmokėti suma sudaro tik 104 673,62 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 5 d. nutartiEs, kuria, patenkinus atsakovo prašymą, ieškovas įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 104 673,62 Lt užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą arba pateikti šios sumos banko garantiją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
CPK 147 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kurio iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 147 str. 2 d., 150 str. 2 d. 3 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1426/2010). Todėl neturi pagrindo ieškovo skundo argumentas, kad galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010).
Byloje nustatyta, kad dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negauna pajamų, t. y. negali reikalauti, kad ieškovas įvykdytų 2007-01-25 Kredito sutartimi Nr.031-30233 ir jos papildymais prisiimtus įsipareigojimus, bei imtis veiksmų dėl suteikto kredito, palūkanų bei delspinigių išieškojimo. Atsakovo skaičiavimu, bylos nagrinėjimo metu jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negaus apie 1 516 888 Lt pajamų. Pažymėtina, kad atsakovas yra kredito įstaiga – komercinis bankas, kuris turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu bei prisiima su tuo susijusią riziką, atsakomybę (Bankų įstatymo 2 str. 5 d.). Todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovas, negaudamas 1 516 888,55 Lt pajamų, negali šių lėšų panaudoti savo veikloje, paskolindamas jas neprofesionaliems rinkos dalyviams ir gaudamas už tai nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovas, apskaičiuodamas preliminarų nuostolių dydį, taikė vidutinio dydžio 8,15% palūkanas - vidutinę palūkanų normą, už kurią atsakovas skolina pinigus kitiems subjektams, ir nustatė preliminarų nuostolių dydį - 104 673,62 Lt. Kolegijos nuomone, atsakovas įrodė realią nuostolių atsiradimo galimybę ir pateikė preliminarų jų paskaičiavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Neturi pagrindo apelianto argumentai, kad atsakovas neįrodė realaus galimų nuostolių dydžio, nes nepateikė duomenų dėl tretiesiems asmenims skolintinų lėšų trūkumo, neįvertino kitų sąnaudų. Pažymėtina, kad, skirdamas CPK 147 straipsnyje 1 dalyje numatytas nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog ateityje neišvengiamai atsiras tam tikro dydžio nuostoliai. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16/2010). Tokiu atveju pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-450/2009). Taigi šiomis priemonėmis užtikrinami tikėtini ir realiai prognozuojami nuostoliai, kurių preliminarų dydį įrodė atsakovas (CPK 147 str. 1 d., 178 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, todėl atsakovo patirtų nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas. Ieškovas savo ieškinyje patvirtino aplinkybę, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir jam buvo būtina parama (t. 1, b. l. 1-22), be to, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2008 – 2006 m. finansinės atskaitomybės ataskaitas (t. 1, b. l. 85-119). Pagal ieškovo 2008-12-31 balanso duomenis (t. 1, b. l. 86-87), ieškovo turtas sudarė 10 715 015 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 150 691 Lt, t. y. beveik du kartus viršijo turimo turto vertę. Pagal 2008-12-31 veiklos rezultatų ataskaitą (t. 1, b. l. 88), ieškovo veikla yra nuostolinga ir ieškovas per 2008 m. patyrė 6 853 981 Lt nuostolių. Šie duomenys patvirtina, kad bloga ieškovo finansinė padėtis, o atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad atsakovo reikalavimų pagal ginčo kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl kreditoriaus (atsakovo) interesai yra apsaugoti ir jis galės patenkinti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad nurodytu piniginių lėšų įkeitimu ir nekilnojamojo turto įkeitimu yra užtikrintas ne atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, o 2007-01-25 Kredito sutartimi Nr.031-30233 ir jos papildymais prisiimtų įsipareigojimų (prievolių) įvykdymas (2007-01-25 Kredito sutarties 6 p., 2008-07-16 Papildomo susitarimo 6 punktas, CK 4.174 str. 1 d.). Atsakovui patyrus nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis, kreipdamasis į teismą dėl jų išieškojimo bendra tvarka, neturės pirmenybės nukreipti šio reikalavimo į įkeistą turtą (CK 4.193 str., 4.219 str.).
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį.