- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1426/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- Varėnos rajono savivaldybės administracijos bei ieškovo akcinės bendrovės „VITI“, Varėnos rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „VITI“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos bei ieškovo akcinės bendrovės „VITI“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2491-450/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „VITI“ ieškinį atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ ) dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-8) atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti 2009 m. lapkričio 18 d. atsakovo raštu įformintą Viešojo pirkimo komisijos sprendimą atmesti AB firmos „VITI“ pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 9-10) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Varėnos rajono savivaldybės administracijos organizuojamo ir vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“, pirkimo Nr. 77629 procedūras.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 48-50) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismui netenkinus šio prašymo – įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių 13 687 111,86 Lt sumai, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d.nutartimi (b. l. 92-96) atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, o prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą AB – firmą „VITI“ iki 2010 m. birželio 30 d. įnešti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 3.765.950,75 Lt sumą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai.
Dėl šios nutarties pateikti du atskirieji skundai.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „VITI“atskiruoju skundu (b. l. 113-116) prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje, kurioje atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo patenkintas iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1) teismas taiko nuostolių, galimų dėl laikinų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojamas nuostolių atsiradimas ir byloje yra duomenų, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui yra būtinos dvi sąlygos – nuostoliai gali atsirasti ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-556/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-665/2010). Apygardos teismas nuostolių grėsmę pripažino nepagrįstai, o dėl nuostolių atlyginimo apsunkinimo nepasisakė.
2) Teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“ terminų pažeidimą, o kartu ir finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų praradimą, prieštarauja kitai apygardos teismo išvadai, kad pagal projekto finansavimo ir administravimo sutarties 10.4.1 p., sutartis gali būti keičiama koreguojant projekto įgyvendinimo ir finansavimo laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų atsisakyta pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Be to, aplinkybė, kad projektas finansuojamas iš 2007-2013 m. finansinio laikotarpio biudžeto, patvirtina, kad projektas gali būti finansuojamas ir vėlesniu laikotarpiu, t.y. po 2010 m. gegužės 13 d.
3) Iš kartu su atskiruoju skundu pateikiamos AB „VITI“ finansinės atskaitomybės matyti, kad ši įmonė yra pelningai dirbanti ir pakankamai turto turinti įmonė, todėl nėra pagrindo abejoti jos galėjimu vykdyti įsipareigojimus, tačiau dėl apyvartinių lėšų trūkumo jai yra neįgyvendinamas teismo įpareigojimas daugiau nei 3,5 mln. litų įnešti ir įšaldyti teismo depozitinėje sąskaitoje.
4) Skundžiama nutartimi sukuriama tokia situacija, kai teismo nustatomais nepagrįstais ir neproporcingais reikalavimais paneigiama viešojo pirkimo konkurso dalyvio teisė skųsti neteisėtus ir neskaidrius viešojo pirkimo komisijos sprendimus. Nuostoliai, kuriuos dėl ginčo teisme gali patirti perkančioji organizacija, yra didesni nei potenciali galimo rangovo nauda tuo atveju, jei būtų panaikinti skundžiami viešojo pirkimo komisijos sprendimai. Teismo įpareigojimas įnešti nuostolių atlyginimo užtikrinimui sumą, artimą konkurso pasiūlymų sumai bylose, kuriose ginčas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, netektų prasmės, vertintinas kaip ieškovo konstitucinės teisės kreiptis į teismą ribojimas ir viešojo intereso, apimančio viešųjų pirkimų teisėtumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą, pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 125-127) į ieškovo atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:
1) Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 3.2. punkte nurodyta, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2011 m. gegužės 22 d. Esant nenumatytoms aplinkybėms, kurių projekto valdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas 6 mėnesiams. Todėl projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, t.y. iki 2011 m. lapkričio 22 d.
2) laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jau daugiau kaip pusę metų, o jų nesant atsakovas turėtų galimybę viešojo pirkimo procedūras užbaigti ir projektą įgyvendinti laiku.
3) Projekto išlaidų suma sudaro 17 677 090, 06 Lt ES fondų lėšų (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.1. p.), 2 079 657, 65 Lt Lietuvos valstybės biudžeto lėšų (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.2. p.) ir ne mažiau kaip 2 964 377,50 Lt projekto vykdytojo arba partnerio lėšų. Bendra projekto vertė 22 721 125, 21 Lt. Kadangi projekto veiklai Nr. 1. 1. 2. skirto finansavimo suma yra 13 687 111, 86 Lt, šiai veiklai skiriamos lėšos būtų:
ES struktūrinių fondų lėšos: 10 648 573, 03 Lt;
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos 1 252 370,73 Lt;
Projekto vykdytojo lėšos: 1 786 168, 1 Lt.
Teismo paskirtos į depozitinę sąskaitą įmokėti sumos, skirtos atsakovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui nepakanka, kad būtų garantuota, jog atsakovo nuostoliai bus atlyginti. Be to, jeigu atsakovas nėra pajėgus šios sumos įnešti į teismo depozitinę sąskaitą, akivaizdu, kad nebus pajėgus ir atlyginti nuostolius.
Šalies argumentai
Varėnos rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b. l. 106-109) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti atsakovo 2010 m. gegužės 26 d. prašymus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2491-450/2010 (buvęs numeris 2-8058-450/2009) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismui netenkinus šio prašymo – įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių 13 687 111,86 Lt sumai, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo nurodytus argumentus, jog kyla reali grėsmė, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuspės laiku įgyvendinti projekto veiklų ir praras projekto finansavimą 13 687 111, 86 Lt sumai. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 3.2. punktas numato, kad, esat nenumatytoms aplinkybėms, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, kaip 6 mėnesiams. Kadangi pagal šį punktą projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2011 m. gegužės 22 d., projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas tik iki 2011 m. lapkričio 22 d. Jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projekto veiklos nebus įgyvendintos laiku, bus prarastos ES sąjungos lėšos, o projektas liks neįgyvendintas.
2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo viešojo intereso prioriteto užtikrinimo principu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybėms priskirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos. Centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų išplėtimas geriausiai užtikrintų savivaldybės funkcijų (prievolių) - aprūpinti gyventojus kokybišku vandeniu bei pagal reikalavimus išleidžiamų nuotekų tvarkymu - vykdymą. Varėnos miesto teritorija yra gana tankiai apgyvendinta. Sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas išspręsti gyventojų problemas ir taip pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Atsakovas nurodė kad šiuo metu vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos aglomeracijoje prieinamos tik 81 proc. gyventojų, o daugelis gyventojų neturi galimybės prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, todėl vartoja vandenį, kuris neatitinka higienos normų reikalavimų.
3. Teismo nustatyta nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo 3 765 950, 75 Lt suma yra neproporcingai maža. Apygardos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo užtikrinti atsakovo galimus nuostolius visai Projekto veiklos Nr. 1.1.2. sumai, t. y. 13 687 111, 86 Lt. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog nėra galimybės nustatyti, kuria dalimi veikla Nr. 1.1.2. finansuojama tik iš ES struktūrinių fondų lėšų, t. y. kurios lėšos nebus gautos iš ES struktūrinių fondų tuo atveju, jeigu veikla Nr. 1.1,2. nebus laiku įgyvendinta ir todėl užtikrinamų nuostolių dydis buvo nustatytas pagal mažiausią tiekėjo pasiūlytą kainą, t. y. 3 765 950, 75 Lt. Toks teismo nustatytas nuostolių užtikrinimo dydis yra nepagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialių sąlygų nuostatas, projekto išlaidų suma susideda iš: 17 677 090, 06 Lt ES fondų lėšų (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.1. p.); 2 079 657, 65 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.2. p.); ne mažiau nei 2 964 377, 50 Lt projekto vykdytojo (arba partnerio) lėšų. Bendra projekto vertė yra 22 721 125, 21 Lt, Taigi, pagal projekto finansavimui skirtų sumų procentinę išraišką, projekto veiklos Nr. 1.1.2 finansavimui lėšų pasiskirstymas būtų toks: ES struktūrinių fondų lėšos - 10 648 573, 03 Lt; LR biudžeto lėšos - 1 252 370. 73 Lt; projekto vykdytojo lėšos sudarytų- 1 786 168,10 Lt. Bendra projekto veiklos Nr. 1.1.2 finansavimo suma yra 13 687 111, 86 Lt.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje kyla reali grėsmė, jog atsakovas iki 2011 m. gegužės mėnesio nesuspės įgyvendinti 2009 m. birželio 22 d. projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“, projekto veiklos Nr. 1.1.2., dėl ko atsakovas praras ne tik Europos sąjungos struktūrinių fondų, bet ir LR biudžeto finansavimo lėšas. Vilniaus apygardos teismo nustatyta nuostolių užtikrinimo suma neatitinka šio instituto tikslo ir pažeidžia atsakovo interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „VITI“atsiliepimu (b. l. 121-124) į atsakovo atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
1) Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis dėl projekto įgyvendinimo terminų ir juos pratęsti jam būtų buvę atsisakyta. Be to, projektas finansuojamas iš 2007-2013 m. finansinio laikotarpio biudžeto, tad gali būti finansuojamas ir 2011 m., todėl nėra kliūčių pratęsti jo finansavimą.
2) Viešasis interesas yra įgyvendinamas kiekvienų viešųjų pirkimų atveju, tačiau tai neturi paneigti fakto, kad būtent viešieji visuomenės ir valstybės poreikiai gali būti įgyvendinami tik griežtai laikantis imperatyvių teisės normų, nustatytų Viešųjų pirkimų įstatyme, kuris nustato pirmenybę viešųjų pirkimų skaidrumo ir teisėtumo principams.
3) Turi būti įvertinti ir atsakovo veiksmai. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dar 2009 m. gruodį. Atsakovas iki 2010 m. birželio (pusę metų) nesikreipė į teismą ir nepateikė papildomų įrodymų (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. išaiškino atsakovui galimybę pateikti papildomus įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo). Tačiau atsakovas ir su šiuo atskiruoju skundu nepateikia įrodymų, kad būtų kreipęsis dėl finansavimo terminų pratęsimo.
4) Atsakovas negali patirti didesnių nuostolių nei yra nurodyta teismo nutartyje, kuria pritaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, užtikrinimas. Atsakovas gaus tokį finansavimą, koks yra reikalingas projektui įgyvendinti, o ne tokį, koks yra nurodytas paraiškoje ar projekto finansavimo sutartyje. Iš byloje surinktų įrodymų (konkurso dalyvių pasiūlymų kainų) matyti, kad faktiškai projekto įgyvendinimas kainuos (turės būti sumokėta rangovui) ne 13 mln., o kelis kartus mažiau: 3 765 950,75 Lt, jeigu ieškovo ieškinys bus patenkintas arba 4 798 500 Lt, jeigu atmestas. Virš 3 mln. Lt lėšų bus ne iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o iš valstybės biudžeto, taip pat projekto vykdytojo lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų, išdėstytų 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, nekartoja ir pasisako tik dėl papildomų argumentų, išdėstytų atskiruosiuose skunduose.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Galiojančios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 95 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta teismo pareiga, priimant motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudautis ne tik ekonomiškumo ir efektyvumo principais, bet ir viešuoju interesu.
Galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcija priskirta savivaldybei (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas). Viešieji pirkimai, dėl kurių vykdymo byloje kilęs ginčas, yra organizuojami Varėnos rajono savivaldybės administracijai siekiant tinkamai vykdyti šią įstatymu savivaldybėms priskirtą savarankiškąją funkciją, kurios tinkamas vykdymas yra sudėtinė viešojo intereso dalis.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o projektas iš pagrindų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, būtų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą, prioritetas teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, o aukščiau nurodytam viešajam interesui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2010). Ir atitinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad, tais atvejais, kai bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras, vykdyti darbus, o ne stabdyti pirkimo procedūras, prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, kuris reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, pasiūliusį mažesnę darbų atlikimo kainą už kitus tiekėjus ir nutarė prioritetą suteikti ne mažiausią kainą pasiūliusiai įmonei, ar tokiu sprendimu nepadaryta žala Europos Sąjungai ir Lietuvos Respublikai. Tokia išvada padaryta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1519/2009, kurioje, kaip ir šioje byloje, buvo ginčijami viešieji pirkimai dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo darbų.
Darytina išvada, kad sprendžiant, kuriam viešajam interesui nagrinėjamoje byloje teiktinas prioritetas, svarbu įvertinti, kaip laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas įtakoja galimybę laiku įgyvendinti projektą ir įsisavinti jo gyvendinimui skirtas lėšas. Byloje nesant duomenų, per kokį trumpiausią laikotarpį projektas galėtų būti realiai įgyvendintas, teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmiškos išvados, ar viešasis interesas sparčiai užbaigti pirkimo procedūras ir įsisavinti lėšas šiuo metu jau nusveria taip pat viešą interesą išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, pasiūliusį mažesnę darbų atlikimo kainą. Taigi, atsakovas, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė aplinkybių, galinčių būti pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).
Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų balansą taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti ir atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinius ne tik šalims, bet ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-876/2010). Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai susijęs ne tik su bylos šalimis, bet ir su Varėnos bendruomenės gyventojų viešuoju interesu naudotis vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Taigi, atskirųjų skundų teisingam išnagrinėjimui būtina įvertinti, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsiliepia ieškovo, atsakovo, Varėnos bendruomenės interesams.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje jau nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Varėnoje jau yra, o pirkimas atliekamas tik jos plėtrai, be to, laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir procedūros sustabdomos tik laikinai ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešas interesas. Kartu pastebėtina, kad galiojantis CPK nedraudžia pasikeitus aplinkybėms, turinčioms reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kadangi, nagrinėjamu atveju, ieškovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas iš esmės tuo pačiu pagrindu, nenurodant jokių naujų aplinkybių ir nepateikiant jokių naujų klausimo išsprendimui reikšmingų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis. Tačiau kartu pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, jog aplinkybė, kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali kliudyti laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, gali būti pagrindas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti arba panaikinti (CPK 150 str. 1, 2 d.) (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-152/2007). Tęsiantis bylos nagrinėjimui, ieškovas, siekiantis įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, tam turi vis mažiau laiko ir, lėšų įsisavinimo terminui esant ribotam, nuolatos didėja rizika, kad lėšas nebus spėta įsisavinti. Taigi, ilgas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti ieškovo interesus, didina nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsiradimo galimybę. Atitinkamai didėjant tikimybei, kad nebus įsisavintos Europos Sąjungos lėšos, todėl nebus įgyvendintas projektas, didėja tikimybė, kad bus pažeisti ir visuomenės interesai gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos teisme 2010 m. rugpjūčio 27 d. bus nagrinėjama byla Nr. 2-2491-450/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „VITI“ ieškinį atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo. Paaiškėjus, kad šiame posėdyje byla neišnagrinėta, arba, jeigu sprendimas joje bus apskųstas apeliacine tvarka ir todėl neįsiteisės, ar paaiškėjus kitų aplinkybių, rodančių, kad bylos nagrinėjimas užsitęs ir todėl padidės grėsmė, kad projektas laiku dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebus įgyvendintas, atsakovas galėtų dėl pasikeitusių aplinkybių ir pateikdamas įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, esančias pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.
Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva jos jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 147 str. 2 d., 150 str. 2 d. 3 p.).
Kaip jau minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo siekti ieškovo ir Varėnos bendruomenės bei atsakovo interesų balanso. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas beveik visuomet sukelia neigiamus padarinius ieškovui, o šie padariniai nagrinėjamoje byloje tęsiantis jos nagrinėjimo laikui lemia vis didesnę ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, tikimybę, taip pat tikimybę, kad nebus užtikrinti dalies Varėnos bendruomenės teisėti interesai gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, šalių interesų balansas bus išlaikytas tik tada, jeigu ieškovas užtikrins galimų atsakovo nuostolių, kurių atsiradimo grėsmė vis didėja, atlyginimą. Priešingu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti šalių interesų balansą.
Vertindama ieškovo argumentus dėl negalimumo užtikrinti nuostolių atlyginimą, kolegija pastebi, kad pinigų sumos, reikalingos užtikrinti nuostolių atlyginimą, įnešimas į teismo depozitinę sąskaitą yra tik viena galimybė. Ieškovas, nenorėdamas didelę apyvartinių lėšų sumą laikyti teismo depozitinėje sąskaitoje, gali pasinaudoti teise užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą pateikiant banko garantiją atitinkamai sumai. Pastebėtina, kad, nors ieškovas pateikė teismui duomenis, rodančius, kad yra pelningai veikianti įmonė (b. l. 117-119), kartu atskirajame skunde teigia, kad įpareigojimas užtikrinti nuotolių atlyginimą jam yra neįgyvendinamas. Jeigu ieškovas neturi realių galimybių užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, tai tik sustiprina kolegijos abejones dėl ieškovo realių galimybių atlyginti potencialius atsakovo nuostolius ir atitinkamai sustiprina kolegijos įsitikinimą, kad galimų nuostolių atlyginimas šioje byloje turi būti užtikrintas. Šio kolegijos įsitikinimo nepaneigia ir atsakovo į bylą pateikti duomenys apie ieškovo turtinę padėtį (b. l. 128-182), t.y. apie ieškovo įkeistą turtą.
Apygardos teismas, nustatydamas užtikrintinų galimų atsakovo nuostolių dydį, įvertino ir atsižvelgė į šias aplinkybes: 2009 m. birželio 22 d. projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“ (kodas Nr. VP3-3.1.-AM-01-V-01-011) finansavimo ir administravimo sutarties Priedo Nr. 2 „Projekto biudžetas“, veiklai Nr. 1.1.2.p. numatytas 13.687.111,86 Lt biudžetas; Projektas finansuojamas ne tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bet ir iš Lietuvos valstybės biudžeto, pareiškėjo ir partnerio lėšomis bei privačių investuotojų lėšomis (Priedo Nr. 2 „Projekto biudžetas“ 2 p.,); nėra galimybės nustatyti, kuria dalimi veikla Nr. 1.1.2.p. finansuojama tik iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, t.y. kurios lėšos nebus gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tuo atveju, jei veikla Nr. 1.1.2 p. nebus laiku įgyvendinta. Todėl apygardos teismas nustatė užtikrinamų nuostolių dydį pagal mažiausią tiekėjo pasiūlytą kainą, t.y. 3.764.950,75 Lt kainą, kurią pasiūlė ieškovas UAB „VITI“. Apygardos teismo vertinimu, ši suma atitinka protingumo reikalavimus bei preliminariai užtikrina galimus atsakovo nuostolius.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 147 straipsnis nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį. Esant pagrindui taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas nusprendžia, koks atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingas, atsižvelgia į nagrinėjamo ginčo pobūdį, įvertina, ar konkretus nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (CPK 3 str. 1 d., 7, 17 str.). Šioje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių bent preliminariai apskaičiuoti galimą atsakovo nuostolių, kuriuos gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, dydį. Šie nuostoliai negali būti įvertinti ir tokiu dydžiu, kokiu prašo įvertinti atsakovas – sustabdytos projekto veiklos Nr. 1.1.2. bendros finansavimo sumos dydžiu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, į valstybės biudžetą grąžintinos lėšos negali būti laikomos tiesioginiais atsakovo nuostoliais, tačiau dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui negalėjus panaudoti iš valstybės biudžeto skirtų lėšų, atsakovas gali patirti netiesioginių nuostolių, teisę į kurių atlyginimą jis turi (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2009, 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 730/2009). Be to, byloje nėra įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atsakovas praras galimybę naudoti projekto vykdytojo lėšas.
Atmestini ir ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad nuostoliai, kuriuos dėl ginčo teisme gali patirti perkančioji organizacija, yra didesni nei potenciali galimo rangovo nauda tuo atveju, jei būtų panaikinti skundžiami viešojo pirkimo komisijos sprendimai. Kolegija pažymi, kad procesinis nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra siejamas su atsakovo galimais nuostoliais, o ne su ieškovo nuostoliais, kuriuos jis gali patirti dėl galimai neskaidraus viešųjų pirkimų organizavimo.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija apygardos teismo nustatytą galimų nuostolių dydį šios bylos aplinkybių kontekste laiko tinkamu, teisingu, nepažeidžiančiu šalių interesų pusiausvyros. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą kitaip vertinti galimų atsakovo nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį ir pateikus teismui tai pagrindžiančius įrodymus, suinteresuotų šalių prašymu nuostolių atlyginimo užtikrinimo mastas gali būti atitinkamai keičiamas. Be to, jeigu išnagrinėjus bylą paaiškėtų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui sukėlė didesnius nuostolius, negu yra užtikrintas atlyginimas, atsakovas turės teisė reikalauti faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.).
Kadangi skundžiamoje nutartyje nustatytas įpareigojimo užtikrinti nuostolių atlyginimą įvykdymo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį.
Nustatyti ieškovui akcinei bendrovei „VITI“ naują Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo terminą - iki 2010 m. rugsėjo 27 d.