- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 2-876/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1571-479/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities viršininko administracija (atsakovas) paskelbė konkursą „Baltijos jūros kranto ties Preila tvarkymo darbai“. Šiame konkurse dalyvavo UAB „Raguvilė“ (ieškovas). Atsakovas 2010 m. vasario 24 d. pranešimu Nr. 2-522-(2.26) (b. l. 52-54) informavo ieškovą apie jo pasiūlymo atmetimą ir nurodė pasiūlymo atmetimo priežastis. Tą pačią dieną atsakovas raštu Nr. 2-524-(2.26) (b. l. 55) informavo pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie nustatytą pasiūlymų eilę. Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo bei nurodė nesutikimo su 2010 m.vasario 24 d. gautu pranešimu Nr. 2-522-(2.26) motyvus. Atsakovas 2010 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. 2-569-(2.26) informavo ieškovą, kad ieškovo pateiktą pretenziją išnagrinėjo, tačiau jos reikalavimų netenkino.
Ieškovas UAB „Raguvilė“ 2010 m. kovo 8 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų (2010 m. vasario 24 d. Nr. 2-524-(2.26) ir 2010 m. vasario 24 d. Nr. 2-522-(2.26)) panaikinimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti mažos vertės “Baltijos jūros kranto ties Preila tvarkymo darbai” pirkimo procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė atsakovo organizuojamas mažos vertės pirkimo procedūras (“Baltijos jūros kranto ties Preila tvarkymo darbai”), t. y. sustabdė konkurso laimėtojo paskelbimą ir sutarties su konkurso laimėtoju sudarymą, o, sudarius tokią sutartį – uždraudė ją vykdyti.
Šalies argumentai
Atsakovas 2010 m. kovo 20 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skundą grindžia šiais motyvais:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis gina tik ieškovo interesus ir pažeidžia viešąjį interesą. Teritorija, kurioje yra Preilos centrinis paplūdimys, priskiriama Kuršių nerijos nacionalinio parko (parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą) rekreacinio prioriteto zonai. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, nebus laiku sustabdyti apsauginio kalnagūbrio ardos procesai ir kils pavojus ant kalnagūbrio stovinčiai Preilos gelbėjimo stočiai.
2. Iki poilsio sezono pradžios neatlikus Preilos kranto sutvirtinimo darbų, poilsiautojai negalės saugiai naudotis paplūdimiu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos mokslų akademijos Geomokslų sekcijos krantotyros komisijos nariai laikosi nuomonės, kad pagrindiniai darbai (žabatvorių pynimas, laiptų įrengimas) turi būti atlikti iki birželio mėnesio. Tokią išvadą pateikė ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą “Baltijos pajūrio teritorijos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms”.
3. Apsauginio kalnagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais ir žabatvorėmis yra viena pagrindinių krantotvarkos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. D1-88 “Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos 2008-2013 m. patvirtinimo”.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepime prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos pirkimo procedūros. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
1. Nesustabdžius ginčijamos viešojo pirkimo procedūros, atsakovas galėtų jas užbaigti ir išnyktų teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas.
2. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą ir taip pažeidė nustatytas konkurso sąlygas bei viešojo konkurso organizavimo principus. Atsakovo veiksmai, kuriais pažeidžiamos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvios normos, laikytini viešojo intereso pažeidimu. Viešojo intereso apsauga, vykdant viešuosius pirkimus, įgyvendinama, kai pirkimo procedūros atliekamos viešai, sąžiningai ir nešališkai.
3. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, nespės laiku (iki poilsio sezono pradžios) atlikti numatytų darbų. Atsakovas privalėjo numatyti ir įvertinti tiek pretenzijų, tiek ieškinių nagrinėjimo terminus, tačiau to nepadarė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atmesti ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinį, o įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – konkurso procedūrų sustabdymą, taikytas 2010 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tačiau šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Galiojančios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 95 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta teismo pareiga, priimant motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudautis ne tik ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei ir viešuoju interesu.
Galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos, tačiau pagal teismų praktiką, viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali padaryti žalos visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti (CPK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokią praktiką savo nutartyse formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-466/2007, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-629/2008, 2008 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-737/2008, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-847/2008, 2010 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2010).
Apygardos teismas skundžiama nutartimi pritaikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą, iš esmės neįvertino aplinkybių, susijusių su viešuoju interesu, neanalizavo, ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, jog Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Bylos duoemnimis, teritorija, kurioje yra Preilos centrinis paplūdimys, priskiriama Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonai, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.
Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų 7 punktu, šis nacionalinis parkas pagal planavimo schemą skirstomas į konservacinio prioriteto (gamtiniai rezervatai ir draustiniai), rekreacinio prioriteto, ekologinės apsaugos (apsauginio) prioriteto, ūkinio prioriteto, kitos (gyvenamosios) paskirties funkcines zonas. Taigi, sustabdžius viešuosius pirkimus, nebus tvarkomas paplūdimys, esantis rekrecinėje, t. y. poilsiui, žmogaus dvasinių ir fizinių jėgų atgavimo procesui skirtoje Kuršių Nerijos nacionalinio parko zonoje.
Atskirąjame skunde taip pat nurodyta, kad laiku neatlikus kalnagūbrio tvirtinimo darbų, kranto ruožo būklė kels pavojų ant kopagūbrio šlaito stovinčiai Preilos gelbėjimo stočiai, kurios vakarinė siena atsidūrė vos už 3,8 m. nuo bangų paplauto kopagūbrio klifo briaunos (b. l. 35, 37)), o neatlikus numatytų Preilos kranto sutvirtinimo darbų, poilsiautojai negalės saugiai naudotis paplūdimiu. Kad visuomenei saugių gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos užtikrinimas yra viešasis interesas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pripažinta ne vienoje byloje (2008 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-797/2008, 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-680/2008). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylose, kuriose laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, o ieškovo privatūs interesai įgytų pranašumą, formuoja praktiką, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to turi būti siekiama ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-587/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2010 m. kovo 10 d.).
Kolegijos nuomone, siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų balansą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinius ne tik šalims, bet ir kitiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai susijęs ne tik su bylos šalimis, bet ir visos visuomenės interesais, jos teisėtu interesu saugiai atostogauti Lietuvos pajūryje, saugiai naudotis paplūdimiu Preiloje. Taigi nagrinėjamoje byloje pirkimo procedūros sustabdymas neatitiktų ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros ir viešojo intereso kriterijaus, visuomenės interesų. Byloje nenustatytos tokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog viešasis interesas išsiaiškinti, ar perkančioji organizacija pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, nusveria viešąjį interesą - kuo greičiau užtikrinti poilsiautojų saugumą paplūdimyje.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas nustato įvairius teisių gynimo būdus, tarp jų, jeigu perkančioji organizacija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, vykdo viešuosius pirkimus ir dėl šių pažeidimų viešųjų pirkimų dalyvis praranda galimybę sudaryti pirkimo sutartį, jis, kaip nukentėjusioji šalis, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis).
Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo prioritetą suteikti privatiems interesams ieškovo, turinčio teisę į žalos, jeigu ji būtų padaryta neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais, atlyginimą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste prioritetas turi būti teikiamas viešiesiems ir visuomenės interesams.
Dėl pasakyto panaikinama skundžiama nutartis, o ieškovo prašymas atmestinas (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį ir atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.