Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aideta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3716-565/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aideta“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl viešo atviro konkurso. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Sonex technologies“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje rašoma, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, atsakovas negalės panaudoti 2008 metais skirtų lėšų kompiuteriams įsigyti, planuotu laiku nebus kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos. Dėl to bus patirta nuostolių. Atsakovui skirti pinigai iš valstybės biudžeto jų nepanaudojimo ir grąžinimo į biudžetą atveju nebus prarasti, o bus panaudoti kitoms valstybės reikmėms, todėl negalima teigti, jog nuostolius sudarys suma, kurią atsakovas turėtų sumokėti trečiajam asmeniui UAB „Sonex technologies“ už konkurso pirkimo objekto pirmos dalies prekes, tai yra 4 565 184 Lt. Konkurso sąlygų 13.5 punkte numatyta, kad būsimos pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 10 procentų nuo sutarties kainos. Teismo manymu, atsakovas numatė būtent tokio dydžio nuostolius, jeigu nebus įvykdyta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškovas įpareigotas pateikti 456 518 Lt dydžio galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nes nei atsakovo nurodytos aplinkybės, nei teismo nutartyje išdėstyti argumentai neatitinka CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytų ir teismų praktikos įtvirtintų šio instituto taikymo prielaidų. Atsakovas pagrįstais argumentais neįrodė, o teismas nepagrįstai konstatavo nuostolių atsiradimo galimybę dėl konkurso sustabdymo, todėl teismo įpareigojimas užtikrinti tariamai galimus nuostolius laikytinas nepagrįstu ir apsunkinančiu ieškovo galimybes apginti pažeistas teises. Atsakovas nepateikė duomenų, jog nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, neįrodė, kad nuostolių gali atsirasti ir ieškovas vėliau gali jų neatlyginti. Teismas nenustatė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tariamai galimų atsirasti nuostolių vėlesnis išieškojimas iš ieškovo gali būti neįmanomas ar pasunkėti, nepagrįstai konstatavo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų atsirasti nuostolių tikimybę.Teismas nepagrįstai konstatavo galimus nuostolius bei jų dydį. Teismas nurodė, kad į biudžetą grąžinamos sumos negali būti laikomos nuostoliais, tačiau nusprendė, jog sustabdžius konkursą atsakovas negalės panaudoti 2008 metais skirtų lėšų kompiuteriams įsigyti, planuotu laiku nebus kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos, dėl to bus patirta nuostolių. Mokytojų darbo vietų gerinimas ir kompiuterizavimas yra nematerialaus pobūdžio procesas, kuris neturi materialinės išraiškos ir kurio nukėlimas dėl viešojo pirkimo bylos nagrinėjimo negali suponuoti materialaus pobūdžio nuostolių atsiradimo. Teismas nepagrįstai konstatavo galimą žalos atsiradimą dėl konkurso sustabdymo bei nepagrįstai nuostolių dydžio skaičiavimą susiejo su viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo pasekmėmis. Atsakovas dėl savo darbo organizavimo nepagrįstai vilkino konkurso procedūrų vykdymą, buvo nerūpestingas, todėl rizika dėl galimybės nespėti 2008 metais įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tenka pačiam atsakovui. Pritaikius prašomą nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą ieškovui bus sudaromos papildomos kliūtys ginti pažeistą teisę ir galiausiai bus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tokio sprendimo įvykdymas būtų sunkus arba išvis negalimas, nes jau būtų sudaryta pirkimo sutartis, pažeidžianti viešųjų pirkimų principus. Viešuosiuose pirkimuose turi būti sudaromos sąlygos išnagrinėti bylas iki sudarant viešojo pirkimo sutartį, o perkančioji organizacija negali sudaryti sutarties, kol nėra išspręstas ginčas dėl viešojo pirkimo rezultatų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė atsakovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva jos jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 147 str. 2 d., 150 str. 2 d. 3 p.). Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis galima pagrįstai prognozuoti, kad nuostolių gali atsirasti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Taigi, civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo interesus, kurie gali būti pažeisti įsiteisėjus teismo baigiamajam aktui, kuriuo ieškinys atmestas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vykdomo atviro konkurso „Kompiuterių įranga Lietuvos mokykloms“ (pirkimo Nr. 64919) (b. l. 11-32). Teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą sustabdė atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą atvirą konkursą „Kompiuterių įranga Lietuvos mokykloms“ dėl pirkimo objekto pirmos dalies „Asmeniniai kompiuteriai“ (pirkimo Nr. 64919), taip pat uždraudė sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju dėl konkurso pirkimo objekto pirmos dalies „Asmeniniai kompiuteriai“ (b. l. 52-53, 56-57). Skundžiama nutartimi teismas pagal atsakovo prašymą įpareigojo ieškovą UAB „Aideta“ užtikrinti galimų atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostolių atsiradimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 456 518 Lt sumą arba pateikiant šios sumos banko garantiją (b. l. 106-107).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad atsakovas nepagrindė, jog gali atsirasti nuostolių, kurių atlyginimą būtina užtikrinti, kad teismas neteisingai konstatavo, jog yra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokyklos laiku negaus numatytos kompiuterinės įrangos, o tai turės neigiamos įtakos ugdymo proceso organizavimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad organizuotas konkursas yra susijęs su 1 061 mokyklos kompiuterizavimu. Švietimo informacinių technologijų centro 2008 m. lapkričio 14 d. rašte (b. l. 64) Nr. 90-(1.6)-D3-327 nurodyta, kad, įgyvendindamas programos „Švietimas informacinei visuomenei“ valdymo komiteto sprendimą, Informacinių technologijų centras atliko preliminarų kompiuterių skirstymą bendrojo lavinimo mokykloms. Paskirstyta 3 000 numatomų įsigyti kompiuterių ir 900 multimedijos projektorių savivaldybių pavaldumo mokykloms proporcingai mokinių skaičiui. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyrius 2008 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (23.01-08)T1-30, adresuotame teismui, nurodė, kad atsakovas viešojo pirkimo atviro konkurso „Kompiuterių įranga Lietuvos mokykloms“, pirkimo Nr. 64919, būdu pirko kompiuterinę techniką, siekdamas kompiuterizuoti mokytojų darbo vietas. Šiam tikslui Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 105 „Dėl Valstybės investicijų 2008-2010 metų programoje numatytų 2008 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ skyrė lėšų iš valstybės biudžeto. Mokytojų darbo kompiuterizavimas yra įtrauktas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2008-2010 metų strateginio veiklos plano programą „Švietimas informacinei visuomenei“. Ši programa turėjo būti vykdoma 2008 biudžetiniais metais. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad mokytojų darbo vietų kompiuterizavimas yra investicinė programa. Nepanaudotas lėšas tektų grąžinti į valstybės biudžetą, o finansavimas kitiems metams nėra patvirtintas, todėl darytina prielaida, jog gali iškilti sunkumų tęsiant pirkimo procedūras (b. l. 101-105). Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad numatytų lėšų nepanaudojus 2008 metais, tolesnės pirkimo procedūros realiai gali būti neįgyvendintos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl konkurso sustabdymo ir negalėjimo laiku gauti viešo konkurso pagrindu siekiamo rezultato gali būti patirta nuostolių. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad skirdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostolių ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostolių gali atsirasti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-427/2007). Sprendžiant CPK 147 straipsnyje numatytus klausimus, pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį. CPK 147 straipsnyje numatyta priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą dėl tų suvaržymų, kuriuos atsakovas patiria teismui pritaikius ieškovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones. Šios teisės normos paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovui galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Šiuo atveju į valstybės biudžetą grąžintinos lėšos negali būti laikomos tiesioginiais atsakovo nuostoliais, tačiau dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės panaudoti 2008 metais skirtų lėšų kompiuteriams įsigyti, planuotu laiku nebus kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos, o dėl to bus patirta netiesioginių nuostolių, teisę į kurių atlyginimą turi atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija - institucija vykdanti konkursą, o kartu ir atsakinga už švietimo ir mokslo plėtrą bei strategiją, su kuria siejamas šio pirkimo konkursas. Be to, teisėjų kolegija laiko pagrįstais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos teiginius, kad galimus atsakovo nuostolius lems ir ta aplinkybė, jog teismui išnagrinėjus ginčą ir atnaujinus konkurso procedūras bus privaloma sudaryti sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju, tačiau gali būti gautos techniškai pasenusios prekės, kas sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog atsakovas turės mokėti tokią kainą, už kurią šiuo metu būtų galima įsigyti technologiškai pažangesnių prekių. Apelianto motyvai, kad teismo nurodytos aplinkybės (jog atsakovas negalės panaudoti 2008 metais skirtų lėšų kompiuteriams įsigyti, jog planuotu laiku nebus kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos) negali būti įvertintos konkrečia pinigine išraiška, šiuo atveju nepaneigia nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo tikslingumo, o kartu ir įstatymų leidėjo siekio užtikrinti tiek ieškovo, tiek atsakovo interesų pusiausvyrą. Nurodyti motyvai leidžia pagrįstai teigti, kad susidariusioje situacijoje nuostolių gali atsirasti, todėl juos galima ir būtina užtikrinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 147 straipsnis nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį. Esant pagrindui taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas nusprendžia, koks atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingas, atsižvelgia į nagrinėjamo ginčo pobūdį, vertina, tai, kad konkretus nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (CPK 3 str. 1 d., 7, 17 str.). Atsižvelgdama į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, įvertindama tai, kad šiomis priemonėmis suvaržoma atsakovo galimybė kuo operatyviau įvykdyti atvirą konkursą „Kompiuterių įranga Lietuvos mokykloms“ dėl pirkimo objekto pirmos dalies „Asmeniniai kompiuteriai“ (pirkimo Nr. 64919), sudarant galimybes planuotu laiku kompiuterizuoti mokytojų darbo vietas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą galimų nuostolių užtikrinimo dydį - 456 518 Lt sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju dabartinėje teisminio proceso stadijoje apskaičiuoti konkrečią nuostolių sumą yra sudėtinga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu galimų nuostolių skaičiavimu pagal konkurso sąlygų 13.5 punkto nuostatas, numatančias, jog sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė yra 10 procentų nuo sutarties kainos (b. l. 20). Teisėjų kolegija nepriima apelianto motyvų, kad teismas nepagrįstai nuostolių atsiradimo atsakovui tikimybę, jų mastą susiejo su sutartinių įsipareigojimų dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo užtikrinimo dydžiu. Kolegijos nuomone, nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma nustatyta proporcingai taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atitinka proceso dalyvių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą. Skundžiama nutartimi užtikrinimas tik preliminarus galimų atsakovo nuostolių dydis dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu ieškinys būtų atmestas, atsakovas turėtų teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju būtų svarbus konkretus nuostolių dydis, kurį tam tikros sumos apskaičiavimu atsakovas turėtų pagrįsti (CPK 147 str. 3 d.).

Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas tada, kai teismas bylos aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (pvz., nuostoliai gali būti žymūs, ieškovas yra nepajėgus jų padengti, gali vengti nuostolių atlyginimo užtikinimo). Šiuo atveju atsižvelgiant į teismo nustatytą galimų atsirasti nuostolių dydį yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog 456 518 Lt sumos atlyginimas gali būti apsunkintas. Teisėjų kolegija neturi duomenų apie apelianto turtinę padėtį (finansines galimybes), o jų nesant, galima pagrįstai manyti, kad teismo nustatyto dydžio galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui yra pagrindas užtikrinti galimus nuostolius, tai yra nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra siejamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Todėl apelianto argumentai, kad pats atsakovas dėl savo darbo organizavimo trūkumų užvilkino konkurso procedūrų vykdymą, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui bei nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Įstatyme numatyta atsakovo teisė sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinų suvaržymų. Teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo prašymu sustabdė atsakovo vykdomą atvirą konkursą „Kompiuterių įranga Lietuvos mokykloms“ dėl pirkimo objekto pirmos dalies „Asmeniniai kompiuteriai“, taip pat uždraudė sudaryti pirkimo sutartį su laimėjusiu tiekėju dėl konkurso pirkimo objekto pirmos dalies „Asmeniniai kompiuteriai“, todėl nepaisant apelianto nurodytų aplinkybių atsakovas būtų turėjęs pakankamai laiko iki 2008 metų pabaigos baigti viešųjų pirkimų procedūras ir laiku panaudoti jam skirtas lėšas.

Apelianto argumentai, kad pritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą jam sudaromos papildomos kliūtys ginti pažeistas teises, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas ir yra viena iš priemonių, užtikrinančių ieškovo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų balansą. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo daryti išvados, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma yra per didelė, kad būtina mažinti prašomų užtikrinti nuostolių dydį, leidžiant alternatyviai pateikti banko garantiją ar draudimo bendrovės raštą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma atitinka proporcingumo kriterijų, nepagrįstai nesuvaržo ieškovo teisių.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas paskirtas pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nusprendė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija gali patirti 456 518 Lt dydžio nuostolius, be to, nepaneigta, jog skundžiama nutartimi taikytas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas nepažeidžia ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.). Ieškovo atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista. Kadangi skundžiamoje nutartyje nustatytas įpareigojimo užtikrinti nuostolių atlyginimą įvykdymo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas.

Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą kitaip vertinti galimų atsakovo nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, suinteresuotų šalių prašymu nuostolių atlyginimo užtikrinimo mastas gali būti atitinkamai keičiamas (CPK 147, 146 str., 3 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aideta“ naują Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo terminą - iki 2009 m. kovo 13 d.