- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 2-16/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Labbis“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Labbis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei iš dalies patenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2936-254/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Labbis“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Labbis“ pateikė Kauno apygardos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos (Kauno miesto savivaldybės administravimo) sistemos pirkimas, jos diegimo ir priežiūros paslaugos“ (pirkimo numeris 76512) pirkimo procedūras, uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai paskelbti Pirkimo laimėtoją ir sudaryti Finansų valdymo ir apskaitos (Kauno miesto savivaldybės administravimo) sistemos pirkimo, jos diegimo ir priežiūros paslaugų viešojo pirkimo sutartį - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovas 2009 m. birželio 17 d. paskelbė atvirą konkursą „Finansų valdymo ir apskaitos ( Kauno miesto savivaldybės administravimo) sistemos pirkimas, jos diegimo ir priežiūros paslaugos“. Atsakovo viešojo pirkimo komisija 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu UAB „Labbis“ pateiktą pasiūlymą atmetė. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 9 d. pateikė viešojo pirkimo komisijai pretenziją. 2009 m. rugsėjo 10 d. gavo viešojo pirkimo komisijos raštą, jog UAB „Labbis“ pretenzija atmesta. Ieškovo nuomone, neuždraudus atsakovui tęsti Konkurso procedūras, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba taptų beprasmė, o galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas apskritai pasidarys nebeįmanomas. Be to, prašė atmesti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad prašymas grindžiamas tik prielaidomis ir abstrakčiais motyvais, nepateikiant jokių juos patvirtinančių įrodymų dėl tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atsiradimo. Atsakovo argumentai dėl Europos Sąjungos finansavimo praradimo nėra pagrįsti. Visus projekto pakeitimus jis turi derinti su jį įgyvendinančia institucija, o pastaroji turi teisę, bet ne visais atvejais privalo, imtis kokių nors veiksmų net ir tada, kai projektas įgyvendinamas nesilaikant projekto finansavimo sąlygų. Sumokėtos lėšos galėtų būti pareikalautos grąžinti išimtinais atvejais, jeigu būtų nustatyta atsakovo akivaizdžiai neteisėti veiksmai. Atsakovas turėjo tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų laiką, įvertinant ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį, todėl argumentai, kad nesuspės iki 2009 m. spalio mėnesio sudaryti sutarties nepagrįsti. Atsakovas tęsia pirkimo procedūras pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus, nes priėmė sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos (Kauno miesto savivaldybės administravimo) sistemos pirkimas, jos diegimo ir priežiūros paslaugos“ (pirkimo numeris 76512) pirkimo procedūras, uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai paskelbti Pirkimo laimėtoją.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Kauno miesto savivaldybės administracija prašė Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti bei pateikė prašymą užtikrinti atsakovo interesus ir įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bendrai 2 500 000 Lt sumai, jeigu ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonių bus patenkintas. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovo prašymas pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi užtikrinti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesų apsaugą. Pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t.y. sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, sustabdžius pirkimo procedūras atsakovas patirs didesnius nuostolius, negu ieškovas. Atsakovas iki 2010 m. sausio 1 d. privalo apskaitą vesti kaupimo principu, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nespės laiku atlikti apskaitos reformos ir įdiegti reikalingos Finansų valdymo ir apskaitos sistemos. Tvarkant ją rankiniu būdu, reikės papildomų žmogiškųjų išteklių. Jeigu pirkimo sutarties pasirašymas užsitęs apie 6 mėn., šie nuostoliai sudarys 354 000 Lt. Be to, projektas 85 % finansuojamas iš Europos socialinio fondo, kurio agentūrai atsakovas pateikė paraišką nurodęs, kad planuojama pirkimo sutarties pasirašymo data 2009 m. spalio mėn. Sustabdžius pirkimo procedūras, iškils grėsmė prarasti 2 538 057,50 Lt ES finansavimą. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas prašo stabdyti pirkimo procedūras, siekdamas papildomos finansinės naudos. Jeigu nebus pasirašyta pirkimo sutartis, atsakovas nuo 2010 m. vasario 8 d. privalės pratęsti sutartį su ieškovu, o nuo 2010 m. sausio 1 d. užsakyti veikiančios programos patobulinimus, todėl nuostoliai dėl to sudarys ne mažiau kaip 14 211,60 Lt. Tiekėjų pasiūlymai galioja ne trumpiau kaip iki 2009 m. spalio 15 d., todėl, pasibaigus jų galiojimo laikui, jie galės atsisakyti tiekti prekes ir paslaugas pasiūlymuose nurodytomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino ir nutarė klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Labbis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos (Kauno miesto savivaldybės administravimo) sistemos pirkimas, jos diegimo ir priežiūros paslaugos“ (pirkimo numeris 76512) pirkimo procedūras, ir uždrausti paskelbti Pirkimo laimėtoją; atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti iš dalies bei įpareigoti ieškovą UAB „Labbis“ per 10 dienų įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 368 212 Lt, kurie užtikrintų atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostolių, galimų dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Nurodė, kad prašomas sustabdyti konkursas nėra susijęs su viešuoju interesu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis dėl galimo finansavimo praradimo turi būti itin sparčiai užbaigtas, todėl iš dalies tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teismas nurodė, kad šalys 2009 m. vasario 8 d. pasirašė verslo apskaitos, planavimo ir analizės sistemos LABBIS III ir biudžetinių įstaigų nekilnojamojo ir kito ilgalaikio turto apskaitos priežiūros paslaugų sutartį. Užsitęsus pirkimo sutarties pasirašymui mažiausiai 6 mėnesiams, atsakovas patirs papildomas finansines išlaidas dėl sutarties su ieškovu pratęsimo bei ieškovo įdiegtos programos tobulinimo. Atsakovas paskaičiavo, kad šias išlaidas sudarytų ne mažiau kaip 14 211,60 Lt. Teismo nuomone, pagrįstai galima prognozuoti, kad užsitęsus pirkimo procedūrai ir neįdiegus nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaitos vedimo kaupimo principu, teks apskaitą tvarkyti rankiniu būdu. Atsakovas paskaičiavo, kad tai sudarys papildomai per mėnesį 59 000 Lt, o užsitęsus pirkimo procedūroms ne mažiau kaip šešiems mėnesius – 354 000 Lt. Teismo nuomone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtina išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir įpareigoti ieškovą UAB „Labbis“ per 10 dienų įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 368 212 Lt atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją (CPK 147 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo laikyti realiais atsakovo nurodytus nuostolius dėl grėsmės prarasti ES struktūrinių fondų 2 538 057, 50 Lt finansavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria patenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir atsakovo prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tarp atsakovo prašomo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra priežastinio ryšio. Apie būtinybę buhalterinę apskaitą vesti kaupimo būdu atsakovas žinojo jau nuo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo įsigaliojimo 2008 m. sausio 1 d. Pagal pirminę šio įstatymo redakciją, tokiu būdu apskaita turėjo būti vedama nuo 2009 m. sausio 1 d., vėliau šis terminas buvo nukeltas. Iki jau minėto pirminio termino atsakovas jokių veiksmų neatliko, konkursą paskelbė tik 2009 m. birželio 17 d. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pats atsakovas nepagrįstai ilgai delsė ir neatliko jokių veiksmų, kad būtų įgyvendinti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimai, todėl nuostoliai gali atsirasti dėl jo paties veiksmų. Be to, atsakovas turėjo numatyti, kad dėl konkurso gali kilti ginčų ir planuoti konkursą taip, kad būtų pakankamai laiko. Net ir tuo atveju, jeigu sutartis su tiekėju būtų pasirašyta 2009 metų spalio mėnesį, atsakovas iki 2010 m. sausio 1 d. nespėtų įdiegti buhalterinės apskaitos sistemos dėl FVAS pritaikymo ir diegimo, nes tam, kad pritaikyti sistemą atsakovo poreikiams, būtina ją išbandyti, tikrinti, ar nėra klaidų, jas ištaisyti, apmokyti atsakovo darbuotojus, parengti naudojimosi vadovą. Kadangi ir įdiegus sistemą atsakovas neplanuoja mažinti darbuotojų skaičiaus, ieškovas negali būti įpareigotas užtikrinti atsakovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimą. Atsakovo nurodyta 14 211,60 Lt nuostolių suma, kurią jis privalės mokėti už programinės įrangos priežiūrą, negali būti vertinama kaip nuostoliai, nes už programinės įrangos priežiūrą atsakovas turės mokėti ir laimėjusiam tiekėjui. Teismo įpareigojimas pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl paties atsakovo kaltės, atlyginimo užtikrinimą yra iškreipiama šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovas yra įpareigojamas prisiimti atsakovo nepagrįsto neveikimo pasekmes.
2. Teismas, taikydamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, rėmėsi vien tik ieškovo atstovės paaiškinimu, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau nei CPK, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad nekilnojamojo turto turėjimas yra kriterijus spręsti, ar juridinio asmens turtinė padėtis yra gera. Iš ieškovo balanso matyti, kad jis turi 1 957 508 Lt vertės trumpalaikio turto, jo trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 659 464 Lt, įmonė per 2009 metų šešis mėnesius turi 579 813 Lt pelno. Teismo nurodyta įmokėti į depozitinę sąskaitą nuostolių suma ieškovui nėra didelė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis nebus pajėgus ją sumokėti. Be to, 2009 metais, nepaisant šalyje esančios ekonominės situacijos, ieškovo valdomas turtas padidėjo, todėl nėra grėsmės, kad jis nesugebės atlyginti nuostolius, kurie gali atsirasti. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, patvirtina ir ta aplinkybė, kad bankas „Swedbank“ 2009 m. rugsėjo 24 d. susitarimu įsipareigojo ieškovui suteikti 1 000 000 Lt banko garantiją. Be to, atsakovas, pateikdamas prašymą dėl būtinybės užtikrinti jo galimus nuostolius, nepagrindė aplinkybės, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki.
3. Atsakovas neįrodė prašomo užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo dydžio realumo. Be to, teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas įrodė aplinkybes dėl 354 000 Lt galimų nuostolių atsiradimo, tačiau įpareigojo ieškovą į depozitinę sąskaitą įmokėti 368 212 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su apeliantu, kad pritaikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra susijęs su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas delsė ir laiku nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nuo 2010 metų buhalterinę apskaitą vesti kaupimo principu. Tik 2009 m. balandžio 14 d. paaiškėjo, kad FVAS įsigijimo finansavimas galimas iš ES struktūrinių fondų. Apelianto teiginiai, kad net ir tuo atveju, jeigu sutartis būtų pasirašyta 2009 m. spalio mėnesį, atsakovas nespėtų jos įdiegti, yra pagrįsta tik prielaidomis. Be to, nuostoliai, susiję su išlaidomis žmogiškiesiem ištekliams, yra paskaičiuoti tik minimaliai, įvertinus tik tai, kad darbuotojams reikės dirbti dvi papildomas valandas, o byla bus nagrinėjama 6 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovui neturint nekilnojamojo turto, jo nuostolių dengimas gali būti apsunkintas. Apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra gera ir, jam priėmus nepalankų teismo sprendimą, jis galės atlyginti nuostolius. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas, pripažinęs mažesnę nuostolių sumą, taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimą didesnei, nes iš nutarties matyti, kad teismas laikė pagrįstomis dvi sumas, tai yra 14 211,60 Lt ir 354 000 Lt, kurios bendrai sudaro teismo nurodytą 368 212 Lt sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, pritaikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą, pareikalaujant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis, atsakovas prašymą pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, motyvavo tuo, jog sustabdžius konkurso procedūras, o taip pat uždraudus atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su viešuoju pirkimu, atsakovas gali laiku neužbaigti vykdomo viešo pirkimo procedūrų, prarasti ES finansavimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 147 straipsnis nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, tačiau pažymėtina, kad visais atvejais, esant pagrindui taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas nusprendžia, koks atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingas, ekonomiškas, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų bei neužkirstų ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 7, 17 str., 145 str. 2 d., 185 str.). Atsižvelgdama į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, įvertindama tai, kad šiomis priemonėmis suvaržoma atsakovo galimybė vykdyti konkursą, dėl kurio jis gali patirti nuostolius, siekdama išlaikyti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pakankamai pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nustatytas galimų nuostolių, susijusių su programinės įrangos patobulinimais ir priežiūra bei papildomomis žmogiškųjų išteklių sąnaudomis, dydis atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gera, kad jis neturėtų sunkumų atlyginti nuostolius, jeigu tokie susidarytų dėl jo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad bankas yra įsipareigojęs suteikti jam iki 1 000 000 Lt banko garantiją. Įvertinusi šias apelianto nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 368 212 Lt sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją, pernelyg neapsunkins ieškovo, tačiau leis byloje išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir neapsunkinti vienos iš šalių labiau už kitą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 368 212 Lt atsakovo nuostoliams, galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinti arba šiai sumai pateikti banko garantiją yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 368 212 Lt atsakovo nuostoliams, galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinti arba šiai sumai pateikti banko garantiją, palikti nepakeistą.