- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-180-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51323-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria A. K. papildomai paskirta pareiga.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
A. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta galutinė subendrinta (subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme) 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, A. K. 2022 m. sausio 3 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą. Intensyvios priežiūros termino pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d. Probacijos pabaiga – 2022 m. gruodžio 9 d.
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2022 m. balandžio 15 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad vertinant A. K. pakartotinio nusikalstamumo riziką buvo nustatytas nusikalstamų veikų modelis (vagystės), probleminės sritys „Informacija apie teisės pažeidimus“ ir „Gyvenimo stilius ir draugai“, nusikalstama veika padaryta nakties metu, pasibaigus intensyvios priežiūros laikui nuteistasis turi tik bendrąsias probuojamųjų pareigas, siūlė A. K. papildomai paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymusi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas patenkintas ir A. K. paskirta minėta pareiga.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apie teismo posėdį jam buvo pranešta tą pačią dieną, kai posėdis vyko. Jis yra dirbantis, todėl negalėjo per valandą atvykti į teismą. Jam nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją. Pažymi, kad jis daugiausiai dirba naktinėmis pamainomis (nuo 18.30 val. iki 02.00 val.), todėl paskyrus papildomą pareigą jo vadovas turės kiekvieną kartą Probacijos tarnybai pateikti pažymą, kad jis (A. K.) patikrinimo metu buvo darbe. Dėl šios priežasties teks ieškotis kito darbo. Be to, jis užsiima automobilių remontu, vyksta detalių į kitą miestą ir dažnai nespėja grįžti namo iki 22.00 val.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir asmens byla, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pagrįstai nagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo nedalyvaujant nuteistajam ir jį tenkino. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įvertinus A. K. charakterizuojančių duomenų visumą ir tinkamai įvertinus papildomos pareigos paskyrimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti skundą.
Skunde nurodoma, kad A. K. apie teismo posėdį buvo pranešta tą pačią dieną, todėl jis nedalyvavo teismo posėdyje ir negalėjo išsakyti savo poziciją. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimams pagal BPK 360 straipsnio 8 dalį spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas; į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
Iš 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą teismo posėdyje dalyvavo Probacijos tarnybos atstovas – vienintelis asmuo, kurio dalyvavimas yra būtinas, ir prokuroras. Nuteistasis A. K. į teismo posėdį neatvyko, tačiau Probacijos tarnybos atstovas informavo teismą, kad apie posėdį nuteistasis buvo informuotas likus dienai iki posėdžio (b. l. 8). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nutarė teikimą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant (b. l. 9). Su tokiu apylinkės teismo sprendimu nėra pagrindo nesutikti, nes A. K. buvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, tai skunde patvirtina ir pats nuteistasis. Jo nedalyvavimas teismo posėdyje nereiškia teisės į gynybą, teisės duoti paaiškinimus ar kitų nuteistojo teisių pažeidimo. Esminę reikšmę turi tai, kad nuteistasis buvo informuotas apie posėdį, be to, kaip minėta, jo dalyvavimas nebuvo privalomas. Dėl teisės būti išklausytam pažymėtina, kad A. K. savo poziciją turėjo galimybę ir išdėstė skunde. Ją aukštesnysis teismas įvertina.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
Iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 11 (vienuolikos) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės (asmens b. l. 4), taikant jam intensyvią priežiūrą, kurios terminas prasidėjo 2022 m. sausio 3 d. ir pasibaigė 2022 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad pasibaigus intensyvios priežiūros terminui A. K. turi tik bendrąsias probuojamųjų pareigas. Probacijos tarnybos teikimas pateiktas siekiant individualizuoti probacijos sąlygas, kurios darytų teigiamą įtaką A. K. elgesiui. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Jos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad intensyvios priežiūros laikotarpiu A. K. vieną kartą nustatytas alkoholio vartojimo faktas (asmens b. l. 86–87), nors probuojamam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Probacijos įstatymo 27 straipsnio 2 punktas). Be to, vertinant A. K. pakartotinio nusikalstamumo riziką buvo nustatytas nusikalstamų veikų modelis (vagystės), probleminės sritys „Informacija apie teisės pažeidimus“ ir „Gyvenimo stilius ir draugai“, viena iš nusikalstamų veikų, už kurią jis buvo nuteistas ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, padaryta nakties metu. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė, nustatyta didelės žalos rizika visuomenei, pažįstamiems suaugusiems ir prižiūrinčiam personalui. Aptartos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą apylinkės teismui papildomai paskirti A. K. BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą.
Skunde nuteistasis pabrėžia jo darbo pobūdį, ypatumus, dėl kurių būtų sudaromos kliūtys vykdyti papildomai paskirtą pareigą, tačiau aukštesnysis teismas šiuos nuteistojo argumentus laiko nepagrįstais. Minėta, kad apylinkės teismas A. K. paskyrė pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte, t. y. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėjo, kad A. K. nusikaltimą padarė būtent naktį, taip pat baigėsi jam paskirtos intensyvios priežiūros terminas, todėl šios pareigos paskyrimas yra tikslingas ir pagrįstas. Be kita ko, aiškinant minėtą normą matyti, kad asmuo gali nebūti namuose nustatytu laiku, jei tai susiję su darbu. Atitinkamai A. K. argumentai dėl darbo pobūdžio netenka prasmės, nes jam dirbti nakties metu leidžiama. Žinoma, tokiu atveju Probacijos tarnybai turi būti pateikiami objektyvūs duomenys, patvirtinantys būtinybę nuteistajam dirbti nakties metu, vykti į kitą miestą darbo reikalais. Klausimai, susiję su atitinkamų dokumentų pateikimu, turi būti sprendžiami bendradarbiaujant su Probacijos tarnybos pareigūnais.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė ar taikomos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, nuteistasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą nėra besąlyginis, o taikomas su tam tikru bandomuoju terminu. Jei asmuo nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, lygtinis atleidimas yra panaikinamas, o neatlikta bausmės dalis realiai vykdoma. Taigi toks asmuo nėra laikomas atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu vykdoma priežiūra ir taikomas kitos priemonės, užtikrinančios, kad asmuo laikysis prisiimtų įsipareigojimų bei nenusikals. Darydamas nusikalstamą veiką A. K. prisiėmė neigiamų pasekmių riziką, sutiko būti lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, su lygtinio atleidimo sąlygomis, todėl patiriami suvaržymai yra natūralus veikos padarymo rezultatas. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistojo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.
Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti skundą, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.