- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1-7-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51323-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 217 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/10 turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrinta su 1995 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1/10 turto konfiskavimu;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 1 metų laisvės atėmimo bausme su 100 litų vertės turto konfiskavimu;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 12500 litų konfiskavimu;
5) Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 6 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;
7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1, 2, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendis pakeistas, t. y. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta A. K. ir V. S. (V. S.) atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe ir jų pripažinimas recidyvistais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartis pakeista, t.y. A. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1, 2, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmės bei su Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendis, t. y. A. K. nusikalstama veika iš Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta 40 parų arešto. Galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams;
9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (6500 litų) bauda;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 16 MGL dydžio bauda;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., galutinė bausmė - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, su baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiksavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
12) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-30 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), galutinė bausmė - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. 2017-11-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2017-05-11 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 m;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – galutine subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-05 nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2017-09-29, apie 11.30 val., viešoje vietoje - ant kelio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartų, chuliganiškai vairavo nenustatyto modelio ir valstybinių numerių baltos spalvos automobilį, šį automobilį padidinęs greitį nukreipė į keliu ėjusią G. K., juo užstojęs šiai praėjimą, staiga sustojo prieš išsigandusią ir prie tvoros prisispaudusią nukentėjusiąją, išlipęs iš automobilio, įžeidinėjo G. K. necenzūriniais žodžiais bei abiem rankom ne mažiau kaip du kartus patempė nukentėjusiąją už ausų, taip sukeldamas G. K. fizinį skausmą bei įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. K. vadovaudamasis LR BPK 272 str. sutiko duoti parodymus po nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų ir parodė, kad su kaltinimu nesutinka. Paaiškino, kad 2017-09-29, apie 8 val. išeidamas iš savo buto pamatė V. Š. kibirą, iš kurio sklido smarvė. Iš savo darbo - garažo, kuris yra 200-300 metrų nuo namų, stebėjo kada ateis G. išnešti tą kibirą, nes Š. motina pastoviai ateidavo išpilti tas fekalijas. Apie 11-12 val. pamatė, kaip ji ėjo prie namų, paklausė pas ją, kada jie nustos pilti tas fekalijas, ji jam atsakė, kad nevadovautų. Ji išėjo, išpylė išmatas ir jie pradėjo bartis, ji jį išvadino visokiais žodžiais. Konfliktą matė R. K., kuris buvo prie garažo, nes norėjo atsiimti mašiną. Atvažiavus pareigūnams jis pasakė, kad rašys pareiškimą, nes K. su kibiru perbraukė jam per mašiną, o jie pasakė nenurodinėti kaip jiems dirbti. Po to J. M. pasakė, kad jis yra kviečiamas kaip įtariamasis, kad prispaudė G. su automobiliu. Kai G. metė kibirą, jis stovėjo prie savo namų, kairėje pusėje. Jis dėl automobilio buvo nuvežęs pareiškimą į Pagirių nuovadą, jie atsisakė priimti, nes sakė, kad nereikia nurodinėti kaip jiems dirbti. Jo santykiai su pareigūnais yra sudėtingi. Jis neėmė už ausų K., su ja ryte bendravo 1 m atstumu, kai ji metė kibirą, ji buvo 3 m atstumu. Pareigūnas P. įkalbinėjo K., kad ši parašytų pareiškimą, nes pareigūnai norėjo susidoroti su juo, kadangi jis nuolat rašo skundus dėl jų neteisėtų veiksmų. Įvykio dieną jis matė, kaip K., A. vaikščiojo ir prašė visų pasirašyti skundą prieš jį. Jo santykiai labiau įtempti su Š.. Name gyvena 5 šeimos, su kitai kaimynais santykiai normalūs, tik su K., Š., J., A. konfliktuoja. Pas K. veidas raudonas kiekvieną dieną.
Nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad tą dieną ėjo pas savo dukrą, kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir kaltinamojo sugyventinė. Ji paėmė kibirą su pamazgomis norėdama jas išpilti. Kol išpylė kibirą, kaltinamasis ją stebėjo, o pamatęs grįžtančią su tuščiu kibiru prispaudė prie tvoros vartelių. Ten siauras keliukas, o tvora iš abiejų pusių, ją prispaudė taip, kad praėjimo nebuvo. Išlipęs iš kabinos, pradėjo tampyti ją už ausų, kurias po to skaudėjo 1-2 dienas. Tampydamas už ausų jai nieko nesakė. Kaltinamasis skarelę numetė ir pradėjo tampyti už ausų. Ji pradėjo šūkauti ir jis ją paleido. Ji nuėjo namo, jai pasidarė bloga, pakilo spaudimas, norėjo kviesti greitąją. Kai ją prispaudė su autobusiuku, visai netoliese, 3-4 metrų atstumu, buvo T. J., kuri žuvo, kitų žmonių nematė. Pirmiausia atėjo kaimynė, ji atėjo po poros minučių, nes gyvena tame pačiame name. Kaltinamasis važinėja labai greitai, tą dieną privažiavo per sekundę, gal per minutę. Jis nuolat neduoda jai ramybės. Santykiai su A. K. konfliktiški apie 2 metus. Dėl ko nežino, ji jo neliečia, nėra jam skolinga, nepravardžiuoja. Su kitais kaimynais kaltinamojo santykiai irgi konfliktiški. Ji pati asmeninių reikalų su A. K. neturi. Ten, kur ji gyvena yra 7 bendrabučiai. Nagrinėjamas įvykis įvyko netoli nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), per langą galėjo kažkas matyti. Visi visada kibirus išnešinėjo į duobę. Po žurnalistų vizito seniūnas liepė kibirus pilti į lauko tualetą. Kibire buvo tik panaudotas vanduo, t. y. pamazgos, jokio šlapimo ten nebuvo. Ji nemetė kibiro į kaltinamojo autobusiuką.
Liudytoja G. A. paaiškino, kad pačio įvykio nematė. Nukentėjusioji atėjo pas ją po įvykio. Ji buvo visa išraudusi, verkdama. Ji paskambino jos dukrai ir papasakojo apie tą įvyki, pamatavo spaudimą, dar truputį pabuvo pas ją, o paskui nuėjo į jos butą. Jos gyvena viename name, bet skirtingose butuose. Kai ji pasakė, kad iškviesti pareigūnai, ji palaukė, kol jie atvyks. Ji pasakė, kad ėjo išpylus išmatas, nešė tuščią kibirą dukrai į butą. Sakė, kad kai važiavo A. K. autobusiuku, prispaudė prie tvoros, kad ji negalėjo pajudėti ir išėjęs iš automobilio griebė jai už ausų. Ji senas žmogus, vaikšto visada su skarele. Ji skaros nenuėminėjo ir ausų nerodė, bet veidas buvo raudonas. Neblaivumo požymių pas G. K. nebuvo. Ji sakė, kad kaimynė T. J., kuri dabar jau mirusi, matė įvykį pro langą ir išėjo. Ji atėjusi kartu su jomis laukė pareigūnų. Apie įvykį visi kaimynai žinojo, girdėjo, tačiau ar kas nors matė nežino. Iki įvykio santykiai su A. K. buvo normalūs, nebuvo jokių pretenzijų, o po įvykio suprastėjo, prasidėjo grasinimai jos atžvilgiu, ji negali nei į darbą, nei į malkinę nueiti be keiksmažodžių, bet nežiūrint į tai, ji neturi tikslo apkalbėti A. K.. Ji žino, kad buvo atvažiavę žurnalistai. Pirmame reportaže nedalyvavo, o antrame dalyvavo. Žurnalistė jos paklausė, kodėl jie ten pila tuos kibirus. Ji atsakė, kad ten gyvena nuo 1957 m. ir kibirai visada buvo ten pilami. Reportažai buvo po to įvykio su G. K.. Reportažai buvo dėl kibiro.
Liudytoja V. Š. parodė, kad ji buvo darbe, kai jai verkdama paskambino mama ir papasakojo, kad ji ėjo ir ją prispaudė, iššoko iš automobilio ir už ausų tempė. Paprašė iškviesti jai policiją. Ji iš darbo paskambino ir iškvietė policiją. Ji namo grįžo jau tik vakare ir tada sužinojo ar policija buvo, ką sakė. Mama jai sakė, kad policininkai klausė ar rašys pareiškimą, ji paklausė, ką mama galvoja ir pareiškimą parašė kitą dieną. Mama jai pasakojo, kad išnešė kibirą ir ėjo su kibiru atgal, o kaltinamasis stovėjo tarp namų, prispaudė ją, iššoko. Po to įvykio jokių santykių su šituo kaimynu neturi, nekreipia į jį dėmesio. Iki įvykio jokių santykių su kaltinamuoju taip pat nebuvo, jis jai tuščia vieta. Kai jie remontavo koridorių, išlaidas dalinosi per pusę ir ji sumokėjo savo pusę, tačiau K. dar reikalavo pinigų už tvorą. Ta tvora jos teritorijai nepriklauso, todėl ji pinigų nemokėjo. Ji pareiškimą pasirašė dėl to, kad A. K. dideliu greičiu privažiavo, mamą prispaudė prie tvoros, tempė už ausų. Ji mamą pamatė vakare, ji atrodė blogai, spaudimas buvo pakilęs. Sakė, kad ausys buvo raudonos. Mama ėjo su kaimyne T. J.. Daugiau įvykio niekas nematė, tik T. J.. Pareiškimą parašė iš mamos žodžių, ne policininkų akivaizdoje. Kitą dieną policininkai atvažiavo jo pasiimti.
Liudytojas A. P. parodė, kad įvykis buvo vasarą, kai gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama prieš G.. Pagal iškvietimą nuvyko vienas Č., o jis, M., M. nuvyko ten vėliau. G. sakė, kad ją K. pastūmė ir tampė už ausų. Nuvažiavus pas jį, jis sakė, kad G. jam apgadino baltos spalvos automobilį. Apgadinimų ant automobilio nesimatė. Su nukentėjusiąją bendravo Č.. Su Kolesnikovu iki įvykio teko bendrauti dėl jo iškvietimų, dėl kitų asmenų pretenzijų jam. Jis pastoviai rašo skundus dėl pareigūnų darbo, bet jokių įrodymų neturi. Iki šio įvykio su kaltinamuoju konfliktinių santykių nebuvo, konfliktai prasidėjo tik po šio įvykio. Su nukentėjusiąją jis bendravo, ji sakė, kad ją K. pastūmė, tampė už ausų, bet su ją daugiau bendravo Č.. Jis asmeniškai nukentėjusiajai nesiūlė rašyti pareiškimo. K. jam nurodė, kad G. ėjo keliu su kibiru ir jam apgadino baltą automobilį. Apžiūrėjus automobilį apgadinimų nebuvo, o jis su jais bendrauti atsisakė. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, paraudonavusi, susijaudinusi.
Liudytojas R. K. parodė, kad atėjo pas K. paimti mašinos, nuėjo prie jo namų, išbėgo moteris su kibiru, iš paskos jai K.. Moteris išpylė kažką iš kibiro, K. jai pasakė: „Ką tu darai?“. Moteris nešė kibirą ir su tuo kibiru pataikė į balto mikroautobusiuko šoną, į keleivio dureles iš kairės. Jis buvo 30 m atstumu nuo įvykio vietos, matė kaip skrido kibiras ir girdėjo kaip atsitrenkė į metalą. Nukentėjusioji nuo automobilio buvo 6 m atstumu. Kai išgirdo garsą nuo kibiro, K. pradėjo ant jos rėkti ir jie nuėjo prie garažo. Apžiūrėjus automobilį ant durelių per vidurį buvo nedidelis įbrėžimas, įbrėžimas buvo 1-2 cm. Kibiras buvo 10 l, metalinis, spalvos nepamena. Prie senutės K. priėjęs nebuvo. Įvykio metu buvo tik K. ir senutė.
Liudytojas J. T. (J. T.) parodė, kad atėjo G. K. su kaimyne T. ir prašė, kad jis eitų liudyti prieš K.. Kaimynė G. su kita kaimyne T. prašė pasakyti, kad jis matė ginčą tarp jų ir K.. Jis joms pasakė, kad neis liudyti. Jos ėjo per visus kaimynus ir prašė paliudyti. Iki įvykio apie jokius konfliktus jis negirdėjo. G. ir K. gyvena ne tame pačiame name, tame pačiame name su K. gyvena jos dukra. Dukra nesumokėjo K. už tvorą.
Liudytojas S. L. (S. L.) parodė, kad jis gyvena tame pačiame name, kaip ir K., tik kitas įėjimas. Užeinant pas kaimyną Kolesnikovą į svečius, ryte pastoviai stovi K. kibiras su fekalijomis, kvapas nemalonus. Jis girdėjo, kad K. vaikščiojo per žmones ir prašė pasirašyti kažkokius popierius.
Liudytojas R. M. (R. M.) parodė, kad buvo iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų. Į įvykį nuvažiavo Č., jis vyko vienas ir jie, kadangi buvo šalia, nusprendė irgi ten nuvykti. Buvo konfliktas tarp K. ir pranešėjos, konflikto metu K. tampė už ausų pranešėją. K. paklausus kodėl skriaudė moterį, jis pasakė, kad K. su kibiru subraižė jo mašiną. Nuėjus prie minėtos mašinos, jie automobilį apžiūrėjo iš visų pusių, jokių sugadinimo nesimatė, pats Kolesnikovas taip pat jų neparodė. Automobilio nefotografavo, nes nebuvo pareiškimo. Jis matė raudonas pranešėjos ausis. Kolegos sakė, kad senutė verkė po įvykio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo posėdžio metu pagarsintus parodymus.
Liudytojas A. M. parodė, kad dirbo su P. ir M., buvo iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų, į kurį Č. sureagavo ir nuvažiavo pirmas, o jie nuvažiavo jam į pagalbą. Jis užėjo į butą, ant sofos verkė moteris, kuri parodė savo ryškiai raudonas ausis, sakė, kad jai jas tampė kaimynas. Šalia minėtos moters buvo kaimynė. Tada jis nuvažiavo pas K., jis agresyviai juos pasitiko, aiškino, kad moteris trenkė į jo automobilį. Jie apžiūrėję automobilį, apgadinimų nesurado. Vizualiai abi konflikto pusės buvo blaivios. K. yra probuojamas, rizikos asmenų sąraše, jį nuolat reikia kontroliuoti, jį kontroliuoju jis.
Liudytojas S. Č. parodė, kad rudenį dirbant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Jį pasitiko G. K. su dar viena moterimi, paaiškino, kad K. važiavo su autobusiuku, išlipo iš automobilio ir pradėjo barti ir rėkti, tampyti ją už ausų ir sukėlė fizinį skausmą. Moters savijauta buvo bloga, iš karto pareiškimo ji nerašė, išgėrė vaistų. Ji atsisakė greitosios, jai buvo pakilęs spaudimas, sakė, kad ateis jos dukra ir jos parašys pareiškimą. Ji pati sakė, kad būtinai rašys, nes konfliktas yra ne pirmas, kaimynė irgi sakė, kad paliudys, nes K. pastoviai kabinėjasi. Viena moteris kuri buvo pas K. matė visą įvykį. Moters ausys buvo ryškiai raudonos spalvos, ji pati parodė jas sėdėdama ant sofos. Su K. bendravo po įvykio, ji buvo blaivi, jokio kvapo nebuvo, pas ją buvo didelis spaudimas.
Liudytoja J. M. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. G. K. buvo apklausta savo namuose. Įvykio vietoje, su mašina, tarp ten esančių barakų, galima pravažiuoti visur, bet kelio ten nėra. K. nurodė, kad įvykio vietą yra prie tvoros. Eksperimentas, kur buvo prispausta nukentėjusioji atliktas nebuvo, nes nebuvo poreikio. Nukentėjusioji minėjo, kad K. ją prispaudė su mašina ir ji negalėjo pajudėti laisvai, nenurodė, kad automobilis lietė jos kūną. Visą medžiagą formino P., ten buvo nurodyta, kad jis buvo su M.. Ji žinojo, kad jos vyras irgi buvo ten. Ji nenusišalino, nes jai nebuvo žinoma, kad jos vyras atliko kažkokius ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Bylą tyrė, nes ji buvo jos zonoje. Nukentėjusioji sakė, kad konfliktai labiau buvo tarp jos dukros ir K.. Pareigūnai buvo apklausti po prokuroro nurodymo, iki to buvo stipri liudytoja, ją nužudė ir atsirado būtinybė apklausti pareigūnus. Su sutuoktiniu apie įvykį nekalbėjo, jo neapklausinėjo.
Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų T. J. parodymų, matyti, kad A. K. yra jos kaimynas. 2017-09-29 ji buvo svečiuose pas pažįstamą G., su kurios dukra ji gyvena viename name. Po to su G. ėjo į jos namą, ji pas save, o G. - pas dukrą. Eidamos pamatė baltą busą, kurį vairavo A. K.. Šis pamatęs jas padidino greitį ir vos jų nepartrenkė, ji spėjo atitraukti G. nuo kelio. Ji nuėjo pas save, o G. - pas dukrą. Pro jos buto langą puikiai matosi kiemas ir keliukas prie jo. Pro langą pamatė, kad G. išėjo į lauką su kibiru. Taip pat matė, kad A. K. pamatęs G. apsisuko, palaukė, kol ši išpylusi tą kibirą vandens eis atgal, ir kai G. ėjo atgal, šis įvažiavo į kiemą, kur mašinos nevažiuoja, bei prispaudė šią prie tvoros, šalia namo. Ji matė, kai A. K. išlipo iš mašinos, girdėjo, kaip šis pradėjo keiktis, ji išsigando. A. K. išlipo, apėjo busą, priėjo prie G., paėmė šią abejomis rankomis už ausų ir pradėjo purtyti. Rėkė ant G. K.: „Chaliavščica“, tai pamačiusi ji išėjo iš namo. A. K. greitai išvažiavo. Jai buvo labai nemalonu, ji išsigando. Ji mano, kad tai A. K. padarė tyčia. Jos buvo tik dviese. (1 tomas, b. l. 52-53);
Iš byloje esančio 2018-07-25 asmens duomenų išrašo matyti, kad T. J., gim. 1959-03-18, 2018-07-11 mirė. (1 tomas, b. l. 54);
Iš byloje esančio 2017-09-29 V. Š. pareiškimo matyti, kad 2017-09-29 jos kaimynas A. K. bandė su mašina suvažinėti jos motiną G. K., gim. 1938 m., ėjusią su kaimyne T. J.. Pirmą kartą šios vos spėjo atšokti, o vėliau T. J. išėjus namo, o G. K. išėjus į lauką išnešti šiukšles ir priėjus prie tvoros kampo, A. K. šią prispaudė prie tvoros, išėjęs iš mašinos pradėjo daužyti per galvą ir tampyti už ausų, dėl to motinai pakilo spaudimas ir pablogėjo sveikata. Sužinojęs apie tai, kad jos rašys pareiškimą policijai, A. K. prigrasino, jog pradės karą ir neduos ramaus gyvenimo. Analoginius veiksmus šis kartoja nuolat (chuliganiškas ir demonstratyviai gąsdinantis aplinkinius automobilio vairavimas, smulkūs grasinimai ir kitokie chuliganiški veiksmai kaimynų atžvilgiu). Prašo imtis priemonių, nes šio bijo visi kaimynai. (1 tomas, b. l. 4);
Iš byloje esančio 2018-04-19 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. 41D(V)-903 matyti, kad 2017-09-29 Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio, kurio BPCID 91149072300. 2018-05-10 stenogramoje užfiksuota, kad 2017-09-29, 11.33 val. moteris, prisistačiusi V. Š. pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas A. K. vos nepartrenkė mašina jos mamos G. K., senyvo amžiaus moters, o po to išlipęs iš automobilio šią sumušė. (1 tomas, b. l. 77-78);
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. K. 2017-10-18 patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus ir parodė kokiu būdu A. K. ją paėmė už ausų ir tempė sukeldamas fizinį skausmą bei kur prispaudė automobiliu prie tvoros. (1 tomas, b. l. 46-50)
Iš byloje esančio 2017-10-04 įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2018-07-26 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros objektas yra teritorija ir aplinka, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija yra pasukus į kairę nuo pagrindinės Durpių gatvėje esančios važiuojamosios dalies, skirtos transporto priemonių važiavimui, kur patenkama į žvyro kelią. Čia esanti kelio teritorija yra vieša, iš abejų pusių niekuo nevaržomo laisvo patekimo, jungianti dvi paraleliai išsidėsčiusias važiuojamąsias dalis, iš kitų dviejų pusių (išilgai žvyro kelio) besiribojanti su analoginio tipo plytinių vieno aukšto daugiabučių namų kiemais. Minėti namai išsidėstę vienas priešais kitą per minėtą žvyro kelią. Iš kelio abiejų pusių yra bortai, atribojantys namo kiemus nuo minėto kelio. Toliau apžiūrima konkreti įvykio vieta - teritorija ant minėto žvyro kelio, prie namo Nr. 2B kiemo. Namas Nr. 2B yra 1 aukšto iš šviesios spalvos plytų šlaitinio šiferinio stogo, daugiabutis, su vienu bendru įėjimu, prie kurio nuo kelio borto per visą kiemą veda asfaltuotas keliukas, kurio abejose pusėse yra sutvarkytas kiemas: auga žolė, krūmai, sodo augalai, gėlės, stovi vaikų žaidimų inventorius. Namo teritorija (namas ir kiemas) yra aptverta juoda metaline tvora be vartelių. Apžiūros metu žiūrint į namą tiesiai iš kairės pusės, bei prie asfaltuoto keliuko pradžios, tvoros dalies nėra, tad šioje vietoje namo kiemą nuo žvyro kelio skiria tik bortas. Stovint ant žvyro kelio priešais namą Nr. 2B iš kairės pusės yra pieva, už jos - važiuojamoji dalis - kelias, už jo ūkiniai pastatai, o žiūrint į dešinę - ankščiau minėta (duomenys neskelbtini) pagrindinė važiuojamoji dalis, už kurios yra laukas. Įvykio vietoje apžiūros metu daugiau jokių reikšmingų tyrimui daiktų ar pėdsakų neaptikta. (1 tomas , b. l. 33-37);
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai .
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. K. kaltė, jog jis sukeldamas nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teigė, kad įvykio dieną tarp jo ir G. K. buvo tik žodinis konfliktas, jis už ausų jos netampė, atvirkščiai, nurodė, kad G. K. metė kibirą į jo automobilį, taip padarydama įbrėžimą. Nurodė, kad visą konfliktą matė R. K., kuris buvo prie garažo. Paaiškino, jog pareigūnai norėjo susidoroti su juo, kadangi jis nuolat rašo skundus dėl jų neteisėtų veiksmų. Tačiau tokią A. K. versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusios parodymai, kad tą dieną kaltinamasis ją autobusiuku prispaudė prie tvoros vartelių, o išlipęs iš minėto autobusiuko pradėjo tampyti ją už ausų. Tik jai pradėjus šūkauti, jis ją paleido. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti bei teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos T. J. paaiškinimai, kad A. K. pamatęs ją einančią su G. K. padidino greitį ir vos jų nepartrenkė, o kai ji nuėjo į savo namus, o G. - pas dukrą, pro savo buto langą matė, kaip A. K. pamatęs G. K. einant su kibiru, įvažiavo į kiemą bei prispaudė šią prie tvoros, šalia namo. Liudytoja T. J. teigė mačiusi, kaip A. K. išlipo iš mašinos, girdėjo, kaip šis pradėjo keiktis, priėjo prie G., paėmė šią abejomis rankomis už ausų ir pradėjo purtyti, rėkė ant G. K.: „Chaliavščica“, tai pamačiusi ji išėjo iš namo, o A. K. greitai išvažiavo. Pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. K. bei liudytojos T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, jos iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes. Liudytoja G. A., kuri su nukentėjusiąja bendravo iš karto po įvykio, patvirtino, kad G. K. verkdama atėjo pas ją, buvo visa išraudusi, sakė, kad A. K. autobusiuku prispaudė ją prie tvoros, o išlipęs griebė jai už ausų. G. A. nurodė, kad iki šio įvykio santykiai su A. K. buvo normalūs, nebuvo jokių pretenzijų, o po įvykio suprastėjo, prasidėjo grasinimai jos atžvilgiu, bet nežiūrint į tai, teigė neturinti tikslo apkalbėti A. K.. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. P., R. M., A. M. bei S. Č., kurie buvo nuvykę į įvykio vietą, patvirtino, kad G. K. buvo susijaudinusi, išsigandusi, aiškiai matėsi, kad jog jos ausys buvo raudonos.
A. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, jog G. K. metė kibirą į jo kliento autobusiuką. Tokius jo parodymus iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K., kuris nurodė, jog moteris nešusi kibirą, metė jį ir pataikė į balto mikroautobusiuko šoną, į keleivio dureles kairėje pusėje. Teigė, kad jis buvo 30 m atstumu nuo įvykio vietos, matė kaip skrido kibiras ir girdėjo kaip atsitrenkė į metalą. Apžiūrėjus automobilį ant durelių per vidurį buvo nedidelis, 1-2 cm įbrėžimas. Teismas tokius liudytojo R. K. parodymus vertina kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu liudytojai R. M. ir A. M. nurodė, jog iš visų pusių apžiūrėjo autobusiuką, tačiau jokių sugadinimų nesimatė, jų nenurodė ir pats A. K..
Nors A. K. teigė, kad pareigūnai nori susidoroti su juo, kadangi jis nuolat rašo skundus dėl jų neteisėtų veiksmų, tačiau teismas jokių duomenų, galinčių sukelti abejones dėl šių pareigūnų parodymų objektyvumo nenustatė. A. K. taip pat nepateikė jokių konkrečių faktų ar duomenų, leidžiančių teigti, kad minėti pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai prieš jį susimokę.
Kaip jau minėta, pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-371-696/2015). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai konfliktas tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios G. K. kilo viešoje vietoje – ant kelio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.
Nagrinėjamoje byloje A. K. veiksmai vertinami kaip įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinio teismo nutartis 2K-120-628/2018). Nagrinėjamoje atveju A. K. viešoje vietoje ant kelio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartų, chuliganiškai vairavo automobilį, šį automobilį padidinęs greitį nukreipė į keliu ėjusią G. K., juo užstojęs šiai praėjimą, staiga sustojo prieš išsigandusią ir prie tvoros prisispaudusią nukentėjusiąją, išlipęs iš automobilio, įžeidinėjo G. K. necenzūriniais žodžiais bei abiem rankom ne mažiau kaip du kartus patempė nukentėjusiąją už ausų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. J. teigė, jog matant šį įvykį jai buvo labai nemalonu, ji išsigando, kas parodo, jog dėl prieš nukentėjusiąją G. K. viešoje vietoje panaudoto fizinio smurto ir įžūlaus elgesio buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kad dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.
Išklausius proceso dalyvius matyti, jog būtent tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios G. K. dukters V. Š. jau keletą metų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Taigi pažymėtina, jog konfliktiniai santykiai buvo susiklostę tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukters, o ne tarp pačios nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Matyti, kad įvykio dieną A. K. pamatė V. Š. kibirą, iš kurio sklido nemalonus kvapas ir kurį išnešti atėjo G. K., kas sukėlė jam pyktį. Taigi A. K. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos ir panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog jo veika buvo nukreipta į viešosios tvarkos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal 284 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), A. K. dirba (užsiima individualia veikla) (1 t., b. l. 187), administracine tvarka baustas (1 t., b. 1. 191-194), teistas (1 t., b. l. 137-142), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Visos šios aplinkybės rodo, jog A. K. nėra linkęs laikytis visiems priimtinų moralaus gyvenimo elgesio taisyklių. Todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam A. K. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog A. K. nuo 2019-03-25 atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2018-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. balandžio 17 dienos ir į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje ir 2017 m. lapkričio 10 d. nurodytus įskaitytus laikotarpiu, tai yra laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-11-30 iki 2016-12-15 bei bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.
Atsižvelgiant į tai, jog A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas panaikintinas paskelbus nuosprendį. (LR BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtos dalį bausmės pridedant prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. balandžio 17 dienos.
Iš bausmės laiką įskaityti laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje ir 2017 m. lapkričio 10 d. nurodytus įskaitytus laikotarpius, tai yra laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-11-30 iki 2016-12-15 ir atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.