- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-464-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51323-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. K. skirta galutinė subendrinta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 11.30 val., viešoje vietoje - ant kelio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kiemo vartų, chuliganiškai vairavo nenustatyto modelio ir valstybinių numerių baltos spalvos automobilį, šį automobilį padidinęs greitį nukreipė į keliu ėjusią G. K., juo užstojęs šiai praėjimą, staiga sustojo prieš išsigandusią ir prie tvoros prisispaudusią nukentėjusiąją, išlipęs iš automobilio, įžeidinėjo G. K. necenzūriniais žodžiais bei abiem rankomis ne mažiau kaip du kartus patempė nukentėjusiąją už ausų, taip sukeldamas G. K. fizinį skausmą bei įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
3. Nurodo, kad nuosprendis neatitinka tikrovės, faktai, paviešinti teismo posėdyje, yra netikslūs, nuosprendis surašytas remiantis melagingais parodymais. Atvažiavus „LNK“ žurnalistams, kai buvo filmuojamas reportažas dėl G. K., akivaizdu, kad jam buvo suduota į veidą ir tai buvo užfiksuota. Tačiau teismas atmetė prašymus išreikalauti vaizdo medžiagą nenorėdamas, kad būtų nustatyta tiesa.
4. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu G. K. parodymai skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė, kad jis ją prispaudė prie tvoros automobiliu, išlipo, priėjo prie jos, keikėsi necenzūriniais žodžiais tampydamas ją už ausų. Teisminio nagrinėjimo metu G. K. nurodė, kad ją prispaudė prie tvoros, išlipo, nesikeikė, nevartojo necenzūrinių žodžių, priėjo prie jos, patampė du kartus už ausų, nieko nesakė ir nuėjo. Teismo posėdžio metu G. K. teisėjai nurodė, kad reikia tikėti jos teisme duotais parodymais.
5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad G. K. nurodė, kad pareiškimą rašė visi, t. y. visas kolektyvas mokė rašyti pareiškimą, ir šitie faktai buvo nepaneigti ir nesiaiškinti todėl, kad G. K. nurodė, kad ji nenorėjo rašyti pareiškimo, bet atvažiavusi policija ją įkalbėjo parašyti pareiškimą.
6. Policijos pareigūnų parodymai yra šabloniški ir analogiški ir taip buvo siekta bylą perduoti į teismą. Policijos pareigūnai įvykio vietoje nefotografavo automobilio, nes tai buvo nenaudinga. Policija net atsisakė priimti iš jo pareiškimą dėl automobilio apgadinimo. Taip pat nurodo, kad liudytojos T. J. parodymais tikėti negalima, nes ji gyvena viename name su V. Š. ir iš jos buto nuolat buvo daromos landynės. Tai patvirtina ir S. L., kad ten buvo nuolat girtaujama. Taip pat nuolat buvo kviečiama policija. Liudytoja V. Š. nurodė, kad su kaimynu nesipyksta, o parodymus davė tokius, kad jis reikalauja iš jos pinigų už atliktus darbus – tvorą. Tai rodo, kad liudytoja melavo ir nori su juo susidoroti ir iniciatorė buvo ji, o ne G. K.. Liudytoja E. A. melavo sakydama, kad iki konflikto jų santykiai buvo normalūs, nes jo iniciatyva ji buvo nubausta už valstybinio miško vogimą. Taip yra rodomas noras jam atkeršyti. Vienintelis liudytojas - R. K. matė visą konfliktą ir davė nuoseklius parodymus, o teismas jo parodymus vertino kritiškai.
7. Iš parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad kelio nėra ir pravažiuoti neįmanoma. Kadangi kilo nesusipratimas kad nėra pravažiavimo, tyrėja turėjo atlikti eksperimentą, kad nekiltų abejonių. Taip pat pareigūnas R. M., suprasdamas, kad kaltinimai yra silpni, pasirinko tokią taktiką, kad iš automobilio (30 metrų atstumu) matė, kad G. K. ausys buvo raudonos. Neaišku dėl kokių priežasčių nebuvo atlikta ekspertizė.
8. Nurodo, kad jis kiekvieną kartą turi kovoti su savo kaimynais dėl smarvės. 2017 m., būdamas savo teritorijoje pamatė, kad į jo pasodintas tujas G. K. pila kibirą ir jis paklausė ką ji daranti. Kyla klausimas, ar jis ar G. K. pažeidė viešąją tvarką. Į jo teritoriją pilamos išmatos, tai patvirtina ir E. A.. Taip pat ir liudytojas J. T. parodė, kad asmenys ėjo per butus ir įkalbinėjo pasirašyti pareiškimą. G. K. teisme paaiškino, kad jis nesakė necenzūrinių žodžių, taip pat, kad nesielgė įžūliai. Kaimynai jį apkalba, tokiu būdu siekdami susidoroti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimą, nes juos vertino neišsamiai. Su tokiais skundo argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutinka iš dalies.
12. Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nuteistojo A. K. bei nukentėjusiosios G. K. parodymus, matyti, kad paties fakto, jog tarp pastarųjų kilo konfliktas, nuteistasis neginčija, tačiau neigia prieš nukentėjusiąją panaudojęs fizinį smurtą ir sutrikdęs viešąją rimtį ir tvarką.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs remtis teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiosios G. K., liudytojų G. A., A. P., R. M., A. M., S. Č. parodymais bei įvykį mačiusios liudytojos T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais, iš esmės nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir papildančiais vieni kitus parodymais, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.
14. Nukentėjusioji G. K. parodė, kad A. K., pamatęs grįžtančią su tuščiu kibiru prispaudė prie tvoros vartelių. Ten siauras keliukas, o tvora iš abiejų pusių, ją prispaudė taip, kad praėjimo nebuvo. Išlipęs iš kabinos, pradėjo tampyti ją už ausų, kurias po to skaudėjo 1-2 dienas. Tampydamas už ausų jai nieko nesakė. Kaltinamasis skarelę numetė ir pradėjo tampyti už ausų. Ji pradėjo šaukti ir jis ją paleido (t. 2, b.l. 31-39). Liudytoja G. A. parodė, kad nukentėjusioji atėjo pas ją po įvykio, buvo visa išraudusi, verkdama. Nukentėjusioji pasakojo, kad nešė tuščią kibirą dukrai į butą. A. K. važiavo autobusiuku, prispaudė ją prie tvoros, ji negalėjo pajudėti ir išėjęs iš automobilio griebė jai už ausų. Ji skaros nenusiėmė ir ausų nerodė, bet veidas buvo raudonas (t. 2, b.l. 31-39). Liudytoja V. Š. parodė, kad ji buvo darbe, kai jai verkdama paskambino mama ir papasakojo, kad ji ėjo ir ją prispaudė A. K., iššoko iš automobilio ir tempė už ausų (t. 2, b.l. 31-39). Liudytojas A. P. parodė, kad G. sakė, kad ją K. pastūmė ir tampė už ausų. Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusioji nurodė, kad buvo konfliktas tarp jos ir K., konflikto metu K. tampė ją už ausų (t. 2, b.l. 56-58). Liudytojas A. M. parodė, kad jis užėjo į butą, ant sofos verkė moteris, kuri parodė savo raudonas ausis, sakė, kad jai jas tampė kaimynas (t. 2, b.l. 77-81). Liudytojas S. Č. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko G. K. su dar viena moterimi, paaiškino, kad A. K. važiavo su autobusiuku, išlipo iš automobilio ir pradėjo barti ir rėkti, tampyti ją už ausų ir sukėlė fizinį skausmą (t. 2, b.l. 77-81).
15. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. K. sukeltą konfliktą matė liudytoja T. J.. Vertinant nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus tarp nukentėjusiosios ir apelianto susiklosčiusių konfliktiškų santykių aspektu, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusioji bei liudytojai T. J., G. A., A. P., R. M., A. M., S. Č. nuteistąjį apkalba. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, vieni kitus patvirtina, šie asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ta liudytojų parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Skunde nurodomos aplinkybės apie tarp nukentėjusiosios ir A. K. kylančius ginčus dėl, kaip teigia, apeliantas, išmatų pylimo jo teritorijoje, taip pat nurodoma aplinkybė, kad žurnalistams filmuojant apie G. K. reportažą, jam buvo suduota į veidą, jokiu aspektu nepaneigia apelianto kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaip matyti iš bylos duomenų bei apelianto bei jo gynėjo prašymų išreikalauti žurnalistų filmuotą reportažą, reportažai buvo filmuojami 2017 m. lapkričio 17 d. bei 2018 m. birželio 24 d. (t. 2, b.l. 31-39), t.y. po byloje nagrinėjamo įvykio.
16. Nesutiktina su skundo argumentu, kad vienintelis liudytojas R. K. nurodo teisingas įvykio aplinkybes, kadangi jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną tarp nukentėjusiosios ir A. K. kilo konfliktas dėl išpilto kibiro. Išpylusi, nukentėjusioji nešėsi kibirą, A. K. apsakėką ji daranti, o ji tą kibirą metė ir pataikė į balto mikroautobusiuko šoną, į keleivio dureles iš kairės, matė metamą kibirą ir girdėjo kaip atsitrenkė į metalą. Išgirdęs garsą, A. K. ant nukentėjusiosios pradėjo rėkti ir jie nuėjo prie garažo. Apžiūrėjus automobilį, ant durelių per vidurį buvo nedidelis 1-2 įbrėžimas. Prie nukentėjusiosios A. K. nebuvo priėjęs (t. 2, b.l. 56-58). Tačiau šiuos liudytojo parodymus paneigia policijos pareigūnų A. M., A. P. parodymai, kad apžiūrėję automobilį, jokių apgadinimų nerado. Tai, kad liudytojos G. A., V. Š., išskyrus liudytoją T. J., fizinio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nematė, tačiau jos patvirtino, jog iš karto po įvykio, nukentėjusioji nurodė, kad A. K. automobiliu ją prispaudė prie tvoros ir tempė už ausų. Iš liudytojos T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. K. baltu „busu“ prispaudė G. K. prie tvoros, šalia namo. Ji matė, kai A. K. išlipo iš mašinos, girdėjo, kaip šis pradėjo keiktis, ji išsigando. A. K. išlipo, apėjo „busą“, priėjo prie G., paėmė šią abejomis rankomis už ausų ir pradėjo purtyti. Tai pamačiusi ji išėjo iš namo (t. 1, b.l. 52-53).
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad toje vietoje, kurioje, kaip nurodo nukentėjusioji, nėra kelio, tačiau iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, fotonuotraukų (t. 1, b.l. 46-50) matyti, kad palei tvorą yra pakankama vietos pravažiuoti automobiliui. Įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus apie tai, kurioje vietoje įvyko įvykis.
18. Priešingai, nei teigiama skunde, liudytojas R. M. raudonas nukentėjusiosios ausis matė ne iš automobilio, o būdamas įvykio vietoje. Apeliantas nebuvo kaltinamas padaręs nukentėjusiajai sveikatos sužalojimą, todėl skirti ekspertizę nebuvo jokio pagrindo.
19. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015). Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagrįstai pripažino, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad apeliantas įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad A. K. įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau apklausta teisiamojo posėdžio metu šios aplinkybės nepatvirtino. Tokiu būdu, teismas laiko nenustatyta, kad įvykio metu apeliantas būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Visi neaiškumai, netikslumai bei abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog A. K. įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius, teismui kilusių abejonių pašalinti nėra galimybių, todėl iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintinos aplinkybės, kad A. K. įžeidinėjo G. K. necenzūriniais žodžiais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad A. K. įžeidinėjo G. K. necenzūriniais žodžiais.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.