Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1546-614/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2S-1546-614/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04553-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laiko srovė“
Atsakovas
A. T., A. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1546-614/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04553-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiko srovė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiko srovė“ ieškinį atsakovams A. T., A. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo ir sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laiko srovė“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovams A. T., A. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo ir sutarties panaikinimo, be kita ko prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. STL-14-1171.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. STL-14-1171, teismas išaiškino ieškovei teisę pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo ir nurodyti termino praleidimo aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis.

Šalies argumentai

3. Ieškovė UAB „Laiko srovė“, šalinant trūkumus, pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. STL-14-1171; 2) iš dalies pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P. ir A. T., o būtent sutarties 2.1.2 punktą, kuriuo atsakovas A. T. nusipirko negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas, plane pažymėtas nuo R-65 iki R-68, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-64 (2866/10000 iš 15,45 kv. m.), t. y., 4,43 kv. m, R-72 (2505/10000 iš 3,62 kv. m), t. y., 0,90 kv. m, 1-3 (190/10000 iš 17,94 kv. m), t. y., 0,34 kv. m, viso 5,67 kv. m, (duomenys neskelbtini); 3) patalpas, plane pažymėtas R-65, R-66, pripažinti bendro naudojimo patalpomis; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. CK ir kiti įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali nustatyti sutrumpintus, t. y. trumpesnius nei bendrasis ieškinio senaties terminus (CK 1. 125 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu CK 1.125 straipsnyje, kituose CK straipsniuose arba kituose įstatymuose atskirų rūšių reikalavimams pareikšti sutrumpintas ieškinio senaties terminas nenustatytas, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikomas 10 metų senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. STL-14-1171 panaikinimo atsisakė priimti.

6. Nurodė, kad reikalavimui panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. STL-14-1171 taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Ieškovė praleido šį terminą. Pažymėjo, kad ieškovė net nenurodo ir neteikia įrodymų, kada konkrečiai administracinį aktą gavo. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad vėliausiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. STL-14-1171 ieškovė galėjo gauti 2023 m. vasario 23 d., kai ji buvo pateikta jos atstovui. Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2023 m. balandžio 7 d., praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą. Nors ieškovei buvo sudaryta galimybė teismui nurodyti termino praleidimo priežastis, tačiau atsakovė ja nepasinaudojo, teigdama, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

7. Ieškovei praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskųsti administraciniam aktui ir nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, ieškinį dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. STL-14-1171 teismas atsisakė priimti. Pažymėjo, kad teismo vertinimu, termino atnaujinimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo ir stabilumo principams.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB „Laiko srovė“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria teismas ieškinį dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. STL-14-1171 panaikinimo atsisakė priimti ir perduoti priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

9. Nurodė, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje taikė senatį, kas iš esmės sudaro nepagrįstą nutartį, nes teismas dėl senaties taikymo gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas dalį ieškovės ieškinio - dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. STL-14-1171 panaikinimo - atsisakė priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija (pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas; 2016 m. birželio 28 d. sprendimas), todėl asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų; vienas iš tokių reikalavimų – tai reikalavimas kreiptis į teismą įstatyme nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 52 punktas).

14. Konkretūs terminai, su kurių galiojimu įstatymuose yra siejama asmens galimybė apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį, yra nustatyti siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Įstatymuose yra išskiriami skirtingo pobūdžio terminai, pavyzdžiui, ieškinio senaties terminai, kurių pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis), taip pat procesiniai terminai, kurių praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalis). Prie procesinių terminų, be kita ko, yra priskiriami ir teisės aktuose nustatyti terminai valstybės institucijų priimtiems administraciniams aktams ir veiksmams ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).

15. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai byloje yra taikomi administracinių bylų teisenos terminai, sprendžiant, ar šis terminas nėra praleistas, yra aktuali ir jų taikymą aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

16. Administracinių aktų apskundimo terminas yra nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-808-492/2018). Žinodamas nurodytus duomenis, asmuo gali įvertinti, ar priimtas aktas nepažeidžia jo teisių, ir per nustatytą terminą priimti sprendimą dėl to, ar yra pagrindas jį ginčyti teisme.

17. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, t. y. nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Vis dėlto asmens galimybė prašyti atnaujinti jo praleistą terminą yra apribota konkrečiu laikotarpiu. Aptariamame straipsnyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, ABTĮ yra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus praleistas administracinio akto apskundimo terminas nebegali būti atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai reiškia, kad ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio termino praleidimo teisinėms pasekmėms.

19. Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

20. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia.

22. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).

23. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje nėra konkretizuoto ieškinio priėmimo atsisakymo pagrindo asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė ieškinį ir vienu iš reikalavimu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. STL-14-1171. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinyje ieškovė nenurodė bei nepateikė įrodymų, kada konkrečiai nurodytą pažymą gavo. Pirmosios instancijos teismas paristai nustatė, kad vėliausiai ginčo pažymą ieškovė galėjo gauti 2023 m. vasario 23 d., kai ji buvo pateikta jos atstovui. Nurodytos aplinkybės ieškovė atskirajame skunde neginčija. Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2023 m. kovo 29 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą, kurio neprašė atnaujinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. STL-14-1171 panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė