Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-38-241/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-19
Bylos Nr.: e2A-38-241/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02283-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas: akcinės bendrovės „SANTRA“
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.16.8Žemės nuoma

Civilinė byla Nr. e2A-38-241/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02283-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.3; 2.6.16.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „SANTRA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1855-603/2018 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SANTRA“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 55 191,12 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su palūkanomis. Nurodė, kad 2000 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu atsakovei AB „SANTRA“ ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomotas 15 097 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 28 d. buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, kuri buvo tikslinama 2000 m. gruodžio 8 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. balandžio 8 d. susitarimais, mažinant atsakovės nuomojamą žemės sklypo dalį. 2004 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės numos sutartis su visais pakeitimais buvo nutraukta. Nutraukus sutartį atsakovė toliau naudojosi ginčo žemės sklypu, nes laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2016 m. žemės sklype turėjo ir vis dar turi nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl atsakovei AB „SANTRA“, kaip valstybinės žemės naudotojai, išliko pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme.

2. Atsakovė AB „SANTRA“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad mokesčiai už valstybinę žemę nesumokėti dėl atsakovės kaltės. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad atsakovė buvo informuota apie planuojamą nuomos sutarties nutraukimą, o tai reiškia, kad nebuvo pagrindo minėtai sutarčiai nutraukti. Be to, tarp šalių sudaryta sutartis numato, kad nutraukus sutartį anksčiau laiko, sklype esančių pastatų naudojimo sąlygos nustatomos nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, kad su atsakove buvo tariamasi dėl žemės naudojimo po sutarties nutraukimo. Kas iš tiesų naudojosi atsakovei pagal sutartis ir sklypo planą priskirta žeme, duomenų nėra. Nesant planų, kokiomis žemės sklypo dalimis naudosis pastatų savininkai ir savininkų pozicijų suderinimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) veiksmai, pasirašant nuomos bei panaudos sutartis, yra neteisėti, o iš ne teisės negali kilti teisė. NŽT įsakymai yra tik prielaidos žemės nuomos sutartims sudaryti, jų pagrindu žemės nuomos sutartys su atsakove nebuvo sudarytos, nuomos mokestis nenustatytas. Jeigu būtų pripažinta, kad 2004 m. gruodžio 22 d. nutraukus nuomos sutartį, atsakovė naudojosi žeme, tai jos plotas yra ne didesnis kaip 1 119 kv. m, t. y. toks, kokį užima atsakovei priklausantys pastatai.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo NŽT prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovė AB „SANTRA“ nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos ar valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties. 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu buvo nutraukta 2000 m. vasario 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis su jos vėlesniais pakeitimais. Prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl atsakovei, kaip valstybinės žemės naudotojai, besinaudojančiai žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – iš atsakovės AB „SANTRA“ priteisė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei 42 595,66 Eur nuomos mokesčio skolos, 12 595,46 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (55 191,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2000 m. kovo 16 d. priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), užstatytas statiniais, iš kurių dalis – administracinis pastatas su kavinės patalpomis, administracinės patalpos, sandėlis, stoginės bei kiti inžineriniai kiemo įrengimai nuosavybės teise nuo 1992 m. sausio 17 d. priklauso atsakovei AB „SANTRA“. 2000 m. vasario 28 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „SANTRA“ sudaryta sutartis dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos, kuria AB „SANTRA“ išnuomotas 15 097 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo keičiama, mažinant AB „SANTRA“ nuomojamos žemės sklypo dalies plotą.

6. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugsėjo 30 d. raštu, siųstu į atsakovės AB „SANTRA“ buveinės vietą, informavo atsakovę, kad dalis pastatų, patenkančių į 10 883 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybes teise priklauso D. I. ir P. I. bei prašė kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių tam, kad šalių susitarimu būtų pakoreguota minėta sutartis kitų statinių savininkų naudai, taip pat informavo, jog priešingu atveju nuomos sutartis, bus nutraukta prieš terminą. Teismas pažymėjo, kad šalys į bylą duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė nustatytu terminu kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, nepateikė. 2004 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo nutraukta 2000 m. vasario 28 d. su AB „SANTRA“ sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis.

7. Teismas nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, jog atsakovei išnuomota ginčo žemės sklypo dalis buvo perduota ar grąžinta nuomotojui, šalys į bylą nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog atsakovei priskirta žemės sklypo dalimi naudojosi kiti asmenys. Be to, byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad minėtame žemės sklype atsakovei nuosavybes teise ginčo laikotarpiu priklausė ir iki šiol priklauso nekilnojamojo turto objektai. Nutraukus sutartį su atsakove, vėlesniais atsakingų institucijų priimtais įsakymais ginčo sklype buvo keičiami pastatų, esančių šiame sklype, savininkams nuomojami ar suteikiami panaudai sklypo dalių plotai, atitinkamai kito ir atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies plotas, už kurio faktinį naudojimą ieškovė prašo priteisti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą.

8. Teismas sprendė, kad nors nuomos sutartis su AB „SANTRA“ buvo nutraukta, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti nuomos mokestį, kadangi atsakovė faktiškai naudojasi valstybine žeme. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog nuomos mokestis iš jos gali būti priteisiamas tik už tą žemės sklypo dalį, kurią užima atsakovės pastatai, nes pastatams eksploatuoti bei juos naudoti pagal paskirtį reikalinga didesnio ploto žemės sklypo dalis, nei tik ta, kurią jie užima. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 8.5 punkte numatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet pastatas ar statinys stovi suformuotame valstybinės žemės sklype, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal suformuoto sklypo duomenis už sklypo dalį, tenkančią kiekvienam naudotojui proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų), statinių dalį jų užimame žemės sklype. Todėl ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai žemės nuomos mokestį atsakovei skaičiavo proporcingai atsakovės AB „SANTRA“ valdomai pastatų daliai.

9. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta ieškovės ar trečiojo asmens veiksmų dėl kurių būtų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalį bei atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad institucijos, vykdydamos joms priskirtas funkcijas, priėmė įsakymus, su kuriais atsakovė nesutinka, bei keičiantis pastatų savininkams šiais įsakymais buvo keičiami jų naudojami ginčo žemės sklypo plotai, nesudaro pagrindo spręsti apie šių institucijų neteisėtus veiksmus ar atsakovės interesų pažeidimą.

10. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų įvykdžiusi pareigą mokėti nuomos mokestį visa apimti ar iš dalies, šalys į bylą nepateikė. Įrodinėdama priteistino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, ieškovė pateikė lentelę ir nuomos mokesčio paskaičiavimus, tačiau atsakovė minėtų skaičiavimų neginčijo. Teismas sprendė, kad nurodyti skaičiavimai yra teisingi, atitinka faktines aplinkybes, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovė AB „SANTRA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmesti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Nuo 2004 m. gruodžio 22 d. iki šiol AB „SANTRA“ viešame registre pagal planus yra priskirta 6 832 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Teismo sprendimas, kuriuo įteisinama faktinė padėtis, kai AB „SANTRA“ žemės sklypo dalis sumažinama nuo 6 832 iki 1 525 kv. m., liečia materialinę trečiųjų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, teisę ne aukciono tvarka nuomotis (naudoti) žemės sklypo dalį, į kurią jie negali pretenduoti, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

11.2. Valstybę bendrai atstovauja dvi institucijos ir abi šios institucijos turi veikti valstybės vardu kaip bendraieškiai. Pirmosios instancijos teismas NŽT į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje, tačiau toks procesinis veiksmas apribojo atsakovės procesines teises, nes trečiasis asmuo nėra ieškovas ir neprivalo įrodinėti ieškinio pagrindo. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė neturi ir nevaldo tos informacijos, kurią turi NŽT, ir negali pagrįsti ieškinio pagrindo toje dalyje, už kurią teisiniame valstybinės žemės naudojimo santykyje atsako NŽT. Palikus NŽT trečiuoju asmeniu nebuvo galimybės tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas ir tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes.

11.3. 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities viršininko raštas, kuriuo atsakovė AB „SANTRA“ įpareigota atsisakyti dalies ilgalaikės žemės nuomos teisių D. I. ir P. I. naudai, buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 2000 m. vasario 28 d. žemės nuomos sutartis neribojo AB „SANTRA“ galimybės žemės klausimus spręsti per subnuomos sutarčių sudarymą. Tikslinė žemės naudojimo paskirtis taip pat nebuvo pažeista. Byloje nėra dokumento, rodančio, kad atsakovė AB „SANTRA“ apskritai buvo informuota apie planuojamą žemės nuomos sutarties nutraukimą.

11.4. Valstybės ir AB ,,SANTRA“ teisiniai santykiai turėjo tęstis laikantis 2000 m. vasario 28 d. nuomos sutarties 10 punkto nuostatų, kuriame buvo numatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau laiko, sklype esančių pastatų naudojimo sąlygos nustatomos nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, kad su atsakovu buvo tariamasi dėl žemės naudojimo po sutarties nutraukimo.

11.5. Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo teisės vienašališkai nustatyti AB „SANTRA“ naudojamo žemės sklypo dalių. Į bylą yra pateikti planai, kurie yra registruoti viešame registre, todėl jie turi būti laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal planus AB ,,SANTRA“ 2005 m. kovo 29 d. buvo priskirta 6 832 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Tai reiškia, kad pagal viešame registre esantį planą AB „SANTRA“ naudotas plotas buvo sumažintas 4 051 kv. m., todėl Vilniaus apskrities viršininkas kitiems asmenims galėjo išnuomoti ne daugiau 4 051 kv. m.

11.6. 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo A. K. naudojamą žemės plotą nuo 1 216 kv. m. sumažino iki 87 kv. m., P. I. naudojamą plotą padidino iki 3 464 kv. m. ir išnuomojo, AB ,,SANTRA“ priskirtą naudotis plotą padidino nuo 2 558 kv. m. iki 3 369 kv. m., UAB ,,Ineturas“ išnuomotą žemės plotą sumažino nuo 3 459 kv. m. iki 2 423 kv. m. Nurodyto įsakymo pagrindu žemės sklypo planas nebuvo sudarytas, nes viešame registre jo nėra. Nefiksuojant to, kas yra byloje surinktuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismas nuslėpė galimai neteisėtus Vilniaus apskrities viršininko veiksmus ir jų teisiškai neįvertino.

11.7. 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, iš kurio galima suprasti, kad P. I. naudojama žemės sklypo dalis buvo sumažinta iki 715 kv. m. ir likę 2 749 kv. m. buvo neatlygintinai perduoti Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui. Viešame registre nebuvo registruota, kad P. I. valdo 3 464 kv. m. žemės sklypo dalį, todėl priimtas įsakymas yra neteisėtas, o sudarytas panaudos sandoris laikytinas niekiniu, kaip ir visi kiti viešo registro planinių duomenų neatitinkantys sandoriai.

11.8. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja 2011 m. balandžio 20 d., 2012 m. kovo 13 d., 2012 m. kovo 13 d. priėmė įsakymus. Nežiūrint į tai, kad šiuose įsakymuose kalbama apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kokiu būdu naudojamos žemės plotas, kuris priskirtas AB ,,SANTRA“, nuo 2012 m. balandžio 1 d. mažėjo iki 1 525 kv. m., duomenų nėra. 2012 m. kovo 13 d. įsakyme yra nurodyta, kad atsakovės 3 491 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 15 097 kv. m. žemės sklype, apskaičiuota atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimo ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio dalį, tačiau nėra duomenų kokiu būdu 6 832 kv. m. žemės sklypo dalis, kuri pagal turimus pastatų plotus buvo anksčiau priskirta AB ,,SANTRA“, buvo išdalinta kitiems asmenims.

11.9. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl AB ,,SANTRA“ sklypo dalies visame žemės sklype nustatymo. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininkas viešame registre įregistravo sutarties su AB ,,SANTRA“ nutraukimo faktą savaime nereiškia, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai. Taip pat tai nereiškia, kad Vilniaus apskrities viršininkas įvykdė 2000 m. vasario 28 d. sutarties nuostatas ir atliko veiksmus, apibrėžiant kokią 1,5 ha žemės sklypo dalimi naudosis AB ,,SANTRA“ po nuomos sutarties nutraukimo. Po žemės nuomos sutarties nutraukimo į viešą registrą buvo pateiktas planas, kuriame buvo pažymėta, kad AB ,,SANTRA“ naudoja 68 a žemės sklypo dalį, ir kuris nėra pakoreguotas iki šiol.

11.10. Pradinė nuomos sutartis su AB ,,SANTRA“ buvo sudaryta dėl 1,5 ha valstybinės žemės nuomos, po to suderinta šalių valia keičiama iki 1,0883 ha ir galiausiai nutraukta. Kokia 1,5 ha žemės sklypo dalis reikalinga ir priskiriama AB ,,SANTRA“ statinių eksploatavimui nustatyta nebuvo. Dėl šios priežasties ieškovė negali reikalauti daugiau nuomos mokesčio, nei už faktiškai AB ,,SANTRA“ statiniais užimtą žemę. Kadangi 1,5 ha žemės sklype statinius turėjo ir turi kiti asmenys, nesudarius plano, kuria sklypo dalimi po sutarties nutraukimo naudojasi AB ,,SANTRA“, žemės naudojimas de facto buvo suteiktas statinius turintiems asmenims. Pats valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo faktas reiškia, kad valstybę atstovaujanti instituciją žemę susigrąžino. Byloje yra įrodymai, kad faktiškai užimtas AB ,,SANTRA“ statiniais žemės sklypo plotas yra 1 119,41 kv. m. Tai reiškia, kad ieškinys galėjo būti tenkinamas tik dėl tokio ploto.

11.11. Būtent ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad asmenys, turintys statinius 1,5 ha žemės sklype, nesinaudojo ta sklypo dalimi, kuri pagal turimus statinių plotus turėjo būti priskirta AB „SANTRA“. Pagal turimus statinių plotus AB „SANTRA“ turėtų naudotis 68 a žemės. Tuo tarpu institucijų sprendimais šis plotas buvo mažinamas iki 25 a, po to didinamas iki 33 a ir galutinai mažinamas iki 15 a. Šie institucijų veiksmai bei priimti sprendimai rodo, kad ne AB „SANTRA“, o kitiems asmenims buvo leista neatlygintinai naudotis valstybine žeme. Tik praėjus 10 metų nuo nuomos sutarties nutraukimo buvo kreiptasi į teismą. Tokiu būdu NŽT siekė sudaryti sąlygas, kai dalies dokumentų galės neteikti į bylą remiantis tuo, kad yra pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

11.12. Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT sprendimai negalėjo prieštarauti 1,5 ha žemės sklypo naudojimo planams. Teismas nevertino neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT veiksmų, kuomet viešam registrui buvo teikiami planai, kur AB ,,SANTRA“ priskirti 68 a žemės, o faktiškai žeme naudojosi kiti asmenys, nors pagal turimus pastatų plotus jiems išskirta žemes sklypo dalimi naudotis neturėjo pagrindo.

11.13. Dėl žemės sklypo dalies, kuri reikalinga pastatų eksploatavimui, turi būti matininkų išvada, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Būtent ieškovė turėjo pateikti į bylą šį įrodymą ir taip pagrįsti, kad AB ,,SANTRA“ pastatų eksploatavimui reikėjo 68 a žemės, po to 25 a, tada 33 a ir galiausiai tik 15 a. Teismo išvada, nesant eksperto nuomonės dėl AB ,,SANTRA“ statinių eksploatavimui reikalingo žemės ploto, yra nepagrįsta.

11.14. Tai, kad AB ,,SANTRA“ priskirta ne 6 832 kv. m. žemės, o žymiai mažesni plotai, įrodo Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT kaltus veiksmus, todėl turi būti pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovės AB ,,SANTRA“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT kaltės nenustatė dėl to, kad neatliko palyginimo kokiais žemės plotais turėjo ir turi teisę naudotis kiti pastatų, esančių 15 097 kv. m. žemės sklype, savininkai.

Šalies argumentai

12. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo atsakovės AB ,,SANTRA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė nesukonkretino, kokias teises ir pareigas teismas nustatė tretiesiems į bylą neįtrauktiems asmenims. Atsakovė klaidinančiai nurodo, kad teismo sprendimu yra įteisinama faktinė padėtis, kad ji valdo 1 525 kv. m žemės sklypo dalį, kai neva viešame registre yra atsakovei priskirta 6 832 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Viešame registre nėra įrašo apie atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį, o paskutinis su ja susijęs įrašas rodo, kad nuomos sutartis su atsakove dėl 1,2383 ha ploto žemės sklypo nuomos galiojo iki 2004 m. gruodžio 22 d., kai ji buvo nutraukta apskrities viršininko įsakymu. Tuo tarpu šiai bylai aktualus yra vėlesnis laikotarpis, t. y. po nuomos sutarties nutraukimo.

12.2. Po nuomos sutarties su atsakove nutraukimo valstybinės žemės sklypo naudotojus ir jų naudojamų valstybinių žemės sklypų dalių dydžius nustatė Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas įsakymus, kuriuos privalėjo priimti, nes keitėsi valstybinio žemės sklypo naudotojai ir atitinkamai turėjo būti perskaičiuotos naudojamos valstybinės žemės sklypo dalys. Apskrities viršininko įsakymai nebuvo ginčijami, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas jokių žemės sklypo dalių dydžių, numatytų šiuose aktuose, nekeitė, negalima vertinti, kad buvo ar galėjo būti pakeistos trečiųjų asmenų, neįtrauktų į šios bylos nagrinėjimą, teisės ir pareigos.

12.3. Atsakovei nemokant mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, būtent ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami – pajamos nesurenkamos į ieškovės biudžetą. Atitinkamai, būtent ieškovei yra numatyta kompetencija kontroliuoti, kaip vykdomas valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimas. Tuo tarpu atsakovė nesukonkretino, kokios konkrečiai yra pažeidžiamos NŽT teisės, kokią reikalavimo teisę NŽT turi atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovės pozicija, kad ieškovu byloje turėtų būti laikoma ir NŽT, laikytina nepagrįsta. Be to, įstatymas nustato teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą, todėl NŽT negali būti verčiama dalyvauti ieškovu.

Atsiliepimas

12.4. Atsakovė neturėjo jos nurodomos teisės subnuomoti jai išnuomotos valstybinės žemės dalį statinius įsigijusiems asmenims. Priešingai, galiojęs teisinis reguliavimas vienareikšmiškai nustatė, jog statinių savininkams valstybinė žemė yra nuomojama, o ne subnuomojama, atitinkamai keičiant arba nutraukiant nuomos sutartis su pradiniais nuomininkais, kuriems naudojamo žemės sklypo dalis mažėja. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu buvo informuota apie būtinybę pakeisti nuomos sutartį, kadangi atsakovės naudojamo valstybinės žemės sklypo dalyje statinius nuosavybės teise įsigijo kiti asmenys. Atsakovė taip pat buvo įspėta, kad nesikreipus dėl nuomos sutarties pakeitimo, ji bus nutraukta.

12.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie nutrauktą nuomos sutartį atsakovei turėjo būti žinoma, kadangi informacija apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvo slepiama – šis faktas buvo viešinamas viešame registre. Net ir neabejotinai žinodama apie nuomos sutarties nutraukimą, atsakovė iki šiol nesikreipė į teismą dėl tokio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tokiam kreipimuisi atsakovė jau yra praleidusi ir visus terminus.

12.6. Nepaisant nuomos sutarties galiojimo klausimo, šiai bylai aktualu tik tai, ar atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai naudojosi valstybinės žemės sklypu. Atsakovė neginčija fakto, jog valstybinės žemės sklypu naudojosi, jame iki šiol turi jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Atsakovė nesutinka tik su nustatytu jos naudojamu valstybinės žemės sklypo dalies dydžiu, tačiau atsakovės pozicijos nenuosekli – tuo pačiu metu teigia ir tai, kad nuomos sutartis su ja buvo nutraukta neteisėtai, kas reikštų, kad ji ir toliau turėjo naudotis 10 883 kv. m valstybinės žemės sklypo plotu, tačiau taip pat teigia, kad ji visgi naudojasi tik užstatytu valstybinės žemės sklypo plotu, t. y. 1 194,41 kv. m.

12.7. Pati atsakovė vengė tartis su Vilniaus apskrities viršininko administracija, nors ši ir kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties patikslinimo. Atsakovė nesirūpino ne tik valstybinės žemės sklypo nuomos santykiais, nuomos sutarties pakeitimu, kai pardavė dalį statinių, tačiau ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimu. Atitinkamai, atsakovė negali kaltinti Vilniaus apskrities viršininko, kad šis su ja nederino naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies nustatymo klausimo, kai pati atsakovė visiškai nesirūpino valstybinės žemės nuoma ir iš jos kylančių prievolių vykdymu.

12.8. Atsakovės nurodomi planai prie 2005 m. balandžio 15 d., 2006 m. vasario 23 d., 2010 m. birželio 28 d., 2013 m. lapkričio 29 d. sutarčių yra vienas ir tas pats 2004 m. gegužės 24 d. planas. Atsakovė siekia suklaidinti teismą, kad neva įvairiais laikotarpiais jai priskirtas valstybinės žemės sklypo plotas buvo toks pats – 6 832 kv. m ir Vilniaus apskrities viršininkas, sudarydamas nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, nukrypo nuo planuose nustatytų valstybinės žemės sklypo dydžių. Tačiau valstybinės žemės sklypo naudotojus ir jų naudojamas valstybinės žemės sklypų dalis nustato ne tik žemės sklypo planai, bet ir kompetentingo subjekto, šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko sprendimai. 2004 m. gegužės 24 d. planas, kuris buvo pridedamas prie sudaromų sutarčių, faktinės situacijos apie žemės sklypo naudotojus ir žemės sklypo dalis neatspindėjo.

12.9. Atsakovė, teigdama, jog šiai bylai yra aktualus 2004 m. gegužės 24 d. planas, kaip paskutinis registruotas viešame registre, iš esmės tokiu būdu tik pripažįsta, kad valstybinės žemės sklypu naudojosi ir atitinkamai turi pareigą už tokį naudojimąsi mokėti mokestį. Pastebėtina, kad atsakovės nurodomame plane jai priskirta 6 832 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis. Taigi, iš esmės atsakovė bando įrodinėti, kad ji naudojosi dar didesniu valstybinės žemės sklypo plotu, nei kad ieškinyje nurodė ieškovė.

12.10. Atsakovė šiuo atveju ignoruoja jai nepalankias teisės aktų nuostatas, o būtent tai, kad valstybinė žemė privalo būti išnuomojama be aukciono asmenims, kuriems valstybinėje žemėje nuosavybės teise priklauso ar yra nuomojami statiniai. Valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Atitinkamai, negalima tokia teisinė situacija, kai statinių valstybiniame žemės sklype savininkas, pardavęs visus ar dalį statinių, toliau be aukciono liktų valstybinės žemės nuomininku – nuomojamo žemės sklypo dydis tokiam savininkui atitinkamai turėtų būti keičiamas. Apskrities viršininko įsakymais tai ir buvo daroma.

13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovės AB ,,SANTRA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė nagrinėjamu atveju yra tinkamas subjektas, galintis reikalauti priteisti iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už prašomą laikotarpį, kadangi nemokant mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, ieškovės teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami – nesurenkamos pajamos į savivaldybės biudžetą.

13.2. 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities viršininko raštas dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės AB ,,SANTRA“ buveinės adresu. Juridinis asmuo privalo informuoti viešąjį registrą, taip ir subjektus, kurie su juo susiję teisiniais santykiais, apie savo buveinės adreso pakeitimus, todėl darytina išvada, kad neįvykdęs šios pareigos prisiima su tuo susijusią riziką. Duomenų, kad 2004 m. rugsėjo 30 d. raštas būtų grįžęs kaip neįteiktas, nėra. Be to, nagrinėjamos bylos dalykas nėra valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimas.

13.3. Ginčo laikotarpiu atsakovei priklausė ir iki šiol priklauso nekilnojamojo turto objektai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutraukus sutartį su atsakove, vėlesniais tuometės Vilniaus apskrities viršininko ir jo teisių perėmėjos NŽT įsakymais buvo keičiami pastatų, esančių ginčo žemės sklype, savininkams nuomojami arba suteikiami panaudai sklypo dalių plotai, tarp kurių kito ir atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies plotas, už kurio faktinį naudojimą ieškovė reikalavo priteisti įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kitų valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkų (naudotojų) teisių ar pareigų, kadangi šiems asmenims skundžiamu sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos jokios materialiosios teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovės civilinė atsakomybė – pareigos mokėti valstybinės žemės mokestį vykdymas. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitų žemės sklypo nuomotojų teisės naudotis žemės sklypu ar pareigos mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, kad teismo sprendime minimi valstybinių institucijų aktai, kuriuose nustatytos ne tik atsakovės, bet ir kitų asmenų naudojamos žemės sklypo dalys, buvo vertinami tik kaip duomenys, kurie pagrindžia ieškinio pagrindą, tačiau pačių aktų turinys teismo sprendimu modifikuojamas nebuvo. Taigi šiuo atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

19. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

20. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau iš esmės nenurodė aplinkybių, kuriomis šį prašymą grindžia. Vien atsakovės nuomonė, jog byla yra sudėtinga, nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės AB ,,SANTRA“ prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – 2018 m. vasario 5 d. raštą apie AB „SANTRA“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus ginčo žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas dokumentas gali būti reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę pasisakyti dėl šio įrodymo turinio vertinimo, todėl jis priimamas ir vertinamas.

Dėl trečiojo asmens procesinės padėties

22. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad NŽT byloje turėjo dalyvauti ne kaip trečiasis asmuo, o kaip ieškovas (bendraieškis). Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismui nepakeitus NŽT procesinės padėties į ieškovės, nebuvo galimybės tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, nustatyti bylos faktines aplinkybes, todėl buvo pažeistos atsakovės teisės.

23. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktas numato, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Savivaldybės taryba kontroliuoja, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos kito valstybinės žemės nuomotojo, sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba kreipiasi į nuomotoją dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

24. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovės civilinė atsakomybė – pareigos mokėti valstybinės žemės mokestį vykdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, cituojamos teisės aktų normos pagrindžia ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės subjektinę teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą. Tuo tarpu teisės aktai nenumato trečiojo asmens NŽT teisės administruoti pajamas, gautinas iš ginčo žemės sklypo nuomos, atitinkamai tiesiogiai reikšti reikalavimą atsakovei dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad civilinio proceso normos nenumato teismui teisės savo iniciatyva ar atsakovo prašymu pakeisti byloje dalyvaujančio trečiojo asmens procesinę padėtį į ieškovo (CPK 45, 47 straipsniai), be to, atsakovė nenurodė kokios tiksliai faktinės aplinkybės negalėjo būti atskleistos dėl neva netinkamos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių

25. Nustatyta, kad 2000 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ne aukciono tvarka 99 metams atsakovei AB „SANTRA“ išnuomotas 15 097 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 28 d. AB „SANTRA“ sudarė valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, kuri buvo tikslinama 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimu, 2003 m. gegužės 30 d. susitarimu, 2004 m. balandžio 8 d. susitarimu, mažinant atsakovei nuomojamą žemės sklypo dalį, atitinkamai iki 14 047 kv. m, 12 383 kv. m, 10 883 kv. m.

26. Atsakovė AB „SANTRA“ 2004 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą parduoti dalį atsakovei nuosavybės teise priklausiusių statinių (garažą ir sandėlį), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 3 d. išdavė pažymą, jog neprieštarauja pastatų pardavimui, tačiau pastatų įgijėjas turi kreiptis dėl sklypo nuomos, o atsakovė dėl nuomos sutarties patikslinimo.

27. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo atsakovę AB „SANTRA“, kad dalis pastatų, patenkančių į jai išnuomotą 10 883 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso D. I. ir P. I. bei prašė kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių tam, kad šalių susitarimu būtų pakoreguota minėta sutartis kitų statinių savininkų naudai, taip pat informavo, jog priešingu atveju nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė AB „SANTRA“ kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, nėra.

28. 2004 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2000 m. vasario 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis su visais pakeitimais nutraukta.

29. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 29 d. įsakymu nustatė, kad AB „SANTRA“ išnuomojama 6 017 kv. m ploto žemės sklypo dalis sklype (duomenys neskelbtini) (sutartis nesudaryta). 2005 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi P. I. išnuomota 3 181 kv. m ploto žemės sklypo dalis 15 097 kv. m ploto sklype (duomenys neskelbtini), P. I. taip pat išnuomota 469 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

30. 2006 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pakeistas 2005 m. kovo 29 d. viršininko įsakymas, P. I. ir D. I. išnuomota 2 558 kv. m žemės sklypo, UAB „Ineturas“ 3 459 kv. m ploto žemės sklypo dalis, nurodyto įsakymo pagrindu sudaryta 2006 m. vasario 23 d. nuomos sutartis su UAB „Ineturas“ dėl 3 459 kv. m ploto žemės sklypo nuomos.

31. 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu UAB „SANTRA“ priskirta 3 369 kv. m ploto žemės sklypo dalis 15 097 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nutarta 715 kv. m ploto žemės sklypo dalį išnuomoti P. I., 1 749 kv. m žemės sklypo dalį – Techninės pagalbos neįgaliesiems centui. 2010 m. birželio 28 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui perduota neatlygintinai naudotis 2 749 kv. m sklypo dalimi.

32. 2012 m. kovo 13 d. NŽT vedėjo įsakymu nustatytos 3 491 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 15 097 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinio dalį, į kurią neįskaitomos statinio priklausinių dalys. 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu UAB „Ineturas“ išnuomota 2 423 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 2014 m. vasario 10 d. susitarimu pakeista 2006 m. vasario 23 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis ir vietoje UAB „Ineturas“ įrašytas UAB „Dipolio valda“.

33. Nustatyta, kad atsakovė po nuomos sutarties nutraukimo faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu, t. y. tiek ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą (nuo 2005 m. iki 2016 m.), tiek šiuo metu nuosavybės teise jai priklauso statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (atsakovės statiniais užstatytas 1 119,41 kv. m sklypo plotas).

34. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ginčo žemės sklype atsakovei nuosavybes teise iki šiol priklauso nekilnojamojo turto objektai. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakove, vėlesniais atsakingų institucijų priimtais įsakymais ginčo sklype buvo keičiami pastatų, esančių šiame sklype, savininkams nuomojami ar suteikiami panaudai sklypo dalių plotai (šios nutarties 28 – 31 punktai), atitinkamai kito ir atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies plotas, už kurio faktinį naudojimą ieškovė pagrįstai prašė priteisti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą.

35. Atsakovė AB „SANTRA“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo šiuos pagrindinius motyvus, kurie, jos teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, t. y. 2000 m. vasario 28 d. nuomos sutarties buvo nutraukta neteisėtai, o ją nutraukus prieš terminą, sklype esančių pastatų naudojimo sąlygos turėjo būti nustatomos nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu; Vilniaus apskrities viršininkas ir NŽT neturėjo teisės vienašališkai nustatyti AB „SANTRA“ naudojamo žemės sklypo dalių; ieškovė negali reikalauti daugiau nuomos mokesčio, nei už faktiškai AB ,,SANTRA“ statiniais užimtą žemę.

Dėl valstybinės žemės numos sutarties nutraukimo ir pareigos mokėti nuomos mokestį

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).

37. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Nurodyta CK nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

38. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

39. Pažymėtina, kad imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Atsižvelgiant į tai, įgaliota valstybės institucija (NŽT) turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).

40. Tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas. Pažymėtina, kad CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019)

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, NŽT turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

42. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija, nustačiusi, kad atsakovės AB „SANTRA“ statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos, pakeistos vėliausiu 2004 m. balandžio 8 d. susitarimu, atsakovei išnuomotas 10 883 kv. m. ginčo žemės sklypo plotas, 2004 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakovei siūlė būtent pakeisti 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeičiant ginčo žemės sklypo plotą (jį sumažinant). Atsakovė į šį pasiūlymą nereagavo, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi ne į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo pagal CK 6.223 straipsnį, pateikdama įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet, pažeisdama nurodytas teisės normas, vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartį 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Bendru sutarimu nepavykus pakeisti sutarties sąlygų, Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo inicijuoti teisminį ginčą. Nepaisant to, nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovei išnyko pareiga mokėti nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Kasacinis teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme aspektu, taip pat yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, atsakovei AB „SANTRA“ nuosavybės teise priklausė dalis statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį atmesti.

Dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio dydžio ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės

44. Kaip minėta, tuo atveju, kai keitėsi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įgaliota valstybės institucija (Vilniaus apskrities viršininko administracija) turėjo siūlyti atsakovei pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiai nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

45. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. gegužės 4 d.) 30.10 punktas numatė, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Pagal Taisyklių 30.11 punktą, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.

46. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 18 d.) 33 punktas inter alia numatė, kad jeigu (nuomojamame) žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, taip pat išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams reikalingas eksploatuoti žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį toks naudojimo plotas yra reikalingas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo dydis turi tiesioginę įtaką nuomos mokesčio dydžiui, t. y. žemės nuomos mokesčio dydis gaunamas apmokestintos sklypo dalies vertę dauginant iš žemės nuomos mokesčio tarifo. Nagrinėjamu atveju ieškinys (skolos dydis) iš esmės yra grindžiamas tik Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT įsakymais, kuriais valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei AB „SANTRA“ ir kitiems žemės sklypo nuomininkams (naudotojams) buvo priskirtos naudotinos ginčo sklypo dalys. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodytų institucijų įsakymų nepakanka pagrįsti koks žemės sklypo dydis buvo būtinas atsakovės statiniams naudoti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastatams eksploatuoti bei naudoti juos pagal paskirtį reikalinga didesnio ploto žemės sklypo dalis, nei tik ta, kurią jie užima, laikytina abstrakčia. Pažymėtina, kad įgaliotai valstybės institucijai neatlikus neteisėtų veiksmų, t. y. nenutraukus valstybinės žemės nuomos sutarties, o teismine tvarka siekiant pakeisti nuomos sutartį, pagal kurią būtų skaičiuojamas nuomos mokesčio dydis (jo įsiskolinimas), būtų tekę objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais pagrįsti koks žemės sklypo dydis yra būtinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį (šios nutarties 44 – 46 punktai).

48. Pagal CK 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo civilinės atsakomybės, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Civilinės atsakomybės netaikymas (atleidimas nuo jos) apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).

49. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama patenkinti visa apimtimi savo ieškinio reikalavimus, taip pat privalo objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais įrodyti, koks žemės sklypo dydis buvo būtinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ginčo laikotarpiu. Šių aplinkybių neįrodžius, esant įgaliotų valstybės institucijų neteisėtiems veiksmams, spręstina dėl pagrindo (visiškai ar iš dalies) atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės egzistavimo (CK 6.253 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimas yra pirminė ir kartu būtinoji bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sąlyga. Kita sąlyga, be kurios nėra galimas tokio procesinio veiksmo atlikimas, – procesinių kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme egzistavimas. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja abi sąlygos bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo dalies, būtinos atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nustatymu, (neatskleista bylos esmė), o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti nemažos apimties naujų įrodymus, kurie šias aplinkybes pagrįstų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidija Tamošiūnienė