- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eII-422-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00303-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
- Kategorijos
- 16.11.12Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens – I. A. atstovo advokato Regimanto Špelverio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1967-2025 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 23 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas, nutarimas) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 5 d. 15:02 val. Vilniuje, Kirtimų g. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, pažeidimas padarytas metų bėgyje pakartotinai, taip pat, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, pažeidimas taip pat padarytas pakartotinai, nepraėjus vieniems metams nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Konstatuota, kad šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, 14 punktą. A. P. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 900 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui, pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskirta 1 100 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 54 mėnesiams bei transporto priemonės Toyota Rav4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 100 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas 54 mėnesiams ir daikto, t. y. transporto priemonės Toyota Rav4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjos atstovas prašo skundžiamą nutarimą pakeisti – nekonfiskuoti transporto priemonės, o, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Skunde aptariamos įvykio aplinkybės, nurodoma, kad taikytas daikto konfiskavimas, kuris nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, kartu nurodant šio instituto taikymo pagrindą – 29 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktus. I. A. nuomone, Institucija neteisingai ir nevisapusiškai įvertinusi faktines aplinkybės taikė minėtą normą, kas sąlygojo, kad aptariama nutarimo dalis, susijusi su daikto konfiskavimu, yra neteisėta. Sąlygas konfiskuoti transporto priemonę Institucija siejo su faktinėmis aplinkybėmis: A. P. administracinio nusižengimo metu vairavo automobilį, kurio valdytojas yra I. A., o savininkas – UAB (duomenys neskelbtini), asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje (teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2025 m. sausio 15 d.), 2023 m. rugsėjo 25 d. A. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus ir vairavo I. A. priklausantį automobilį, I. A. prašyme nurodė, kad A. P. yra jos sugyventinis, nežinojo ir nebuvo informuota, kad jam yra atimta teisė vairuoti bei kad važinėja būdamas neblaivus. Skunde teigiama, kad toks formalus ir abstraktus faktinių aplinkybių vertinimas, nesiekiant nustatyti visų aplinkybių, vertintina kaip nepagrįsta nutarimo dalis.
Skunde cituojamos ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, nurodoma, kad normoje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį daiktą, jei šis pažeidėjui buvo perleistas kaip šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pagrįstų duomenų apie įvykio dieną A. P. naudoto automobilio perdavimo aplinkybes. Institucija prielaidomis bando susieti su buvusiais pažeidimais, kurių metų buvo vairuojami I. A., kaip valdytojos, automobiliai. Nagrinėjamoje byloje neatskleistos faktinės aplinkybės, kurios siejamos su pačios I. A. įvardinama „sugyventinio“ sąvoka. Kaip matyti, I. A. net nebuvo kviečiama į šį procesą, nebuvo bandoma išsiaiškinti minėtų aplinkybių. Skunde nurodoma, kad I. A. nuo 2023 m. vidurio dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Nors jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus r., tačiau nuo 2023 m. vidurio reziduoja ir gyvena Klaipėdoje. 2023 m. spalio 25 d. pareiškėja sudarė ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį, kurios pagrindu yra minimos transporto priemonės – Toyota, valdytoja, o A. P. nėra šios sutarties šalis ir nėra mokėjęs jokių įmokų pagal ją. I. A. su A. P. neveda bendro ūkio, finansų, nevykdo vienas kito atžvilgiu jokių finansinių įsipareigojimų ir pan. Jie faktiškai gyvena skirtinguose miestuose, tačiau, palaikydami artimesnius santykius, dažniausiai susitinka savaitgaliais ar atostogų metu. Retkarčiais pareiškėja palieka transporto priemonę A. P. ir išvyksta į Klaipėdą su kitu transportu (autobusu, į Klaipėdą važinėjančiais pažįstamais ir pan.). Palikdama transporto priemonę, I. A. leidžia trumpalaikiai pasinaudoti transporto priemone, kiek tai yra susiję su jo eksploatacija (pakeisti padangas, nuvežti į autoservisą ir pan.) bei saugumu (patraukti automobilį, skubiai išvykti). Taigi, vien faktas, kad pati I. A. susiejo A. P. kaip „sugyventinį“, negali būti siejama su teisės normoje esančiu apibūdinimu. I. A. transporto priemonę paliko pasitikėjimo pagrindu savo draugui, o ne kaip pilną disponavimo apimtį turinčias savo gyvenimo partneriui. Nėra iki galo atskleistos perdavimo aplinkybės, todėl šiuo punktu Institucija neturi pagrindo vadovautis. Kita vertus, pats perdavimo faktas negali būti siejamas su žinojimu, kad A. P. neturi teisės vairuoti, elementu.
Atkreipia dėmesį, kad I. A. nėra kartu buvusi su A. P., kai pastarasis buvo užfiksuotas padaręs pažeidimus, kurie sietini su jo teisės vairuoti apribojimu. Nors pastarieji laiko vienas kitą sugyventinių statuse, jie neveda bendro ūkio, finansinių reikalų ir pan. Formalus automobilio palikimas Vilniuje su leidimu trumpalaikiai pasinaudoti A. P., negali būti laikoma aplinkybe, kad I. A., laikinai jam patikėdama transporto priemonę, elgėsi nerūpestingai. Juo labiau, kad ji niekada nežinojo, jog pastarajam yra atimta teisė vairuoti. Šiuo atveju, būtų nubaustas ne pats pažeidėjas A. P., bet automobilio valdytoja I. A., nors ji pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad būtų sudariusi sąlygas A. P. elgtis neteisėtai.
Posėdžio metu I. A. atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, nurodė, kad
nėra ginčijama administracinio nusižengimo kvalifikacija, ginčo esmė dėl daikto konfiskavimo būdo parinkimo. Institucija formaliai ištyrė šią bylos dalį, šioje vietoje formaliai pažiūrėjo chronologine tvarka, kas prieš tai buvę ir padarė prielaidą, kad suinteresuotas asmuo žinojo, kaip šeimos narys, ir turėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas administraciniam pažeidimui padaryti. Šios aplinkybės nėra atskleistos, institucija jų neįrodė, todėl pritaikyta ne to įstatymo dalis.
Šalies argumentai
I. A. posėdžio metu paaiškino, kad apie procesą kaip transporto priemonės valdytoja nebuvo informuota, tik iš karto prašė grąžinti automobilį, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Apie tai, kad automobilis sulaikytas, sužinojo iš A. P.. Institucijoje nebuvo apklausta žodžiu, neteikė rašytinių paaiškinimų, su savo teisėmis nebuvo supažindinta, domėjosi, tačiau jai neteikė jokių duomenų. Su A. P. bendro ūkio neveda, su juo negyvena. Dirba Plungėje ir Klaipėdoje, gyvena Klaipėdoje. Vilniuje gyvena tėvai, mama ligota, periodiškai atvažiuoja, grįžta su kolegomis ar autobusu, siekiant sutaupyti kurui, ir automobilis lieka Vilniuje, palieka jį A. P., nes pas jį yra nuosavas kiemas, saugiau. Duoda leidimą naudotis, nes jis ratus pakeičia, į servisą nuveža. Visą laiką naudotis jos transporto priemone neleidžia. Jeigu jam reikia, paima raktus ir važiuoja, jos atskirai neinformuoja, darbe atsiliepti negali. Tą dieną transporto priemonės nedavė valdyti. Bendro ūkio neveda, finansai atskiri, būna, kad savaitgalį atvažiuoja, susitinka. Jį pažįsta nuo vaikystės, yra šeimos draugas. Jai nėra žinoma, kad A. P. yra praradęs teisę vairuoti, nebūtų davusi automobilio. Yra mačiusi jo vairuotojo pažymėjimą. Automobilio Toyota vertė gal 10 tūkst., 23 tūkst. yra su palūkanomis. Tikslios vertės nežino. Sutinka su „Emprekis“ duomenų bazėje nustatyta šio automobilio vidutine rinkos verte. Automobilis yra pasidėvėjęs.
A. P. posėdžio metu paaiškino, kad automobilis pas jį prieš šį įvykį buvo apie savaitę. I. A. jį buvo palikusi, nieko nesakė, paliko pažiūrėti, tepalus pakeisti. 2- 3 kartu per metus palikdavo automobilį su tikslu pakeisti padangas, į autoservisą nuvežti. Spalio 5 d. nesakė I. A., kad vairuos automobilį. Jų tarpusavio santykiai draugiški, tačiau jie nėra sugyventiniai, bendro ūkio neveda. Nesakė jai, kad yra praradęs teisę vairuoti. Policijos pareigūnai, paimdami automobilį, nieko neklausė, netikrino. Jis nesakė, kad automobilis priklauso ne jam. Bylos nagrinėjime nedalyvavo, tuo metu buvo ligoninėje. Nurodė suprantantis, ko yra prašoma skundu. Šiuo metu dirba, turi neįgalumą, pajamos per mėnesį sudaro 850 Eur, turi 12 000 Eur skolą, moka ją savanoriškai. Išlaikytinių asmenų neturi, gyvena vienas. Toyota vertė didoka, automobilis ne daugiau kaip 15 000 Eur kainuoja, tokią išvadą daro pagal automobilio stovį.
UAB (duomenys neskelbtini) prašė bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad I. A. skundą palaiko ir prašo tenkinti jame išdėstytus reikalavimus. Prašyme taip pat nurodė, kad su I. A. 2023 m. spalio 25 d. buvo sudaryta Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), gal kurią I. A. naudojasi ir valdo automobilį Toyota Rav4. Pasirinktą transporto priemonę bendrovė (duomenys neskelbtini) nupirko ir išnuomojo 60 mėnesių nuomos laikotarpiui. I. A. neturi pareigos minėtos transporto priemonės išsipirkti nei Sutarties galiojimo eigoje, nei jai pasibaigus, todėl Bendrovė suinteresuota, kad nebūtų taikomas automobilio konfiskavimas, kadangi bus pažeisti jos teisėti interesai. Bendrovei nebuvo žinoma apie automobilio naudojimo perleidimą kitiems asmenims, tokios sutikimo Bendrovė nebuvo suteikusi, todėl automobilio konfiskavimas yra neadekvačiai per didelė administracinio poveikio priemonė. Susidaro situacija, kad Bendrovė, būdama ir nukentėjusiąja šioje byloje, patiria ir neigiamas ekonomines pasekmes dėl nepagrįstai pritaikytos administracinio poveikio priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti (ANK 567 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad Institucijos priimtas sprendimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo yra nepagrįstas.
Nustatyta, kad 2025 m. sausio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjus nutarimu A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jis 2025 m. sausio 5 d. 15:02 val. Vilniuje, Kirtimų g. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta ir pažeidimas padarytas metų bėgyje pakartotinai, taip pat, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, pažeidimas taip pat padarytas pakartotinai, nepraėjus vieniems metams nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Konstatuota, kad šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, 14 punktą. A. P., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 100 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas 54 mėnesiams ir daikto, t. y. transporto priemonės Toyota Rav4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
A. P. kaltę padarius administracinius nusižengimus pagrindžia byloje esantys duomenys – neblaivumo nustatymo aktas (2025 m. sausio 25 d. 15:18 val. nustatytas 0,52 promilių neblaivumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas, kuriam yra užfiksuotos A. P. vairuojamo automobilio sustabdymo, patikrinimo alkotesteriu aplinkybės, kita bylos medžiaga. A. P. nėra pateikęs skundo dėl šio nutarimo, kaltės padarius administracinis nusižengimu neginčija, tuo tarpu, suinteresuoto asmens, t. y. konfiskuotos transporto priemonės valdytojos I. A. skunde nekeliamas klausimas dėl veiksmų kvalifikacijos, teismui abejonių dėl A. P. nubaudimo pagrįstumo taip pat nekyla, todėl išsamiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisakys. Skundžiamą nutarimą prašoma pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) taikymo.
Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Nustatyta, kad A. P. vairavo automobilį Toyota Rav4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teises priklauso UAB (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nustatė esant du minimo straipsnio 4 dalyje numatytus transporto priemonės konfiskavimo pagrindus, t. y. perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (I. A.) žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (29 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai). Pareiškėjos atstovo teigimu, tokios Institucijos išvados yra formalios ir nepagrįstos byloje esančiais duomenimis. Šio klausimo nagrinėjimo kontekste teismas sutinka su pareiškėjos atstovo argumentais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. A., būdamas transporto priemonės, kuriai Institucija taikė konfiskavimą, valdytoja, į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą nebuvo kviečiama, taigi apie aplinkybes, susijusias tiek su sugyventinio, t. y. šeimos nario statuso buvimu, tiek transporto priemonės perdavimu, apklausta nebuvo, o nutarime vadovautasi tik I. A. prašyme dėl transporto priemonės grąžinimo nurodytomis iš esmės bendro pobūdžio aplinkybėmis, kurios iš esmės niekaip detalizuotos nebuvo, bei anksčiau A. P. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybėmis. Pastebėtina, kad ir pats A. P. apklaustas nebuvo – jis nedalyvavo priimant skundžiamą nutarimą, taip pat neteikė ir paaiškinimų raštu.
Kita vertus, VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės Toyota RAV4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o I. A. yra registruota kaip minimos transporto priemonės valdytoja, taigi minimas automobilis, su kuriuo A. P. padarė administracinius nusižengimus skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jai nuosavybės teise nepriklauso. Tokiu atveju, Institucija, pati surinkusi duomenis apie transporto priemonės priklausomumą (jos savininkas nurodytas ir skundžiamame nutarime), turėjo spręsti jos konfiskavimo klausimą ANK 29 straipsnio kontekste vertinant būtent transporto priemonės savininko, o ne valdytojo veiksmus, nepaisant to, kad minimas automobilis yra valdytojos žinioje ir ji yra už pastarąjį atsakinga. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas dėl I. A. skundo argumentų, susijusių su transporto priemonės perdavimu A. P. kaip šeimos nariui ar žinant, kad turtas bus naudojamas nusižengimui daryti, nepasisako.
Byloje yra pateikta 2023 m. spalio 25 d. pirkimo pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) nupirko automobilį Toyota RAV4 (turto pirkimo kaina 23 000 Eur). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). Visgi institucija, nors ir nustačiusi šias aplinkybes, transporto priemonės savininko – UAB (duomenys neskelbtini) į procesą neįtraukė, taip pat neinformavo ir apie priimtą sprendimą. Tuo tarpu, ANK 577 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas. ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad toks asmuo (šiuo atveju, juridinio asmens atstovas), be kita ko, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; susipažinti su bylos medžiaga; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus ir kt. Transporto priemonės savininko neįtraukimas į procesą, šiuo atveju, laikytinas procesiniu pažeidimu. Vis dėlto, vadovaujantis aukštesniojo teismo praktika, toks pažeidimas nėra esminis, kadangi buvo ištaisytas skundą nagrinėjančio teismo - UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuota apie posėdį, bendrovės atstovė pateikė raštu poziciją, palaikydama I. A. skundą bei prašydama tenkinti jame išdėstytus reikalavimus (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-107-1072/2025).
Taigi, kaip minėta, 2023 m. spalio 25 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu I. A. valdo ir naudoja UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Toyota RAV4. Kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo minimai bendrovei nedalyvaujant, buvo pateikta ir aptariama sutartis, kartu su bendrosiomis bei specialiosiomis sutarties sąlygomis. Matyti, kad sudarant sutartį, įtvirtina viena iš kliento (šiuo atveju, I. A.) pareigų neperduoti automobilio naudotis kitiems asmenis bei jo nesuvaržyti. Akivaizdu, kad numatydama tokią pareigą klientui Bendrovė negalėjo objektyviai tikėtis, kad transporto priemonę vairuos kitas, trečiasis asmuo, nesantis aptariamos sutarties šalimi (juo labiau, neturintis teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus) – nėra duomenų, kad I. A. būtų informavusi apie tai automobilio savininką, prašiusi sutikimo perduoti transporto priemonę trečiajam asmeniui (net ir laikinam naudojimui) ir pan. Tokias aplinkybes nurodo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovė teismui teiktame pareiškime. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. A. valdomą transporto priemonę A. P., kuriam atimta specialioji teisė, vairavo ne pirmą kartą, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad apie šias aplinkybes buvo žinoma UAB (duomenys neskelbtini), kas atitinkamai nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovė su jai priklausančiu turtu elgėsi nerūpestingai. Jokių kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais vadovaujantis galėtų būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis, nenustatyta.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad transporto priemonė priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kuri nežinojo ir pagal nusižengimų padarymo aplinkybes negalėjo žinoti, kad jai priklausantis turtas bus panaudotas administraciniams nusižengimams daryti, taip pat nenustačius jokių kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, iš pareiškėjo konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis) ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas.
Pažymėtina, kad tokiose bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuoto turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Toyota Rav4, 2019 m., vertė Sutarties sudarymo metu (2023 m. spalio 25 d.) buvo 23 000 Eur. Siekiant nustatyti šiai dienai aktualią minimos transporto priemonės vertę, teismas pateikė užklausą VšĮ „Emprekis“. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. gamybos automobilio Toyota RAV4 vidutinė rinkos vertė yra 22 530 Eur. A. P. nurodė, kad tokia turto vertė jam atrodo per didelė, automobilis pagal dabartinį nusidėvėjimą galėtų kainuoti apie 15 000 Eur. Vis dėlto, teismui nebuvo pateiktas specialisto atliktas konkrečios transporto priemonės įvertinimas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išvadą apie turto vertę daro iš esmės vadovaujantis samprotavimais, o ne objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų mažesnę turto vertę. Priešingai, minimoje sutartyje, sudarytoje mažiau nei prieš dvejus metus - 2023 m. spalio 25 d., turto vertė nurodoma 23 000 Eur. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad vos per dvejus metus transporto priemonės vertė galėjo sumažėti kone perpus iki A. P. nurodomos sumos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konfiskuotina būtent VšĮ „Emprekis“ suformuotoje pažymoje nurodyta vidutinė transporto priemonės vertė.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma yra pakankamai didelė - 22 530 Eur, o A. P. nurodo gaunantis 850 Eur atlyginimą per mėnesį, be to, turi neįgalumą, jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui neteikė, nors turėjo galimybę tokia teise pasinaudoti – skundo nagrinėjimo metu buvo daroma pertrauka, siekiant gauti duomenis apie aktualią transporto priemonės vertę, taigi jokių duomenų apie A. P. finansinę padėtį teismas neturi. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, asmuo jau buvo baustas tiek už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, tiek ir už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio, ir šiuos pažeidimus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis padarė vairuodamas kitam asmeniui, t. y. I. A., priklausančias transporto priemones. Taigi, šiuo atveju, ir nusižengimo padarymo aplinkybės, asmenį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl konfiskuotinos sumos mažinimo. Be kita ko, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pateikdamas nuomonę apie transporto priemonės vertę, prašymo išieškoti ne visą sumą posėdžio metu nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas 2025 m. sausio 23 d. nutarimas keistinas dalyje dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, išieškant iš A. P. automobilio Toyota Rav4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 22 532 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
I. A. atstovo advokato Regimanto Špelverio skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1967-2025 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, ir, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. išieškoti automobilio Toyota Rav4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 22 532 Eur.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.