- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- AN2-107-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02013-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 1.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria M. K. (toliau – ir pareiškėja) atstovo advokato M. M. (toliau – ir atstovas) skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-28496-2024 ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. E. Z. (E. Z.) Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 60 mėnesių ir daikto konfiskavimas: t. y. konfiskuota transporto priemonė – keleivinis automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios savininkas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 28 d. 07.40 val. Vilniuje, Laisvės pr., vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai ši teisė yra sustabdyta ir vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatyta 1,21 promilės neblaivumas, šiuos veiksmus padarė pakartotinai per vienerius metus. Šiais veiksmais E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi M. K. atstovo advokato M. M. skundas tenkintas iš dalies ir šis nutarimas panaikintas bei byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. K. prašyme dėl automobilio grąžinimo parašė esanti informuota, jog bylos nagrinėjimas vyks spalio 15 d., 2024 m. spalio 6 d. administracinio nusižengimo protokole (yra ranka darytas prierašas „pataisytas“) nurodyta jau kita bylos nagrinėjimo data – 2024 m. spalio 30 d., apie kurią M. K. taip pat nebuvo informuota. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nebuvo apklausta apie aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, neturėjo galimybės teikti paaiškinimus, reikšmingus dokumentus, taip pat ir pasirūpinti teisiniu atstovavimu. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, kad buvo pažeista konfiskuotino turto savininkės M. K. teisė į gynybą ir toks procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi jis sukliudė šiam asmeniui tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Institucijos atsiliepimo galima daryti prielaidą, jog transporto priemonė buvo konfiskuota ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, tuo tarpu Institucijos nutarime nurodoma, kad M. K. bei E. Z. yra sugyventiniai, taigi yra referuojama ir į ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą pagrindą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Institucija turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pagrindą ir jį motyvuoti, o išvada dėl transporto priemonės konfiskavimo turi būti pagrįsta byloje surinktais faktiniais duomenimis. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad M. K. nebuvo apklausta apie reikšmingas aplinkybes, susijusias su jais priklausančio turto konfiskavimu, taip pat nebuvo apklaustas ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą teismas gali tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokį papildomą didelės apimties tyrimą būtina atlikti ir kodėl aplinkybių nebuvo įmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Institucijos atstovo teigimu, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo būti aktyvus, aktyviai aiškintis faktines aplinkybes, rinkti įrodymus.
3.2. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad pareiškėja nebuvo apklausta apie aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, neturėjo galimybės teikti paaiškinimus, reikšmingus dokumentus, taip pat ir pasirūpinti teisiniu atstovavimu. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pareiškėjos paaiškinimu, kad ji nežinojo apie tai, jog jos automobilį vairavęs asmuo neturi teisių ir nesuprato, kad jis yra neblaivus. Institucijos atstovas, skunde aptardamas pareiškėjos paaiškinimus ir poziciją, pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, nurodo, kad pareiškėja lengvabūdiškai pasitikėdama ir aplaidžiai atlikdama savo, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkės pareigas, perleido savo turtą pažeidėjui žinodama, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, t. y. žinodama, kad jai priklausantį automobilį vairuos neblaivus vairuotojas, kuris savo veiksmais darys vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Pirmosios instancijos teisme žodinio proceso metu pareiškėjai ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo užtikrintos jų garantuojamos teises, suteikta teisė į gynybą bei teisinį atstovavimą. Taigi, visi suinteresuoti asmenys buvo apklausti, naujų duomenų ar dokumentų nepateikta. Institucijos atstovo teigimu, šių duomenų visuma leidžia vertinti, ar yra pagrindas taikyti ANK 29 straipsnio nuostatas, dėl to nėra tikslinga bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš Institucijos atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš esmės naujo nutarimo surašymui dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo bei proceso dalyvių procesinių teisių užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotam asmeniui M. K. pateikus skundą dėl Institucijos nutarimo ir nesutinkant su jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimu, dėl kurio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė, apygardos teismas tik patikrina, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo realų pagrindą grąžinti bylą Institucijai. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Z. nepateikus skundo dėl Institucijos nutarimo, jo kaltės klausimas dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra sprendžiamas.
7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vis dėlto, remiantis teismų praktika, toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
8. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, pareiškėjos M. K. procesinės teisės nagrinėjamoje byloje nebuvo esmingai pažeistos, dėl kurių turėtų būti priimamas sprendimas grąžinti bylą Institucijai. Tokia išvada darytina įvertinus byloje esančių duomenų visumą. Pareiškėjos atstovas, teikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui, akcentuojamą proceso teisės pažeidimą sieja ir su konkrečių ANK normų pažeidimu, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai priklausanti transporto priemonė konfiskuota nesant faktinio ir teisinio pagrindo ir tuo, kad pareiškėja M. K., kaip konfiskuoto automobilio savininkė, administracinio nusižengimo bylą tyrusios ir nagrinėjusios Institucijos nebuvo įtraukta į šios bylos teiseną, jai nebuvo išaiškintos procesinės teisės ir ji nebuvo apklausta apie aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymo.
9. Kaip teisingai pažymima ir skundžiamoje nutartyje, ANK 577 straipsnio, apibrėžiančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąvoką ir nustatančio šio asmens teises ir pareigas, 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Taigi, nepaisant to, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkas tiesiogiai nepaminėtas tarp ANK 575 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų, administracinio nusižengimo bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ar teisėtus interesus.
10. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai toks asmuo neįtraukiamas į administracinio nusižengimo teiseną, byla išnagrinėjama nepranešus jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neužtikrinama jam galimybė nustatyta tvarka skųsti byloje priimtus procesinius sprendimus, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas bylos procesas bei efektyvi turto savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi šiuo aspektu nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-40-495/2019, 2AT-44-976/2019).
11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad bylą tyrusiai Institucijai (pareigūnui) apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Z. administracinį nusižengimą, už kurį privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, galimai padarė vairuodamas automobilį, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso, buvo žinoma nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios – 2024 m. rugsėjo 28 d. Automobilio savininkė, pareiškėja M. K. aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu taip pat buvo su pažeidėju ir jai 2024 m. rugsėjo 28 d. pasirašytinai įteiktas priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas. Pareiškėja M. K. 2024 m. spalio 1 d. kreipėsi į tyrimą atlikusią Instituciją su prašymu grąžinti priverstinai nuvežtą jai priklausančią transporto priemonę ir tą pačią dieną gautas Institucijos leidimas jai šią transporto priemonę atsiimti. Minėtame prašyme yra padarytas pareiškėjos M. K. įrašas ranka, kad ji yra informuota apie tai bylos nagrinėjimą spalio 15 d. 13.00 val. bei tai, kad davė automobilį, nes nežinojo, jog E. Z. neturi teisių. Nors iš tyrėjo 2024 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šią dieną E. Z. buvo įteikta administracinio nusižengimo protokolo kopija, tačiau iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis surašytas 2024 m. spalio 6 d., t. y. praėjus kuriam laikui po administracinio nusižengimo padarymo, o ant jo pieštuku padarytas įrašas „pataisytas“ bei nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2024 m. spalio 30 d. 13.00 val. Šioje dalyje pritartina pirmosios instancijos teismo pastebėjimui apie tai, kad minėtu protokolu, tikėtina, buvo pakeista bylos nagrinėjimo data ir apie ją nebuvo informuota pareiškėja M. K., nes tokių duomenų byloje nėra. Taigi, tokiu būdu iš dalies buvo apribota pareiškėjos M. K. teisė dalyvauti Institucijos nutarimo priėmime. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu pareiškėja M. K., kaip suinteresuotas asmuo, kurios transporto priemonė pagal pažeidėjui inkriminuojamą straipsnį, privalo būti konfiskuotina, būtų ketinusi atvykti į bylos nagrinėjimą jai žinoma bylos nagrinėjimo data – 2024 m. spalio 15 d. 13.00 val., ši būtų informuota apie pasikeitusią bylos nagrinėjimo datą. Ši išvada sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja M. K. neketino atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau tai neatleidžia bylą tyrusios Institucijos tinkamai ir aiškiai informuoti suinteresuotą asmenį apie pasikeitusią bylos nagrinėjimo datą.
12. Nepaisant to, iš aptartų duomenų visumos galima daryti išvadą, kad pareiškėja M. K. nebuvo tinkamai įtraukta į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą, jai nebuvo tinkamai išaiškintos jos procesinės teisės bei pareigos, tinkamai užtikrinta galimybė šiomis teisėmis pasinaudoti, o teikiant prašymą susipažinti su bylos medžiaga, šis Institucijos nebuvo tenkintas, iš jos buvo gautas tik ranka rašytas paaiškinimas prašyme grąžinti automobilį apie jai priklausančios transporto priemonės perdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aplinkybes, ji įstatymo nustatyta tvarka taip pat nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusią administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą. Kita vertus, Institucija, 2024 m. spalio 31 d. priėmusi nutarimą, kuriuo, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamam E. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės, priklausančios M. K., konfiskavimas, šį nutarimą pareiškėjai išsiuntė elektroninio pašto adresu tą pačią dieną – 2024 m. spalio 31 d. 13.07 val. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš dalies sutinkant su skundžiamos nutarties motyvais, šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjai M. K. nebuvo užtikrintos teisingo bylos proceso ir ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkei užkirto kelią, tiriant ir ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ginti savo turtines teises, t. y. padarė proceso teisės pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta šio proceso pažeidimo esminiu, nes pareiškėja M. K. nenurodo ir byloje nenustatyta, kad šis procedūrinis pažeidimas sutrukdė M. K. apginti savo pažeistas teises. Jau vien apeliacinio skundo padavimas apylinkės teismui akivaizdu, jog užtikrino asmens teisių įgyvendinimą bei teisę į apeliaciją ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, kuri nebuvo pažeista.
13. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja M. K., pasinaudodama atstovo advokato pagalba, nepraleidusi Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimo apskundimo termino, nutarimą ANK nustatyta tvarka apskundė apylinkės teismui. Skundas buvo priimtas ir paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo apklausta ne tik pati konfiskuoto turto savininkė M. K., bet taip pat ir administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Z., kuris nepateikė skundo dėl Institucijos nutarimo, taip pat skundą padavusiai M. K. ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Z. buvo išaiškintos procesinės teisės, suteikta galimybė pateikti į bylą naujus duomenis (teikti prašymus, papildymus). Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimą ir nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusios Institucijos (pareigūno) padaryto proceso teisės pažeidimo padariniai, vėliau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo ištaisyti, pažeistos proceso dalyvio – pareiškėjos M. K. teisės buvo atkurtos ir užtikrintos. Konfiskuotinos transporto priemonės savininkė M. K. buvo tinkamai įtraukta į administracinio nusižengimo teiseną ir jai sudaryta galimybė ginti savo turtines teises, kuo ji ir pasinaudojo pateikusi skundą dėl Institucijos nutarimo apylinkės teismui. Vien ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu ji nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusią bylos nagrinėjimo datą ar tai, kad nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, su kuria ji galėjo susipažinti jau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, neleidžia spręsti, jog padarytas pažeidimas sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą.
14. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažinti, kad aptartas administracinio nusižengimo tyrimą bei nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusios Institucijos (pareigūno) padarytas proceso teisės pažeidimas būtų sukliudęs vėliau šią bylą nagrinėjusiam teismui priimti sprendimą, nėra pagrindo. Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. K. teisė į gynybą nebuvo pažeista, ir tai negalėjo būti vertinama kaip pagrindas grąžinti bylą Institucijai. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad M. K. buvo užkirstas kelias dalyvauti bylos nagrinėjime ar kitaip buvo apribotos jos, kaip konfiskuotino turto savininko, teisės ar pareigos, įtvirtintos ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
15. Kaip jau minėta, sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ANK 642 straipsnyje įtvirtinti galimi apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas vienas iš galimų priimamų sprendimų – pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Taigi, apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos M. K. skundą, turi teisę priimti vieną iš alternatyvių sprendimų. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, nėra tikslinga konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, gali priimti ir kitą sprendimą, numatytą ANK 29 straipsnio 5 dalyje – iš pažeidėjo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, dėl kurios dydžio nustatymo gali kreiptis į Instituciją, kad ši pateiktų papildomus dokumentus ar duomenis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokio faktinių aplinkybių bei duomenų vertinimo dėl M. K. priklausančio turto konfiskavimo, nors turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dalyje dėl Institucijos nutarime priimto sprendimo – konfiskuotino automobilio pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai yra siejamas su ANK 29 straipsnio nuostatų taikymu ir poreikiu aiškiai suformuluoti teisinį pagrindą turto konfiskavimo atveju bei iš dalies papildomų duomenų ištyrimu. Apygardos teismo vertinimu, bylos grąžinimas Institucijai, pirmosios instancijos teisme ištaisius proceso trūkumus ir iš esmės ištyrus aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą, susijusį su turto konfiskavimu, t. y. apklausus tiek pačią pareiškėją M. K., tiek administracinėn atsakomybė patrauktą asmenį E. Z. apie aplinkybes, reikšmingas ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, neatitinka tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju negali būti siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti pareiškėjos M. K. atstovo advokato M. M. skundą dėl Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimo (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.