- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-310-864/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33869-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė (pirm.), Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Turto bankas, A. S.-S.
- Trečiasis asmuo
- notarė V, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, A. S.-S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys: notarė V. S.-M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. (toliau ir ieškovė) patikslinti ieškiniu prašė nustatyti, kad 3 kambarių, 76,93 kv. m butas, adresu (duomenys neskelbtini0, unikalus Nr. (-), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. S..
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teismo posėdžio metu nurodė, kad 1983 m. gruodžio 24 d. sudarė santuoką su V. S., santuokoje gimė du vaikai: A. S., gim. 1990 m. rugpjūčio 1 d., ir S. S., gim. 1984 m. kovo 30 d. 1997 m. gegužės 6 d. ieškovės sutuoktinis V. S. netikėtai mirė. Po sutuoktinio mirties, 1998 m. sausio 9 d. Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M. išdavė ieškovei Nuosavybės teisės liudijimą patvirtinantį, kad po sutuoktinio mirties ieškovei nuosavybės teise priklauso pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Tuo pačiu Nuosavybės teisės liudijimu notarė patvirtino, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą sudaro: gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, adresu(-) ha žemės sklypas, adresu (-) trys automobiliai bei priekaba. Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu ieškovei patvirtinta nuosavybės teisė į pusę šio paveldimo turto, likusi paveldimo turto ½ dalis, kaip ir priklausė pagal įstatymą, 1998 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis buvo padalinta ieškovei ir dviem jos nepilnamečiams vaikams.
3. Ieškovė pažymėjo, jog 1997 m. vasario 25 d. sudarė 3 kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir ginčo butas). Už ginčo butą ieškovė sumokėjo 42 858 Lt grynais pinigais iš savo asmeninių lėšų, jai asmeniškai padovanotų mamos J. G.. Būtent dėl šios priežasties ji savo vardu sudarė buto įsigijimo sandorį, jos sutuoktinis sandoryje nedalyvavo, dėl šio sandorio sudarymo neprieštaravo, dėl ko butas eilę metų buvo registruotas ieškovės vardu. Notarė, išdavusi ieškovei nuosavybės teisės liudijimą ir ieškovei su nepilnamečiais vaikais paveldėjimo teisės liudijimą buto neįtraukė nei į bendrąją jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansą, nei į paveldimo turto balansą, kas patvirtina, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei.
4. Ieškovė paaiškino, kad tėvams dar būnant gyviems, šeimoje buvo susitarta, jog seseriai L. G. po tėvų mirties atiteks butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji iki šiol ir gyvena, tuo tarpu ieškovei jos mama asmeniškai padovanojo 16 000 JAV dolerių, kuriuos gavo pardavusi kolektyvinį sodą ir sudėjusi visas savo santaupas. Kadangi ieškovės ir sutuoktinio santykiai nebuvo geri, o visos bendros santuokinės lėšos ir dalis ieškovės asmeninių lėšų buvo investuotos į žemės sklypo ir gyvenamojo namo (-), pirkimą, o vėliau ir remontą, mama labai pergyveno, jog nutrūkus ieškovės santuokai, ji su dviem vaikais atsidurs gatvėje, todėl buvo sutarta, jog ieškovės seseriai lieka butas, o ieškovei atitenka piniginės lėšos, iš kurių ji ateityje įsigis butą.
5. Nurodė, kad šiuo metu ieškovei nusprendus parduoti ginčo butą, notaras atsisako forminti pardavimo faktą, kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, o po sutuoktinio mirties nebuvo padalintas. Tarp ieškovės ir jos šeimos narių nėra ir niekuomet nebuvo ginčo dėl to, jog butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. S.-S. atsiliepimu bei teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Tiek atsakovė, tiek jos brolis, nepaisant to, kad tėčio mirties metu dar buvo maži, visą laiką žinojo, kad butas pirktas iš mamai močiutės dovanotų pinigų ir šeimoje šis butas visuomet buvo laikomas mamos asmenine nuosavybe. Nei atsakovė, nei brolis niekuomet į butą nepretendavo, mama viena juo rūpinosi, tvarkė, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius.
7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės Įmonės (toliau - VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nėra priėmusi V. S. bei S. S. palikimo. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė sprendimą dėl ieškovės R. S. patikslinto ieškinio priimti savo nuožiūra. Taip pat į bylą pateikė informaciją bei įrodymus, kad 2017 m. gruodžio 1 d. gavo antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymą Nr. S1-29497, kuriame nurodyta, jog antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko S. S., mirusio 2016 m. lapkričio 11 d., išieškotojo Luminor Bank AB naudai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kreipėsi į Molėtų rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2018 m. sausio 16 d. gautas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (paveldėta pensijų kaupimo sąskaitoje Swedbank, AB sukaupta pensija). Visa suma skirta kreditoriniams reikalavimams padengti (padengta tik dalis reikalavimų).
9. Trečiasis asmuo notarė V. S.-M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją ir įrodytų asmeninės nuosavybės teisę.
10. Paaiškino, jog 1998 m. sausio 9 d. išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 2-119, po V. S., mirusio 1997 m. gegužės 6 d., mirties, į turtą, registruotą viešuose registruose, jo vardu, t. y. iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., teisinis santuokoje įgyjamo turto reguliavimas buvo iš esmės toks pats, kaip ir dabar, tačiau notarinė praktika skyrėsi. Tais atvejais, kai turtas buvo įregistruotas gyvojo sutuoktinio vardu, mirusiojo sutuoktinio dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės paprastai nebūdavo išskiriama ir mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas nebūdavo išduodamas, nors tą, kaip minėta, numatė nuo 1992 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Notariato įstatymas. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ši notarinė praktika buvo pakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad turtas, įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms santuokos metu įgyjamo turto teisinį režimą, tapdavo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o šiame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, apie sutuoktinių lygias teises, santuokos metu įgytą turtą valdyti, naudotis bei juo disponuoti. Todėl logiška, jog tvarkant paveldėjimo bylas, tais atvejais, kai asmenys yra mirę iki CK įsigaliojimo, tačiau po Notariato įstatymo įsigaliojimo, turi būti išskiriama mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėjo, kad Notariato įstatyme nėra numatytas terminas per kurį pergyvenusysis sutuoktinis gali pateikti notarui rašytinį pareiškimą/sutikimą dėl pusės turto, įgyto santuokos metu, atidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 19 d. priimtu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo butas yra asmeninė ieškovės R. S. nuosavybė.
12. Teismas nustatė, kad nors ginčo turtas buvo įgytas 1997 metais, dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis nurodo, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėjo, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
13. Tuo pačiu pirmos instancijos teismas nurodė, kad Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tuo tarpu, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant ar santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra abiejų sutuoktinių turtas, ar vieno sutuoktinio turtas, turi būti pateikti pagrįsti įrodymai, pagrindžiantys, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
14. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad santuoka tarp R. S. ir V. S. buvo sudaryta 1983 m. gruodžio 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas su rūsiu, esantis adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, nuosavybės teise įregistruotas R. S. vardu, įregistravimo pagrindas 1997 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1166. R. S. sutuoktinis V. S. mirė 1997 m. gegužės 6 d. Santuoka tarp R. S. ir V. S. nebuvo nutraukta. Šioje byloje kilo ginčas dėl buto su rūsiu, esančio adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, pripažinimo R. S. asmenine nuosavybe. Ieškovė teigė, jog butas buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas, kurios buvo padovanotos jos mamos J. G.. Sutuoktinis buto pirkimo sandoryje nedalyvavo, Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas ieškovės vardu, o po vyro mirties notarė išduodama Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, šio buto neįtraukė į paveldimo turto sąrašą.
15. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neteikė teismui įrodymų, kad sudarant buto pirkimo sandorį buvo sutuoktinių susitarimas, kad V. S. sutinka, kad butas būtų įgyjamas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu nuosavybė į nekilnojamojo turto objektus, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, galėjo būti registruojama vieno sutuoktinio vardu. Taigi, ta aplinkybė, kad ginčo butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik ieškovės vardu, neleidžia daryti išvados, jog turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nesant įrodymų, jog sutuoktiniai susitarė, kad butas įgyjamas kaip ieškovės asmeninis turtas, tuo tarpu VĮ „Registrų centro“ duomenimis, butas įregistruotas R. S. vardu, nenurodant jog butas yra asmeninė nuosavybė, teismas vertina, jog butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
16. Taip pat nustatė, jog ieškovė, prašydama pripažinti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini0, kad jos motina J. G. pardavusi kolektyvinį sodą ir sudėjusi savo santaupas jai padovanojo 16000 JAV dolerių. Ieškovė pažymėjo, kad motina jai padovanojo pinigų asmeninio buto pirkimui, kadangi santykiai su sutuoktiniu nebuvo geri ir motina bijojo, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais nutraukus santuoką liks be namų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovės motina J. G. mirė (-) Ginčo butas įgytas (-) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Į bylą nepateikta duomenų, pagrindžiančių pinigų dovanojimo faktą, taip pat nenurodyta, kada pinigai buvo padovanoti. Teismas pažymėjo, jog po ieškovės motinos mirties 1992 metais iki buto įsigijimo 1997 metais praėjo penki metai. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė su sutuoktiniu iki jo mirties (-) nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio. Įvertinęs tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad butas su rūsiu buvo įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą, aiškiai išreiškiant valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, teismas padarė išvadą, jog neturi pagrindo pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė R. S. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 2577- 897/2020 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės R. S. 2020 m. kovo 12 d. patikslintą ieškinį pilna apimtimi.
14. Apeliantės teigimu, ginčijamas sprendimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kadangi pirmos instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimą bei taikymą. O būtent:
14.1. Netinkamai vertino bylos dalyvių, tame tarpe ieškovės ir atsakovės, paaiškinimus. Neatsižvelgė į jų nuoseklumą, detalumą ir išsamumą;
14.2. Formaliai sureikšmino oficialiųjų rašytinių įrodymų galią prieš kitus bylos įrodymus, pvz. kad ieškovės sutuoktiniui dar buvus gyvam, ginčo butas nebuvo naudojamas ir nebuvo ketinama jį naudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi šeima tuo metu turėjo bendrai įgytą turtą, kurį naudojo bendriems šeimos poreikiams, t. y. gyvenamą namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, adresu (-); 1,4046 ha žemės sklypą, adresu (-) trys automobilius bei priekabą, kuris, po sutuoktinio mirties buvo įtrauktas į paveldimo turto balansą.
14.3. Nesivadovavo liudytojų parodymais, pvz., kur velionio sesuo G. Š. patvirtino, jog jos broliui dar buvus gyvam, ji iš jo paties sužinojo, kad ieškovė ginčo butą įsigijo už asmenines, jai mamos dovanotas lėšas ir, kad jos brolis (ieškovės sutuoktinis) dėl to, kad butas priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neprieštaravo;
14.4. Neatsižvelgė į tai, jog atsakovai sutiko su ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštais reikalavimais. Ieškovės patikslintas ieškinys galėjo būti teismo atmestas tik nustačius, kad patikslinto ieškinio tenkinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Kaip matyti, teismas sprendime nėra nurodęs konkrečių teisės normų, kurioms prieštarautų ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio tenkinimas.
15. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ginčui nagrinėti taikė išimtinai naujojo CK normas, neatsižvelgęs ir visiškai nevertindamas, koks teisinis reglamentavimas galiojo ginčo buto įsigijimo laikotarpiu. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.
16. Ieškovės manymu, ji pagal galimybes ir protingumo kriterijus (vertinant įvykių ir sudarytų sandorių senumą), šioje byloje įrodė, kad ginčo butas buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis ir asmeninės nuosavybės teise:
16.1. Pateikė teismui 2020 m. birželio 30 d. notaro akivaizdoje patvirtintą ieškovės sesers L. G. liudijimą, kuriuo ji patvirtino, kad jai buvo žinoma apie mamos padovanotus pinigus seseriai R. S.. Šeimoje nesudarinėjo jokių raštiškų sutarčių/raštelių, kadangi pasitikėjo vieni kitais ir buvo žodinis susitarimas, kad po tėvų mirties liudytojai atiteks butas, o R. S. mama J. G. padovanojo pinigus, gautus pardavus kolektyvinį sodą ir sudėjusi visas savo ir tėčio santaupas. Pinigus mama padovanojo liudytojos akivaizdoje seseriai R. S. daugiau kaip prieš dvidešimt metų, tėvui jau mirus. Kokią tikslią pinigų sumą padovanojo nežino, bet tai buvo JAV doleriai. Pinigai buvo dovanojami asmeninio buto pirkimui. Už gautus pinigus sesuo pirko butą Vilniuje, Laisvės pr. 16.
Atsiliepimas
16.2. Atsakovė A. S.-S. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu ieškovės patikslintą ieškinį pripažino pilna apimtimi ir patvirtino, kad tiek ji, tiek jos brolis, nepaisant to, kad tėčio mirties metu dar buvo maži, visą laiką žinojo, kad ginčo butas pirktas iš mamai močiutės dovanotų pinigų ir šeimoje šis butas visuomet buvo laikomas mamos asmenine nuosavybe.
16.3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja. Atitinkamos pozicijos byloje laikėsi ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
16.4. Liudytoja apklausta G. Š., ieškovės mirusio sutuoktinio sesuo, teismo posėdyje paliudijo, kad tiek ji, tiek jos šeimos nariai, t. y. velionio tėvai visuomet žinojo, kad butą ieškovė įsigijo iš savo asmeninių, jos mamos buto įsigijimui padovanotų pinigų. Tai ji žinojo iš savo velionio brolio, dėl šios aplinkybės jų šeimoje niekuomet nebuvo ginčų ir niekas jokių pretenzijų dėl buto teisinio režimo neturėjo ir neturi.
17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu nurodo, kad apeliacinio skundo tenkinimui neprieštarauja.
18. Atsakovė A. S. – S. atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad viso proceso metu pilna apimtimi pripažino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, juos palaikė ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Šiuo metu atsakovės pozicija nepasikeitusi, pilna apimtimi palaiko apeliantės apeliacinį skundą, jį pripažįsta ir prašo teismo jį tenkinti. Pažymi, kad abiem atsakovėms neprieštaraujant apeliacinio skundo tenkinimui, yra visi pagrindai ieškovės apeliacinį skundą patenkinti pilna apimtimi.
19. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės R. S. ieškinys atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, A. S.- S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22.1. Ieškovė 1983 m. gruodžio 24 d. sudarė santuoką su V. S., santuokoje gimė du vaikai: A. S., gim. 1990 m. rugpjūčio 1 d., ir S. S., gim. 1984 m. kovo 30 d.
22.2. Santuokos metu įgytas turtas - gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, adresu (-), 1,4046 ha žemės sklypas, adresu (-), trys automobiliai bei priekaba. Taip pat, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ir ginčo butas su rūsiu, esantis adresu Laisvės pr. 99A-16, Vilniuje, nuosavybės teise įregistruotas R. S. vardu, įregistravimo pagrindas 1997 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1166.
22.3. 1997 m. gegužės 6 d. ieškovės sutuoktinis V. S. netikėtai mirė. Po sutuoktinio mirties, 1998 m. sausio 9 d. Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė V. S. – M. išdavė ieškovei Nuosavybės teisės liudijimą patvirtinantį, kad po sutuoktinio mirties ieškovei nuosavybės teise priklauso pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Tuo pačiu Nuosavybės teisės liudijimu notarė patvirtino, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą sudaro: gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, adresu (-), 1,4046 ha žemės sklypas, adresu (-), trys automobiliai bei priekaba. Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu ieškovei patvirtinta nuosavybės teisė į pusę šio paveldimo turto, likusi paveldimo turto ½ dalis, kaip ir priklausė pagal įstatymą, 1998 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis buvo padalinta ieškovei ir dviem jos nepilnamečiams vaikams. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
22.4. 2019 metų rudenį ieškovei nusprendus parduoti ginčo butą, notaras atsisako tvirtinti pardavimo faktą, kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, o po sutuoktinio mirties nebuvo padalintas.
23. Išnagrinėjęs bylą pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti, jog : a) ieškovė ginčo butą įsigijo iš asmeninių lėšų, t. y. ieškovė neįrodė buvus dovanojimo sandoriui; b) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė su sutuoktiniu iki jo mirties 1997 m. gegužės 6 d. nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio; c) ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės sutuoktinis yra aiškiai išreiškęs valią įgyti ginčo butą ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo pripažinti, kad ginčo butas ieškovei priklauso asmenine nuosavybe.
Dėl ginčui taikytino teisės akto ir įrodymų vertinimo
24. Išanalizavusi bylos medžiagą kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
25. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
26. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
29. Nustatyta, kad ginčo butas įgytas R. S. ir V. S. santuokos metu. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
30. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). O kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-52/2012).
31. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant kilusį ginčą, kuris atkreiptinas dėmesys kilo net ne tarp paveldėtojų, o notarui atsisakius tvirtinti sandorį, turi būti sprendžiamas ieškovės ir jau mirusio sutuoktinio turėto turto bendrumo klausimas. Todėl, siekiant nustatyti ieškovės ir velionio V. S. valią, įsigyjant ginčo butą už ieškovės asmenines lėšas, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą.
32. Byloje nustatyta, kad už ginčo butą ieškovė sumokėjo 42 858 Lt grynais pinigais. Ieškovės teigimu, buto kainą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, jai asmeniškai padovanotų mamos J. G.. Ieškovės nurodytų aplinkybių neginčija atsakovė A. S.-S., kuri yra ieškovės ir mirusiojo V. S. dukra, t. y. pirmos eilės paveldėtoja. Pažymėtina, kad šias aplinkybes savo liudijimais patvirtina teismo posėdyje liudytoja apklausta G. Š. (ieškovės brolienė) bei liudytoja L. G. (ieškovės sesuo) 2020 m. birželio 30 d. notaro patvirtintais liudytojo parodymais. Kadangi dovanojimo santykių buvimo fakto netik kad niekas neginčija, bet ir patvirtina jį buvus nuosekliais liudijimais, kolegija daro išvadą, kad ginčo butas įsigytas už asmenines ieškovės lėšas.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
34. Tokiu būdu, kita svarbi nagrinėjamam ginčui spręsti nustatytina aplinkybė ar ginčo buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovė neteikė rašytinių įrodymų, kad sudarant buto pirkimo sandorį buvo sutuoktinių susitarimas, kad V. S. sutinka, kad butas būtų įgyjamas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu, kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų vertinti, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju, liudytoja apklausta velionio sesuo G. Š. patvirtino, jog jos broliui dar buvus gyvam, ji iš jo paties sužinojo, kad ieškovė ginčo butą įsigijo už asmenines, jai mamos dovanotas lėšas ir, kad jos brolis (ieškovės sutuoktinis) dėl to, kad butas priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neprieštaravo. Šią poziciją patvirtinančiu faktu laikytina ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės sutuoktiniui dar buvus gyvam, ginčo butas nebuvo naudojamas ir nebuvo ketinama jį naudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi šeima tuo metu turėjo bendrai įgytą turtą, kurį naudojo bendriems šeimos poreikiams, t. y. gyvenamą namą. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė A. S.-S. Ieškovei objektyviai neturint galimybės ieškinio pagrindą įrodinėti kitais nei šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymais, teisėjų kolegija nenustačiusi tarp šių įrodymų prieštaravimų, daro išvadą, kad tiek ieškovės, tiek ir jos mirusio sutuoktinio valia ginčo butas buvo įsigytas asmeninėn ieškovės nuosavybėn ir nekilnojamojo turto registre užregistruotas ieškovės vardu.
Dėl procesinės bylos baigties.
35. Didesnė įrodomoji oficialiųjų rašytinių įrodymų galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis).
36. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esamus įrodymus, t. y., nustatęs, jog nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių dovanojimo faktą bei mirusio sutuoktinio valią dėl ginčo buto teisinio režimo, nesivadovavo šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, kurie nebuvo prieštaringi, priešingai, jie buvo nuoseklūs ir objektyvūs, ir nuosekliai patvirtino ieškovės nurodytas ginčo buto įsigijimo aplinkybes.
37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepakankami išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, nevertino liudytojų parodymų, todėl padarė įrodymų vertinimo klaidą kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
38. Kolegija konstatuoja, jog įvertinus įrodymų visumą yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad 3 kambarių, 76,93 kv. m butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. S.. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Ieškovės R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 2577- 897/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės R. S. ieškinį pilna apimtimi ir nustatyti, kad 3 kambarių, 76,93 kv. m butas, adresu (-), unikalus Nr. (-), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)