Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajai D. V. (dalyje posėdžių), vertėjai J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, turi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš dalies ir parodė, jog jam blogai su atmintimi, neprisimena. Viskas parašyta. Nieko neprisimena, buvo girtas, išgėręs didelę stiklinę degtinės. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, kadangi neatsimena - b.l. 113, parodė, jog sudavė nukentėjusiajai koja į kelį. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai koja į kelį. Nukentėjusiajai į krūtinę nemušė. Kai sudavė į kelį, močiutė nenukrito. Brolis buvo ir matė įvykį. Neėmė močiutės už kaklo. Sutinka gydytis (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. parodė, jog savo kaltės nepripažįsta. Įtarimą gavo, įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas. Sutinka būti apklausiamas ir atsakyti į jam pateikiamus klausimus. Lietuvių kalbą supranta, bet parodymus duos (duomenys neskelbtini) kalba, nes jam sunku kalbėti lietuviškai. Gyvena (duomenys neskelbtini) su savo senele D. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir mama L. K. Mama tai gyvena su jais, tai lankosi pas sugyventinį, kur ji išvažiuoja jis nežino. Šiuo metu jis niekur nedirba, turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, yra darbingas (duomenys neskelbtini) proc., pažymėjimas jam išduotas dėl (duomenys neskelbtini), gauna pašalpą. Jis vaistus geria tada, kai jaučiasi prastai, jis pastoviai eina į polikliniką pas (duomenys neskelbtini). Dėl jam įteikto pranešimo apie įtariamą nori pasakyti, kad 2023-04-21 neprisimena kokiu metu jis susipyko su savo senele D. V., dėl to, jog jis buvo išgėręs. Jis išgėrė 100 ml degtinės. Dėl to, kad močiutė ant jo nešauktų, jis dešine ranka ją pastūmė, tačiau ji niekur neatsitrenkė. Nori paminėti, kad senelės nemušė. Bute buvo jo brolis M. K., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Nori paminėti, kad M. jo nemušė ir nestumdė, taip pat jis nemušė ir nestumdė senelės. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę, jis jiems nesakė, jog turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. Nori paminėti, kad jis turi tėtį, tačiau su juo nebedrauja, šis pastoviai geria, kiek jis žino, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to pas jį gyventi nenorėtų. Bendrauja ir su savo draugais, tačiau pas juos apsistoti negalės. Jis gauna pašalpą, savo pinigus duoda mamai ir ji kartu su juo perka maistą. Jo mama irgi turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) lygio, išduotas pažymėjimas dėl (duomenys neskelbtini). Už butą moka senelė, ji atsisako imti iš jo pinigus, nors jis ir nori juos duoti (b.l. 113).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. V. parodė, jog tąkart atvyko vyriausias anūkas į svečius, ji buvo virtuvėje. J. atėjo iš kambario ir gal pavydėjo, kad ji kalbėjosi, todėl ir paėmė jai už gerklės, galbūt, kad ji nutiltų ir nekalbėtų. M. pasakė, kad jis nueitų. Pas juos trys kambariai, ji išėjo į savo kambarį, bet kaltinamasis beldėsi, kad atidarytų ir M. užėjo. Jis užėjo pas ją, pasakė apsiraminti. Jis tampė už durų ir nenusiramino. Tada atvyko policija. Kai atvyko policijos pareigūnai, atidarė duris. Dėl to ar keliu jai spyrė į krūtinę, galbūt ji nepajuto, aš buvo susinervinusi. Jam negalima vartoti svaigalų, ji mano, kad anūkas suvoks, nes jam negalima vartoti alkoholio. J. spyrė jai į koją, daugiau nieko tokio nebuvo. Gal jis pagalvojo, kad blogai elgiasi. Vyresnysis anūkas visą laiką buvo šalia. Jis kartu negyvena, bet atvyksta. Kai paėmė už gerklės ar skaudėjo, momentinis skausmas buvo. B. M. ir toliau neprasitęsė niekas. Ar juto ji skausmą ar ne - ji šiek tiek išsigando. Stipraus skausmo nebuvo, bet buvo išgąstis. Dėl to, kad kai sutrenkė į koją ar skaudėjo - ir skauda, ir pajunta skausmą, tuo metu kai sudavė šiek tiek skausmo buvo. Ji nuėjo į kambarį, atsisėdo, pradėjo apsiraminti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. parodė D. V. yra jo močiutė. 2023-04-21 apie 18:00 val. grįžo namo. Namuose jau buvo močiutė ir J., mamos namuose nebuvo. Matė, kad J. buvo neblaivus, tačiau kur vartojo alkoholį, nežino. J. buvo agresyviai nusiteikęs, neadekvatus. Reiškė kažkokias pretenzijas močiutei, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tačiau dėl ko tiksliai buvo reiškiamos pretenzijos, nesuprato. Jis bendravo su močiute svečių kambaryje, kuomet pamatė, kad J. priėjo prie močiutės, kuri stovėjo vidury kambario, suėmė jai dešine ranka už kaklo ir užsimojo su dešiniu keliu spirti į krūtinės sritį ir vieną kartą jai įspyrė. Jis tą pamatęs, iš karto priėjo prie J., pasakė, kad šis elgiasi nemandagiai. Matė, kad J. buvo agresyviai nusiteikęs ir jo žodžiai jo nenuramins, tad jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, jie nuvėdė J. į automobilį ir grįžę su močiute užpildė dokumentus. Ar pas močiutę ant kūno buvo kažkokių paraudimų ar kraujosruvų, nežino. Močiutė po įvykio buvo labai susijaudinusi, buvo pakilęs spaudimas, tačiau greitosios pagalbos nekvietė. J. močiutės atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. Yra smurtavęs ir mamos atžvilgiu. Tačiau visada prie jų pradeda kabinėtis tik tuomet, kai pavartoja alkoholio. J. būdamas neblaivus pradeda galvoti, kad jo gyvenimas negeras, dėl ko pradeda priekaištauti močiutei arba mamai. Alkoholiu jis nepiknaudžiauja, tačiau, kai išgeria vieną kartą per mėnesį, visada močiutė arba mama nuo to kenčia. J. niekada prieš jį rankos nekėlė. Močiutė su mama vis gaili J., vis tikisi, kad šis pasitaisys, kad gal nebegers ir nebereikš pretenzijų ir jos visuomet jam atleidžia. J. nuo vaikystės turi (duomenys neskelbtini). Mano, kad jam reikia priverstinio gydymo nuo (duomenys neskelbtini), nes kitaip situacija nesikeis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. parodė, jog tąkart gavo iškvietimą vykti į butą, kur nutiko smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėjas M. K. Pastarasis paaiškino, kad jo brolis J. K. smurtavo prieš močiutę D. V. Bendraujant su D. V., pastaroji paaiškino, kad jos anūkas buvo neblaivus, kuomet jiems konfliktuojant, pastarasis suėmė kaire ranka jai už kaklo, tai pamatęs kitas anūkas M. K., savo brolį atitraukė nuo močiutės. Po šio veiksmo J. dar labiau suagresyvėjo ir vėl močiutę sugriebė dviem rankomis ir su dešiniu keliu trenkė močiutei į krūtinės sritį. Dėl šių J. veiksmų močiutė pajuto fizinį smurtą. Moteris dėl savo garbaus amžiaus ir susijaudinimo iš pradžių sunkiai paaiškino situaciją, tačiau po to aprimus, papasakojo išsamiau kaip viskas vyko. Kiek pamena, akivaizdžių sužalojimų, smurto žymių ant moters kūno matyti nebuvo. Moteris GMP medikų pagalbos atsisakė.

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame matyti, kad 2023-04-21 18:48:18 val. iš elefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) pranešama, kad J. K. muša savo močiutę. Skambinantysis prisistato M. K. (b.l. 36).

Iš 2023-04-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėja D. V. parodė, kad 2023-04-21 jos bute (duomenys neskelbtini), apie 18 val. 35 min. įvyko konfliktas su anūku J. K., kurio metu jis kaire ranka jai suėmė už kaklo, tuomet J. nuo jos nustūmė bute taip pat buvęs kitas anūkas M. K. Kuomet M. K. atsitraukė, J. K. vėl priėjo prie jos ir sugriebė ją dviem rankomis bei su dešiniu keliu trankė jai į krūtinės sritį, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą. Prašp policijos pradėti ikiteisminį tyrimą. J. K. gyvena kartu su ja jos bute. J. pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti, tačiau staiga pasidarė agresyvus ir kaire ranka jai suėmė už kaklo bei pradėjo ją stumti link sienos, ko pasekoje pajuto stiprų fizinį skausmą kaklo srityje. Bute taip buvo atvažiavęs jos aplankyti kitas anūkas M. K., kuris pamatęs jų konfliktą, atskyrė ją nuo J. K. T. M. kažką pasakė J. ir šis pribėgęs prie jos, dviem rankomis sugriebė ją ir dešiniu keliu du kartus trenkė jai į krūtinės sritį, ko pasekoje taip pat pajuto fizinį skausmą. Medicininės pagalbos nereikėjo, greitosios pagalbos nekvietė. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Nagrinėjamu atveju inkriminuota, jog kaltinamasis J. K. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. V.fizinį skausmą. Tą iš iš dalies patvirtina jo paties parodymai, nors jis kaltę iš dalies neigė, tačiau pripažino, kad tąkart buvo neblaivus ir nieko neprisiminė, jog viską matė brolis. Nukentėjusioji D. V. patvirtino, jog J. K. buvo sugriebęs jai u\ kaklo ir stūmė keliu spyręs į krūtinę. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino aiškūs ir nuoseklūs liudytojo M. K. parodymai. Liudytojas M. K. aiškiai nurodė, kaip matė, kaip J. K. buvo sugriebęs močiutę už kaklo ir kaip ją stumdamas spyrė į krūtinę. Tą patvirtino ir apklaustas liudytojas M. K., taip pat apžiūros protokolo duomenys patvirtina nustatytas aplinkybes.

Taigi, kaltinamojo J. K. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios D. V. parodymai, pareiškimo duomenys, liudytojų M. K., M. K. parodymai, apžiūros protokolo duomenys. Visa įrodymų grandinė nuosekli, išdėstytos fktinės aplinkybės sutampa.

Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Teismų praktikoje pripažinta, jog jeigu nustatoma, jog asmuo sudavė smūgius ir taip nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai reiškia BK 140 straipsnyje nurodytų padarinių – nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Nustatyta, jog kaltinamasis J. K. panaudojo smurtą D. V. atžvilgiu, jis veikė tiesiogine tyčia J močiutę sugriebdamas už kaklo ir ją pastumiant spirdamas į krūtinę, jai sukėlė fizinį skausmą. D. V., kaip minėta, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Tą ji patvirtino apklausos metu.

Kaltinamasis J. K. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių tweismas nenustato. Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkina neblaivumas veikso padarymo metu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, pavojingumą, pasekmes, padaryta nesunki, smurtinė, tyčinė nusikalstama veika. Smurtauta prieš šeimso narį – močiutę, kuri brandaus amžiaus. Nusikalstama veika baigta – nukentėjusjaia smurtaujant sukeltas fizinis skausmas. Veika priskiriama pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnį nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai.

Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo J. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi, turi (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvakra (b.l. 96), neteistas, duomenų apie tai, kad būtų registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre teismui nepateikta. (Duomenys neskelbtini) (b.l. 79). 2023-07-12 Valstybinės (duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi J. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirti (duomenys neskelbtini) netikslinga (b.l. 86).

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės laikotarpiu kaltinamąjį įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su šiuo įpareigojimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, skatins jį kontroliuojamam probacijos tarnybos būti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.

V. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

2023-04-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo D. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini) nuo 2023-04-23 iki 2023-06-23. (b.l. 116-118). 2023-06-22 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi skyrium nuo D. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas nuo 2023-06-23 iki 2023-08-23. (b.l. 124-126). 2023-08-22 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi skyrium nuo D. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas nuo 2023-08-23 iki 2023-09-23. (b.l. 135-138), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-21 nutartimi įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. V. pratęstas iki 2023-12-23. Suėjus šiam terminui, kardomoji priemonė naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš J. K. valstybės naudai priteistinos 321,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu kitų gynėjų suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš to seka, kad teismas gali iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam J. K. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes jis nemoka lietuvių kalbos. J. K. pagal „Sodros“ duomenis oficialiai nedirba, turi (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo turtą ir pajamas nėra. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad J. K. materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti J. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams: įpareigojant kaltinamąjį J. K. gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki 2023-12-23, suėjus šiam terminui, kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl būtinojo advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. K. atmesti.

Išaiškinti, kad: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.