Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Nijolės Žimkienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S., jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį V. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. 00679827) perduoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje A. S. įpareigotinas per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ši baudžiamojo poveikio priemonė neįrašyta, vadinasi, ji A. S. nepaskirta. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, tačiau skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant posėdyje apeliacine tvarka neprašė, o A. S. atsiliepime tik mano, jog jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, todėl A. S. padėtis negali būti bloginama ir byla nagrinėjama tik prokuroro pateikto apeliacinio skundo ribose, patikrinant bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismu, jog konfiskavimas kelių transporto priemonės, nors ir laikomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymo priemone ir atitinkančios turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nėra privalomas, juo labiau, tuo atveju, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

8. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustumas išnykęs, gailisi ir padarė išvadas dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba, vedęs, augina du mažamečius vaikus. Tačiau dėl to A. S. pritaikytas pakankamai švelnus apribojimas, vertinant BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės kontekste. A. S., padariusiam tyčinį nesunkų nusikaltimą, ne tik netaikyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nurodyta bausmė, bet ir nustatytas tik draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę terminas 1 metams (pagal BK 68 straipsnio 2 dalį – nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Nors, kaip minėta, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas sprendė, kad yra tikslinga A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, kurio terminą taip pat nustatė minimalų (20 val. per 5 mėnesius (pagal BK 70 straipsnio 1 dalį – nuo 20 iki 100 valandų) ir pats A. S. savo atsiliepime mano, jog jam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ši baudžiamojo poveikio priemonė neįrašyta, vadinasi, ji nėra skirta, todėl negalima laikyti, kad A. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Iš esmės tų pačių A. S. charakterizuojančių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas netaikė transporto priemonės konfiskavimo, bylos aplinkybes vertindamas vienpusiškai, iš esmės paisydamas tik kaltininko interesų.

10. Taigi, A. S. realiai jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatyrė – kaip anksčiau minėta, jam nebuvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, jis neturi teistumo. Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei atsižvelgiant į minėtos paskirtos vienos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas yra tikslinga ir deranti priemonė (BK 67 straipsnio 6 dalis). Vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, o šiuo atveju A. S. nustatytas neblaivumas – 1,59 promilės, kuris 0,09 promile viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, jis, būdamas neblaivus, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, transporto priemonę vairavo judrioje sankryžoje (duomenys neskelbtini), darbo dienos ryte (7.20 val.,) kai eismas yra intensyvus, tokiu būdu keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Akivaizdu, jog atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius itin pavojingą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskyrus tik minimalią minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, neabejotinai būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

11. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina už padarytą teisės pažeidimą. Nors A. S. nurodė, jog jis neturės lėšų kitai transporto priemonei įsigyti, o automobilis jam reikalingas kaip susisiekimo priemonė – mažamečius vaikus nuvežti į mokyklą, polikliniką, pačiam nuvažiuoti į darbo objektus, ir nors A. S. šeima gyvena Vilniaus r., bet veikia viešojo susisiekimo sistema, teikiamos pavėžėjimo paslaugos, tad pasiekti reikiamas vietas pažeidėjas turės galimybę ir kitu būdu, o ne tik pačiam vairuojant nuosavą automobilį. Akivaizdu, jog A. S. finansines bei šeimos problemas, kilusias tik dėl savo paties kaltės, privalės spręsti kitais būdais nei ketino iki nusikalstamos veikos padarymo, be to šios aplinkybės jam buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimo įvykdymo. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. S. ar jo šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Pažymėtina, kad šeimos buities apsunkinimas yra dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos natūraliai atsirandantis veiksnys ir šiuo atveju negali būti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti netaikyti turto konfiskavimo. A. S., žinodamas, kad jam automobilis labai svarbus šeimos poreikių tenkinimui, kad tai yra transporto priemonė, be kurios jis ar jo sesuo (apelianto teigimu naudojosi šiuo automobiliu) negalės nuvežti vaikų į polikliniką, pasiekti darbovietės, vis tiek vairavo jį, būdamas neblaivus, todėl aiškiai prisiėmė riziką dėl turto praradimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog konfiskuotino automobilio vertė (2 110 Eur su PVM) nėra tokia didelė, kad konfiskavus šį automobilį, dirbantis apeliantas patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius, tuo labiau, kai jam neskirta ir turtinio pobūdžio poveikį turinti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. nepagrįstai atsiliepime teigia, kad transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.). Todėl automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. S., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal teismų praktiką dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kaip minėta pirmiau, jog pats baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) numato galimybę net ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tuo atveju, jei asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą per teismo nustatytą laidavimo terminą, privaloma spręsti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Būtent baudžiamojo poveikio priemonių taikymas turėtų padėti užtikrinti laidavimu siekiamus tikslus. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus A. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. prevenciniais ir auklėjamojo pobūdžio tikslais būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę.

14. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas – BK 67 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo. Dėl šių aplinkybių prokuroro skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.