Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turi du mažamečius vaikus, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2019 m. kovo 5 d., apie 7.20 val., Vilniuje, Lydos pl. - Salininkų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,59 promilės etilo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 4 d., 19 val. netikėtai atvažiavo giminaičiai iš Baltarusijos, išsiskirstė maždaug apie 22 val. Su giminaičiais gėrė stiprius alkoholinius gėrimus (brendį). 2019 m. kovo 5 d. jam reikėjo važiuoti į Santariškių klinikas, į gydymosi procedūras. Kai atsikėlė, jam atrodė, kad jaučiasi gerai, neįvertino savo sveikatos ir važiavo. Sesers, galimos laiduotojos, tame susitikime nebuvo. Visada gerbė seserį, nes ji labai tvarkingai vedė savo gyvenimo būdą. Visada daug su ja bendravo, o dabar bendrauja dar daugiau. Sesuo jam pataria, palaiko. Ji gyvena netoliese, todėl galės labiau jį kontroliuoti. Dėl šio įvykio jaučia gėdą ir atsakomybę prieš vaikus ir šeimą. Šiuo metu yra atsisakęs vartoti alkoholį, nuvažiavo į kursus apie alkoholio žalą. Papildomai nurodė, kad praeityje yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, bauda buvo sumokėta. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir nekonfiskuoti automobilio. Paaiškino, kad tai vienintelis jų šeimos automobilis. Abu jo vaikai yra registruoti poliklinikoje Vilniuje, jam bus sudėtinga ten juos vežioti. Jo žmona teisės vairuoti neturi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. S. iš esmės davė analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2019 m. kovo 4 d., vakare, apie 19 val. namuose išgėrė apie 350 g. brendžio iki 22 val. 2019 m. kovo 5 d., apie 7.20 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į procedūras į Santariškių ligoninę. Važiuojant Lydos plentu jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu jam nustatė 1,72 promilių girtumą. Jį nuvežė į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi, tikrai nesitikėjo, kad gali būti tokios promilės, nes alkoholį vartojo vakare (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 5 d., 07:20:53 val. A. S. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 34). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 33).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 37). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, alkoholio kiekis kraujyje nežymiai viršijo administracinės atsakomybės ribą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, išgyvena, jaučia gėdą prieš šeimos narius. A. S. teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos, nurodė, kad atsisakė alkoholio vartojimo, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (teismui pateikta tai patvirtinanti pažyma). Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyveno teisme patvirtino ir jo sesuo V. D.. A. S. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. A. S. praeityje yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą (b. l. 38), tačiau baustas pakankamai seniai (maždaug prieš 4 metus), paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja, daugiau administracine tvarka nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nei vėliau baustas nebuvo, kas neleidžia teigti, jog A. S. sistemingai pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. A. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas neutraliai, bendradarbių apibūdinamas kaip atsakingas, darbštus darbuotojas, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 66). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje A. S. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers V. D. prašymas perduoti A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D., neteista (b. l. 95), administracine tvarka bausta nebuvo (b. l. 96), dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti, sąžininga, pareiginga darbuotoja (b. l. 77). Teisiamojo posėdžio metu V. D. nurodė, kad brolio poelgį vertina neigiamai, dėl tokio poelgio su broliu buvo griežtas pokalbis, barė brolį, kalbėjo apie tokio jo poelgio pasekmes. Tiek kaltinamasis, tiek ir juo sesuo V. D. parodė, kad dažnai bendrauja, gyvena šalia, turi panašaus amžiaus vaikus, A. S. ir jo sesers santykiai yra grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Aplinkybę, kad kaltinamasis pasitiki seserimi, jai pasipasakoja, patvirtina ir tai, kad po įvykio A. S. paskambino seseriai V. D., papasakojo, kas atsitiko. Padaręs išvadas ir pasikalbėjęs su ja A. S. užsirašė ir išklausė kursus apie alkoholio žalą sveikatai. Teismas, įvertinęs V. D. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su broliu, asmenines savybes, sprendžia, kad V. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą savo broliui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. D. atsakomybei. Įvertinus tai, kad laiduotoja prašančios būti V. D. pajamos nėra didelės, ji augina du mažamečius vaikus, taip pat turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, ką patvirtina teismui pateikti dokumentai, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos V. D. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad jam yra tikslinga nustatyti prokuroro prašomą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi mažamečių vaikų, A. S. įpareigotinas per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija). Šiuo atveju A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje A. S. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už KET pažeidimą (nuobauda negalioja), dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam – 1 metų laikotarpiui. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe arba pasirūpinti šeimos nariais, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti šios poveikio priemonės. Nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad turi mažamečių vaikų, kuriais reikia rūpintis, vežioti į gydymo įstaigas, A. S. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau bet kuriuo atveju jos nesudaro pagrindo visiškai netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „OPEL Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam A. S.. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų formuojamą praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, 2K-218-648/2018, 2K-114-1073/2018).

Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018). Byloje nustatyta, kad A. S. yra neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai, paskirta nuobauda negalioja, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, išgyveno dėl įvykio, jam buvo gėda prieš artimus žmones, jis padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dirba, drausminių nuobaudų neturi, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į gydymo įstaigą (čia pažymėtina, kad kaltinamasis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o gydymosi įstaiga yra Vilniaus mieste), nurodė, kad automobilis vienintelis jų šeimos turtas, nors žmona neturi teisių vairuoti, tačiau jam galėtų padėti kiti pažįstami asmenys ir jo automobiliu nuvežti vaikus iki gydymosi įstaigos. Atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl automobilio „OPEL Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „OPEL Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), taikytinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 30, 31) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį V. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „OPEL Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. D., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.