Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei „ICA Real Estate“ ir užsienio įmonei Cherster Services LLP dėl nusikalstama veika nepagrįstai įgyto turto priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovų vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai faktai, patvirtinantys, kad atsakovas R. S. nusikalstamu būdu (sukčiaudamas) iš ieškovų pagal paskolos sutartį įgijo pinigines lėšas, kurias pervedė į atsakovės UAB „ICA Real Estate“ sąskaitą. Siekiant nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas, už jų dalį atsakovės UAB „ICA Real Estate“ vardu buvo nupirktas nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o vėliau šis butas pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas užsienyje registruotai įmonei Cherster Services LLP.

5. Atsakovių UAB „ICA Real Estate“ ir Cherster Services LLP bei trečiojo asmens notarės D. J. vardu atsiliepimai į ieškinį nebuvo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo teisinio instituto

18. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti jiems nuosavybes teise lygiomis dalimis butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 straipsnis). Šios teismo išvados apeliantas (atsakovas) R. S. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, tik teigia, kad baudžiamojoje byloje reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai.

19. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje buvo konstatuota, jog nuteistojo R. S. valdoma UAB „ICA Real Estate“ patalpų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įsigijimą finansavo iš nukentėjusiųjų V. K. ir V. G. nusikalstamu būdu gautomis lėšomis, o šio turto pardavimą Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei Cherster Services LLP taip pat organizavo nuteistasis R. S., pasitelkdamas jo nusikalstamų ketinimų nežinojusius kitus asmenis (apklausti liudytojais baudžiamojoje byloje) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti ginčo butą ieškovų dalinės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

22. Teismų praktikoje yra nustatytos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatyta, ar atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais teisių gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus minėtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. bent vienos iš sąlygų neegzistavimas eliminuoja galimybę taikyti šį civilinės teisės institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

24. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo buto įsigijimas yra nusikalstamos veikos vykdymo rezultatas, t. y. ginčo buto pirkimui buvo panaudotos iš ieškovų neteisėtu būdu gautos lėšos. Dėl nusikalstamos veikos asmenų patirti turtiniai praradimai paprastai yra ginami pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Toks ieškinys gali būti pareiškiamas tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis), tiek atskiroje civilinėje byloje CPK numatyta tvarka. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis ieškovai nepareiškė ieškinio dėl žalos, padarytos nustatytais nusikalstamais atsakovo R. S. veiksmais, atlyginimo nei baudžiamajame, nei civiliniame bylų procesuose, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia ieškovų galimybės savo teises ginti pareiškiant reikalavimus dėl jiems padarytos žalos atlyginimo.

25. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo butas buvo perleistas atsakovei UAB „ICA Real Estate“, o 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butas perleistas įmonei Cherster Services LLP (el. b. t. I, l. 175-179). Vadinasi, ginčo daikto (buto su rūsiu) nuosavybės teisinio režimo (buto savininko) pasikeitimą lėmė sudarymas atitinkamų sandorių (nors teisės normų laikymosi požiūriu šie sandoriai ir yra ydingi, nes baudžiamojo proceso tvarka nustatyta, kad jų sudarymu siekta nuslėpti bei įteisinti nusikalstama veika įgytas lėšas), todėl ginčo teisiniams santykiams gali būti taikomos sandorių sudarymą ir jų galiojimą ar negaliojimą reguliuojančios teisės normos.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 24 ir 25 punktuose, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, jog ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas dėl savo subsidiarumo negali būti taikomas.

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrasis teisingumo principas reikalauja, jog nagrinėdamas ieškinyje pareikštus reikalavimus, teismas turi nustatyti dėl nusikalstamos veikos ieškovų prarasto turto tikslų dydį. Tuo atveju, jei ieškovų reikalavimai gali būti tenkinami, teismas turėtų įvertinti ieškovams priteistinos piniginės ar kitokio turtinio pobūdžio kompensacijos dydžio (vertės) atitiktį ieškovų faktiškai patirtiems turtiniams praradimams, t. y. dėl nusikalstamos veikos patyrusiems turtinius praradimus asmenims turi būti atlyginta ne mažesne ir ne didesne už patirtus praradimus verte. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas tokios ieškovų faktinių turtinių praradimų dydžio analizės neatliko.

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu teismo iniciatyva

28. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norminė taisyklė, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

29. Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė UAB „ICA Real Estate“ perleido, o įmonė Cherster Services LLP įgijo ginčo butą, buvo fiktyvus sandoris, sudarytas siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Nors pirmosios instancijos teismas pasisakė apie šio sandorio fiktyvumą (tariamumą), jo sudarymą tik dėl akių, įgyvendinant viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą), tačiau savo iniciatyva neįvertino, ar tas sandoris yra niekinis ir netaikė tokio sandorio negaliojimo pasekmių.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą).

31. Civilinis procesas grindžiamas šalių dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principais, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs šiuo principo taikymo išimtis – situacijas, kai teismas turi būti aktyvus ir veikti savo iniciatyva, net kai šalys nėra pareiškusios atitinkamų reikalavimų. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Tai reiškia, kad teismo nesaisto šalių nuomonė ir pareikšti reikalavimai, šalis procese gali būti nepareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismas dėl akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto taiko niekinio sandorio teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

32. Nagrinėjamo ginčo atveju teisiškai reikšminga tai, kad baudžiamojo proceso tvarka yra konstatuota, jog buto su rūsiu, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įgijimas atsakovės „ICA Real Estate“, o vėliau įmonės Cherster Services LLP nuosavybės teise yra nusikalstamos veikos vykdymo rezultatas (įsigyjant šį daiktą buvo panaudotos iš nukentėjusiųjų asmenų nusikalstamu būdu įgytos lėšos). Kaip jau minėta šioje nutartyje (nutarties 7 ir 8 punktai), pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinius faktus, įskaitant ir tą aplinkybę, kad ginčo buto perleidimo ir įgijimo sandoriai laikytini fiktyviais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, sandoriai, sudaryti siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą (šiuo atveju – pinigines lėšas), neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl civilinės teisės požiūriu turi būti vertinami pagal atitinkamus niekinius sandorius kvalifikuojančius požymius.

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydamas aplinkybes dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorių fiktyvumo, turėjo savo iniciatyva spręsti, ar sandoriai (ar kuris iš jų) yra niekiniai, teisiškai kvalifikuoti, kokiai niekinių sandorių rūšiai tokie jie priskirtini, bei taikyti atitinkamas negaliojančio sandorio teisines pasekmes.

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų

34. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad vienas iš ieškinyje ir apskųstame teismo sprendime nurodytų atsakovų – užsienio įmonė Cherster Services LLP – neegzistuoja, nes šis juridinis asmuo buvo likviduotas dar iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo.

35. CPK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje įsteigtas juridinis asmuo Cherster Services LLP buvo likviduotas ir išregistruotas 2015 m. gegužės 19 d. (el. b. t. II, l. 37-57).

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020, 25 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vadinasi, paaiškėjus, kad juridinis asmuo – įmonė Cherster Services LLP yra pasibaigęs, teismas turėjo vertinti dėl šio asmens procesinių teisių perėmimo bei spręsti, ar yra bylos nutraukimo Cherster Services LLP atžvilgiu teisinis pagrindas.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas R. S. išdėstė poziciją, kad įmonės Cherster Services LLP, kaip ginčo buto savininkės, turtinių teisių perėmėja yra Jungtinė Karalystė, kuri turėtų būti tinkama atsakove šioje byloje. Su tokia atsakovo (apelianto) pozicija nėra pagrindo sutikti.

38. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliantas Jungtinės Karalystės, kaip Cherster Services LLP turtinių teisių perėmėjos, galimą įtraukimą į bylą grindžia tuo, kad pagal Jungtinės Karalystės įstatymus Jungtinė Karalystė kaip valstybė (Jungtinės Karalystės Karūna), likvidavus įmonę Cherster Services LLP, galimai įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 nustatytos išimtinės jurisdikcijos taisyklės – reglamento 24 straipsnyje nurodoma, kad turto buvimo vietos valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma. Pagal CK 1.10 straipsnį civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjant šią bylą nenustatyta, kad egzistuotų tarptautinė sutartis ar Lietuvos Respublikos įstatymas, suteikiantys galimybę įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, reguliuojančius Jungtinėje Karalystėje registruotų juridinių asmenų pasibaigimą. CK 4.47 straipsnyje reglamentuoti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai taip pat nenumato tokio nuosavybės įgijimo pagrindo, kad užsienio juridinio asmens pasibaigimo atveju Lietuvos Respublikoje esantis šiam juridiniam asmeniui priklausęs nekilnojamasis daiktas pereina užsienio valstybei, kurioje buvo registruotas tas pasibaigęs juridinis asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti Jungtinės Karalystės suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl Jungtinė Karalystė neturi būti įtraukiama byloje dalyvaujančiu asmeniu.

39. Kita vertus, turint omenyje tai, kad vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų gali būti atvejis, kai nuspręsta dėl neįtrauktų joje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių bei pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), įvertinant tokias aplinkybes, kad: 1) esant niekiniam sandoriui ne visais atvejais taikoma restitucija tokio sandorio šalių atžvilgiu; 2) Nekilnojamojo turto registre ginčo buto nuosavybė įregistruota nebeegzistuojančio asmens vardu; 3) ginčo nekilnojamasis daiktas (butas) yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; – pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo apsvarstyti galimą Lietuvos Respublikos teisinį suinteresuotumą dėl byloje nagrinėjamo ginčo ir spręsti dėl poreikio įtraukti Lietuvos Respubliką į bylą procese dalyvaujančiu asmeniu.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams netinkamai taikė neteisėto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normas (nutarties 26 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime įvertindamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorių akivaizdų fiktyvumą, savo iniciatyva netaikė teisės normų dėl niekinių sandorių fakto, taip pat nesprendė dėl tokių sandorių teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu turėjęs duomenų, kad užsienio valstybėje įsteigta įmonė Cherster Services LLP yra pasibaigęs ir neturintis civilinio procesinio subjektiškumo asmuo, nesprendė dėl galimybės tęsti (ar poreikio nutraukti) bylą šio atsakovu ieškinyje įvardinto asmens atžvilgiu. Byloje nebuvo svarstyta ir spręsta dėl Lietuvos Respublikos galimo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir tikimybės, jog gali būti nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ar pareigų (aplinkybė dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įregistravimo asmeniui, kuris yra pasibaigęs ir kurio turtinės teisės nėra perimtos). Šių pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ir neįvertintų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjama tokiais aspektais beveik visa apimtimi.

41. Remdamasi šioje nutartyje pateiktais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog nagrinėdamas ginčą teismas neatskleidė bylos esmės, todėl jos procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme esminiais fakto ir teisės aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neteisėtai ribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.

42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta nutarties 41 punkte, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti šios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Nusprendus dėl pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylą išnagrinėjus pakartotinai.

Dėl prašymo skirti baudą

44. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui (apeliantui) R. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

45. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

46. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Iš atsakovo R. S. paduoto apeliacinio skundo turinio negalima daryti išvados, kad atsakovas teisine galimybe į apeliaciją akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį, siekdamas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudos net ir tais atvejais, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui (apeliantui) R. S. netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Netenkinti ieškovų V. G. ir V. K. prašymo dėl baudos atsakovui R. S. paskyrimo.