- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1527-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09911-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.1.10.4Procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas įpareigoti antstolį Z. Z. grąžinti pareiškėjui likusią išieškotų pinigų sumą. Nurodė, kad antstolis Z. Z. vykdė išieškojimą iš pareiškėjo piniginių lėšų bei sumokėjęs visas išlaidas ir skolas, antstolis negrąžino likusių 191,88 Eur sumos. Teigė, jog 2017-07-04 padavė skundą antstoliui Z. Z. dėl galimai neteisėtų veiksmų. Antstolis skundo nenagrinėjo, nepriėmė patvarkymo, o tik atsiuntė pranešimą, kuriame informavo, jog vykdomoji byla užbaigta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, jog pareiškėjas 2017-07-04 skundu skundė 2017‑05‑24 antstolio pažymą apie vykdymo eigą, kuri yra informacinio pobūdžio ir CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka neskundžiama.Pažymėjo, kad vykdomoji byla Nr. 0014/13/00236 užbaigta 2017-03-14, todėl pareiškėjas dar iki kreipdamasis į antstolį su 2017-07-04 skundu buvo praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, kuriuo antstolio priimti patvarkymai galėjo būti skundžiami CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – įpareigoti antstolį Z. Z. grąžinti likusią 191,88 Eur pinigų sumą. Nurodė, kad teismas nutartyje konstatavo, jog pagal CPK 510 str. 4 d., antstoliui neišnagrinėjus skundo per 5 darbo dienas bei skundo su vykdomąja byla neperdavus teismui, asmuo turi teisę skundą paduoti tiesiogiai apylinkės teismui. Mano, jog tokiu atveju teismas negalėjo atsisakyti priimti skundą.Taip pat nurodė, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 str. nustatytus terminus, antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui. Teigia, jog praleisti terminai neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir nepriėmė patvarkymo dėl pareiškėjo 2017-07-04 skundo. Teigia, jog antstolis apskaičiavo papildomas vykdymo išlaidas, nors jų teisme neprisiteisė. Pažymėjo, jog antstolis nesilaikė CPK 758 str. numatytos tvarkos ir likusių piniginių lėšų, apmokėjus visas išlaidas ir skolas, negrąžino skolininkui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra asmens teisė apskųsti valstybės deleguotas funkcijas atliekančių asmenų priimtus sprendimus. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).CPK 512 str. nustato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, skaičiuojant nurodytą terminą, svarbu nustatyti, kada skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Vertinant pareiškėjo elgesį (kada sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti), būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0014/13/00236, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12995-642 dėl 208,53 Eur išieškojimo iš A. K. išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0014/13/00236 užbaigta 2017-03-14. 2017‑05‑04 antstolis pateikė pareiškėjui A. K. pažymą apie vykdymo eigą Nr. 0014/13/00236, kurioje nurodyta kaip buvo paskirstytos išieškotos piniginės lėšos. Pareiškėjas (skolininkas) A. K. antstoliui 2017-07-04 pateikė skundą, kuriuo pareiškėjas skundė paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Antstolis, atsakydamas į raštą (skundą), informavo, kad skundo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 ir 512 straipsnių tvarka yra negalimas, nes vykdomoji byla Nr. 0014/13/00236 yra užbaigta 2017-03-14.Kaip nurodyta aukščiau, įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, numatė 20 dienų terminą nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, jog jau suėjus 20 dienų terminui, asmuo netenka teisės kreiptis į teismą. Nors įstatymų leidėjas numatė galimybę esant svarbioms priežastims atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 str. 1 d.), tačiau taip pat numatė ir galutinį terminą, po kurio jokie apskundimo veiksmai yra negalimi. Tam, kad būtų užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisėti lūkesčiai ir teisinių santykių, susiformavusių teismo sprendimo pagrindu, stabilumas, įstatymų leidėjas įtvirtina teisės doktrinoje vadinamus naikinamuosius terminus, kuriems suėjus asmens teisė atlikti procesinį veiksmą pasibaigia ir ši teisė negali būti suteikiama. Pasibaigus naikinamajam procesiniam terminui, teisė atlikti tam tikrą procesinį veiksmą išnyksta nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių svarbos. Pažymėtina, jog vykdomoji byla Nr. 0014/13/00236 užbaigta 2017-03-14, pareiškėjas į antstolį dėl patvarkymo, kuriuo paskaičiuotos vykdymo išlaidos kreipėsi tik 2017-07-04. Atsižvelgiant į šios nutarties 15 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, jog naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti yra 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas praleido nustatytą naikinamąjį terminą apskųsti antstolio Z. Z. veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje analogiškose bylose, išaiškinta, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas (pareiškėjas) nebuvo pakankamai rūpestingas, nepasidomėjo vykdymo eiga, todėl ir praleido terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas kreipdamasis tiek į antstolį Z. Z., tiek į teismą dėl antstolio veiksmų, neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytų terminų savo teisėms apginti, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino procesines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat nurodė, jog kad antstolis nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir nepriėmė patvarkymo dėl pareiškėjo 2017-07-04 skundo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismas motyvais, jog pareiškėjas 2017-07-04 skundu skundė 2017-05-24 antstolio pažymą apie vykdymo eigą, kuri yra informacinio pobūdžio ir CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka neskundžiama.Pažymėtina, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.