- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-43414-862/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27255-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, D. F., I. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, D. F. ir I. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis (dukros I. B. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) sūnus). A. S. turėjo du vaikus, t. y. D. F., gimusią (duomenys neskelbtini), ir I. B., gimusią (duomenys neskelbtini). A. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. A. S. kartu su sutuoktine A. S. 1992-04-14 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 7-1848 įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas viešajame registre įregistruotas A. S. vardu. A. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas (įskaitant santuokoje įgytą butą) padalintas nebuvo. A. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure sudarė oficialų testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, ji paliko pareiškėjui. Šio testamento sudarymo faktas įregistruotas Testamentų registre. Pareiškėjas paaiškino, kad apie A. S. sudarytą testamentą žinojo. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o A. S. – (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų pareiškėjas apsigyveno savo senelių A. S. ir A. S. bute, nes pareiškėjo ir jo senelių santykiai buvo itin artimi, giminiški, pareiškėjas nuolat jais rūpinosi, padėdavo jiems buityje. Pastarieji bendrai buvo nutarę, jog butas po jų mirties atiteks pareiškėjui. A. S. atskiro testamento nesudarė, nes butas buvo įregistruotas tik A. S. vardu. Dar iki A. S. ir A. S. mirties pareiškėjas, gyvendamas bute, šiuo butu naudojosi kaip savu, užsakinėjo ir mokėjo už buto komunalines paslaugas, internetą. Po A. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas ir toliau gyveno bei šeimininkavo bute. Pareiškėjas aktyviais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti visą esamą turtą, likusį po A. S. mirties. Pareiškėjui po A. S. mirties liko visi jo daiktai, įgyti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika bei asmeniniai daiktai. Pareiškėjas dalį A. S. visai sudėvėtų daiktų, drabužių, avalynės išmetė, o kitus daiktus, kuriuos įmanoma toliau naudoti buityje, pasiliko sau ir toliau jais naudojosi. Pareiškėjas ir toliau prižiūrėjo butą, nuolatos mokėjo mokesčius susijusius su buto tinkamu išlaikymu, mokėjo už faktiškai suvartotą bute elektros energiją, šildymą, dujas, vandenį, kitus mokesčius. Pareiškėjas pažymi, kad niekas neprieštaravo tam, kad jis po savo senelio mirties priimtų palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, be to, pats pareiškėjas ir visa jo šeima buvo įsitikinę, kad butas ir visas kitas turtas automatiškai atiteko pareiškėjui, kadangi visiems nuo seno buvo žinomas senelių sprendimas (priimtas dar (duomenys neskelbtini) metais) visą turtą po mirties palikti pareiškėjui. A. S. (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo po senelės mirties. Nuvykus pas notarą, pareiškėjas sužinojo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nesikreipė pas notarą po A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) ir nepranešė notarui apie palikimo (½ buto dalies ir kt. turto) priėmimą, jis gali paveldėti tik senelei A. S. priklausiusią buto ½ dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007, dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Byloje esantis (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. S. (buvusi (duomenys neskelbtini)), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros – suinteresuoto asmens I. B. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)). Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje, remiantis gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus – pareiškėjo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra A. S. ir A. S. vaikaitis. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025-08-25 išrašo nustatyta, kad A. S. vardu 1992-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-1848 pagrindu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Bylos duomenimis, A. S. (duomenys neskelbtini) testamentu jai priklausiusių visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kus jis bebūtų, kuris jai priklausė jos mirties dieną, paliko savo vaikaičiui – pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad po A. S. ir A. S. santuokos nutraukimo jų turtas būtų buvęs padalintas. Pareiškėjas paaiškino, kad, A. S. ir A. S., nutraukdami santuoką, turto (įskaitant santuokoje įgytą butą) nepasidalino.
Iš byloje esančios Gyventojų registro 2025-09-24 pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. S. ir A. S. santuokos metu taip pat susilaukė D. F. Notarės Dainoros Jievaitytės 2025-09-24 pažyma patvirtina, kad, (duomenys neskelbtini) mirus A. S., paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nes niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog, (duomenys neskelbtini) mirus A. S., jis kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo po senelės mirties, tačiau, nuvykus pas notarą, pareiškėjas sužinojo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nesikreipė pas notarą po A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) ir nepranešė notarui apie palikimo (½ buto dalies ir kt. turto) priėmimą, jis gali paveldėti tik senelei A. S. priklausiusią buto ½ dalį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo paaiškinus, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų apsigyveno savo senelių A. S. ir A. S. bute, šiuo butu naudojosi ir naudojasi kaip savu: užsako ir moka už komunalines paslaugas, internetą, aktyviais veiksmais valdo visą esamą turtą, likusį po A. S. mirties. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus, kad niekas neprieštaravo tam, kad jis po savo senelio mirties priimtų palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Aplinkybę, kad pareiškėjas gyvena bute, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. AB „Telia Lietuva“ ir pareiškėjo sudaryta sutartis Nr. 34429009 patvirtina, kad pareiškėjas buto adresu užsakė šviesolaidžio interneto paslaugą dar (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta elektroninių mokėjimų ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas už butui tiekiamą elektros energiją, geriamąjį vandenį, teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas, komunalines ir kitas paslaugas nuolat moka mokesčius. Suinteresuoti asmenys nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjų argumentus. ir tiek pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų turinį, tiek jo paties paaiškinimus. Suinteresuoti asmenys, pateikę atsiliepimus į pareiškimą, neprieštarauja jo tenkinimui.
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, pareiškėjas bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, jame liko gyventi tiek po A. S. mirties, tiek po A. S. mirties, rūpinosi ir rūpinasi būstu, o tai reiškia, kad pareiškėjas išreiškė valią priimti po senelio mirties likusį palikimą ir tapti turto savininku.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.