- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 1S-254-626/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-16 nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. V. taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. V. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-22 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį 9 metams laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-19 nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016-01-22 nuosprendį. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta apygardos teismo nustatyta aplinkybė, kad R. V. ir E. K. neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, bei pripažino, kad R. V. ir E. K. neteisėtai gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, jam pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2014-04-28, pabaiga – 2019-10-28. Vieną antrąją paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2017-01-28. Neatliktos bausmės dalis apylinkės teismo nutarties priėmimo metu buvo 4 mėnesiai 16 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019-05-16 nutarimu Nr. 59-96 nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Komisija siūlė nuteistajam R. V. nustatyti baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019-10-28, pradėti dirbti iki 2019-10-28.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartimi nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-16 nutarimas Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V.. Teismas konstatavo, kad yra formalusis paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau, pasak teismo, būtina atsižvelgti ir ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybės, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Teismas atsižvelgė į tai, kad: nuteistasis R. V. anksčiau teistas 6 kartus Lietuvoje ir vieną kartą Ispanijoje; šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal aštuntą nuosprendį; laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka 5 kartą, kas rodo, jog nuteistasis puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau, pasak teismo, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Taip pat atsižvelgė į tai, kad: nusikaltimai sunkėja; šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, kuriuos nuteistasis įvykdė organizuota bendrininkų grupe; kad pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 18 m.; ankstesni nusikaltimai įvykdyti taip pat su bendrininkais, kas patvirtina, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Pasak teismo, R. V. teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu neabejotinai liudija apie didesnį R. V. asmenybės pavojingumą. Vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, laikė svarbiomis aplinkybes, kad nuteistajam praeityje vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė ir kurio metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgė ir į tai, kad R. V. bausmės atlikimo metu padarė keturis nustatytos tvarkos pažeidimus (tris 2017 m., vieną – 2018 m.), už juos buvo baustas, paskutinį kartą 2018-06-14, ir nors anksčiau skirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, nurodytos aplinkybės teismui leido teigti, kad nuteistasis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, tuo pačiu leido teismui abejoti dėl R. V. galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Teismas teigiamai vertino aplinkybę, kad nuteistasis jau apie metus laiko nėra pažeidęs nustatyto režimo reikalavimų, tačiau nurodė, jog paskutiniu metu pastebimi teigiami R. V. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Pažymėjo, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju iš 57 net 32 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis R. V. pateikė skundą, kuriame prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas nutartį atsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau nežinia kodėl priėmė priešingą nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti jam lygtinio paleidimo. R. V. manymu, nutartis motyvuota subjektyviais, neteisiniais motyvais ir iš vis nemotyvuota, nėra nurodytų faktų analizės, todėl ji neatitinka baigiamajam teisės aktui keliamo aiškumo reikalavimo ir negali būti palikta galioti.
5.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad būtina atsižvelgti į: ankstesnius teistumus, už kuriuos jis bausmę jau yra atlikęs; nusikaltimų sunkumą, už kurių padarymą dabar atlieka bausmę. Mano, kad tai yra draudimo bausti du kartus principo pažeidimas. Nurodo, kad Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą (bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, 1S-1654-387/2015, TS-24-271/2017). Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2012-04-25 nutartimi yra nutaręs taikyti lyginį paleidimą asmeniui, kuris buvo anksčiau teistas 6 kartus.
5.3. Pasak R. V., lygtiniu paleidimu būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, nes paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaiko motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės, sumažėja recidyvo rizika. Nurodo, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir paleidimo tikslais. Lygtinio paleidimo netaikymas vien analizuojant bausmės pobūdį prieštarautų įstatymo reikalavimams.
5.4. Nesutinka su tuo, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje, nes toks vertinimas yra tolygus būrimui kavos tirščiais, kur viskas gali būti „įmanoma“ arba „neįmanoma“. Nurodo, kad nėra aišku ir kokie nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti vertinami.
5.5. Nesutinka su teismo išvada, kad lygtinis paleidimas neužtikrins bausmės tikslų, nes dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimas jau padarė jam poveikį, jis padarė kategoriškas išvadas ir ateityje daugiau nenusikals. Jo dabartinis teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys jam jau yra nepriimtinas, savo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
5.6. Nurodo, jog teismo sprendimas neatitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijų Rec(2003)22, kurios numato, jog lygtinis paleidimas yra norma, o ne išimtis, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas.
5.7. Pažymi, jog galioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl teiginys, jog yra pagrindas manyti, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, turi būti labai aiškiai ir atsakingai argumentuotas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
7. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Priešingai nei nurodo R. V., sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.
11. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio taikymo nuteistajam. R. V. teigia, kad nepagrįstai jo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys nepripažinti pagrindu paleisti jį lygtinai.
12. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, R. V. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, kad būdamas laisvėje R. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei mano R. V., ši išvada nėra asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Pažymėtina, kad tik padarius šią išvadą galima taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmės paskirtis ne tik nubausti asmenį, bet atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (svarbus ir visuomenės saugumo interesas).
1. Apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti iš esmės visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės. O būtent ir teigiamai ir neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.
2. Kaip minėta, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės, ankstesnio elgesio, nes pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina R. V. ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius, jaunas amžius pirmojo teistumo metu, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą), elgesys taikyto bausmės vykdymo atidėjimo metu (sąlygas pažeidė ir padarė naują nusikalstamą veiką), todėl teismas pagrįstai į juos atsižvelgė.
3. Nagrinėjamu atveju, be abejo yra svarbu, kad R. V. daro pažangą ir deda pastangas taisytis, mažinti nusikalstamumo riziką. Tačiau rizika išlieka vidutinė (57 balai). Riziką rekomenduojama mažinti įsidarbinant ir toliau dalyvaujant elgesio pataisos programose. Bausmės atlikimo metu baustas 4 kartus, skatintas. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės yra nukreiptas teigiamo elgesio koregavimo linkme.
4. Visgi, kaip minėta, svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės R. V. paleisti lygtinai, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. V. teistas aštuntą kartą, kad jau penktą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę bei, kad yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, daromi nusikaltimai sunkėjo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, kuriuos įvykdė organizuota bendrininkų grupe, kas rodo, jog R. V. puikiai suprato savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau toliau rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą. Todėl pritartina apylinkės teismui, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
5. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog vis tik šiuo metu, R. V. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl komisijos nutarimas taikyti R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai nepatvirtintas.
6. Nuteistasis skunde nurodo nemažai teismų nutarčių, kuriose nuspręsta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Jo nuomone šias nutartis reikėtų laikyti precedentais. Su šiais argumentais apygardos teismas nesutinka. Precedentais galima laikyti teismų praktiką nustatančią materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, tačiau asmens asmenybė (teistumų skaičius ir jų įtaka sprendimui bei kt.), pastangos, dedamos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienos aplinkybės reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi būti vertinama individualiai kiekvienoje byloje.
7. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, rėmėsi visų byloje esančių bei lygtinio paleidimo klausimui išspręsti svarbių duomenų visuma, tinkamai išanalizavo šiuos duomenis bei priėmė pakankamai argumentuotą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti pastangas tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.