Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

6. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

8. Byloje nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjui M. L. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašu, po A. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Į bylą pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ aktai, AB „Lietuvos dujos“ aktai patvirtina, kad po A. K. mirties jos būtą toliau prižiūrėjo pareiškėjas. Jis rūpinosi skaitliukų keitimo, mokėjo komunalinius mokesčius. AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas patvirtina, kad įsiskolinimo už butui tiekiamą elektrą nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. nebuvo. Be to, pareiškėjas panaudos sutarties pagrindu minėtą butą perdavė neatlygintinai naudoti kitam asmeniui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas su A. K. turtu elgėsi kaip su savu.

9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas neatsisakė palikimo ir palikimą sudarančiu turtu naudojosi kaip savo turtu.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. L. po A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo M. L. teisę paveldėti testamentu paliktą ir po A. K. mirties likusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.