Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2017-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-398/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-05-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
1A-132-398/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02019-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris, Viktoras Kažys
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Gražina Mauručaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-398/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02019-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.5.2.; 1.1.4.4.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.14.6.2.1.;1.2.18.10.;2.1.7.4.; 2.1.7.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistajam V. M. ,nuteistojo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,specialistei Jolantai Arvasevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo V. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto, rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinės ieškovės bankrutavusios UAB „A“ (duomenys pakeisti) 147 616,60 Eur dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-02-09 tyčia organizavo apgaulingą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. V. M. , būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 dirbdamas pagal darbo sutartį vadybininku, būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-02-09 tyčia, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, nuo 2010-08-09 veikdamas per bendrovės buhalterę D. Ž. (dirbusią iki 2011-04-14), vadybininką D. A. , vadybininką S. M. , vadybininką P. U. (nuo 2012-01-02 dirbusį formaliu bendrovės direktoriumi), buhalterę E. B. (dirbusią nuo 2011-04-12), nesuvokusius V. M. nusikalstamų veiksmų esmės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo parodytos tikrovės neatitinkančios ūkines operacijos, būtent: V. M. 28 atvejais prekių ir paslaugų įsigijimui iš viso už 408 186,58 Lt (118 219 Eur) iš ūkio subjektų pagrįsti panaudojo 26 PVM sąskaitas faktūras ir 2 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus, kuriuose įrašyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,Vyroko statybos darbai“ 1 atveju 2010-08-16, UAB ,,Gargždų technika“ 1 atveju 2010-09-10, UAB ,,Renovilos transporto sistemos“ 1 atveju 2010-09-30, UAB ,,Inrem“ 1 atveju 2010-10-08, UAB ,,Autoverema“ 1 atveju 2010-10-11, UAB ,,Žilkrista“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-21 iki 2010-11-10 UAB ,,Revrida“ 1 atveju 2010-11-30, UAB ,,Ema traiding &Expedition int“ 1 atveju 2011-01-21, A. G. įmonė 1 atveju 2011-02-02, E. O. įmonė 1 atveju 2011-02-07, UAB ,,Želvos agroservisas“ 1 atveju 2011-04-01, UAB ,,Barduva“ 1 atveju 2011-04-05, UAB ,,Aplinkotvarka“ 1 atveju 2011-05-03, UAB ,,Tolita“ 1 atveju 2011-07-04, UAB ,,Autodersva“ 1 atveju 2011-07-12, UAB ,,Redesa“ 1 atveju 2011-08-16, UAB ,,Mersenas“ 1 atveju 2011-08-22, UAB ,,Corado construction“ 1 atveju 2011-09-08, UAB ,,Vineda“ 1 atveju 2011-11-03, J. N. IĮ 1 atveju 2011-11-08, UAB ,,Carlit“ 1 atveju 2012-02-09, L. T. 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2011-03-07, t. y. į apskaitą įtraukė dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės) neatitinka tikrovės, taip pat 31 atveju apmokėjimui ūkio subjektams iš viso 242 774,66 Lt (70 312,40 Eur) pagrįsti panaudojo apskaitos dokumentus, kuriuose įrašyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,Gargždų technika“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2010-09-10 iki 2010-09-15, UAB ,,Inrem“ 1 atveju 2010-10-08, UAB ,,Žilkrista“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2010-11-12, UAB ,,Ema traiding &Expedition int“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-01-21 iki 2011-01-24, A. G. įmonei 1 atveju 2011-02-02, L. T. 2 atvejais 2011-02-04 iki 2011-03-07, UAB ,,Želvos agroservisas“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2011-04-05, UAB ,,Barduva“ 1 atveju 2011-04-05, UAB ,,Aplinkotvarka“ 3 atvejais laikotarpiu nuo 2011-05-03 iki 05-04, UAB ,,Tolita“ 2 atvejais 2011-07-04, UAB ,,Redesa“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-09-02, UAB ,,Mersenas“ 1 atveju 2011-08-22, UAB ,,Vineda“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-24, iš jų 2 atvejais iš viso 318 23,69 Lt išmokėjimą UAB ,,Tolita“ iš kasos pagrindė 2011-07-04 kasos išlaidų orderiais Nr. 62 – 13 436,00 Lt (3 891,33 EUR) ir Nr. 61 – 18 387,69 Lt (5 325,44 Eur), kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją, t. y. į apskaitą įtraukė dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės) neatitinka tikrovės, taip pat 26 atvejais laikotarpio nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo prekių ir paslaugų įsigijimą iš viso už 371 386,76 Lt (107561 Eur) pagrindžiančių dokumentų duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų 1 atveju užregistravo UAB ,,Revrida“ 2010-12-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie įsigijimą iš viso 4 119,91 Lt (1 193,21 Eur) be pagrindžiančio apskaitos dokumento, taip pat 2 atvejais laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31 apskaitos registruose Gautos sąskaitos užregistravo paslaugų įsigijimo iš L. T. iš viso 36 799,80 Lt (10 657,96 Eur) pagrindžiančių dokumentų duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, taip pat darbuotojų V. M. , P. U. , S. M. , D. A. ir D. Ž. laikotarpio nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio avansinėse apyskaitose 39 atvejais užregistravo atsiskaitymo su ūkio subjektais iš viso 295 221,88 Lt (85 502,16 EUR) apskaitos dokumentų duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų 8 atvejais užregistravo mokėjimą iš viso 58 714,08 Lt (17 004,77 Eur) ūkio subjektams: UAB ,,Vyroko statybos darbai“ 35 694,27 Lt (10 337,77 Eur) ir UAB ,,Revrida“ 23 019,81 Lt, (6 666,99 Eur), kurių apmokėjimo dokumentais nepagrindė. Taip V. M. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-08-16 iki 2012-02-09 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. M. taip pat nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ turtą – pinigines lėšas, t. y. V. M. , būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadybininku (iki 2010-08-09), faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 vadybininku – faktiniu bendrovės vadovu, siekdamas pasisavinti jo (V. M. ) žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ pinigines lėšas, iš nenustatytų asmenų įsigijo 2007-01-23 UAB „Ketuva“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą – 1 976,50 Lt (572,43 Eur). Žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, šį kasos pajamų orderio kvitą V. M. nurodė pasirašyti formaliam UAB „A“ direktoriui Eg. G. . Šiam jį pasirašius, V. M. , veikdamas per bendrovės apskaitą pagal sutartį tvarkiusį A. B. , nurodė jam šį kasos pajamų orderio kvitą įtraukti į Eg. G. 2008 metų sausio mėnesio avanso apyskaitą. A. B. , nesuvokęs V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „Ketuva“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą – 1 976,50 Lt (572,43 Eur), kaip Eg. G. išlaidas pateisinantį dokumentą, įtraukė į jo 2008 m. sausio mėnesio avansinę apyskaitą, tokiu būdu apgaule pateisindamas 1 993,25 Lt (577,29 Eur) išlaidas, pajamoms, faktiškai negautoms kaip atskaitingam asmeniui iš bendrovės kasos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. laikotarpiu nuo 2009-06-10 iki 2009-12-05 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 2009-06-10 UAB „EMA Auto“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 233 – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2009-06-12 UAB „EMA Auto“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 241 – 9 775,95 Lt (2 831,31 Eur), UAB „HEDA“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2009-08-10 serija BUH Nr. 1171457 – 9 647,17 Lt (2 794,01 Eur), 2009-08-13 serija BUH Nr. 1171458 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2009-08-14 serija BUH Nr. 1171461 – 14 590,26 Lt (4 225,63 Eur), 2009-08-15 serija BUH Nr. 1171462 – 12 713,09 Lt (3 681,97 Eur), 2009-08-17 serija BUH Nr. 1171464 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2009-08-17 serija BUH Nr. 1171465, – 8 158,45 Lt (2 362,85 Eur), UAB „HEDA“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus: 2009-12-02 serija HED Nr. 10125, – 2 506 Lt (725,79 Eur), 2009-12-03 serija HED Nr. 10126 – 5 816,79 Lt (1 684,66 Eur), 2009-12-04 serija HED Nr. 10127 – 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2009-12-05 serija HED Nr. 10128, – 1 307,96 Lt (378,81 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. iš UAB „A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į formalaus direktoriaus Eg. G. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pervedė: 2009-02-03 8 020 Lt (2 322,75 Eur), 2009-05-19 17 000 Lt (4 923,54 Eur), 2009-06-11 6400 Lt (1 853,57 Eur), 2009-09-10. V. M. pervestas sumas Eg. G. nurodė išgryninti ir perduoti jam (V. M. ). Eg. G. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M. . Pervestų pinigų panaudojimą V. M. , veikdamas per formalų bendrovės direktorių Eg. G. , nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas Eg. G. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus – UAB „HEDA“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2009-08-14 serija BUH Nr. 1171461 – 14 590,26 Lt (4 225,63 Eur), 2009-08-15 serija BUH Nr. 1171462 – 12 713,09 Lt (3 681,97 Eur), 2009-08-17 serija BUH Nr. 1171464 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad juose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Eg. G. kvitus pasirašė ir juos įtraukė į 2009 m. rugpjūčio mėnesio savo avanso apyskaitą. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 37 303,35 Lt (10 803,80 Eur) panaudojimą. Taip pat V. M. 2009-06-10, 2009-06-12 UAB „EMA Auto“, 2009-08-10, 2009-08-13, 2009-08-17, 2009-12-02, 2009-12-03, 2009-12-04, 2009-12-05 UAB „HEDA“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus ir kasos pajamų orderio kvitus – iš viso 63 212,32 Lt (18 307,55 Eur), pasirašė, ir šiuos pinigų priėmimo kvitus, kaip išlaidas pateisinančius dokumentus, įtraukė į savo 2009 m. birželio, rugpjūčio ir gruodžio mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 63 212,32 Lt (18 307,55 EUR) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. laikotarpiu nuo 2010-04-10 iki 2010-07-13 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo UAB „Altechnika“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2010-04-06 serija ALT Nr. 1211 – 9 271 Lt (2 685,07 Eur), 2010-04-06 serija ALT Nr. 1216, – 9000 Lt (2 606,58 Eur), UAB „Autoveka“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2010-07-02 serija AT Nr. 263 – 5 300,46 Lt (1 535,12 Eur), 2010-07-02 serija AT Nr. 264 – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2010-07-07 serija AT Nr. 265 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-07-08 serija AT Nr. 266, – 10 070 Lt (2 916,47 Eur), 2010-07-09 serija AT Nr. 269 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-07-12 serija AT Nr. 271, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-07-13 serija AT Nr. 272, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. 2010-04-06 UAB „Altechnika“, 2010-07-08, 2010-07-09, 2010-07-12, 2010-07-13 UAB „Autoveka“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus ir kasos pajamų orderio kvitus iš viso 58 341 Lt (16 896,72 Eur) pasirašė ir šiuos pinigų priėmimo kvitus kaip išlaidas pateisinančius dokumentus įtraukė į savo 2010 m. balandžio ir liepos mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 58 341 Lt (16 896,72 Eur) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. iš UAB „A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į buhalterės D. Ž. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2010-04-14 pervedė 1 230 Lt (356,23 Eur) (su nuoroda „išlaidoms“), 2010-04-16 pervedė – 200 Lt, (57,92 Eur) (su nuoroda „išlaidoms“), 2010-05-24 pervedė 4000 Lt (1 158,48 Eur) (su nuoroda „į kasą“) bei nurodė D. Ž. pervestas sumas išgryninti ir perduoti jam (V. M. ). D. Ž. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M. . Pervestų pinigų panaudojimą V. M. , veikdamas per buhalterę D. Ž. , nesuvokusią V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas D. Ž. pasirašyti išlaidas pateisinantį dokumentą 2010-07-02 UAB „Autoveka“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 263 – 5 300,46 Lt (1 535,12 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. D. Ž. kvitą pasirašė ir jį įtraukė į 2010 m. liepos mėnesio savo avanso apyskaitą. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 5 300,46 Lt (1 535,12 Eur) panaudojimą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. iš UAB „A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į formalaus direktoriaus Eg. G. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pervedė 2010-04-15 14 840 Lt (4 066,27 Eur), 2010-05-24 17 481 Lt (5 062,85 Eur) bei nurodė Eg. G. pervestas sumas išgryninti ir perduoti jam (V. M. ). Eg. G. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M. . Pervestų pinigų panaudojimą V. M. , veikdamas per formalų bendrovės direktorių Eg. G. , nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas Eg. G. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus – UAB „Autoveka“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2010-07-02 serija AT Nr. 264 – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2010-07-07 serija AT Nr. 265 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Eg. G. kvitus pasirašė ir juos įtraukė į 2010 m. liepos mėnesio savo avanso apyskaitą. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 21 000 Lt (6 082,02 Eur) panaudojimą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. į savo 2010 m. birželio mėnesio avanso apyskaitą įtraukė 2010-07-23 mokėjimo pavedimo ruošinį 3 008,34 Lt (871,28 Eur), žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Šį pavedimo ruošinį patvirtino parašu ir užrašu „Apmokėta“, tokiu būdu apgaule pateisino 3 008,34 Lt (871,28 Eur) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. laikotarpiu nuo 2010-08-02 iki 2011-04-05 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo UAB „Greitasta“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2010-08-02 serija GRK Nr. 23 – 9 600 Lt (2 780,35 Eur), 2010-08-05 serija GRK Nr. 27 – 8 443,13 Lt (2 445,30 Eur), UAB „Vyroko statybos darbai“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2010-08-16 serija VSDK Nr. 0120 – 5 694,27 Lt (1 649,18 Eur), 2010-08-17 serija VSDK Nr. 0122 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-08-18 serija VSDK Nr. 0125 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-08-20 serija VSDK Nr. 0126 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-08-23 serija VSDK Nr. 0128 – 6 000 Lt (1 737,72 EUR), UAB „Gargždų technika“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2010-09-10 serija GTK Nr. 321 – 7 852,26 Lt (2 274,17 Eur), 2010-09-13 serija GTK Nr. 323 – 9 000 Lt (2 606,58 Eur), 2010-09-14 serija GTK Nr. 324, – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-09-15 serija GTK Nr. 325 – 2 470,04 Lt (715,37 Eur), 2010-10-08 UAB „Inrem“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą serija IR Nr. IR121 – 6 266,86 Lt (1 815,01 Eur), UAB „Žilkrista“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2010-10-25 serija ZKK Nr. 51 – 4 123,87 Lt (1 194,35 Eur), 2010-10-29 serija ZKK Nr. 52 – 7 261,20 Lt (2 102,99 Eur), 2010-11-04 serija ZKK Nr. 53 – 4 239,09 Lt (1 227,73 Eur), 2010-11-08 serija ZKK Nr. 55 – 2 600,92 Lt (753,27 Eur), 2010-11-10 serija ZKK Nr. 57 – 3 493,56 Lt (1 011,81 Eur), 2010-11-12 serija ZKK Nr. 59 – 4 009,07 Lt (1 161,11 Eur), UAB „Revrida“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2010-12-03, serija REV Nr. 141, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-12-06 serija REV Nr. 143 – 8 900 Lt (2 577,62 Eur), 2010-12-10 serija RVD Nr. 917 – 4 119,81 Lt (1 193,18 Eur), 2011-01-21 UAB „Ema Traiding & Expedition int“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: serija ETE Nr. 0207 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2011-01-24 serija ETE Nr. 0208 – 6 520 Lt (1 888,32 Eur), 2011-02-02 A. G. įmonės vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą serija AG Nr. 18 – 2 773,32 Lt (803,21 Eur), L. T. vardu išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus: 2011-02-04 serija A Nr. 4239960 – 17 148,80 Lt (4 966,64 Eur), 2011-03-07 serija A Nr. 4239961 – 19 651 Lt (5 691,33 Eur), UAB „Želvos agroservisas“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2011-04-04 serija ZK Nr. 181 – 9 875,44 Lt (2 860,13 Eur), 2011-04-05 serija ZK Nr. 183 – 9 500 Lt (2 751,39 Eur), 2011-04-05 UAB „Barduva“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą serija BK Nr. 122 – 1 936 Lt (560,70 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. 2010-08-02, 2010-08-05 UAB „Greitasta“, 2010-08-16, 2010-08-17, 2010-08-18, 2010-08-20, 2010-08-23 UAB „Vyroko statybos darbai“, 2010-09-13, 2010-09-14, 2010-09-15 UAB „Gargždų technika“, 2010-10-08 UAB „Inrem“, 2010-10-25, 2010-10-29, 2010-11-04, 2010-11-08, 2010-11-10, 2010-11-12 UAB „Žilkrista“, 2010-12-03, 2010-12-06, 2010-12-10 UAB „Revrida“, 2011-01-21, 2011-01-24 UAB „Ema Traiding & Expedition int“, 2011-02-04 L. T. , 2011-04-04, 2011-04-05 UAB „Želvos agroservisas“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius, kasos pajamų orderio kvitą, prekių pirkimo–pardavimo kvitą, kaip išlaidas pateisinančius dokumentus, įtraukė į savo 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 179 266,06 Lt (51 919,04 Eur) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. 2010-09-10 UAB „Gargždų technika“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį serija GTK Nr. 321 – 7 852,26 Lt (2 274,17 Eur), nurodė pasirašyti vadybininkui S. M. , žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. S. M. nesuvokęs V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, orderį pasirašė. V. M. , S. M. pasirašytą kasos pajamų orderį įtraukė į savo (V. M. ) 2010 m. rugsėjo mėnesio avanso apyskaitą, tokiu būdu apgaule pateisindamas 7 852,26 Lt (2 274,17 Eur) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. 2011-02-02 A. G. IĮ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą serija AG Nr. 18 – 2 773,32 Lt (803,21 Eur) nurodė pasirašyti vadybininkui S. M. , žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. S. M. , nesuvokęs V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, kvitą pasirašė. V. M. , S. M. pasirašytą pinigų priėmimo kvitą perdavė buhalterei D. Ž. , nurodydamas jį įtraukti į S. M. 2011 m. vasario mėnesio avanso apyskaitą. Buhalterė D. Ž. , nesuvokusi V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, minimą dokumentą užregistravo S. M. 2011 m. vasario mėnesio avanso apyskaitoje. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 2 773,32 Lt (803,21 Eur) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. laikotarpiu nuo 2011-05-04 iki 2011-11-24 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo UAB „Aplinkotvarka“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus: 2011-05-04 serija AP Nr. 12 – 9 252,44 Lt (2 679,69 Eur), 2011-05-05 serija AP Nr. 13 – 6 000 Lt (1 737,72 Eur), 2011-05-09 serija AP Nr. 15 – 5 000 Lt (1 448,10 Eur), UAB „Tolita“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 2011-07-04 serija TK Nr. 4 – 18 387,69 Lt (5 325,44 Eur), 2011-07-04 serija TK Nr. 5 – 13 436 Lt (3 891,33 Eur), UAB „Redesa“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2011-04-05 serija RDK Nr. 205 – 7 260 Lt (2 102,64 Eur), 2011-09-01 serija RDK Nr. 207 – 4 965,34 Lt (1 438,06 Eur), 2011-09-12 UAB „Mersenas“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą serija MEK Nr. 18 – 9 123,98 Lt (2 642,49 Eur), UAB „Vineda“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus: 2011-11-22 serija VIN Nr. 12 – 4 627,78 Lt (1 340,30 Eur), 2011-11-23 serija VIN Nr. 13 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011-11-23 serija VIN Nr. 14 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011-11-24 serija VIN Nr. 15 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. 2011-05-05 ir 2011-05-09 UAB „Aplinkotvarka“, 2011-09-02 UAB „Redesa“, 2011-09-12 UAB „Mersenas“, 2011-11-23 ir 2011-11-24 UAB „Vineda“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderį, kasos pajamų orderio kvitus, iš viso 45 089,32 Lt (13 058,77 Eur), pasirašė ir kaip išlaidas pateisinančius dokumentus įtraukė į savo 2011 m. gegužės, rugsėjo, lapkričio mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 45 089,32 Lt (13 058,77 Eur) išlaidas, o UAB „Tolita“ vardu 2011-07-04 išrašytą ir pasirašytą kasos pajamų orderį 13 436 Lt (3 891,33 Eur) panaudojo iš bendrovės kasos gautiems pinigams pateisinti, tokiu būdu apgaule pateisino 13 436 Lt (3 891,33 Eur) išlaidas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. iš UAB „A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko D. A. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke su nuoroda „Ūkio išlaidos“ 2011-04-18 pervedė 11 000 Lt, (3 185,82 Eur), 2011-05-16 pervedė 19 000 Lt (5 502,78 EUR), 2011-07-13 pervedė 17 500 Lt (5 068,35 Eur) bei nurodė D. A. pervestas sumas išgryninti ir perduoti jam (V. M. ). D. A. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M. . Pervestų pinigų panaudojimą V. M. , veikdamas per vadybininką D. A. , nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas D. A. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus, pateisino 2011-03-07 L. T. vardu išrašytu Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu serija A Nr. 4239961 – 19 651 Lt (5 691,32 Eur), 2011-04-05 UAB „Barduva“ vardu išrašytu kasos pajamų orderio kvitu serija BK Nr. 122 – 1 936 Lt (560,70 Eur), 2011-05-04 UAB „Aplinkotvarka“ vardu išrašytu kasos pajamų orderio kvitu serija AP Nr. 12 – 9 252,44 Lt (2 679,69 Eur), 2011-07-04 UAB „Tolita“ vardu išrašytu kasos pajamų orderio kvitu serija TK Nr. 4 – 18 387,69 Lt (5 325,44 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 49 227,13 Lt (14 257,16 Eur) panaudojimą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. iš UAB „A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko P. U. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke 2011-09-02 su nuoroda „Avansas prekių užpirkimui“ pervedė 10 840,00 Lt (3 139,48 Eur), 2011-11-18 su nuoroda „Ūkio išlaidos“ pervedė 4 633,92 Lt (1 342,08 Eur) bei nurodė P. U. pervestas sumas išgryninti ir perduoti jam (V. M. ). P. U. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M. . Pervestų pinigų panaudojimą V. M. , veikdamas per vadybininką P. U. , nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas P. U. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus (išskyrus 2011-04-05 UAB „Redesa“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą), pateisino 2011-04-05 UAB „Redesa“ vardu išrašytu pinigų priėmimo kvitu serija RDK Nr. 205 – 7 260 Lt (2 102,64 Eur), UAB „Vineda“ vardu išrašytais pinigų priėmimo kvitais: 2011-11-22 serija VIN Nr. 12 – 4 627,78 Lt (1 340,30 EUR), 2011-11-23 serija VIN Nr. 13 – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 21 887,78 Lt (6 339,14 Eur) panaudojimą.

Laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2011-11-23 V. M. , turėdamas savo žinioje didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ pinigines lėšas, panaudodamas dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, iš viso pateisino 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) panaudojimą, tokiu būdu pasisavindamas svetimą UAB „A“ turtą – 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) piniginių lėšų.

V. M. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, t. y. būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadybininku (iki 2010-08-09) – faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 vadybininku – faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-02-28 pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 64 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, tyčia, turėdamas tikslą panaikinti turtinę prievolę UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) naudai sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 86 216 Lt (24 969,88 Eur) pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedusį A. B. , buhalterę D. Ž. , buhalterę E. B. , nesupratusius V. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jiems 2008-01-23 UAB „Ketuva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KAT Nr. 080123015 – 1 976,50 Lt (572,43 Eur), UAB „Ema Auto“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-05-04 serija EM Nr. 09051011 – 20 775,95 Lt (6 017,13 Eur), 2009-06-02 serija EM Nr. 090602122 – 5 452,28 Lt (1 579,09 Eur), UAB „Autorisa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-07-10 serija AUT Nr. 9008 – 6 499,79 Lt (1 882,47 Eur), 2009-07-17 serija AUT Nr. 9101 – 8 199,52 Lt (2 374,75 Eur), UAB „Heda“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-08-10 serija HED KL Nr. 00413 – 9 647,17 Lt (2 794,01 Eur), 2009-08-12 serija HED KL Nr. 00417 – 24 590,26 Lt (7 121,83 Eur) , 2009-08-13 serija HED KL Nr. 00420, – 12 713,09 Lt (3 681,09 Eur), 2009-08-17 serija HED KL Nr. 00427 – 18 158,45 Lt (5 259,05 Eur), 2009-08-18 serija HED KL Nr. 00428– 13 322,79 Lt (3 858,55 Eur), 2009-08-19 serija HED KL Nr. 00432 – 1 307,96 Lt (3 78,81 Eur), 2010-04-02 UAB „Altechnika“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ALT Nr. 02318 – 18 271 Lt (5 291,65 Eur), 2010-04-26 UAB „Volmena“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VOL Nr. 01252 – 24 941,46 Lt (7 223,55 Eur), 2010-05-27 UAB „Valdo transportas“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VT Nr. 0215 – 7 883,63 Lt (2 283,26 Eur), 2010-06-09 UAB „Baltieva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BAS Nr. 0024787 – 3 008,34 Lt (3 008,34 Eur), 2010-07-01 UAB „Autoveka“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 10628 – 66 370,46 Lt (19 222,21 Eur), 2010-07-30 UAB „Greitasta“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr. 0258 – 18 043,13 Lt (5 225,65 Eur), 2010-08-16 UAB „Vyroko statybos darbai“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VSD Nr. 906/10 – 35 964,27 Lt (10 415,97 Eur), 2010-09-10 UAB „Gargždų technika“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GTN Nr. 10096 – 27 322,30 Lt (7 913,06 Eur), 2010-09-30 UAB „Renovilos transporto sistemos“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RTS Nr. 118 – 24 569,96 Lt (7 115,95 Eur), 2010-10-08 UAB „Inrem“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija INR Nr. 1008/12 – 6 266,86 Lt (1 815,01 Eur), 2010-10-11 UAB „Autoverema“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ATV Nr. 1258 – 19 603,92 Lt (5 677,69 Eur), UAB „Žilkrista“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2010-10-21 serija ZKS Nr. 1021 – 4 123,87 Lt (1 194,36 Eur), 2010-10-29 serija ZKS Nr. 1029 – 7 261,20 Lt (2 102,99 Eur), 2010-11-03 serija ZKS Nr. 1106 – 4 239,09 Lt (1 227,73 Eur), 2010-11-05 serija ZKS Nr. 1108 – 2600,92 Lt (753,28 Eur), 2010-11-08 serija ZKS Nr. 1109 – 3 493,56 Lt (1 011,81 Eur), 2010-11-10 serija ZKS Nr. 1112 – 4009,07 Lt (1 161,11 Eur), 2010-11-30 UAB „Revrida“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RVD Nr. 911, – 18 900 Lt (5 473,82 Eur), 2011-01-21 UAB „Ema Traiding & Expedition int“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ETE Nr. 1102130 – 14 520 Lt (4 205,28 Eur), 2011-02-02 A. G. įmonės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AG Nr. 2019 – 2 773,32 Lt (803,21 Eur), 2011-02-07 E. O. įmonės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija IP Nr. 501 – 18 587,09 Lt (5 383,19 Eur), 2011-04-01 UAB „Želvos agroservisas“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ZAG Nr. 115 – 19 375,44 Lt (5 611,52 Eur), 2011-04-05 UAB „Barduva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BRD Nr. 501 – 1 936,00 Lt (560,70 Eur), 2011-05-03 UAB „Aplinkotvarka“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija APL Nr. 0503-2 – 20 252,44 Lt (5 865,51 Eur), 2011-07-04 UAB „Tolita“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TOL Nr. 11071 – 31 823,69 Lt (9 216,78 Eur), 2011-07-12 UAB „Autodersva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ATV Nr. 13401 – 10 801,85 Lt (3 128,43 Eur), 2011-08-16 UAB „Redesa“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RAd Nr. 2571, – 12 225,34 Lt (3 540,70 Eur), 2011-08-22 UAB „Mersenas“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KLR Nr. 12148 – 9 123,98 Lt (2 642,49 Eur), 2011-09-08 UAB „Corado construction“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija CC Nr. 00285 – 7767,13 Lt (2249,52 Eur), 2011-11-08 J. N. IĮ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija JON Nr. 00069 – 8 495,41 Lt (2 460,44 Eur), 2011-11-03 UAB „Vineda“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VIN Nr. 0117 – 34 627,78 Lt (10 028,90 Eur), 2012-02-09 UAB „Carlit“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija CAR Nr. 12-080 – 20 992,29 Lt (6 079,79 Eur), žinodamas, kad jose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, perdavė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedusiam A. B. , buhalterei D. Ž. , buhalterei E. B. , nurodydamas jas įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. UAB „A“ bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedęs A. B. , buhalterė D. Ž. , buhalterė E. B. , nežinodami, kad jiems pateiktuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų realiai UAB „A“ neįgijo, o dokumentuose tik nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimo PVM deklaravo UAB „A“ PVM deklaracijose už 2008 m. sausio mėnesį, 2009 m. gegužės–rugpjūčio, 2010 m. balandžio–gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, 2012 m. vasario mėnesius, kurias per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-06-04, 2009-06-25, 2009-07-24, 2009-08-24, 2009-09-24, 2010-05-24, 2010-06-21, 2010-07-23, 2010-08-25, 2010-09-23, 2010-10-22, 2010-11-24, 2010-12-27, 2011-01-24, 2011-05-26, 2011-05-25, 2012-04-02, 2012-05-16 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos AVMI). Taip pat pagal į apskaitą įtrauktus anksčiau įtrauktus dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, pagal juos leidžiamiems atskaitymams priskyrė iš viso 564 689,59 Lt (163 545,41 Eur) ir tokiu būdu 2008–2012 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2009-09-30, 2010-10-01, 2011-05-24, 2012-05-18 pateikė Klaipėdos AVMI. Tokiu būdu V. M. vadovaujamos UAB „A“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) PVM ir 86 216 Lt (24 969,88 Eur) pelno mokesčio į Valstybės biudžetą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „A“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 147 616,60 Eur (509 690,59 Lt) vertės V. M. turtą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė nurodo, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies (2010-12-02 įstatymo Nr. XI-1199 red.), 2 ir 5 dalių nuostatomis, iš kaltininko privalo būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, gautas iš nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Taigi, pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas gražinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje V. M. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jo žinioje buvusių UAB „A“ priklausančių lėšų – 147 616,60 Eur (509 690,59 Lt) pasisavinimo. Tokiu būdu V. M. neteisėtai praturtėjo, nusikalstamu būdu gautos UAB „A“ priklausančios lėšos yra V. M. padaryto nusikaltimo rezultatas ir pagal BK 72 straipsnio 2 dalį laikytinos konfiskuotinu turtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. pasisavintos piniginės lėšos bendrovei nebuvo grąžintos. Bankrutavusi UAB „A“ buvo pareiškusi V. M. 147 616,60 Eur dydžio civilinį ieškinį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jo atsisakė, prašydama palikti ieškinį nenagrinėtą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas privalėjo konstatuoti, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra ir konfiskuoti V. M. turto dalį, atitinkančią pasisavinto turto vertę, tačiau nuosprendyje dėl turto konfiskavimo nepasisakė ir šios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrė, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nes civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „A“ civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtu, priėmė sprendimą, kurio nenumato baudžiamojo proceso įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Kitoje dalyje nuosprendį pakeisti, patikslinant nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, laikotarpį.

Nuteistasis V. M. teigia, kad apygardos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, jo parodymus vertino kaltumo prezumpcijos kontekste, išvadas dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, grindė prielaidomis ir abejonėmis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis V. M. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nesuprato tikrojo UAB „A” vaidmens pinigų gavime bei jų išmokėjime. Nurodo, kad buvęs bendrovės darbuotojas E. G. pasiūlė tarpininkauti tarp bendrovių, kurioms reikia atlikti kokius nors remonto ar statybos darbus ir tų, kurios ieško užsakovų. Atsižvelgiant į 2008 metais prasidėjusią ekonominę krizę bei žymiai sumažėjusias bendrovės veiklos apimtis ir pajamas, E. G. pasiūlymas tarpininkauti ir už tai gauti tam tikrą procentą jam buvo priimtinas. Šiuo atveju pirmiausiai buvo surandamas užsakovas, kuriam reikia atlikti statybos, remonto ar kitas paslaugas, po to E. G. suranda įmonę, kuri šiuos darbus atliks. Po darbų atlikimo užsakovas perveda pinigus UAB „A“, o bendrovė juos išmoka E. G. , gavus iš jo PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. Kai į UAB „A“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesti UAB „B“ (duomenys pakeisti), UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti) ir kitų pinigai už atliktus darbus, o E. G. jam pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad bendrovė tam tikrą pinigų sumą turi sumokėti UAB „Ketuva“ ir kitoms kaltinime nurodytoms bendrovėms, pastebėjo, kad UAB „A“ lieka apie 5 procentus nuo gautos sumos, ir tai jį, kaip bendrovės akcininką, visiškai tenkino. Be to, jis, gavęs iš E. G. PVM sąskaitas faktūras, per VMI internetinį puslapį patikrino, ar bendrovės veikiančios, nėra skolininkų ar nepatikimų įmonių sąraše ir ar tai dienai registruotos PVM mokėtojų registre. Taip darė apie pusę metų, bet kai UAB „A“ niekas nepareiškė pretenzijų dėl neatliktų darbų ar nesuteiktų paslaugų, už kurias į bendrovės sąskaitą buvo pervedami pinigai, toliau bendrovių nebetikrino, nes buvo įsitikinęs, kad E. G. elgiasi sąžiningai. Patikrinęs, kad bendrovės yra veikiančios ir neturi jokių finansinių sunkumų, neturėjo pagrindo manyti, jog E. G. pateikia jam suklastotus dokumentus, juolab, kad pastarojo pateikti dokumentai turėjo visus privalomus rekvizitus ir atitiko buhalterinės apskaitos reikalavimus. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais vyko dėl to, kad krizės laikotarpiu visi ūkio subjektai pageidavo būtent tokio atsiskaitymo, o įstatymas tokios tvarkos nedraudė.

Apeliantas pažymi, kad aplinkybę, jog pasiūlymą dėl tokio pobūdžio tarpininkavimo jam pateikė būtent E. G. , jis nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, kai pastarasis buvo gyvas, taigi, buvo galimybė atlikti akistatą ir nustatyti, ar jo – V. M. parodymai yra teisingi, tačiau šis procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas apsiribojo E. G. sūnaus paaiškinimu, kad jis nežino apie tokią jo tėvo vykdomą veiklą, neatsižvelgdami į tai, kad pastarasis su savo tėvu kartu negyveno, artimų ryšių nepalaikė, taigi, galėjo nežinoti, kokia papildoma veikla, be taksisto darbo, E. G. dar užsiima.

Nuteistasis nurodo, kad iš byloje esančios 2015 m. kovo 27d. specialisto išvados Nr. 5-3/26 matyti, jog atliekant tyrimą nebuvo tiriami duomenys apie UAB „A“ gautas pajamas. Pažymi, jog tam, kad būtų galima nurašyti pinigines lėšas pagal fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, šių piniginių lėšų turi būti arba bendrovės sąskaitoje arba kasoje. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „A“ pinigines lėšas gaudavo ne tik už parduotas detales, bet ir už suteiktas paslaugas. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad UAB „A“ jokių paslaugų suteikti negalėjo, nes neturėjo tam nei darbuotojų, nei įrangos. Suvedus pajamų ir išlaidų balansą akivaizdu, kad piniginės lėšos, kurios buvo gautos už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas iš UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“ ir kitų bendrovių, atitinkamai buvo išmokėtos pagal pateiktas UAB „Ketuva“, UAB „Ema Auto“, UAB „Heda“ ir kitų nuosprendyje išvardintų bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus, kad jeigu už UAB „A“ pervestus pinigus paslaugos nebūtų suteiktos, pinigus sumokėjusios bendrovės būtų pareiškusios UAB „A“ pretenzijas ir pareikalavusios juos gražinti. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas UAB „B“ ekonomikos direktorius J. I. patvirtino, kad darbai bendrovėje tikrai buvo atlikti ir pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą pinigai buvo pervesti į UAB „A“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „F“ direktorius G. B. taip pat patvirtino, kad E. G. siūlė atlikti remonto paslaugas. Tokiu būdu galima daryti logišką išvadą, kad darbai buvo atlikti ir paslaugos suteiktos, tačiau tai padarė ne tos bendrovės, kurių PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai buvo įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Kokios tai buvo bendrovės, atlikusios šiuos darbus, nebuvo tiriama ir aiškinamasi, nežiūrint jo iniciatyva iškviestų ir apklaustų liudytojų, kad darbai buvo atlikti.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai tik dėl iš UAB „A” išmokėtų piniginių lėšų pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, o jo prašymą atlikti patikrinimą ir dėl į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą gautų bei išmokėtų pinigų ir tokiu būdu nustatyti, kokia pinigų suma likdavo UAB „A”, prokuroras atmetė. Teisiamajame posėdyje jo prašymu buvo apklausti liudytojai, kurie tokias aplinkybes patvirtino, tačiau teismas šių liudytojų parodymus įvertino kritiškai vien tuo pagrindu, kad pastarieji iš pateiktų nuotraukų neaiškių kopijų neatpažino E. G. . Taigi, teismas abejonių bei prieštaravimų nepašalino. Pasak apelianto, vien faktas, kad patikrinimo metu nebuvo užskaityti kaip išlaidas pateisinantys dokumentai tam tikrų bendrovių išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, dar nereiškia, kad šias pinigines lėšas jis pasisavino. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju teismas galėjo jam inkriminuoti tik skirtumą tarp gautų į sąskaitą ir išmokėtų pinigų, nes liko nepaneigta aplinkybė, kad pinigai buvo gauti už atliktus darbus, kuriuos atliko ne UAB „A”. Šiuo atveju UAB „A” turtinės teisės pažeistos ir žala padaryta nebuvo, nes bendrovė negalėjo gauti pajamų už tai, ko realiai nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog sutinka, kad buhalterinėje apskaitoje galbūt turėjo būti nurodytas tik gaunamas tarpininkavimo mokestis, tačiau nenorėdami, kad užsakovai, iš kurių buvo gaunami pinigai, sužinoję, jog darbus atlieka ne UAB “A”, pradėtų mokėti tiesiogiai rangovams, ir bendrovė prarastų tarpininkavimo mokestį, tokiu būdu formino buhalterinius dokumentus. Kita vertus, nuteistasis pažymi, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės D. Ž. bei E. B. , kurios ir buvo atsakingos už teisingą buhalterinių dokumentų įforminimą, be to, žinojo, kad bendrovė negali atlikti tokios apimties darbų, ką patvirtina jų pačių parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad bendrovėje dirbo apie 5 darbuotojus ir jie jokių remonto darbų neatlikinėjo, bendrovė prekiavo detalėmis. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jei buhalterės būtų jį informavusios, jog tokiu būdu negalima įforminti pirkimo-pardavimo, jis būtų priėmęs kitą sprendimą.

Nuteistojo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis pasisavino bendrovei priklausančias lėšas ir tuo laikotarpiu, kai nebuvo bendrovės direktoriumi. Tuo metu jis dirbo vadybininku, o 30 procentų bendrovės akcijų priklausė Eg. G. , kuris teisme negalėjo paaiškinti, kodėl neva tai direktoriaus pareigas vykdė tik formaliai, klausė jo – V. M. nurodymų ir nesigilino, kam bendrovei reikalingi grynieji pinigai bei kur jie panaudojami. Apeliantas pažymi, jog ir Eg. G. pripažino, kad jis – V. M. inkriminuojamu laikotarpiu dirbo kitoje įmonėje Ukrainoje ir nebūdavo po mėnesį ar pusantro. Akivaizdu, kad tuo metu bendrovėje sprendimus priimdavo ir PVM sąskaitas faktūras buhalterei pateikdavo Eg. G. , todėl teismo išvada, kad jis – V. M. tuo laikotarpiu buvo faktinis bendrovės vadovas, nepagrįsta. Nuteistojo nuomone, nustačius, jog buvo padarytas nusikaltimas ir pasisavinti bendrovės pinigai, Eg. G. , kuris teigia, jog buvęs tik formalus bendrovės vadovas, siekdamas išvengti atsakomybės, taip pat turėtų atsakyti už bendrovei padarytą žalą, bent jau už tą laikotarpį, kai vykdė direktoriaus pareigas.

Dėl sukčiavimo. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nurodo, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, cituoja kasacinio teismo išaiškinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696/2015) šiuo klausimu bei teigia, kad teismas nuosprendyje jo tyčios padaryti sukčiavimo nusikaltimą neaptarė, apsiribojo tik konstatavimu fakto, kad jis – V. M. į metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną ir šias deklaracijas per elektroninę sistemą pateikė Klaipėdos AVMI. Tačiau jis jokių duomenų į deklaracijas neįrašė ir jų Klaipėdos AVMI nepateikė, šiuos veiksmus atliko UAB „A“ buhalterės. Be to, jei teismas būtų teisingai nustatęs realiais bendrovės gautas pajamas ir išlaidas, būtų įsitikinęs, kad pelno mokestis ir PVM buvo sumokėti teisingai. Kaip jau minėta, pinigus į banko atsiskaitomąją sąskaitą UAB „A“ gavo už neatliktus darbus, juos išmokėjo pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, taigi, prievolės mokėti pelno mokestį ir PVM nuo šios sumos bendrovė neturėjo. Apmokestinamas galėjo būti tik likęs skirtumas tarp gautų ir išmokėtų pinigų, kas ir buvo padaryta. Be to, susitaręs su E. G. dėl tarpininkavimo tarp užsakovų ir rangovų, jis neturėjo jokio tikslo išvengti mokėtino į biudžetą PVM ir pelno mokesčio. Bendrovės veiklos apimtis ir gaunamos pajamos iš detalių pardavimo nebuvo didelės, todėl atitinkamai nebuvo ir didelė našta mokėti PVM ir pelno mokestį.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Apeliantas nurodo, kad kaltinimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą neneigia, iš tikrųjų kartais būdavo užpajamuojamos ne tos prekės, kurios realiai buvo įsigytos. Šiuos veiksmus jis atliko todėl, kad už tam tikras smulkias paslaugas ar dėvėtų detalių įsigijimą iš fizinių asmenų reikėdavo sumokėti grynais pinigais, nes pastarieji neturėjo nei verslo liudijimo, nei vykdė individualią veiklą, todėl prekių įsigijimas už bendrovės lėšas ir buvo įformintas tokiu būdu. Tačiau šiuo atveju jis yra atsakingas tik už laikotarpį nuo 2010-08-09 iki 2011-11-23, kai ėjo UAB „A“ direktoriaus pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ko iš esmės neginčija ir pats nuteistasis, tik nesutinka su jam inkriminuotu šios veikos padarymo laiku. Taip pat apygardos teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei apgaule panaikintos turtinės prievolės vertės teisingos tik iš dalies, todėl skundžiamas teismo nuosprendis V. M. atžvilgiu šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl V. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-508-976/2015 ir kt.).

BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015 2K-75-677/2016, 2K-89-303/2017 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012, 2K-P-78/2012, 2K-508-976/2015).

V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2011-11-23 būdamas UAB „A“ vadybininku (iki 2010-08-09) – faktiniu bendrovės vadovu, direktoriumi (nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02), vadybininku – faktiniu bendrovės vadovu (nuo 2012-01-03), turėdamas savo žinioje didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ pinigines lėšas, panaudodamas dokumentus (įvairių bendrovių kasos pajamų orderius, kasos pajamų orderių kvitus, pinigų priėmimo kvitus, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus), kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, iš viso pateisino 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) panaudojimą, tokiu būdu pasisavindamas svetimą UAB „A“ turtą – 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) piniginių lėšų.

V. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis parodė, kad UAB „A“ buvo įsteigta 2001 metais, pagrindinė jos veikla – techninis tiekimas. Buvęs UAB „A“ darbuotojas E. G. pasiūlė jo bendrovei tarpininkauti teikiant įvairias remonto paslaugas. E. G. sąlygos buvo tokios, kad jis norėjo gauti atsiskaitymą už darbus grynaisiais pinigais, o UAB „A“ kaip tarpininkas gaudavo 5 procentus. UAB „A“ surasdavo užsakovus, o E. G. organizuodavo darbų atlikimą. Užsakovai už atliktus darbus su UAB „A“ atsiskaitydavo pavedimais į bendrovės banko sąskaitą. Vėliau dalis užsakovų pervestų pinigų, kurie buvo reikalingi atsiskaityti už atliktus darbus su E. G. , buvo pervedami į UAB „A“ darbuotojų sąskaitas. Kitaip išgryninti pinigų negalėjo, nes UAB „A“ neturėjo nei banko kortelės, nei čekių knygelės. Šiais pinigais jis atsiskaitydavo su E. G. . E. G. jam pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, o sumokėjus pinigus – ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuos jis perduodavo įtraukti į UAB „A“ apskaitą. UAB „A“ likdavo 5 procentai nuo užsakovų už atliktus darbus pervestų sumų, jie būdavo įforminami pardavimo ir įsigijimo dokumentais. Šiuo atveju jis yra kaltas, kad neteisingai buvo vedama buhalterinė apskaita, taip pat kad, pasitikėdamas E. G. , nepakankamai įdėmiai tikrino, ar įmonės, kurių dokumentus jam pastarasis pateikdavo, yra veikiančios ir įregistruotos PVM registre. Negalvojo, kad E. G. pateikti dokumentai yra netikri. Kita vertus, svarbiausia buvo tai, kad darbai atlikti ir tai padaryta kokybiškai, nei vienas užsakovas jokių pretenzijų UAB „A“ dėl darbų, už kuriuos sumokėjo, nepareiškė. Sutinka, kad kaip akcininkas domėjosi ir rūpinosi UAB „A“ veikla, tačiau nebuvo faktinis įmonės vadovas, nes fiziškai neturėjo tiek laiko domėtis įmonės veikla (t. 11, b. l. 195-196). Iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes V. M. nurodė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, kad buvęs UAB „A“ darbuotojas E. G. nurodė turintis žmonių, galinčių atlikti statybinės, melioracijos, krovimo, iškrovimo, kasimo technikos remonto darbus. UAB „A“ tokių pajėgų neturėjo, bet nuo kiekvieno tokio darbo galėjo užsidirbti kelis procentus. Užsakovus dažniausiai surasdavo jis pats. Atsiradus poreikiui suremontuoti vienokią ar kitokią techniką, susitikdavo su E. G. ir aptardavo darbus. E. G. sutikus atlikti remontą, jo žmonės tą techniką suremontuodavo. Darbus dažniausiai atlikdavo pas užsakovą. Užsakovo mechanikui patvirtinus, kad technika suremontuota, UAB „A“ išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir užsakovas ją apmokėdavo pavedimu į UAB „A“ banko sąskaitą. Tuomet jis sumokėdavo E. G. už atliktus darbus grynaisiais pinigais, o iš pastarojo gaudavo PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderius, kuriuos perduodavo UAB „A“ buhalterijai. Pinigus išgrynindavo jis pats arba UAB „A“ vadybininkai, kuriems pinigai buvo pervedami į asmenines sąskaitas kaip atskaitingiems asmenims. Tokiu būdu buvo atliekami technikos remonto darbai, dar keliais atvejais buvo atliktas patalpų remontas. Svarbiausia jam buvo, kad darbai padaryti, jie rinkos kainomis buvo pigesni. Ar darbai atlikti ir ar jie atlikti tinkamai, jis sužinodavo iš užsakovo atstovo ir jam to užteko, todėl neklausinėjo E. G. , kokios įmonės ir kokie žmonės tuos darbus atlikdavo (t. 12, b. l. 113-115). Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat tvirtino, kad jam inkriminuojamų pinigų nepasisavino, nes jie UAB „A“ buvo gauti ne už šios bendrovės, bet už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, kuriems per E. G. , organizavusį įtarime išvardintuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą ir prekių pristatymą, jie ir buvo išmokėti, tik kiek kitaip aiškino įvykių aplinkybes. Jis teigė, kad UAB „A“ užsiėmė tarpininkavimo paslaugų teikimu, todėl į juos kreipdavosi įvairios bendrovės, kurioms reikėjo atlikti įvairius technikos remonto, statybos ir kitokius darbus bei patiekti užsakovams reikalingas prekes. Taip pat parodė, kad prieš apmokėdamas už paslaugas ir prekes, visas bendroves, kurių vardu buvo išrašyti E. G. pateikiami dokumentai, tikrindavo Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapyje dėl jų registracijos PVM mokėtojais. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. M. pripažino, kad jis, kaip bendrovės akcininkas, nepriklausomai nuo jo pareigų bendrovėje, visą laiką rūpinosi bendrovės veikla ir kontroliavo paskirtus direktorius. Užsakymus dėl remonto paslaugų teikimo bei su jomis susijusių prekių tiekimo, kaip ir pinigus už jau suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, E. G. perduodavo jis pats, savo ruožtu E. G. PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodytos atliktos paslaugos ir patiektos prekės, taip pat kasos pajamų orderių, pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius pinigų gavimą, bendrovei „A“ pateikdavo per jį – V. M. . Kadangi bendrovėje visą laiką nebūdavo, dalį E. G. vykdomų užsakymų jis kontroliavo telefonu. Įsitikinęs, kad užsakymas įvykdytas pilnai, paprašydavo bendrovės vadybininkų ar buhalterės išrašyti PVM sąskaitą faktūrą užsakovui pagal iš subrangovo gautą sąskaitą faktūrą su antkainiu, o, reikalui esant, į sąskaitą įrašant ir UAB „A“ tiesiogiai užsakovui parduotas prekes. Taip pat V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl tarpininkavimo jo nurodytu būdu bendravo su šiais užsakovais: UAB „B“ (direktoriumi J. I. , inžinieriumi-mechaniku Mindaugu), UAB „C“ (direktoriumi A. R. ), UAB „D“ (ūkio dalies vadovu, kurio duomenų neprisimena), UAB „E“ (direktoriumi M. D. ) (t. 11, b. l. 72-74).

Nuteistajam V. M. neigiant jam inkriminuotų piniginių lėšų pasisavinimą, apygardos teismas jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, grindė šiais įrodymais: 1. Liudytojo Eg. G. (UAB „A“ vadybininkas nuo 2006-05-10 iki 2006-08-23, direktorius nuo 2006-08-23 iki 2010-08-09) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad pagrindinė UAB „A“ veikla buvo pramoninis tiekimas įmonėms, dirbo su bendrovėmis „G“ (duomenys pakeisti), „H“ (duomenys pakeisti), „I“ (duomenys pakeisti), „J“ (duomenys pakeisti). Taip pat UAB „A“ prekiavo nerūdijančio plieno detalėmis, dar teikė kanalizacijos šulinių valymo paslaugas. Daugiau jokios veiklos bendrovė nevykdė. Jis šioje bendrovėje dirbo vadybininku-tiekėju, ieškojo prekių ir tiekdavo jas klientams. Kai buvo paskirtas direktoriumi, jo darbinės funkcijos faktiškai nepasikeitė, įmonės veiklą ir toliau kontroliavo V. M. . Jis pats buvo tik formalus bendrovės vadovas, be V. M. pritarimo negalėjo priimti jokio svarbesnio sprendimo, susijusio su įmonės veikla, nekontroliavo ir buhalterinės apskaitos vedimo, jo sritis buvo tik tiekimas ir pardavimas. V. M. pateikdavo jam apskaitos dokumentus ir jis juos nesigilindamas pasirašydavo. Buvo atvejų, kad jis pervesdavo pinigines lėšas iš bendrovės banko sąskaitos į V. M. asmeninę sąskaitą, taip pat jis pats išgrynindavo pinigus, kuriuos V. M. pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą, ir atiduodavo juos pastarajam. Šios piniginės lėšos buvo įtraukiamos į jo avansinę apyskaitą. Tai buvo daroma V. M. nurodymu. Pastarasis pateikdavo jam kasos pajamų orderius, kasos pajamų orderių, pinigų priėmimo kvitus, PVM sąskaitas faktūras, nurodydavo juos pasirašyti ir jais būdavo sumažinamas jo, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas. Taip V. M. pateisindavo tuos pinigus, kuriuos jis jam perduodavo grynaisiais. V. M. jam sakydavo, kad darbai šiuose jo pasirašytuose dokumentuose yra atlikti ir kad už darbus jo pasirašytuose dokumentuose yra atsiskaityta. Pasirašęs dokumentus, juos grąžindavo V. M. . E. G. žinojo kaip buvusį UAB „A“ direktorių, pastarasis po atleidimo bendrovėje nesilankė. Buvo sutikęs E. G. mieste, jis sakė, kad dirba taksistu (t. 11, b. l. 5–7, 12–13, 164-165). 2. Liudytojo S. M. (UAB „A“ vadybininkas (2010–2011 m.), parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad dirbdamas UAB „A“ visus su darbu susijusius klausimus derino ne su bendrovės direktoriumi Eg. G. , bet su bendrovės akcininku V. M. , kuris faktiškai vadovavo bendrovės veiklai, duodavo nurodymus visiems darbuotojams, taip pat ir Eg. G. . Jo darbo laikotarpiu pagrindinė UAB „A“ veikla buvo prekyba nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis, be to pagal sutartį AB „G“ tiekė prašomas prekes. Dar UAB „A“ turėjo fekalijų išvežimo mašiną ir su ja vykdė darbus. Kitų veiklų bendrovė nevykdė. Jis, kaip vadybininkas, buvo atsakingas už nerūdijančių tvirtinimo detalių pardavimą, jų užsakymą bei kontaktus su klientais. 2010-09-10 UAB „Gargždų technika“ kasos pajamų orderį serija GTK Nr. 321, 2011-02-02 A. G. IĮ pinigų priėmimo kvitą serija AG Nr. 18 tik pasirašė. Tai padarė V. M. nurodymu, šiuose dokumentuose nurodytų pinigų niekam neišmokėjo, juose nurodytų asmenų–pinigų gavėjų nepažįsta. Taip pat V. M. nurodymu pasirašė PVM sąskaitas faktūras: 2010-09-10 serija GTN Nr. 10096 (UAB „Gargždų technika“), 2010-11-05 serija ZKS Nr. 1108, 2010-11-08 serija ZKS Nr. 1109, 2010-11-10 serija ZKS Nr. 1112 (UAB „Žilkrista“), 2010-09-30 serija RTS Nr. 118 (UAB „Renovilos transporto sistemos“), 2010-10-11 serija ATV Nr. 1258 (UAB Autoverema“). Pasirašytus dokumentus gražino V. M. (t. 10, b. l. 153-154, 155-156, t. 11, b. l. 165-166). 3. Liudytojo P. U. (UAB „A“ vadybininkas nuo 2011-04-04 iki 2012-01-02, direktorius nuo 2012-01-02 iki 2012-05-15) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jam dirbant UAB „A“ vadybininku, o vėliau direktoriumi, visai bendrovės veiklai tiesiogiai arba telefonu vadovavo V. M.. Pagrindinė bendrovės veikla buvo prekyba nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis, taip pat pagal sutartis su AB „G“ ir UAB „I“ buvo tiekiamos jų veiklai reikalingos įvairios prekės, kita veikla bendrovė neužsiėmė. Jis pats priimdavo užsakymus ir tiekė prekes šiems nuolatiniams klientams, taip pat ieškojo naujų klientų. Buvo keli atvejai, kai V. M. nurodymu išgrynino į jo asmeninę sąskaitą UAB „A“ pervestus pinigus ir juos perdavė pastarajam. Taip pat V. M. nurodymu pasirašė buhalterinius dokumentus, t. y. UAB „Vineda“ pinigų priėmimo kvitus: 2011-11-22 serija VIN Nr. 12, 2011-11-23 serija VIN Nr. 13, tačiau juose nurodytų pinigų niekam nemokėjo, bei PVM sąskaitas faktūras: 2011-11-03 serija VIN Nr. 0117 (UAB „Vineda“), 2012-02-09 serija CAR Nr. 12-080 (UAB „CARLIT“). UAB „Redesa“, kurios 2011-09-01 pinigų priėmimo kvitas serija RDK Nr. 205 dėl 7 260 Lt sumokėjimo šios bendrovės direktorei R. M. , pridėtas prie jo 2011 m. rugsėjo mėnesio avansinės apyskaitos kaip dokumentas, pateisinantis išlaidas, jam nežinoma, tokio dokumento nėra matęs ir šių pinigų niekam nemokėjo. Mėnesio pabaigoje pasirašydavo buhalterės paruoštas mėnesines avanso apyskaitas, jų netikrindamas, nes nebuvo atvejų, kad mėnesio gale jis būtų skolingas bendrovei (t. 10, b. l. 157-159, t. 11, b. l. 166). 4. Liudytojos D. Ž. (UAB „A“ buhalterė nuo 2009-04-01 iki 2011-04-14) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad UAB „A“ prekiavo nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėmis, taip pat pagal sutartis su AB „G“ ir kitomis bendrovėmis tiekdavo jų prašomas prekes. Iš esmės bendrovei vadovavo ne direktorius Eg. G. , bet V. M. , jo žodis buvo lemiamas, jis duodavo nurodymus darbuotojams bei direktoriui. Jai dirbant bendrovėje, duomenis į apskaitą suvesdavo apskaitininkas, o ji, patikrinusi, ar yra dokumentai, formuodavo ataskaitas. Jos darbo laikotarpiu visos sumos atitikdavo. Išlaidas pateisinančius dokumentus jai paduodavo darbuotojai arba V. M. tiesiogiai, taip pat dokumentus rasdavo paliktus ant stalo ir pagal parašus ant dokumentų įtraukdavo į konkretaus darbuotojo avansinę apyskaitą. Kai V. M. parašydavo, kad už sąskaitą yra apmokėta, ji tokį dokumentą priimdavo ir jai nekildavo jokių abejonių. Bendrovė neturėjo banko sąskaitos atsiskaitomosios kortelės, todėl išgryninti pinigus iš banko sąskaitos buvo du būdai – tiesiogiai nuėjus į banką arba per avansinę apyskaitą, kai pinigai pervedami darbuotojui, jis nuima pinigus ir vėliau atsiskaitydamas juos pateikia į kasą. Į jos asmeninę banko sąskaitą buvo pervesti 4 000 Lt ir 1 230 Lt su nuoroda „į kasą“, „avanso išlaidoms“, šiuos pinigus ji išgrynino ir atidavė V. M. , o kaip jų panaudojimo pateisinimą pasirašytą pinigų priėmimo kvitą įtraukė į savo asmeninę apyskaitą, nes V. M. nurodė, kad už suteiktas paslaugas yra sumokėjęs jis. 2010-07-23 mokėjimo nurodymą Nr. 196, kuriuo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) UAB „Baltieva“ pervesta 3 008,34 Lt jai pateikė V. M. . Jis šiuo dokumentu, patvirtindamas savo parašu ir prierašu „apmokėta“, patvirtino apmokėjimą, todėl ji įtraukė į apskaitą netikrindama, ar realiai pinigai buvo pervesti (t. 10, b. l. 148-151, t. 11, b. l. 175-176). 5. Liudytojos E. B. (UAB „A“ buhalterė nuo 2011-04-12 iki 2012-08-31) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad UAB „A“ prekiavo nerūdijančio plieno produkcija, kurią gaudavo iš Vokietijos. Taip pat UAB „A“ pagal sutartį su AB „G“ tiekdavo jai prašomas prekes. Jos darbo laiku direktorius buvo V. M. , po to – P. U. , bet realiai įmonei ir toliau vadovavo, visus nurodymus duodavo V. M. , o P. U. dirbo vadybininko darbą, tik pasirašydavo kaip direktorius. Jos darbo metu buvo pateikiamos sąskaitos ir už prekes, kuriomis bendrovė neprekiavo, už projektavimo darbus, mašinų remontus ir panašiai. Dėl gaunamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų aiškinosi ir jai buvo pasakyta, kad tai yra perpardavimas. Sakė, kad perka ir perparduoda paslaugas. V. M. jai sakydavo, kad nesikištų, kur nereikia. Buvo atvejų, kad V. M. pats atnešdavo sąskaitas faktūras, čekiukus, taip pat čekiukus atnešdavo vadybininkai. Grynuosius pinigus bendrovėje valdė V. M. . Ji turėjo prieigą prie banko sąskaitos, bet visus pavedimus darydavo tik pagal V. M. nurodymus. Ji taip pat tvarkydavo darbuotojų avansines apyskaitas pagal to mėnesio išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos jai pateikdavo darbuotojai ir V. M. . Pastarasis nurodydavo, kokius dokumentus prie kokio darbuotojo avansinės apyskaitos pridėti (t. 10, b. l. 167-169, t. 11, b. l. 183-184). 6. Liudytojos E. N. (UAB „A“ buhalterė nuo 2012-08-30) parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jai dirbant UAB „A“ direktorės pareigas ėjo An. B. , pastaroji duodavo jai nurodymus, tačiau dėl svarbesnių klausimų direktorė tardavosi su akcininku V. M. , jis kontroliavo įmonės finansinę būklę. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė atliko patikrinimą ir paaiškėjo, kad į bendrovės apskaitą buvo įtrauktos netikros sąskaitos, todėl jai reikėjo patikslinti pateiktas PVM deklaracijas už nurodytą laikotarpį. Patikslinus deklaracijas, buvo apskaičiuota labai didelė nepriemoka. Iš kur atsirado tos netikros sąskaitos, ji nežino, nes tuo metu įmonėje nedirbo (t. 11, b. l. 166-167). 7. Liudytojo L. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad UAB „A“ jam nėra žinoma, V. M. nepažįsta. 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje jokių UAB „A“ darbų užsakymų neturėjo ir patalpų remonto darbų neatliko, 2011-02-04 kvito, serija A Nr. 4239960, 17 148,80 Lt sumai ir 2011-03-07 kvito, serija A 4239961, 19 651,00 Lt sumai nepasirašė (t. 10, b. l. 177, t. 11, b. l. 167). 8. Liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad jo tėvas E. G. yra dirbęs UAB „A“ vadybininku, bet buvo atleistas, tikslios priežasties nežino. Jam žinoma, kad tėvui išėjus iš darbo, bendrovės direktorius dar jo ieškojo, todėl mano, kad buvo kažkoks konfliktas. Vėliau E. G. įsidarbino taksi firmoje. Kad kažkur papildomai dirba ir gauna kitas pajamas, tėvas jam neminėjo. Kiek žino, E. G. , po to, kai buvo atleistas iš UAB „A“ ir įsidarbino taksi firmoje, į jokius kitus tolimesnius miestus, išskyrus esančius aplink Klaipėdą, nevyko. 2013 metais E. G. susirgo, mirė po širdies operacijos dėl komplikacijų (t. 10, b. l. 180-181, t. 11, b. l. 176). 9. Klaipėdos AVMI 2014-05-06 patikrinimo aktu Nr. FR0680-341, kuriame konstatuota, kad UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos juridinės galios neturinčios uždarųjų akcinių bendrovių „Ketuva“, „EMA Auto“, „Autorista“, „HEDA“, „Altechnika“, „Valmena“, „Valdo transportas“, „Baltieva“, „Autoveka“, „Greitasta“, „Vyroko statybos darbai“, „Gargždų technika“, „Renovilos transporto sistemos“, „Inrem“, „Autoverema“, „Žilkrista“, „Revrida“, „Ema traiding&Expedition int“, „Želvos agroservisas“, „Barduva“, „Aplinkotvarka“, „Tolita“, „Autodersva“, „Redesa“, „Mersenas“, „Corado contruction“, „Vineda“, „Carlit“, taip pat A. G. įmonės, E. O. įmonės, J. N. IĮ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes išvardintos bendrovės sandorių su UAB „A“ neturėjo, bendrovei nebuvo suteiktos nurodytos paslaugos ar tiektos prekės. Išvardintų bendrovių (išskyrus UAB „Aplinkotvarka“, UAB „Tolita“, UAB „Redesa“) PVM sąskaitose faktūrose nurodyti jas išrašę asmenys, taip pat bendrovių „Ketuva“, „EMA Auto“, „HEDA“, „Altechnika“, „Autoveka“, „Gargždų technika“, „Inrem“, „Žilkrista“, „Ema Traiding & Expedition int“, „Barduva“ kasos pajamų orderiuose, kasos pajamų orderių kvituose, pinigų priėmimo kvituose nurodyti pinigus gavę asmenys šiose bendrovėse iš viso nedirbo arba nedirbo dokumentų išrašymo metu. UAB „Vyroko statybos darbai“, UAB „Žilkrista“, UAB „Autodersva“, UAB „Revrida“, A. G. įmonė, E. O. įmonė, UAB „Želvos agroservisas“, UAB „Tolita“, UAB „Vineda“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu nevykdė jokios veiklos. UAB „EMA auto“, UAB „Gargždų technika“, UAB „Tolita“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu nebuvo PVM mokėtojos (t. 1, b. l. 15–33 ). 10. 2014-05-29 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti dokumentai: uždarųjų akcinių bendrovių „Ketuva“, „Ema auto“, „Autorisa“, „Heda“, „Altechnika“, „Volmena“, „Valdo transportas“, „Baltieva“, „Autoveka“, „Greitasta“, „Vyroko statybos darbai“, „Gargždų technika“, „Renovilos transporto sistemos“, „Inrem“, „Autoverema“, „Žilkrista“, „Revrida“, „Ema Traiding & Expedition int”, „Želvos agroservisas“, „Barduva“, „Aplinkotvarka“, „Tolita“, „Autoderstva“, „Redesa“, „Mersenas, „Corado construction“, „Vineda“, „Carlit“, taip pat A. G. įmonės, E. O. įmonės, J. N. IĮ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitai, pinigų priėmimo kvitai bei duomenys iš VRM CDB (t. 3, b. l. 63–199). 11. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2015-03-27 išvada Nr. 5-3/26 dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos, kuria, be kita ko, nustatyta, kad: UAB ,,A“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. UAB „A“ nesilaikė:

1. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

– 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, t. y.: 1) 45 atvejais prekių ir paslaugų įsigijimui iš viso 669 348,36 Lt (193 856,69 Eur) (iš jų PVM 108 063,21 Lt) iš ūkio subjektų pagrįsti panaudojo 43 PVM sąskaitas faktūras ir 2 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, kurių duomenys neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,Ketuva“ (1 atvejis, 2008-01-23), UAB ,,Ema auto“ (2 atvejai, laikotarpis nuo 2009-05-04 iki 2009-06-02), UAB ,,Autorisa“ (2 atvejai, laikotarpis nuo 2009-07-10 iki 2009-07-17), UAB ,,Heda“ (6 atvejai, laikotarpis nuo 2009-08-10 iki 2009-08-19), UAB ,,Altechnika“ (1 atvejis, 2010-04-02), UAB ,,Volmena“ (1 atvejis, 2010-04-26), UAB ,,Valdo transportas“ (1 atvejis, 2010-05-27), UAB ,,Baltieva“ (1 atvejis, 2010-06-09), UAB ,,Autoveka“ (1 atvejis, 2010-07-01), UAB ,,Greitasta“ (1 atvejis, 2010-07-30), UAB ,,Vyroko statybos darbai“ (1 atvejis, 2010-08-16), UAB ,,Gargždų technika“ (1 atvejis, 2010-09-10), UAB ,,Renovilos transporto sistemos“, 1 atvejis, 2010-09-30), UAB ,,Inrem“ (1 atvejis, 2010-10-08), UAB ,,Autoverema“ (1 atvejis, 2010-10-11), UAB ,,Žilkrista“ (6 atvejai, laikotarpis nuo 2010-10-21 iki 2010-11-10), UAB ,,Revrida“ (1 atvejis, 2010-11-30), UAB ,,Ema traiding &Expedition int“ (1 atvejis, 2011-01-21), A. G. įmonė (1 atvejis, 2011-02-02), E. O. įmonė (1 atvejis, 2011-02-07), UAB ,,Želvos agroservisas“ (1 atvejis, 2011-04-01), UAB ,,Barduva“ (1 atvejis, 2011-04-05), UAB ,,Aplinkotvarka“ (1 atvejis, 2011-05-03), UAB ,,Tolita“ (1 atvejis, 2011-07-04), UAB ,,Autodersva“ (9 atvejai, 2011-07-12), UAB ,,Redesa“ (1 atvejis, 2011-08-16), UAB ,,Mersenas“ (1 atvejis, 2011-08-22), UAB ,,Corado constuction“ (1 atvejis, 2011-09-08), UAB ,,Vineda“ (1 atvejis, 2011-11-03), J. N. IĮ (1 atvejis, 2011-11-08), UAB ,,Carlit“ (1 atvejis, 2012-02-09), L. T. (2 atvejai, laikotarpis nuo 2011-02-04 iki 2011-03-07), t. y. apskaitos dokumentuose nurodė duomenis (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės), neatitinkančius tikrovės; 2) 54 atvejais apmokėjimui ūkio subjektams iš viso 432 916,63 Lt (125 381,32 Eur) pagrįsti panaudojo apskaitos dokumentus, kurių duomenys neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,Ketuva“ (1 atvejis, 2007-01-23), UAB ,,Ema auto“ (2 atvejai, laikotarpis nuo 2009-06-10 iki 2009-06-12), UAB ,,Heda“ (10 atvejų, laikotarpis nuo 2009-08-10 iki 2009-12-05), UAB ,,Altechnika“ (2 atvejai, 2010-04-06), UAB ,,Baltieva“ (1 atvejis, 2010-07-23), UAB ,,Autoveka“ (7 atvejai, laikotarpis nuo 2010-07-02 iki 2010-07-13), UAB ,,Gargždų technika“ (4 atvejai, laikotarpis nuo 2010-09-10 iki 2010-09-15), UAB ,,Inrem“ (1 atvejis, 2010-10-08), UAB ,,Žilkrista“ (6 atvejai, laikotarpis nuo 2010-10-25 iki 2010-11-12), UAB ,,Ema traiding & Expedition int“ (2 atvejai, laikotarpis nuo 2011-01-21 iki 2011-01-24), A. G. įmonei (1 atvejis, 2011-02-02), L. T. (2 atvejai, laikotarpis nuo 2011-02-04 iki 2011-03-07), UAB ,,Želvos agroservisas“ (2 atvejai, laikotarpis nuo 2011-04-04 iki 2011-04-05), UAB ,,Barduva“ (1 atvejis, 2011-04-05), UAB ,,Aplinkotvarka“ (3 atvejai, laikotarpis nuo 2011-05-03 iki 2011-05-04), UAB ,,Tolita“ (2 atvejai, 2011-07-04), UAB ,,Redesa“ (2 atvejai, laikotarpis nuo 2011-09-01 iki 2011-09-02), UAB ,,Mersenas“ (1 atvejis, 2011-08-22), UAB ,,Vineda“ (4 atvejai, laikotarpis nuo 2011-11-22 iki 2011-11-24), t. y. apskaitos dokumentuose nurodė duomenis (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės), neatitinkančius tikrovės; 3) 2 atvejais iš viso 31 823,69 Lt išmokėjimą UAB ,,Tolita“ iš kasos pagrindė 2011-07-04 kasos išlaidų orderiais Nr. 62 – 13 436,00 Lt ir Nr. 61 – 18 387,69 Lt, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją;

– 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, reikalavimų, t. y.: pagal apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai pavardės, parašai ir pareigos), iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, t. y.: 1) 43 atvejais laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo prekių ir paslaugų įsigijimą iš viso 632 547,56 Lt (183 198,44 Eur) (669 348,36 Lt – 36 799,80 Lt įsigijimas iš L. T.) pagrindžiančių dokumentų duomenis, iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, 1 atveju užregistravo UAB ,,Revrida“ 2010-12-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie įsigijimą iš viso 4 119,91 Lt (1 193,21 Eur) (iš jų PVM 715,01 Lt) be pagrindžiančio apskaitos dokumento; 2) 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31 apskaitos registruose Gautos sąskaitos užregistravo paslaugų įsigijimo iš L. T. iš viso 36 799,80 Lt (10 657,96 Eur), pagrindžiančių dokumentų duomenis, iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo; 3) darbuotojų V. M. , Eg. G. , P. U. , S. M. , D. A. ir D. Ž. laikotarpio nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio avansinėse apyskaitose 64 atvejais užregistravo atsiskaitymo su ūkio subjektais iš viso 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) apskaitos dokumentų duomenis, iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų 10 atvejų užregistravo apmokėjimą iš viso 76 757,21 Lt (22 230,42 Eur) ūkio subjektams: UAB ,,Greitasta“ 18 043,13 Lt, UAB ,,Vyroko statybos darbai“ 35 694,27 Lt ir UAB ,,Revrida“ 23 019,81 Lt, kurių apmokėjimo dokumentais nepagrindė. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus apmokėjimo dokumentus laikotarpiu nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011 metų lapkričio mėnesio negalima nustatyti 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) piniginių lėšų panaudojimo (t. 7, b. l. 102–133).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas UAB „A“ vadybininkas D. A. , kurio parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Pastarasis parodė, kad UAB „A“ veiklos sritys buvo prekių tiekimas bendrovėms, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, ir prekyba nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis, kitokios veiklos bendrovė nevykdė. Jis pats pagal išankstinius užsakymus pristatydavo prekes AB „G“, AB „J“, AB „I“ ir UAB „K“ (duomenys pakeisti). Jo darbo laikotarpiu bendrovės direktoriumi dirbo Eg. G. , tačiau realiai viskam vadovavo V. M. . Pastarojo nurodymu jis pasirašė PVM sąskaitas faktūras: 2010-05-27 serija VT Nr. 0215 (UAB „Valdo transportas“), 2010-08-16 serija VSD Nr. 906/10 (UAB „Vyroko statybos darbai“), 2011-04-01 serija ZAG Nr. 115 (UAB „Želvos agroservisas“), 2011-04-05 serija BRD Nr. 501 (UAB „Barduva“), 2011-05-03 serija APL Nr. 0503-2 (UAB „Aplinkotvarka“), 2011-07-12 serija ATV Nr. 13401 (UAB „Autodersva“), 2011-08-16 serija RAD Nr. 2571 (UAB „Redesa“), 2011-09-08 serija CC Nr. 00285 (UAB „Corado construction“). Šios bendrovės jam nežinomos, tokių paslaugų ir prekių jis niekada neužsakinėjo, nesirūpino jų pirkimu. Kodėl reikia pasirašyti šias sąskaitas faktūras, V. M. jam nepaaiškino. Taip pat V. M. nurodymu pasirašė L. T. 2011-03-07 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 4239961, UAB „Aplinkotvarka“ 2011-05-04 kasos pajamų orderio kvitą serija AP Nr. 12, UAB „Barduva“ 2011-04-05 kasos pajamų orderio kvitą serija BK Nr. 122, UAB „Tolita“ 2011-07-04 kasos pajamų orderį serija TK Nr. 4. Be to, V. M. nurodymu kelis kartus iš savo asmeninės sąskaitos išgrynino UAB „A“ jam pervestas pinigines lėšas ir jas perdavė pastarajam. Mėnesio pabaigoje jis pasirašydavo buhalterės paruoštas jo mėnesines avanso apyskaitas, tačiau jų netikrindavo, nes nebuvo atvejų, kad mėnesio pabaigoje būtų skolingas bendrovei (t. 10, b. l. 170-172, t. 11, b. l. 184).

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad šių byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. M. , būdamas UAB „A“ vadybininku ir faktiniu bendrovės vadovu (iki 2010-08-09), direktoriumi (nuo iki 2010-08-09 iki 2012-01-02), vadybininku (nuo 2012-01-03) ir faktiniu bendrovės vadovu, siekdamas pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ pinigines lėšas, panaudodamas iš nenustatytų asmenų įgytus dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, iš viso pateisino 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) panaudojimą ir tokiu būdu, veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „A“ didelės vertės turtą, t. y. 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir apygardos teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, įskaitant liudytojų UAB „B“ darbuotojų M. R. ir J. I. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat liudytojų UAB „E“, UAB „C“ ir jos dukterinės įmonės UAB „L“ (duomenys pakeisti) darbuotojų N. M. D., A. R. , K. S. parodymus, UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės Jolantos Arvasevičienės paaiškinimus, duotus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bei gautus papildomus dokumentus, t. y. AB SEB banko pateiktą UAB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., BUAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ pateiktas UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. išrašytas bendrovėms „B“, „C“, „L“, „E“, „D“, bei 2008-2011 metų banko dokumentus, UAB „B“, UAB „C“, UAB „E“, UAB „D“ pateiktus duomenis apie iš UAB „A“ pirktas paslaugas bei prekes, konstatuoja, kad tokios apygardos teismo išvados yra pagrįstos tik iš dalies.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistojo V. M. iniciatyva, siekiant pateisinti jam inkriminuotų kaip pasisavintų piniginių lėšų, t. y. 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur), išgrynintų per jo paties, taip pat kitų UAB „A“ darbuotojų Eg. G. , P. U. , D. Ž. asmenines banko sąskaitas, panaudojimą, į UAB „A“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos kaltinime V. M. išvardintos įvairių įmonių (UAB „Ketuva“, UAB „EMA Auto“, UAB „HEDA“ ir kt.) vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kasos pajamų orderių kvitai, pinigų priėmimo kvitai, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kuriuose nurodyti duomenys (ūkio subjekto, surašiusio dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių dokumentus, vardai ir pavardės) neatitiko tikrovės. Šias aplinkybes, kurių apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir nuteistasis V. M. , patvirtina Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas, specialisto išvada dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos, kurią šį tyrimą atlikusi specialistė J. Arvasevičienė patvirtino apklausta apeliacinės instancijos teisme (t. 12, b. l. 115-118), kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nėra atsakingas už pirmiau paminėtus netikrus apskaitos dokumentus, kurie UAB „A“ buhalterei buvo pateikti iki 2010 m. rugpjūčio 9 d., nes tuo metu bendrovėje visus sprendimus priimdavo ir PVM sąskaitas faktūras bei kitus su išlaidomis susijusius dokumentus įtraukti į apskaitą pateikdavo ne jis, o UAB „A“ direktoriaus pareigas ėjęs Eg. G. . Toks apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas, jis prieštarauja tiek pirmiau aptartiems paties V. M. parodymams apie jo vaidmenį UAB „A“ veikloje bei susitarimą ir bendradarbiavimą su E. G. , UAB „A“ neoficialiai tarpininkaujant dėl įvairios technikos ir statybos remonto darbų, kuris prasidėjo būtent tuo metu, kai šios bendrovės direktoriaus pareigas ėjo Eg. G. , tiek vienas kitą papildantiems liudytojų UAB „A“ darbuotojų Eg. G. , S. M. , P. U. , D. Ž. , E. B. parodymams, iš kurių matyti, kad nors tam tikru laikotarpiu UAB „A“ direktoriais buvo paskirti bendrovės vadybininkai Eg. G. , P. U. , faktiškai pastarieji ir toliau dirbo vadybininko darbą, o bendrovei vadovavo ir visus su jos veikla susijusius klausimus, įskaitant bendrovės buhalterinę apskaitą, sprendė V. M. , kuris iš esmės nieko nepaaiškindamas nurodė bendrovės darbuotojams pasirašyti jo pateiktus netikrus dokumentus, įtraukti juos į apskaitą, išgryninti bei perduoti jam iš UAB „A“ banko sąskaitos į asmenines sąskaitas pervestus pinigus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka tikrovės ir V. M. teiginys, kad jam nebuvo žinoma, jog kaltinime išvardintos UAB „A“ apskaitoje apskaitytos įvairių įmonių PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „A“ pirktų paslaugų bei prekių, taip pat jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra netikri. Visų pirma, kaip matyti iš bylos, ir pats nuteistasis nurodė supratęs, kad šiuos dokumentus jam perdavęs E. G. remonto darbams atlikti turėjo savo žmonių brigadą. Tuo tarpu V. M. inkriminuoti netikri apskaitos dokumentai yra išrašyti daugiau nei trisdešimties skirtingų įmonių, registruotų įvairiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Alytuje, Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Šiauliuose, Šilutėje) bei rajonuose (Kauno, Klaipėdos, Kelmės, Raseinių, Tauragės, Ukmergės), vardu. Be to, vienos šių bendrovių – UAB „HEDA“ – PVM sąskaitose faktūrose kaip jas išrašęs asmuo nurodytas S. M. (t. 7, b. l. 191-196), t. y. asmuo, dirbęs UAB „A“ vadybininku, o kai kuriose PVM sąskaitose faktūrose įrašytos kitokio pobūdžio paslaugos ir prekės, nei kad, pasak V. M. , UAB „A“ iš tikrųjų pirko – skubių siuntų, transporto, krovinių transportavimo paslaugos, pultas, pulto nustatymas, betono trinkelės, popieriaus makulatūra (t. 8, b. l. 31, 53, 68, 69, 98,125, 128, 157), ko nuteistasis, tiesiogiai gaudavęs šiuos dokumentus, negalėjo nepastebėti. Byloje taip pat nustatyta, kad faktiškai nei viena iš bendrovių, kurių vardu buvo išrašyti minėti netikri apskaitos dokumentai, tokių specifinių paslaugų, kaip statybinės technikos remontas, neteikė ir su jomis susijusiomis prekėmis neprekiavo. Taigi, E. G. , kuris, pasak V. M. , teikė jam minėtus dokumentus, negalėjo turėti šių įmonių registracijos pažymėjimų ir įgaliojimų atstovauti jas bei gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, kaip kad parodė nuteistasis. V. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad prieš apmokėdamas už prekes ir paslaugas Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapyje tikrino visas bendroves, kurių vardu buvo išrašyti dokumentai, dėl jų registracijos PVM mokėtojais, tačiau kaip matyti iš Klaipėdos AVMI patikrinimo akto, kai kurios bendrovės, t. y. UAB „EMA auto“, UAB „Gargždų technika“, UAB „Tolita“, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dieną PVM mokėtojomis nebuvo registruotos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. jau ėmė teigti, kad įmones dėl registracijos PVM mokėtojais tikrino tik bendradarbiavimo su E. G. pradžioje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šią aplinkybę nuteistasis nurodė jau susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant minėtą Klaipėdos AVMI patikrinimo aktą. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija, pritardama apygardos teismui, šioje dalyje V. M. parodymus taip pat vertina kritiškai ir konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog pastarasis kaltinime išvardintas įvairių įmonių PVM sąskaitas faktūras, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kasos pajamų orderius, kasos pajamų orderių kvitus, pinigų priėmimo kvitus UAB „A“ apskaitoje panaudojo žinodamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad tokios ūkinės operacijos, kokios nurodytos šiuose dokumentuose, nėra įvykusios. Kita vertus, išvadas, kad V. M. tokiais veiksmais siekė pasisavinti jo žinioje buvusias UAB „A“ pinigines lėšas ir, panaudodamas minėtus netikrus dokumentus, UAB „A“ turtą – 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) neteisėtai pavertė savo turtu, taip padarydamas vadovaujamai bendrovei minėto dydžio turtinę žalą, apygardos teismas padarė neištyręs ir neįvertinęs visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar V. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Kaip jau minėta, V. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jam inkriminuojamų piniginių lėšų nepasisavino ir negalėjo pasisavinti, nes jos UAB „A“ buvo pervestos už trečiųjų asmenų užsakovėms UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“ suteiktas įvairias remonto paslaugas ir su jomis susijusias patiektas prekes, už kurias jis šiomis lėšomis, veikdamas pagal susitarimą dėl tarpininkavimo su E. G. , per pastarąjį ir apmokėjo, savo vadovaujamai įmonei už tarpininkavimą palikdamas po 5 procentus nuo užsakovių už joms suteiktas paslaugas ir patiektas prekes pervestos pinigų sumos. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis ir tam, kad juos atmesti, būtina nurodyti, kokie patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintys įrodymai juos paneigia. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad tikėti tokiais V. M. parodymais neturi pagrindo, nes juos paneigia liudytojų UAB „A“ darbuotojų ir liudytojo M. G. , t. y. E. G. (pastarasis mirė 2013 m. gruodžio 19 d. t. y. dar iki 2014 m. gegužės 16 d., kai šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 2-3, t. 11, b. l. 75), sūnaus, parodymai. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Kaip matyti iš bendrovės darbuotojų parodymų, pastarieji iš esmės nurodė tik tai, kad V. M. bendrovės veiklai vadovavo ir tuo laikotarpiu, kai nebuvo bendrovės direktoriumi, kad būtent jis pateikdavo netikrus dokumentus dėl paslaugų teikimo ir priekių tiekimo bei apmokėjimo už juos, duodavo nurodymus darbuotojams juos pasirašyti, įtraukti į apskaitą, išgryninti į asmenines sąskaitas pervestus pinigus ir perduoti jam, taip pat, kad E. G. po atleidimo iš darbo UAB „A“ šioje bendrovėje nesilankydavo. Kaip šie liudytojų parodymai paneigia V. M. aiškinimą apie realiai jo nurodytoms užsakovėms suteiktas remonto paslaugas ir su jomis susijusias patiektas prekes, teismas nuosprendyje nepasisakė. Liudytojas M. G. taip pat nurodė tik tai, kad jam apie kokią nors papildomą tėvo veiklą nebuvo žinoma. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, M. G. kartu su E. G. negyveno, be to, net nežinojo tėvo atleidimo iš UAB „A“ priežasčių, taigi, galėjo nežinoti ir apie papildomą E. G. veiklą.

Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad pirmiau paminėti V. M. parodymai nėra paremti jokiais įrodymais, nėra jokių jo aiškinimą patvirtinančių dokumentų. E. G. yra miręs. Jokia tarpininkavimo sutartis nei su E. G. , nei su įmonėmis, kuriose neva buvo vykdomi darbai, nebuvo sudarytos. Iš tiesų, tarpininkavimo sutarčių, kaip ir V. M. nurodytas aplinkybes apie jo nurodytoms užsakovėms UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“ atliktus remonto darbus patvirtinančių dokumentų į bylą nebuvo pateikta. Kita vertus, kaip matyti iš nuteistojo V. M. , taip pat liudytojų parodymų, UAB „A“ jokių tarpininkavimo sutarčių ir nebuvo sudariusi. Tuo tarpu duomenų apie minėtoms užsakovėms atliktus remonto darbus byloje nebuvo ne dėl to, kad tokie neegzistavo, bet todėl, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. M. nurodytos aplinkybės dėl šių bendrovių iš UAB „A“ pirktų remonto paslaugų ir su jomis susijusių prekių, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingos, sprendžiant, ar nuteistojo veikoje yra turto pasisavinimo nusikaltimo sudėtis, buvo tiriamos paviršutiniškai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo V. M. gynėjas buvo pareiškęs prašymą atlikti papildomus procesinius veiksmus, siekiant patikrinti V. M. parodymus, t. y. atlikti papildomą UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kad nustatyti, kokios buvo išrašytos UAB „A“ PVM sąskaitos faktūros V. M. nurodytoms užsakovėms, kokie gauti joms parduotų paslaugų apmokėjimai, ar V. M. inkriminuotose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir prekės atitinka (kokia apimtimi) UAB „A“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras užsakovėms, patikrinti užsakovėms UAB „A“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų ir medžiagų realų įvykdymą apklausiant kaip liudytojus V. M. nurodytų užsakovių atsakingus darbuotojus, išreikalaujant su šiomis aplinkybėmis susijusius dokumentus, apžiūrėti atliktus ir užsakovių priimtus darbus bei medžiagas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu šis gynėjo prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „A“ buhalteriniuose dokumentuose nurodyti ūkio subjektai neturėjo ūkinių sandorių su šia bendrove, tačiau negauta duomenų, kad iš viso sandorių nebuvo ir toks įtarimas V. M. nepareikštas (t. 9, b. l. 162, 163-164). Ikiteisminis tyrimas šioje dalyje apsiribojo jau minėto liudytojo M. G. apklausa, kurios metu pastarasis parodė, kad jo tėvas E. G. jam apie tai, jog kažkur papildomai dirba ir gauna kitas pajamas, neminėjo ir, jo žiniomis, į jokius atokesnius Lietuvos miestus iš Klaipėdos nevyko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, tenkinant V. M. gynėjos prašymą, kaip liudytojai buvo apklausti UAB „B“ darbuotojai M. R. ir J. I. . Liudytojas M. R. parodė, kad su V. M. bendravo darbo reikalais, tai buvo maždaug prieš šešerius metus. Su pastaruoju ir dar vienu asmeniu jį supažindino bendrovės finansų direktorius. V. M. direktorius jam pristatė kaip seną bičiulį, kuris siūlo statybinės technikos remonto paslaugas, po ko jie pradėjo bendradarbiauti. Darbai buvo atliekami kokybiškai ir greitai. Dėl darbų atlikimo daugiau bendravo ne su V. M. , bet su tuo kitu žmogumi, kurio vardo nepamena, gal Edmundas ar Egidijus. Paskambindavo jam, šis atvažiuodavo, jie parodydavo techniką ir aptardavo kainą, taip ir vykdydavo darbus. Techniką tvarkydavo pas juos teritorijoje. Kai technika būdavo suremontuota, jiems leisdavo savaitę dirbti kaip garantiją, o vėliau UAB „A“ išrašydavo sąskaitą. Jis suprato, kad darbus atlikdavo UAB „A“ darbuotojai. Kiek kartų pirko tokias paslaugas, neprisimena, gal 10, jokia sutartis nebuvo pasirašyta (t. 11, b. l. 190). Liudytojas J. I. parodė, kad pažįsta V. M. , žinojo, kad pastarasis turi įmonę „A“, kuri atlikdavo remonto darbus, taip pat vykdė prekybą, todėl pasiūlė V. M. UAB „B“, kurioje dirbo, direktoriui. Taip V. M. įmonė ėmė remontuoti UAB „B“ statybinę techniką, tai buvo maždaug prieš 5–6 metus. Kiek prisimena, jokia sutartis nebuvo sudaryta, nes darbai nebuvo nuolatiniai, jie buvo atliekami, kai kas nors sugesdavo. Kai paslauga būdavo atlikta, vyr. mechanikas patikrindavo darbus, UAB „A“ išrašydavo sąskaitą, o jie pervesdavo bendrovei pinigus. Jam nekilo abejonių, kad darbus atliktų kiti žmonės. Jokių pretenzijų, kad kažkam nebuvo sumokėta už atliktus darbus, nebuvo (t. 11, b. l. 190-191). Apygardos teismas liudytojų M. R. ir J. I. parodymus įvertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad jie yra V. M. draugai, jų teiginiai, kad E. G. tarpininkavo dėl darbų atlikimo, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, M. R. , kuris turėjo pažinti E. G. , jeigu jo parodymai būtų buvę teisingi, pagal teismo posėdžio metu pateiktas E. G. nuotraukas, kurios buvo padarytos byloje nagrinėjamu laikotarpiu, atpažino kitus asmenis, bet ne E. G. . Apsiribojęs tokiais argumentais teismas V. M. versijos detaliau taip pat netyrė ir nesiaiškino, ar UAB „A“ turėjo tokius ūkinius komercinius santykius su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, „E“, kaip kad nurodė nuteistasis, taip pat liudytojai M. R. ir J. I. , t. y. ar UAB „A“ pardavė šioms įmonėms kokias nors remonto paslaugas ir su jomis susijusias prekes, ar gavo už jas apmokėjimą, ar bendrovė buvo pajėgi pati suteikti tokias paslaugas ir t. t., Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes paminėtos aplinkybės yra svarbios bylai teisingai išspęsti ir jas įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojai buvo apklausti V. M. nurodytų užsakovių, t. y. UAB „E“ ir UAB „C“, darbuotojai N. M. D. , K. S. , A. R. , kurie patvirtino V. M. nurodytas aplinkybes apie UAB „A“ bendrovėms „E“, „C“, „L“ parduotas įvairios technikos, automobilių ir statybos remonto paslaugas. N. M. D. parodė, kad V. M. pažįsta nuo 2005 m., 2006 m. pakvietė pastarąjį vadovauti UAB „G“, o vėliau – UAB „M“ (duomenys pakeisti), į kurias investavo jo vadovaujama UAB „E“. Jo ir V. M. dalykinis bendravimas buvo nuolatinis, vėliau tarp jų užsimezgė bičiuliški santykiai. Kartą pasiguodė V. M. , kad sugedo jo automobilis, kuris priklausė įmonei, o V. M. pasakė, kad UAB „A“ gali išspręsti šią problemą. Po to UAB „E“ pirko iš UAB „A“ automobilio, taip pat patalpų remonto paslaugas, nes bendrovė plėtėsi, reikėjo įsirengti papildomą biurą, o V. M. pasisiūlė padėti. UAB „A“ atlikus darbus, UAB „E“ pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėjo UAB „A“. Tai buvo maždaug 2007-2010 metais. Jis nesidomėjo, ar UAB „A“ pajėgi atlikti tokius darbus, ar jiems ieško kitų įmonių. Jam pakako V. M. žodžių, kad UAB „A“ tokius darbus daro ir gali jam padėti. Reikalingi darbai buvo atlikti ir už juos buvo apmokėta. Niekas UAB „E“ pretenzijų, kad nebuvo apmokėta už automobilio ar patalpų remontą, nepareiškė (t. 12, b. l. 97-99). Liudytojas K. S. parodė, kad dirbo UAB „L“ direktoriumi ir UAB „C“ projektų vadovu. Jo bendrovė turėjo bazę (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, ten buvo remontuojamas jų transportas, technika. Sugedus technikai, jie kreipdavosi į UAB „A“ vadovą V. M. , po ko į jų bazę atvažiuodavo žmonių brigada ir atlikdavo remonto darbus. Tai buvo maždaug 2009-2010 metais. Ar techniką remontavo UAB „A“, ar kitų įmonių darbuotojai, nežino, bet už darbus buvo atsiskaitoma su UAB „A“ pavedimais pagal šios bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apie tai, kad UAB „A“ kažką persamdydavo, jam nebuvo žinoma. Ar buvo pasirašomos kokios nors sutartys su UAB „A“, neprisimena. Remontuojama buvo tiek UAB „L“, tiek UAB „C“ technika. Jokių pretenzijų, kad už atliktus darbus buvo sumokėta ne tam, kam reikia, nebuvo (t. 12, b. l. 99-100). Liudytojas A. R. parodė, kad dirbo UAB „C“ finansų direktoriumi, 2011 m. sausio mėnesį buvo paskirtas bendrovės direktoriumi ir vadovavo įmonei iki 2012 metų birželio ar liepos mėnesio. UAB „A“ buvo viena iš bendrovės įrangos, t. y. sunkiosios technikos, remonto darbus atliekančių įmonių. Už atliktus darbus atsiskaitydavo pavedimais pagal PVM sąskaitas faktūras. Pinigai buvo pervedami po darbų atlikimo. Bendrovės darbuotojai patikrindavo, ar darbai atlikti, juos priimdavo ir tuomet buvo atsiskaitoma. UAB „A“ darbus atliko keletą kartų. Ar darbus atlikdavo pati UAB „A“, ar subrangovai, netikrindavo (t. 12, b. l. 112-113).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pareikalauti ir gauti UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „E“, UAB „D“ dokumentai (rangos sutartys (UAB „D“, UAB „E“), darbų atlikimo aktai (UAB „D“), PVM sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, atsiskaitymų suvestinės), UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašas, iš kurių taip pat matyti, kad 2008-2011 metais bendrovės „B“, „C“, „L“, „E“ bei „D“ pirko iš UAB „E“ įvairias remonto paslaugas ir su jomis susijusias prekes (medžiagas, detales), iš viso už 785 594,35 Lt. UAB „B“ iš UAB „A“ pirko įvairios technikos (savivarčio, autokrano, traktoriaus, buldozerio, ekskavatoriaus, vilkiko, vandenvežio, tralo, puspriekabės, vibroplokštės, kompresoriaus, dyzelinio vakumo agregato, vandens siurblio, elektros stoties, elektros generatoriaus ir kt.), automobilių remonto paslaugas ir atsargines dalis: 2008 m. iš viso už 124 199,41 Lt, už jas apmokėjo 2008-01-30, 2008-09-10, 2008-09-11, 2008-11-07, 2008-12-02 pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 23-50, 161-164, 167, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 54-64, 76-84, 86-88); 2009 m. – iš viso už 193 018,94 Lt, ir už jas apmokėjo 2009-02-03, 2009-05-18, 2009-06-04, 2009-07-24, 2009-08-26, 2009-08-28 pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 51-93, 169-170, 172, 174-176, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 65-71, 89-117); 2010 m. iš viso už 156 664,32 Lt, ir už jas apmokėjo 2010-07-26, 2010-09-21, 2010-10-21, 2010-11-30 pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 94-125, 182, 187, 189, 191, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 32-53, 72-75); 2011 m. iš viso už 115 792,21 Lt, ir už jas apmokėjo 2011-01-04, 2011-04-15, 2011-09-01, 2011-11-16 pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 126-146, 195, 200, 205, 207, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 16-31). UAB „C“ 2010 m. iš UAB „A“ pirko automobilio „Mercedes Benz“, hidraulinio manipuliatoriaus „Mailer“ atsargines dalis ir remonto paslaugas, taip pat kompresoriaus ir variklio CAT remonto paslaugas bei detales, iš viso už 23 998,11 Lt, už kurias apmokėjo 2010-05-21 pavedimu į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 17-21, 180, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 9-11). UAB „L“ 2010 m. iš UAB „A“ pirko hidromanipuliatoriaus remonto paslaugas ir atsargines dalis už 20 144,91 Lt, už kurias apmokėjo 2010-05-21 pavedimu į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 181, BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 7-8). UAB „E“ 2010 m. iš UAB „A“ pirko patalpų remonto paslaugas ir medžiagas bei automobilio „Lexus“ remonto paslaugas ir atsargines dalis, iš viso už 66 085,49 Lt, už kurias apmokėjo 2010-04-13 ir 2010-08-23 pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 178, 184, 210-217, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 13-15), 2011 m. pirko patalpų remonto paslaugas ir statybines medžiagas, iš viso už 24 999,05 Lt, už kurias apmokėjo 2011-03-07 pavedimu į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 199, 213, 216, 218, segtuvas BUAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, b. l. 12). UAB „D“ 2011 m. iš UAB „A“ pirko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remonto paslaugas ir statybines medžiagas, iš viso už 60 691,91 Lt, už kuriuos apmokėjo 2011-02-28 ir 2011-07-12 pavedimais į UAB „A“ banko sąskaitą (t. 13, b. l. 147-154, 197, 204, 1-3). Taigi, nuteistojo V. M. parodymai apie UAB „A“ bendrovėms „B“, „C“, „E“, „D“ parduotas įvairias sunkiosios technikos, transporto priemonių, taip pat statybos remonto paslaugas bei su jomis susijusias prekes pasitvirtino ne tik pirmiau aptartų liudytojų parodymais, bet ir objektyviais duomenimis, kuriais abejoti, daryti prielaidas, kad paslaugos, už kurias stambios bendrovės ne vienerius metus mokėjo UAB „A“ nemažas pinigų sumas, galėjo būti nesuteiktos, o su jomis susijusios prekės – nepatiektos, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „A“ dirbo direktorius, keli vadybininkai, kurių veikla buvo susijusi tik su prekyba nerūdijančio plieno detalėmis bei prekių tiekimu kelioms bendrovėms („G“, „I“ ir kt.), ir buhalterė. Taigi, nekyla abejonių ir dėl to, kad atlikti specifinius sunkiosios technikos remonto darbus, kaip ir automobilių ar patalpų remonto darbus UAB „A“ neturėjo nei žmogiškųjų išteklių, nei tam reikalingos įrangos. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kas konkrečiai bendrovėms „B“, „C“, „L“, „E“, „D“ atliko pirmiau paminėtus remonto darbus. V. M. teigia, kad darbus atlikę asmenys jam nežinomi, nes darbų atlikimą ir su jais susijusių prekių tiekimą organizavo E. G. . Pastarasis, kaip jau minėta, mirė dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, o išsamiau ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Kita vertus, byloje nėra ir tokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. kas nors paminėtoms įmonėms, pirkusioms iš UAB „A“ įvairias remonto paslaugas ir su jomis susijusias prekes, ar pačiai UAB „A“ būtų reiškęs pretenzijas dėl to, kad negavo užmokesčio už atliktus darbus ir patiektas prekes.

Iš AB SEB banko pateikto UAB „A“ sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad tik bendrovėms „B“, „C“, „L“. „E“, „D“ pervedus pinigines lėšas pagal UAB „A“ joms išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl remonto paslaugų ir su jomis susijusių prekių pardavimo, panašios, tik kiek mažesnės pinigų sumos, paprastai su nuoroda „ūkio išlaidoms“, buvo pervedamos į V. M. ir kitų UAB „A“ darbuotojų Eg. G. , D. Ž. , D. A. , P. U. banko sąskaitas. Pavyzdžiui, 2009 m. vasario 3 d. UAB „B“ pervedė UAB „A“ 21 466,62 L, tą pačią dieną iš UAB „A“ banko sąskaitos 10 000 Lt buvo pervesti į V. M. banko sąskaitą, 8 200 Lt – į Eg. G. banko sąskaitą; 2009 m. gegužės 18 d. UAB „B“ pervedė UAB „A“ 42 279,09 Lt, sekančią dieną, t. y. 2009 m. gegužės 19 d., iš UAB „A“ banko sąskaitos 18 920 Lt buvo pervesti į V. M. banko sąskaitą, 17 000 Lt – į Eg. G. banko sąskaitą ir t. t. Tai atitinka V. M. parodymus, kad jo nurodytoms užsakovėms atsiskaičius už suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, jis per savo ar kitų darbuotojų asmenines banko sąskaitas išgrynindavo dalį užsakovių pervestų pinigų, o UAB „A“ likdavo tam tikras procentas už neoficialų tarpininkavimą bei tam tikros sumos už pačios UAB „A“ užsakovėms tiesiogiai patiektas detales, kurios kartu su trečiųjų asmenų atliktais darbais bei prekėmis buvo įrašomos į UAB „A“ užsakovėms išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. nurodytos aplinkybės, jog UAB „A“ neoficialiai, už tam tikrą užmokestį tarpininkavo tarp remonto paslaugas ir su jomis susijusias prekes parduodančių nenustatytų asmenų bei tokias paslaugas ir prekes perkančių bendrovių ir kad jis užsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „B“, „C“, „L“, „E“, „D“ į UAB „A“ banko sąskaitą už suteiktas remonto paslaugas bei patiektas su jomis susijusias prekes pervestus ir per jo paties bei kitų bendrovės darbuotojų asmenines banko sąskaitas išgrynintus pinigus panaudojo atsiskaitydamas su realiai šias paslaugas suteikusiais ir prekes patiekusiais nenustatytais trečiaisiais asmenimis, nėra paneigtos. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad V. M. per savo ir kitų UAB „A“ darbuotojų asmenines banko sąskaitas išgrynindamas UAB „A“ banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas ir jų panaudojimą bendrovės apskaitoje pateisindamas netikrais dokumentais, siekė jas pasisavinti ir taip neteisėtai jas pavertė savo turtu, o jo vadovaujama bendrovė dėl to patyrė 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) dydžio turtinę žalą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį naikinama, V. M. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nenustačius, kad nuteistasis V. M. pasisavino jam inkriminuojamą UAB „A“ turtą, nėra jokio pagrindo tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo prašoma konfiskuoti 147 616,60 Eur (509 690,59 Lt) vertės V. M. turtą kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, rezultatą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimtą sprendimą V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, plačiau dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad civilinio ieškinio atsiėmimo tvarka BPK nėra reglamentuota, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio atsiėmimas įforminamas teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi, BUAB „A“ bankroto administratoriui pateikus prašymą dėl civilinio ieškinio atsiėmimo, apygardos teismo sprendimas civilinės ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą įstatymo reikalavimams neprieštarauja.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmuose nėra sukčiavimo nusikaltimo sudėties, nes jis, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, pats jokių duomenų į PVM deklaracijas ir Pelno mokesčio deklaracijas neįrašė ir mokesčių inspekcijai jų neteikė, šiuos veiksmus atliko UAB „A“ buhalterės. Pinigus į banko sąskaitą UAB „A“ gavo už neatliktus darbus, juos išmokėjo pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, todėl prievolės mokėti PVM ir pelno mokestį nuo šios sumos ji neturėjo, apmokestinamas galėjo būti tik skirtumas tarp gautų ir išmokėtų sumų, kas ir buvo padaryta. Be to, tuo metu, kai susitarė su E. G. dėl tarpininkavimo tarp užsakovų ir rangovų, jis neturėjo jokio tikslo išvengti mokėtinų į biudžetą PVM ir pelno mokesčio. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies.

Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-156-788/2016).

Kaip jau minėta, V. M. iniciatyva į UAB „A“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti įvairių bendrovių vardu išrašyti dokumentai, įskaitant PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti duomenys apie ūkines operacijas neatitiko tikrovės, t. y. nurodytos bendrovės neteikė UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų ir netiekė nurodytų prekių su pirkimo PVM. Savo ruožtu UAB „A“ šių paslaugų ir prekių su pirkimo PVM iš šių bendrovių nepirko, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos, netikrose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas pirkimo PVM, iš viso 79 861 Lt (23 129,34 Eur), buvo įtrauktas į UAB „A“ PVM deklaracijas. Taigi, UAB „A“ PVM deklaracijose buvo nurodyta 79 861 Lt (23 129,34 Eur) didesnė pirkimo PVM suma, negu UAB „A“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM, ir atitinkamai 79 861 Lt (23 129,34 Eur) mažesnė UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtina PVM suma. Deklaracijas su šiais melagingais duomenimis pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, pastaroji buvo suklaidinta dėl UAB „A“ į biudžetą mokėtinos PVM sumos, 79 861 Lt (23 129,34 Eur) nepagrįstai sumažinant UAB „A“ mokestinę prievolę. Tai, kad UAB „A“ tokias paslaugas ir prekes, kokios nurodytos netikruose dokumentuose, pirko iš nenustatytų trečiųjų asmenų, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes, bylos duomenimis, jos buvo perkamos be dokumentų, taigi, ir be pirkimo PVM.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Įvertinus tai, kad V. M. ne vienerius metus vadovavo UAB „A“, aktyviai dalyvavo jos veikloje bei kontroliavo buhalterinės apskaitos vedimą, nekyla abejonių, kad pateikdamas įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „A“ įsigytas prekes ir paslaugas su pirkimo PVM, negalėjo nesuprasti, kad šiuose dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys bus įtraukti į PVM deklaracijas, kurias pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, bus be pagrindo sumažinta UAB „A“ į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma. Byloje nustatytų V. M. veiksmų pobūdis, juolab, kad jie truko ne vienerius metus, leidžia daryti išvadą, kad pastarasis veikė sąmoningai, suprasdamas naudojamos apgaulės, vadovaujamai bendrovei gaunamos naudos ir valstybei daromos žalos pobūdį, numatė tokios savo veikos padarinius ir jų norėjo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad V. M. tuo metu, kai susitarė su E. G. dėl tarpininkavimo tarp užsakovų ir rangovų, dar neturėjo tikslo išvengti mokėtino į biudžetą PVM, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, V. M. veiksmų kvalifikavimo ir nuteisimo už sukčiavimą UAB „A“ naudai ir interesams apgaule panaikinus didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) PVM pagrįstumo niekaip nepaneigia. BK 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. M. kaltinime išvardintas PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „A“ įsigytas paslaugas ir prekes su prikimo PVM, įtraukimui į apskaitą pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams, kuriems minėtos aplinkybės nebuvo žinomos, kitaip tariant, veikė per tarpininkus, kurie dėl šios nusikalstamos veikos nėra kalti. Todėl šiuo atveju nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis pats jokių duomenų į deklaracijas neįrašė ir šių deklaracijų neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, jo veiksmų teisiniam vertinimui taip pat nėra reikšmingi. Aptartos išvados aktualios ir sprendžiant V. M. atsakomybės dėl turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį panaikinimo.

Kaip matyti iš specialisto išvados dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos, kuria rėmėsi apygardos teismas, pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad pastarasis UAB „A“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 86 216 Lt pelno mokesčio, atlikus šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad pagal į apskaitą įtrauktas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, leidžiamiems atskaitymams buvo priskirta 564 689,59 Lt (163 545,41 Eur) suma, iš jų 2008 m. – 1 675 Lt, 2009 m. – 101 401,06 Lt, 2010 m. – 248 531,28 Lt, 2011 m. – 195 733, 25 Lt, 2012 m. – 17 349 Lt. Atitinkamai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2008–2012 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pelną: 56-ame laukelyje „Apmokestinamasis pelnas apskaičiuotas PMĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka“ buvo nedeklaruoti 552 544 Lt (160 027,80 Eur) pelno bei 73-ame laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ buvo nedeklaruota 86 216 Lt (24 969,88 Eur) (iš jų 2008 m. – 251 Lt, 2009 m. – 20 280 Lt, 2010 m. – 37 280 Lt, 2011 m. – 27 538 Lt, 2012 m. – 867 Lt) į biudžetą mokėtino pelno mokesčio (t. 7, b. l. 102–133). Taigi, tikrovės neatitinkantys duomenys iš V. M. iniciatyva į buhalterinę apskaitą įtrauktų netikrų PVM sąskaitų faktūrų, neva, UAB „A“ iš šiuose dokumentuose nurodytų bendrovių pirko paslaugas ir prekes, buvo įrašyti ir į UAB „Z“ 2008–2012 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas, kurios taip pat buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kita vertus, kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nepaneigta nuteistojo V. M. versija, kad UAB „A“, kuri jokių remonto paslaugų ir su jomis susijusių prekių iš netikrose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų įmonių nepirko, neoficialiai, neįforminant to sutartimis, už atitinkamą užmokestį tarpininkavo tarp kitų tokio pobūdžio paslaugas teikiančių ir prekes tiekiančių nenustatytų asmenų ir šias paslaugas bei prekes perkančių bendrovių. Siekiant uždirbti pajamas iš tokios tarpininkavimo veiklos, UAB „A“ iš nenustatytų asmenų pirko technikos, automobilių, statybos remonto paslaugas ir su jomis susijusias prekes, joms išleido iš viso 509 690,59 Lt ir su antkainiu perpardavė užsakovėms UAB „B“, UAB „C“, UAB „L“, UAB „E“, UAB „D“. Apeliacinės instancijos teisme apklausta UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė J. Arvasevičienė paaiškino, kad aplinkybių dėl V. M. nurodytoms užsakovėms parduotų prekių ir paslaugų ji netyrė, išvadą davė vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, registruojamos pagal apskaitos dokumentus. Jei įmonė turėjo tarpininką, ji turėjo pirkti paslaugas iš tarpininko, o tarpininkas – iš kitų įmonių. Taip, kaip nurodė nuteistasis, būtų normalu, jei būtų sudaryta sutartis ir viskas būtų užregistruota, tuomet nebūtų mokesčių slėpimo (t. 12, b. l. 115-118). Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (17 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors šiuo atveju tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, V. M. inkriminuota kaip nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskirta suma – 564 689,59 Lt (163 545,41 Eur) – ir UAB „A“ gauta, bet nedeklaruota apmokestinamojo pelno suma – 552 544 Lt (160 027,8 Eur) – turi būti mažinama, atsižvelgiant į išlaidas, patirtas perkant prekes ir paslaugas iš nenustatytų asmenų, atitinkamai iki 54 999 Lt (15 928,81 Eur) (564 689,59 Lt – 509 690,59 Lt) ir iki 42 853,41 Lt (12 411,2 Eur) (552 544 Lt –509 690,59 Lt).

Kaip matyti iš paties V. M. parodymų, taip pat kitų bylos duomenų, paslaugos ir prekės perpardavimui iš nenustatytų asmenų buvo perkamos 2008-2011 metais. Nepaisant to, UAB „A“ 2012 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje netikrų dokumentų pagrindu leidžiamiems atskaitymams buvo priskirta 17 349 Lt suma, t. y. buvo nedeklaruotas tokio dydžio apmokestinamasis pelnas. Likusi suma – 25 504,41 Lt – nepagrįstai, netikrų dokumentų pagrindu ir viršijant prekių bei paslaugų iš nenustatytų asmenų pirkimui patirtas išlaidas, buvo nedeklaruota 2010–2011 metais, todėl tikrovės neatitinkančių duomenų apie pelną įrašymas į 2008 m. ir 2009 m. Metines pelno mokesčio deklaracijas bei jų pateikimas Klaipėdos AVMI, kaip nepasitvirtinęs, šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių. Iš Klaipėdos AVMI patikrinimo akto, taip pat specialisto išvados dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „A“ taikytinas pelno mokesčio tarifas 2012 m. buvo 5%, 2010-2011 – 15%, taigi, šiuo atveju nedeklaruota į valstybės biudžetą mokėtino pelno mokesčio suma sudaro iš viso 4 693,11 Lt (1 359,2 Eur) (867,45 Lt (2012 m.) + 3 825,66 Lt (2010-2011 m.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, t. y. būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadybininku (iki 2010-08-09) – faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 vadybininku – faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-02-28 pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 64 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, tyčia, turėdamas tikslą panaikinti turtinę prievolę UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) naudai sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 4 693 Lt (1 359,18 Eur) pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedusį A. B. , buhalterę D. Ž. , buhalterę E. B. , nesupratusius V. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2008-01-23 UAB „Ketuva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KAT Nr. 080123015 – 1 976,50 Lt (572,43 Eur), UAB „Ema Auto“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-05-04 serija EM Nr. 09051011 – 20 775,95 Lt (6 017,13 Eur), 2009-06-02 serija EM Nr. 090602122 – 5 452,28 Lt (1 579,09 Eur), UAB „Autorisa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-07-10 serija AUT Nr. 9008 – 6 499,79 Lt (1 882,47 Eur), 2009-07-17 serija AUT Nr. 9101 – 8 199,52 Lt (2 374,75 Eur), UAB „Heda“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2009-08-10 serija HED KL Nr. 00413 – 9 647,17 Lt (2 794,01 Eur), 2009-08-12 serija HED KL Nr. 00417 – 24 590,26 Lt (7 121,83 Eur) , 2009-08-13 serija HED KL Nr. 00420, – 12 713,09 Lt (3 681,09 Eur), 2009-08-17 serija HED KL Nr. 00427 – 18 158,45 Lt (5 259,05 Eur), 2009-08-18 serija HED KL Nr. 00428– 13 322,79 Lt (3 858,55 Eur), 2009-08-19 serija HED KL Nr. 00432 – 1 307,96 Lt (3 78,81 Eur), 2010-04-02 UAB „Altechnika“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ALT Nr. 02318 – 18 271 Lt (5 291,65 Eur), 2010-04-26 UAB „Volmena“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VOL Nr. 01252 – 24 941,46 Lt (7 223,55 Eur), 2010-05-27 UAB „Valdo transportas“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VT Nr. 0215 – 7 883,63 Lt (2 283,26 Eur), 2010-06-09 UAB „Baltieva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BAS Nr. 0024787 – 3 008,34 Lt (3 008,34 Eur), 2010-07-01 UAB „Autoveka“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 10628 – 66 370,46 Lt (19 222,21 Eur), 2010-07-30 UAB „Greitasta“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr. 0258 – 18 043,13 Lt (5 225,65 Eur), 2010-08-16 UAB „Vyroko statybos darbai“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VSD Nr. 906/10 – 35 964,27 Lt (10 415,97 Eur), 2010-09-10 UAB „Gargždų technika“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GTN Nr. 10096 – 27 322,30 Lt (7 913,06 Eur), 2010-09-30 UAB „Renovilos transporto sistemos“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RTS Nr. 118 – 24 569,96 Lt (7 115,95 Eur), 2010-10-08 UAB „Inrem“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija INR Nr. 1008/12 – 6 266,86 Lt (1 815,01 Eur), 2010-10-11 UAB „Autoverema“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ATV Nr. 1258 – 19 603,92 Lt (5 677,69 Eur), UAB „Žilkrista“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2010-10-21 serija ZKS Nr. 1021 – 4 123,87 Lt (1 194,36 Eur), 2010-10-29 serija ZKS Nr. 1029 – 7 261,20 Lt (2 102,99 Eur), 2010-11-03 serija ZKS Nr. 1106 – 4 239,09 Lt (1 227,73 Eur), 2010-11-05 serija ZKS Nr. 1108 – 2600,92 Lt (753,28 Eur), 2010-11-08 serija ZKS Nr. 1109 – 3 493,56 Lt (1 011,81 Eur), 2010-11-10 serija ZKS Nr. 1112 – 4009,07 Lt (1 161,11 Eur), 2010-11-30 UAB „Revrida“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RVD Nr. 911, – 18 900 Lt (5 473,82 Eur), 2011-01-21 UAB „Ema Traiding & Expedition int“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ETE Nr. 1102130 – 14 520 Lt (4 205,28 Eur), 2011-02-02 A. G. įmonės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AG Nr. 2019 – 2 773,32 Lt (803,21 Eur), 2011-02-07 E. O. įmonės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija IP Nr. 501 – 18 587,09 Lt (5 383,19 Eur), 2011-04-01 UAB „Želvos agroservisas“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ZAG Nr. 115 – 19 375,44 Lt (5 611,52 Eur), 2011-04-05 UAB „Barduva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BRD Nr. 501 – 1 936,00 Lt (560,70 Eur), 2011-05-03 UAB „Aplinkotvarka“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija APL Nr. 0503-2 – 20 252,44 Lt (5 865,51 Eur), 2011-07-04 UAB „Tolita“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TOL Nr. 11071 – 31 823,69 Lt (9 216,78 Eur), 2011-07-12 UAB „Autodersva“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ATV Nr. 13401 – 10 801,85 Lt (3 128,43 Eur), 2011-08-16 UAB „Redesa“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RAd Nr. 2571, – 12 225,34 Lt (3 540,70 Eur), 2011-08-22 UAB „Mersenas“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KLR Nr. 12148 – 9 123,98 Lt (2 642,49 Eur), 2011-09-08 UAB „Corado construction“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija CC Nr. 00285 – 7767,13 Lt (2249,52 Eur), 2011-11-08 J. N. IĮ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija JON Nr. 00069 – 8 495,41 Lt (2 460,44 Eur), 2011-11-03 UAB „Vineda“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VIN Nr. 0117 – 34 627,78 Lt (10 028,90 Eur), 2012-02-09 UAB „Carlit“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija CAR Nr. 12-080 – 20 992,29 Lt (6 079,79 Eur), žinodamas, kad jose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedusiam A. B. , buhalterei D. Ž. , buhalterei E. B. , nurodydamas jas įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. UAB „A“ bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedęs A. B. , buhalterė D. Ž. , buhalterė E. B. , nežinodami, kad jiems pateiktuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų realiai UAB „A“ neįgijo, o dokumentuose tik nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimo PVM deklaravo UAB „A“ PVM deklaracijose už 2008 m. sausio mėnesį, 2009 m. gegužės–rugpjūčio, 2010 m. balandžio–gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, 2012 m. vasario mėnesius, kurias per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-06-04, 2009-06-25, 2009-07-24, 2009-08-24, 2009-09-24, 2010-05-24, 2010-06-21, 2010-07-23, 2010-08-25, 2010-09-23, 2010-10-22, 2010-11-24, 2010-12-27, 2011-01-24, 2011-05-26, 2011-05-25, 2012-04-02, 2012-05-16 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat pagal į apskaitą įtrauktus pirmiau išvardintus dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskyrė iš viso 54 999 Lt (15 928,8 Eur), o 2010–2012 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-10-01, 2011-05-24, 2012-05-18 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu V. M. vadovaujamos UAB „A“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) PVM ir 4 693,11 Lt (1 359,2 Eur) pelno mokesčio į valstybės biudžetą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš nuteistojo V. M. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo nustatytų šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tik nesutinka su jam inkriminuotu šios nusikalstamos veikos padarymo laiku – nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. vasario 9 d. Nuteistasis teigia, kad yra atsakingas tik už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d., nes tik tuo metu ėjo UAB „A“ direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, iš byloje esančių dokumentų, t. y. 2010 m. rugpjūčio 9 d. UAB „A“ neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 08-09, 2011 m. gruodžio 30 d. UAB „A“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 17 bei V. M. darbo sutarties matyti, kad pastarasis UAB „A“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. sausio 2 d. (t. 5, b. l. 44, 82, t. 7, b. l. 145-150), o ne iki 2011 m. lapkričio 23 d., kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. Be to, kaip jau minėta, byloje surinkti vienas kitą papildantys įrodymai, įskaitant ir paties V. M. parodymus, patvirtina, kad faktiškai nuteistasis UAB „A“ vadovavo ne tik tuo laikotarpiu, kai ėjo direktoriaus pareigas, bet ir kitu metu. Tuo tarpu P. U. nuo 2012 m. sausio 3 d. į UAB „A“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas tik formaliai ir faktiškai įmonės vadovo funkcijų neatliko. Byloje surinktais vienas kitą papildančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad būtent V. M. įtraukimui į UAB „A“ buhalterinę apskaitą pateikė kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išvardintus dokumentus, kuriuose nurodytos ūkinės operacijos neatitiko tikrovės, dėl ko kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės, ir faktiškai tik jam vienam buvo žinomas apgaulingas šių dokumentų pobūdis. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad V. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, laikas nustatytas neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl V. M. paskirtų bausmių.

Bylos duomenimis, nuteistasis V. M. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir tyčinį nusikaltimą finansų sistemai, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo nusikalstami veiksmai tęsėsi ne vienerius metus, jais padaryta žala valstybės biudžetui. Kita vertus, V. M. praeityje neteistas, per laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo, naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba, turi šeimą, charakterizuojamas gerai, turi sveikatos problemų (t. 11, b. l. 15-19, t. 12, b. l. 3-7). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad V. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kuri savo dydžiu artimesnė minimaliai šios bausmės ribai, ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, atsižvelgus ir į sumažėjusią nuteistojo nusikalstamų veiksmų apimtį, nėra per griežtos. Jos yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti.

Panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl V. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priėmus naują išteisinamąjį nuosprendį, naikinama nuosprendžio dalis dėl V. M. paskirtų bausmių subendrinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu. Be to, trumpinamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, subendrintos V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. M. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras Kažys