Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruotas gyvenamasis adresas (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. M. laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-02-09 tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 dirbdamas pagal darbo sutartį vadybininku, būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-02-09 tyčia, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, nuo 2010-08-09 veikdamas per bendrovės buhalterę D. Ž. (dirbusią iki 2011-04-14), vadybininką D. A., vadybininką S. M., vadybininką P. U. (nuo 2012-01-02 dirbusį formaliu bendrovės direktoriumi), buhalterę E. B. (dirbusią nuo 2011-04-12) nesuvokusius V. M. nusikalstamų veiksmų esmės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos““ ir 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimus, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo parodytos tikrovės neatitinkančios ūkines operacijos, būtent:

V. M. 28 atvejais prekių ir paslaugų įsigijimui iš viso už 408 186,58 Lt (118 219 Eur) iš ūkio subjektų pagrįsti panaudojo 26 PVM sąskaitas faktūras ir 2 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus, kuriuose įrašyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-08-16, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-09-10, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto sistemos“ 1 atveju 2010-09-30, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-10-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-10-11, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-21 iki 2010-11-10 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-11-30, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-01-21, A. G. įmonė 1 atveju 2011-02-02, E. O. įmonė 1 atveju 2011-02-07, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-04-01, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-04-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-05-03, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-07-04, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-07-12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-08-16, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-08-22, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-09-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-11-03, J. N. IĮ 1 atveju 2011-11-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2012-02-09, L. T. 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2011-03-07, t. y. į apskaitą įtraukė dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės) neatitinka tikrovės, taip pat 31 atveju apmokėjimui ūkio subjektams iš viso 242 774,66 Lt (70 312,40 EUR) pagrįsti panaudojo apskaitos dokumentus, kuriuose įrašyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2010-09-10 iki 2010-09-15, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-10-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2010-11-12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-01-21 iki 2011-01-24, A. G. įmonei 1 atveju 2011-02-02, L. T. 2 atvejais 2011-02-04 iki 2011-03-07, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2011-04-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-04-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 3 atvejais laikotarpiu nuo 2011-05-03 iki 05-04, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais 2011-07-04, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-09-02, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-08-22, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-24, iš jų 2 atvejais iš viso 318 23,69 Lt išmokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš kasos pagrindė 2011-07-04 kasos išlaidų orderiais Nr. 62 – 13 436,00 Lt (3 891,33 EUR) ir Nr. 61 – 18 387,69 Lt (5 325,44 EUR), kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją, t. y. į apskaitą įtraukė dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės) neatitinka tikrovės, taip pat 26 atvejais laikotarpio nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo prekių ir paslaugų įsigijimą iš viso už 371 386,76 Lt (107561 Eur) pagrindžiančių dokumentų duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų 1 atveju užregistravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. RVD917 duomenis apie įsigijimą iš viso 4 119,91 Lt (1 193,21 EUR) be pagrindžiančio apskaitos dokumento, taip pat 2 atvejais laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31 apskaitos registruose Gautos sąskaitos užregistravo paslaugų įsigijimo iš L. T. iš viso 36 799,80 Lt (10 657,96 Eur) pagrindžiančių dokumentų duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, taip pat darbuotojų V. M., P. U., S. M., D. A. ir D. Ž. laikotarpio nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio avansinėse apyskaitose 39 atvejais užregistravo atsiskaitymo su ūkio subjektais iš viso 295 221,88 Lt (85 502,16 EUR) apskaitos dokumentų duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų 8 atvejais užregistravo mokėjimą iš viso 58 714,08 Lt (17 004,77 Eur) ūkio subjektams: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybos darbai“ 35 694,27 Lt (10 337,77 Eur) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 23 019,81 Lt, (6 666,99 Eur), kurių apmokėjimo dokumentais nepagrindė.

Tokiu būdu V. M. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-08-16 iki 2012-02-09 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, kaltinamasis V. M. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas:

Kaltinamasis V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vadybininku (iki 2010-08-09), faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 vadybininku – faktiniu bendrovės vadovu, siekdamas pasisavinti jo (V. M.) žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iš nenustatytų asmenų įsigijo 2007-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą – 1 976,50 Lt (572,43 Eur). Žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, šį kasos pajamų orderio kvitą V. M. nurodė pasirašyti formaliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. G., šiam jį pasirašius, V. M. veikdamas per bendrovės apskaitą pagal sutartį tvarkiusį A. B., nurodė jam šį kasos pajamų orderio kvitą įtraukti į E. G. 2008 metų sausio mėnesio avanso apyskaitą. A. B., nesuvokęs V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą – 1 976,50 Lt (572,43 Eur), kaip E. G. išlaidas pateisinantį dokumentą, įtraukė į jo 2008 m. sausio mėnesio avansinę apyskaitą, tokiu būdu apgaule pateisindamas 1 993,25 Lt (577,29 Eur) išlaidas, pajamoms, faktiškai negautoms kaip atskaitingam asmeniui iš bendrovės kasos.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009-06-10 iki 2009-12-05 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 2009-06-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 233 – 11000 Lt (3 185,82 Eur), 2009-06-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. 241 – 9 775,95 Lt (2 831,31 Eur), 2009-08-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171457 – 9 647,17 Lt (2 794,01 Eur), 2009-08-13 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171458, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2009-08-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171461, – 14 590,26 Lt (4 225,63 Eur), 2009-08-15 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171462, – 12 713,09 Lt (3 681,97 Eur), 2009-08-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171464, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2009-08-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171465, – 8 158,45 Lt (2 362,85 Eur), 2009-12-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija HED Nr. 10125, – 2 506 Lt (725,79 Eur), 2009-12-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija HED Nr. 10126, – 5 816,79 Lt (1 684,66 Eur), 2009-12-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija HED Nr. 10127 – 5000 Lt (1 448,10 Eur), 2009-12-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija HED Nr. 10128, – 1 307,96 Lt (378,81 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)AB SEB banke į formalaus direktoriaus E. G. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pervedė 2009-02-03 8 020 Lt (2 322,75 Eur), 2009-05-19 17 000,00 Lt (4 923,54 Eur), 2009-06-11 6400 Lt (1 853,57 Eur), 2009-09-10. V. M. pervestas sumas E. G. nurodė išgryninti ir perduoti jam (V. M.). E. G. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M.. Pervestų pinigų panaudojimą V. M., veikdamas per formalų bendrovės direktorių E. G., nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas E. G. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus – 2009-08-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171461, – 14 590,26 Lt (4 225,63 EUR), 2009-08-15 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171462, – 12 713,09 Lt (3 681,97 Eur), 2009-08-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 1171464, – 10 000 Lt (2 896,20 EUR), žinodamas, kad juose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. E. G. kvitus pasirašė ir juos įtraukė į 2009 m. rugpjūčio mėnesio savo avanso apyskaitą. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 37 303,35 Lt (10 803,80 Eur) panaudojimą. Taip pat V. M. 2009-06-10, 2009-06-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2009-08-10, 2009-08-13, 2009-08-17, 2009-12-02, 2009-12-03, 2009-12-04, 2009-12-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus ir kasos pajamų orderio kvitus – iš viso 63 212,32 Lt (18 307,55 EUR), pasirašė, ir šiuos pinigų priėmimo kvitus, kaip išlaidas pateisinančius dokumentus, įtraukė į savo 2009 m. birželio, rugpjūčio ir gruodžio mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 63 212,32 Lt (18 307,55 EUR) išlaidas.

Kaltinamasis V. M. tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010-04-10 iki 2010-07-13 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 2010-04-06 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ALT Nr. 1211, – 9 271 Lt (2 685,07 Eur), 2010-04-06 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ALT Nr. 1216, – 9000 Lt (2 606,58 Eur), 2010-07-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 263, – 5 300,46 Lt (1 535,12 Eur), 2010-07-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 264, – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2010-07-07 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 265, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-07-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 266, – 10 070 Lt (2 916,47 Eur), 2010-07-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 269, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-07-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 271, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-07-13 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 272, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. 2010-04-06 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2010-07-08, 2010-07-09, 2010-07-12, 2010-07-13 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus ir kasos pajamų orderio kvitus iš viso 58 341 Lt (16 896,72 Eur), pasirašė, ir šiuos pinigų priėmimo kvitus kaip išlaidas pateisinančius dokumentus įtraukė į savo 2010 m. balandžio ir liepos mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 58 341 Lt (16 896,72 Eur) išlaidas.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-04-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)AB SEB banke į buhalterės D. Ž. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini)AB SEB banke su nuoroda „išlaidoms“ pervedė 1230 Lt (356,23 Eur), 2010-04-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)AB SEB banke į buhalterės D. Ž. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini)AB SEB banke su nuoroda „išlaidoms“ pervedė – 200 Lt, (57,92 Eur) 2010-05-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)AB SEB banke į buhalterės D. Ž. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini)AB SEB banke su nuoroda „į kasą“ pervedė 4000 Lt (1 158,48 Eur) V. M. pervestas sumas D. Ž. nurodė išgryninti ir perduoti jam (V. M.). D. Ž. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M.. Pervestų pinigų panaudojimą V. M. veikdamas per buhalterę D. Ž., nesuvokusią V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas D. Ž. pasirašyti išlaidas pateisinantį dokumentą 2011–2010-07-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT NR. 263, – 5 300,46 Lt (1 535,12 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. D. Ž. kvitą pasirašė ir jį įtraukė į 2010 m. liepos mėnesio savo avanso apyskaitą. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 5 300,46 Lt (1 535,12 Eur) panaudojimą.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)AB SEB banke į formalaus direktoriaus E. G. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pervedė 2010-04-15 14 840 Lt (4 066,27 Eur), 2010-05-24 17481 Lt (5 062,85 Eur). V. M. pervestas sumas E. G. nurodė išgryninti ir perduoti jam (V. M.). E. G. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M.. Pervestų pinigų panaudojimą V. M., veikdamas per formalų bendrovės direktorių E. G., nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas E. G. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus – 2010-07-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 264, – 11000 Lt (3 185,82 Eur), 2010-07-07 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AT Nr. 265, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. E. G. kvitus pasirašė ir juos įtraukė į 2010 m. liepos mėnesio savo avanso apyskaitą. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 21 000 Lt (6 082,02 Eur) panaudojimą.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, į savo 2010 m. birželio mėnesio avanso apyskaitą įtraukė 2010-07-23 mokėjimo pavedimo ruošinį 3008,34 Lt (871,28 Eur), žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Šį pavedimo ruošinį patvirtino parašu ir užrašu „Apmokėta“, tokiu būdu apgaule pateisino 3 008,34 Lt (871,28 Eur) išlaidas.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010-08-02 iki 2011-04-05 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 2010-08-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GRK Nr. 23, – 9600 Lt (2780,35 Eur), 2010-08-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GRK Nr. 27, – 8 443,13 Lt (2 445,30 Eur), 2010-08-16 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija VSDK Nr. 0120, – 5 694,27 Lt (1 649,18 Eur), 2010-08-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija VSDK Nr. 0122, – 8000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-08-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija VSDK Nr. 0125, – 8000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-08-20 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija VSDK Nr. 0126, – 8000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-08-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija VSDK Nr. 0128, – 6000 Lt (1 737,72 EUR), 2010-09-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GTK Nr. 321, – 7 852,26 Lt (2 274,17 Eur), 2010-09-13 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GTK Nr. 323, – 9000 Lt (2 606,58 Eur), 2010-09-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GTK Nr. 324, – 8000 Lt (2 316,96 Eur), 2010-09-15 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GTK Nr. 325, – 2470,04 Lt (715,37 Eur), 2010-10-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija IR Nr. IR121, – 6 266,86 Lt (1 815,01 Eur), 2010-10-25 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ZKK Nr. 51, – 4 123,87 Lt (1 194,35 Eur), 2010-10-29 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ZKK Nr. 52, – 7 261,20 Lt (2 102,99 Eur), 2010-11-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ZKK Nr. 53, – 4 239,09 Lt (1 227,73 Eur), 2010-11-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ZKK Nr. 55, – 2 600,92 Lt (753,27 Eur), 2010-11-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ZKK Nr. 57, – 3 493,56 Lt (1011,81 Eur), 2010-11-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija ZKK Nr. 59, – 4009,07 Lt (1 161,11 Eur), 2010-12-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija REV Nr. 141, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2010-12-06 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija REV Nr. 143, – 8 900 Lt (2 577,62 Eur), 2010-12-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija RVD Nr. 917, – 4 119,81 Lt (1 193,18 Eur), 2011-01-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija ETE Nr. 0207, – 8000 Lt (2 316,96 Eur), 2011-01-24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija ETE Nr. 0208, – 6 520 Lt (1 888,32 Eur), 2011-02-02 A. G. įmonės vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AG Nr. 18 – 2 773,32 Lt (803,21 Eur), 2011-02-04 L. T. vardu išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 4239960, – 1 7148,80 Lt (4 966,64 Eur), 2011-03-07 L. T. vardu išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 4239961, – 1 9651 Lt (5691,33 Eur), 2011-04-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija ZK Nr. 181, – 9 875,44 Lt (2 860,13 Eur), 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija ZK Nr. 183, – 9 500 Lt (2 751,39 Eur), 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos pajamų orderio kvitą, serija BK Nr. 122, – 1 936 Lt (560,70 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. V. M. 2010-08-02, 2010-08-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2010-08-16, 2010-08-17, 2010-08-18, 2010-08-20, 2010-08-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2010-09-13, 2010-09-14, 2010-09-15 UAB „Gargždų technika“, 2010-10-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2010-10-25, 2010-10-29, 2010-11-04, 2010-11-08, 2010-11-10, 2010-11-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-03, 2010-12-06, 2010-12-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2011-01-21, 2011-01-24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2011-02-04 L. T., 2011-04-04, 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius, kasos pajamų orderio kvitą, prekių pirkimo–pardavimo kvitą, kaip išlaidas pateisinančius dokumentus, įtraukė į savo 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 179 266,06 Lt (51 919,04 Eur) išlaidas.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-09-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija GTK Nr. 321, – 7 852,26 Lt (2 274,17 Eur), nurodė pasirašyti vadybininkui S. M., žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. S. M. nesuvokęs V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, orderį pasirašė. V. M., S. M. pasirašytą kasos pajamų orderį įtraukė į savo (V. M.) 2010 m. rugsėjo mėnesio avanso apyskaitą, tokiu būdu apgaule pateisindamas 7 852,26 Lt (2 274,17 Eur) išlaidas.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-02-02 A. G. IĮ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija AG Nr. 18, – 2 773,32 Lt (803,21 Eur), nurodė pasirašyti vadybininkui S. M., žinodamas, kad šiame dokumente nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, jame įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. S. M. nesuvokęs V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, kvitą pasirašė. V. M., S. M. pasirašytą pinigų priėmimo kvitą perdavė buhalterei D. Ž., nurodydamas jį įtraukti į S. M. 2011 m. vasario mėnesio avanso apyskaitą. Buhalterė D. Ž., nesuvokusi V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, minimą dokumentą užregistravo S. M. 2011 m. vasario mėnesio avanso apyskaitoje, tokiu būdu V. M. apgaule pateisindamas 2 773,32 Lt (803,21 Eur) išlaidas.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-05-04 iki 2011-11-24 iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 2011-05-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija AP Nr. 12, – 9 252,44 Lt (2 679,69 Eur), 2011-05-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija AP Nr. 13, – 6000 Lt (1 737,72 Eur), 2011-05-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija AP Nr. 15, – 5000 Lt (1 448,10 Eur), 2011-07-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija TK Nr. 4, – 18 387,69 Lt (5 325,44 Eur), 2011-07-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderį, serija TK Nr. 5, – 13 436 Lt (3 891,33 Eur) , 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu pinigų priėmimo kvitu, serija RDK NR. 205, – 7 260 Lt (2 102,64 Eur, 2011-09-01 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija RDK Nr. 207, – 4 965,34 Lt (1 438,06 Eur), 2011-09-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija MEK Nr. 18, – 9 123,98 Lt (2 642,49 Eur), 2011-11-22 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija VIN Nr. 12, – 4 627,78 Lt (1 340,30 Eur), 2011-11-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija VIN Nr. 13, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2011-11-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija VIN Nr. 14, – 10000 Lt (2 896,20 Eur), 2011-11-24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija VIN Nr. 15, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, V. M. 2011-05-05 ir 2011-05-09 v, 2011-09-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2011-09-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2011-11-23 ir 2011-11-24 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderį, kasos pajamų orderio kvitus iš viso 45 089,32 Lt (13 058,77 Eur), pasirašė, ir šiuos pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderį ir kasos pajamų orderio kvitus kaip išlaidas pateisinančius dokumentus įtraukė į savo 2011 m. gegužės, rugsėjo, lapkričio mėnesių avansines apyskaitas, tokiu būdu apgaule pateisindamas 45 089,32 Lt (13 058,77 Eur) išlaidas, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu 2011-07-04 išrašytą ir pasirašytą kasos pajamų orderį 13 436 Lt (3 891,33 Eur) panaudojo iš bendrovės kasos gautiems pinigams pateisinti, tokiu būdu apgaule pateisino 13 436 Lt (3 891,33 Eur) išlaidas.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-04-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko D. A. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke su nuoroda „Ūkio išlaidos“ pervedė – 11 000 Lt, (3 185,82 Eur) 2011-05-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko D. A. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke su nuoroda „Ūkio išlaidos“ pervedė 19 000 Lt (5 502,78 EUR), 2011-07-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko D. A. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke su nuoroda „Ūkio išlaidos“ pervedė 17 500 Lt (5 068,35 Eur). V. M. pervestas sumas D. A. nurodė išgryninti ir perduoti jam (V. M.). D. A. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M.. Pervestų pinigų panaudojimą V. M. veikdamas per vadybininką D. A., nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas D. A. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus, pateisino 2011-03-07 L. T. vardu išrašytu Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu, serija A Nr. 4239961, – 19 651 Lt (5 691,32 Eur), 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu kasos pajamų orderio kvitu, serija BK NR. 122, – 1 936 Lt (560,70 Eur), 2011-05-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu kasos pajamų orderio kvitu, serija AP Nr. 12, – 9 252,44 Lt (2 679,69 Eur), 2011-07-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu kasos pajamų orderio kvitu, serija TK Nr. 4, – 18 387,69 Lt (5 325,44 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Tokiu būdu V. M. apgaule pateisino 49 227,13 Lt (14 257,16 Eur) panaudojimą.

Kaltinamasis V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-09-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko P. U. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke su nuoroda „Avansas prekių užpirkimui“ pervedė 10 840,00 Lt (3 139,48 Eur), 2011-11-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke į vadybininko P. U. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke su nuoroda „Ūkio išlaidos“ pervedė 4 633,92 Lt (1 342,08 Eur). V. M. pervestas sumas P. U. nurodė išgryninti ir perduoti jam (V. M.). P. U. pervestas pinigines lėšas išgrynino ir perdavė V. M.. Pervestų pinigų panaudojimą V. M. veikdamas per vadybininką P. U., nesuvokusį V. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas P. U. pasirašyti išlaidas pateisinančius dokumentus (išskyrus 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą), pateisino 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu pinigų priėmimo kvitu. serija RDK NR. 205. – 7 260 Lt (2 102,64 Eur), 2011-11-22 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu pinigų priėmimo kvitu, serija VIN Nr. 12, – 4 627,78 Lt (1 340,30 EUR), 2011-11-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu pinigų priėmimo kvitu, serija VIN Nr. 13, – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, juose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes. Tokiu būdu kaltinamasis V. M. apgaule pateisino 21 887,78 Lt (6 339,14 Eur) panaudojimą.

Laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2011-11-23 kaltinamasis V. M. turėdamas savo žinioje didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, panaudodamas dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, iš viso pateisino 509 690,59 Lt (147616,60 Eur) panaudojimą, tokiu būdu pasisavindamas svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 509690,59 Lt (147616,60 Eur) piniginių lėšų.

Be to, kaltinamasis V. M. apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę.

Kaltinamasis V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vadybininku (iki 2010-08-09) – faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2012-01-02 direktoriumi, nuo 2012-01-03 vadybininku – faktiniu bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-02-28 pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 64 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. <…> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus“ 80 straipsnio 1 dalies - ,,PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta: 1) PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 2) PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą; 3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas“, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad ,,už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 1153 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta - ,,Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.“, 53 straipsnio 1 dalies - „pelno mokestis <…> mokami pagal metines pelno mokesčio <…> mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“ nuostatas, tyčia, turėdamas tikslą panaikinti turtinę prievolę kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudai sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) ir 86 216 Lt (24 969,88 Eur) Pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedusį A. B., buhalterę D. Ž., buhalterę E. B., nesupratusius V. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jiems 2008-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija KAT Nr. 080123015, – 1 976,50 Lt (572,43 Eur), 2009-05-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija EM Nr. 09051011, – 20 775,95 Lt (6 017,13 Eur), 2009-06-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija EM Nr. 090602122, – 5 452,28 Lt (1 579,09 Eur), 2009-07-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija AUT Nr. 9008, – 6 499,79 Lt (1 882,47 Eur), 2009-07-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija AUT Nr. 9101, – 8 199,52 Lt (2 374,75 Eur), 2009-08-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija HED KL Nr. 00413, – 9 647,17 Lt (2 794,01 Eur), 2009-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija HED KL Nr. 00417, – 24 590,26 Lt (7 121,83 Eur) , 2009-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija HED KL Nr. 00420, – 12 713,09 Lt (3 681,09 Eur), 2009-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija HED KL Nr. 00427, – 18 158,45 Lt (5 259,05 Eur), 2009-08-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija HED KL Nr. 00428,– 13 322,79 Lt (3 858,55 Eur), 2009-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija HED KL Nr. 00432, – 1 307,96 Lt (3 78,81 Eur), 2010-004-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ALT Nr. 02318, – 18 271 Lt (5 291,65 Eur), 2010-04-26 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija VOL Nr. 01252, – 24 941,46 Lt (7 223,55 Eur), 2010-05-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija VT Nr. 0215 – 7 883,63 Lt (2 283,26 Eur), 2010-06-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija BAS Nr. 0024787, – 3008,34 Lt (3 008,34 Eur), 2010-07-01 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija AUT Nr. 10628 – 66 370,46 Lt (19 222,21 Eur), 2010-07-30 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija GR Nr. 0258, – 18 043,13 Lt (5 225,65 Eur), 2010-08-16 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija VSD Nr. 906/10, – 35 964,27 Lt (10 415,97 Eur), 2010-09-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija GTN Nr. 10096, – 27 322,30 Lt (7 913,06 Eur), 2010-09-30 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija RTS Nr. 118, – 24 569,96 Lt (7 115,95 Eur), 2010-10-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija INR Nr. 1008/12, – 6 266,86 Lt (1 815,01 Eur), 2010-10-11 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ATV Nr. 1258, – 19 603,92 Lt (5 677,69 Eur), 2010-10-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZKS Nr. 1021 – 4 123,87 Lt (1 194,36 Eur), 2010-10-29 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZKS Nr. 1029 – 7 261,20 Lt (2 102,99 Eur), 2010-11-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZKS Nr. 1106, – 4 239,09 Lt (1 227,73 Eur), 2010-11-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZKS Nr. 1108, – 2600,92 Lt (753,28 Eur), 2010-11-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZKS Nr. 1109, – 3 493,56 Lt (1 011,81 Eur), 2010-11-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZKS Nr. 1112, – 4009,07 Lt (1 161,11 Eur), 2010-11-30 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija RVD Nr. 911, – 18 900 Lt (5 473,82 Eur), 2011-01-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ETE Nr. 1102130, – 14 520 Lt (4 205,28 Eur), 2011-02-02 A. G. įmonės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija AG Nr. 2019, – 2 773,32 Lt (803,21 Eur), 2011-02-07 E. O. įmonės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija IP Nr. 501, – 18 587,09 Lt (5 383,19 Eur), 2011-04-01 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ZAG Nr. 115, – 19 375,44 Lt (5 611,52 Eur), 2011-04-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, Serija BRD Nr. 501, – 1 936,00 Lt (560,70 Eur), 2011-05-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija APL Nr. 0503-2, – 20 252,44 Lt (5 865,51 Eur), 2011-07-04 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija TOL Nr. 11071, – 31 823,69 Lt (9 216,78 Eur), 2011-07-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ATV Nr. 13401, – 10 801,85 Lt (3 128,43 Eur), 2011-08-16 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija RAd Nr. 2571, – 12 225,34 Lt (3 540,70 Eur), 2011-08-22 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija KLR Nr. 12148, – 9 123,98 Lt (2 642,49 Eur), 2011-09-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija CC Nr. 00285, – 7767,13 Lt (2249,52 Eur), 2011-11-08 J. N. IĮ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija JON Nr. 00069, – 8 495,41 Lt (2 460,44 Eur), 2011-11-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija VIN Nr. 0117, – 34 627,78 Lt (10 028,90 Eur), 2012-02-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija CAR Nr. 12-080, – 20 992,29 Lt (6 079,79 Eur), žinodamas, kad jose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, perdavė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedusiam A. B., buhalterei D. Ž., buhalterei E. B., nurodydamas jas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį vedęs A. B., buhalterė D. Ž., buhalterė E. B., nežinodami, kad jiems pateiktuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo, o dokumentuose tik nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimo PVM deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2008 m. sausio mėnesį, 2009 m. gegužės–rugpjūčio, mėnesius, 2010 m. balandžio–gruodžio mėnesius, 2011 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, 2012 m. vasario mėnesius, kurias per elektroninę deklaravimo sistemą 2010-06-04, 2009-06-25, 2009-07-24, 2009-08-24, 2009-09-24, 2010-05-24, 2010-06-21, 2010-07-23, 2010-08-25, 2010-09-23, 2010-10-22, 2010-11-24, 2010-12-27, 2011-01-24, 2011-05-26, 2011-05-25, 2012-04-02, 2012-05-16, pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat pagal į apskaitą įtrauktus anksčiau įtrauktus dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, pagal juos leidžiamiems atskaitymams priskyrė iš viso 564 689,59 Lt (163 545,41 Eur) ir tokiu būdu 2008–2012 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2009-09-30, 2010-10-01, 2011-05-24, 2012-05-18 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu V. M. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) pridėtinės vertės ir 86 216 Lt (24 969,88 Eur) pelno mokesčio į Valstybės biudžetą.

Kaltinamasis V. M. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Tai yra, kad netvarkingai buvo tvarkoma buhalterija, tačiau jis tikrai nevengė mokėti mokesčių ir lėšų nepasisavino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė 2001 metais. Jie buvo trys akcininkai, tai yra jis ir dar du broliai. Vėliau vienas brolis pardavė akcijas, kurias nupirko jis, o po kurio laiko numirė kitas brolis, todėl akcijos liko jo žmonai ir ji jas pardavė G.. Daugiausiai akcijų turėjo jis, iš viso 70 procentų.

Įmonės veikla buvo automobilių remontas, taip pat techninis tokių įmonių kaip ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ aprūpinimas. Turėjo keletą darbuotojų, nuomojosi patalpas automobilių servisui. Vėliau išplėtė veiklą į techninį tiekimą, atsirado daugiau įmonių, todėl pradėjo tiekti įvairias prekes, tai yra guolius, elektros variklius, gruntą, glaistą, kuriuos tiekdavo ,,(duomenys neskelbtini)“. Tada susipažino su E. G.. Tai buvo, kiek pamena, 2002–2003 metais. V. G. atleido iš darbo, kuriame jis dirbo, todėl paprašė darbo pas juos įmonėje.

Jis kaip specialistas buvo geras, labai gerai nusimanė techniniuose dalykuose, nes turėjo inžinerinį išsilavinimą. Gerai orientavosi techniniuose sprendimuose ir tikrai labai padėjo. Vėliau jis asmeniškai gavo pasiūlymą dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu Ukrainoje, nes reikėjo statyti gamyklą. Tai buvo maždaug 2006–2007 metais. Jis išvažiavo į Ukrainą, todėl G. buvo paskirtas direktoriumi. Kai išvyko į Ukrainą, G. pradėjo vartoti alkoholį ne tik po darbo, bet ir darbo metu. Jo darbo režimas buvo toks, kad tris savaites būdavo Ukrainoje, grįždavo penktadienį vakare, pirmadienį atsiskaitydavo su valdyba, kas buvo nuveikta Ukrainoje, ir antradieniais paprastai išvažiuodavo į Ukrainą. Vieno išvažiavimo metu iš G. sužinojo, kad su E. nėra gerai, nes jis vis geria. Jis to nebuvo pastebėjęs, todėl vieną dieną susitikęs su juo paprašė, kad E. parašytų pareiškimą išeiti iš darbo, nes negerai, kai žmogus darbo vietoje geria. Jis išėjo iš darbo ir tada akcininkų sprendimu direktoriumi buvo paskirtas G.. Tai buvo 2006–2007 metais. Tada G. prieš tai buvęs akcininkas pardavė 30 procentų akcijų, jis tam neprieštaravo, todėl šis tapo įmonės vadovu ir akcininku. Jis įmonėje praleisdavo labai mažai laiko, nes didžiąją dalį laiko būdavo Ukrainoje.

Po kurio laiko sutiko G., kuris buvo visiškai pasikeitęs, nebegeriantis, sakė, kad dirba kažkokioje taksi įmonėje, dažnai būna prie Klaipėdos viešbučio ir tada jie įsikalbėjo ir šis paklausė, ar jų nedomina remonto paslaugos, nes jis gali tarpininkauti ir surasti, kam reikia tokių paslaugų. Vėliau jie vėl susitiko su juo ir šis vėl klausė, ar gali organizuoti remontus įmonėms. Jis tada pradėjo klausinėti, kokio pobūdžio remonto darbų reikia. Šis atsakė, kad remonto darbai būtų įvairaus pobūdžio. Taip pat sakė, kad įmonės norės atsiskaitymo grynaisiais pinigais, o už padarytus darbus ir sumokėtus pinigus pateiks buhalterinius dokumentus. Po kurio laiko susitiko su direktoriumi I., pasiūlė jam tą daryti, nes jie turėjo technikos.

G. į darbą atgal nebepriėmė, be to, šis neprašė, kad jį priimtų. Taip pat jis jau nebebuvo įmonės direktorius, juo buvo G..

G. turėjo žmonių ar brigadą, kurie užsiimdavo technikos remontu. Jo sąlygos buvo tokios, kad jis norėjo gauti atlygį už padarytus darbus grynaisiais pinigais, todėl jie buvo kaip tarpininkai ir už tai gaudavo 5 procentus nuo padarytų darbų. Nežino, ar G. sudarinėjo kokias nors sutartis su tomis įmonėmis, nes visi darbai vyko per UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šioje schemoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs tuo, kad jie surasdavo užsakovus. G. pateikdavo visas sąskaitas faktūras, o kai jis su šiuo atsiskaitydavo, jam pateikdavo pinigų priėmimo kvitus. Tos PVM sąskaitos faktūros turėjo visus rekvizitus, kurie turi būti nurodyti pagal įstatymą. Jis yra tikrinęs įmones, nes ir mokesčių patikrinimo akte nurodyta, kad PVM sąskaitų išrašymo laiku „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota PVM mokėtoju, o išregistruota 2009 metais rugpjūčio 31 dieną. Tokių įmonių buvo daug, kai sąskaitų gavimo momentu tos įmonės dar buvo PVM mokėtojos ir jis neturėjo galimybės patikrinti, kada jų nebelikdavo tame sąraše. Kai gaudavo pinigų priėmimo kvitus su parašais, jis netikrindavo nei darbuotojų darbo pažymėjimų, o tiesiog priimdavo viską, ką atveždavo G.. Šiuo atveju jis buvo apgautas.

Dėl atsiskaitymo gali paaiškinti, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo atsiskaitoma pavedimu, vėliau dalį pinigų, kai reikėdavo atsiskaityti už atliktus darbus, jie išgrynindavo per banką ir jis atsiskaitydavo. Pinigus išgrynindavo juos pervesdami į darbuotojų banko sąskaitas. Kitokiu būdu jie pinigų iš banko negalėjo paimti, nes neturėjo banko kortelės, taip pat neturėjo ir čekių knygelės, o ir buhalterė jam to nepatarė, todėl pinigus pervesdavo darbuotojams, kurie pinigus paimdavo ir jis tais pinigais atsiskaitydavo su paslaugų vykdytoju, tai yra G..

2010–2012 metais buhalterės buvo Ž. ir B.. Per visą tą laiką iš mokesčių nesulaukė jokių pastabų, kad kažkas yra negerai. Sutartys buvo sudarytos su dalimi įmonių, o su kitomis nebuvo. Net ir su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta sutartis, nes tie darbai nebuvo reguliarūs.

Buhalteriniais dokumentais tie 5 procentai buvo įforminami kaip pardavimo ir įsigijimo dokumentai. Jie parduodavo tarpininkavimo paslaugas. Tarkime, jiems buvo pravedama 100 000 Eur, o jie su G. atsiskaitydami jam duodavo 5 proc. mažiau, todėl įmonei likdavo šie pinigai. Pinigai buvo įforminami PVM sąskaitomis faktūromis, kurias jie išrašydavo ir lygiai taip pat gaudavo iš G. atstovaujamų įmonių. Įmonės įstatuose buvo reglamentuota, kad vykdo tarpininkavimo paslaugas.

Sutinka, kad yra kaltas dėl neteisingos buhalterinės apskaitos vedimo. Supranta, kad tai jo kaltė kaip akcininko bei vadovo. Supranta, kad netikrino, ar įmonės yra veikiančios, ar įregistruotos PVM registre. Be to, jis pasitikėdavo žmogumi, todėl įdėmiai visko netikrindavo. Nesutinka, kad pasisavino pinigus, neturėjo tikslo slėpti įmonės PVM. Kai dirbo Ukrainoje, vėliau dirbo Baltarusijoje, jo darbo užmokestis buvo tikrai labai geras. Vėliau ėmė kreditus 2 kartus, todėl net neturėjo minties, kad reikia savintis pinigus. Kai pradėjo tikrinti Mokesčių inspekcija, pats buvo ten nuėjęs ir viršininkui Vitkui pasakė, kad pakviestų G., o tai buvo maždaug 2012 metais. Sakė, kad gali pakviesti G., tačiau su juo niekas nekalbėjo. Tik prasidėjus tyrimui suprato, kad liko kaip ir apgautas.

G. dabar yra miręs, o apie tai sužinojo tik prasidėjus tyrimui. Dėl kokios ligos jis mirė, nežino.

Yra tiesos, kad jis domėjosi įmonės veikla kaip akcininkas, rūpinosi įmonės veikla, tačiau fiziškai neturėjo tiek laiko domėtis įmonės veikla, kaip yra pasakojama. Labai daug laiko praleisdavo ne Lietuvoje.

Dėl to, kad apklausti liudytojai neatpažino G., tai sąžiningai pasakius, iš pateiktos nuotraukos iš pradžių net jis jo neatpažino, tik vėliau, geriau įsižiūrėjęs pamatė. Jis tikrai nekaltina G., tuo labiau, kad apie jo mirtį sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui.

Sąskaitos faktūros, kurias jis gaudavo, buvo pasirašytos ne prie jo. Ar ant jų buvo G. parašas, nežino. Tikriausiai sąskaitas pasirašydavo tos įmonės, kurios išrašydavo sąskaitas, atstovas. K. G. paduodavo pinigus, jis jam atiduodavo pinigų priėmimo kvitą. Ant kvito buvo parašai, bet, kiek pamena, tie parašai buvo ne G..

G. paduodavo kvitus, kuriuos išrašydavo tos įmonės atstovai, tačiau, kiek pamena, ant kvito G. pavardės nebuvo. Todėl dėl apskaitos tvarkymo prisipažįsta. G. pinigų nepasiimdavo sau, jis duodavo nurodytos pinigų sumos įmonės, kuri atliko darbus, kvitą. Duodavo kvitus iš įvairių įmonių. Suprato, kad šis už tarpininkavimą gauna kažkokią dalį pinigų, bet jis pats tose įmonėse nedirbo.

Dėl buhalterės parodymo, jog jai buvo pasakyta, kad ne jos reikalas, iš kur čia tos sąskaitos, tai taip nebuvo. Visi žinojo, kad yra tarpininkavimo paslaugos. Taip pat jis nedirbo su buhalterine programa ir su ja dirbti nemokėjo. Tiesiog pateikdavo sąskaitas faktūras, kad būtų įtraukta į apskaitą.

Neskambino toms įmonėms, iš kurių G. duodavo PVM sąskaitas faktūras ir jų nieko neklausė. Jis pasižiūrėjo į Registrą, kad tos įmonės nėra išregistruotos. Net negalvojo, kad sąskaitos gali būti padirbtos. Jam buvo svarbiausia, kad buvo atliktos kokybiškos paslaugos. Galvoja, kad G. turėjo brigadą iš įvairių įmonių, nes jie atlikdavo tikrai sudėtingus darbus. Nesuprato, ar G. turėjo brigadą kaip fizinis asmuo.

Liudytojai nepatvirtino parodymų dėl G., nes daugelis jo net nepažinojo. Dokumentus į buhalteriją pateikdavo ne jis vienas. Jie kartais būdavo palikti kontoroje.

Jeigu įmonės būtų paklaususios, kur pinigai už atliktus darbus, joms būtų rodęs kvitus, kuriuos jam davė G.. G. klausė, ar būtų galima atsiskaityti už darbus pavedimu, bet šis atsakė, kad patogiau bus, jeigu atsiskaitys grynaisiais pinigais.

Dėl to, kad prekės buvo nuperkamos vienais pavadinimais, o parduodamos kitais, taip būdavo tam, kad pateisintų pinigų išlaidas, nes dalis prekių buvo perkamos iš privačių asmenų už grynuosius pinigus, gal ir turguje, o ten jokių dokumentų negaudavo, todėl taip ir buvo daroma, kad pateisintų išlaidas. Šiuos daiktus pirkdavau kartais jis, o kartais G. darbuotojai, kai jiems reikėdavo kokių nors detalių. G. už tuos pinigus bet ko pirkti negalėjo, nes vėliau tie daiktai atsispindėdavo darbuose, kur jie buvo panaudoti.

Nesidomėjo, ar G. turi verslo liudijimą tarpininkavimui. Įmonės padarydavo pavedimus už atliktus darbus, o jis išgryninęs pinigus atiduodavo G. pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Jeigu darbai būtų buvę neatlikti, tai tikrai tos įmonės, kurios atlikdavo darbus, būtų kreipęsi į jį dėl neatliktų darbų. Per tuos kelerius metus į juos niekas nesikreipė, todėl suprato, kad darbai padaryti. Netikrindavo, ar tas asmuo, kuris pasirašydavo sąskaitas faktūras, dirbo toje įmonėje, nes ir įstatymas to nenumato. Per tą laiką jis neišsimokėjo jokių dividendų.

Matė, kad G. turėjo įgaliojimus, bet jie jų buhalterijai nebuvo pateikti ir jis jų nereikalavo, nes pasitikėjo žmogumi. Žinojo, kad fiziniai asmenys taip pat gali atlikti remontus, tik mano, kad tokių apimčių nepadarytų. Prokurorei pateikus G. nuotrauką ir nurodžius, kad ji buvo padaryta 2009 m. vasario 19 d., Kaltinamasis tvirtino, kad G. yra matęs tikrai ne vieną kartą, tačiau iš pateiktos fotografijos sunku jį atpažinti.

Apklausiamas kaip įtariamasis V. M. parodė, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo jis buvo įmonės akcininkas, iš pradžių turėjo 50 proc. akcijų, vėliau – 70 proc., o nuo 2011 m. pabaigos – 100% proc. Kitas dalis akcijų turėjo E. G. ir V. Š.. Nuo bendrovės įkūrimo iki 2007 m. jis dirbo direktoriumi, po to vadybininku ir trumpą laiką 2010 metais vėl dirbo direktoriumi. 2010–2012 metais direktoriais dirbo D. A. ir P. U.. Dėl jų paskyrimo į pareigas nusprendė jis, kaip akcininkas, ir jiems sutikus, dokumentų įforminimą dėl jų paskyrimo pavedė sutvarkyti tuo metu dirbančiai buhalterei, galbūt D. Ž. ar E. B.. Teigia, kad Klaipėdos AVMI 2014-05-06 patikrinimo akte, kur nurodyti duomenys, kas vadovavo bendrovei, yra neteisingi. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009-06-02 iki 2012-02-09 tvarkė D. Ž. ir E. B.. Nurodo, kad neprisimena, kas tuo laikotarpiu buvo bendrovės kasininkas. Bendrovės sąskaitą banke administravo buhalteris ir tuo metu bendrovei vadovavęs direktorius. Prisijungimas prie bendrovės sąskaitos vykdavo su kodų generatoriumi, kuris buvo saugomas pas buhalterius ir juo galėjo naudotis buhalteriai ir direktoriai. Jis, kaip bendrovės akcininkas, nepriklausomai nuo jo pareigų bendrovėje, rūpinosi bendrovės veikla, kontroliavo paskirtus direktorius, kurie pateikdavo ataskaitas žodžiu ar raštu bei būdavo metiniai direktorių atsiskaitymai akcininkams. Jis žinojo, kokią veiklą vykdo bendrovė, kokie bendrovės finansiniai rezultatai ir kiti rodikliai. Bendrovės pagrindinė veikla buvo tarpininkavimo paslaugos perkant–parduodant prekes ir paslaugas bei prekiaujant įvairiais nerūdijančio plieno gaminiais. Buvo pasirašytos sutartys dėl tarpininkavimo paslaugų su AB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis bendrovėmis, su jomis dirbo visi tuo metu bendrovėje dirbę darbuotojai, taip pat ir jis. P. U., D. A., S. M., tuo laikotarpiu, kai nedirbo direktoriais, dirbo vadybininkais. A. J. tiesiogiai su užsakovais nedirbo, jis bendrovėje dirbo apskaitininku, pajamuodavo gautas prekes, sąskaitas faktūras įtraukdavo į apskaitą, išrašydavo reikiamas sąskaitas faktūras, taip pat išrašydavo reikiamus kasos dokumentus, juos įtraukdavo į apskaitą. Buhalterė patikrindavo duomenis pagal pirminius dokumentus, A. J. sudarytus registrus, apskaičiuodavo darbo užmokestį darbuotojams bei pateikdavo reikiamas deklaracijas ir ataskaitas Valstybės institucijoms. Reikalui esant, buhalterė įtraukdavo pirminius dokumentus į apskaitą bei išrašydavo reikalingas sąskaitas faktūras. A. J. išėjus iš darbo, jo funkcijas perėmė bendrovėje dirbę vadybininkai ir buhalterė. Bendrovės apskaita buvo vedama naudojant buhalterinę programą „Centas“. Nurodo, jog nepriklausomai nuo jo pareigų bendrovėje, būdamas kaip akcininkas, tiesiogiai suinteresuotas įmonės veikla bei kuo geresniais finansiniais rezultatais, periodiškai bendraudavo su įmonės darbuotojais ir direktoriumi, duodamas patarimus dėl bendrovės veiklos, reikšdavo prašymus ir pats tiesiogiai bendraudavo su įmonės klientais. Neigia, kad organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, nes bendrovės apskaitoje buvo parodytos realiai įvykusios ūkinės operacijos, kurios yra pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais. Tvirtina, kad visos įtarime nurodytos ūkinės operacijos yra realiai įvykdytos, jas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros užsakovams, ir užsakovų atlikti bankiniai pavedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už atliktus darbus ir parduotas prekes. Gavus užsakymą iš užsakovų dėl paslaugų atlikimo ar prekių tiekimo, jis, žinodamas, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. G. turi ryšių ir gali suorganizuoti paslaugų atlikimą ar pateikti užsakovų prašomas prekes, kreipdavosi į jį su prašymu įvykdyti užsakymą. Tvirtina, kad visus įtarime nurodytuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą bei prekių pristatymą organizavo E. G.. Realiai įvykdžius užsakymą, E. G. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per V. M. pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose būdavo nurodytos atliktos paslaugos ir patiektos prekės. Jis, gavęs sąskaitą, susisiekdavo su užsakovu, įsitikinęs, kad užsakymas įvykdytas visiškai, paprašydavo vadybininkų ar buhalterės išrašyti PVM sąskaitą faktūrą užsakovui pagal gautą sąskaitą faktūrą iš subrangovo su antkainiu bei reikalui esant į sąskaitą įrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai užsakovui parduotas prekes. Išrašytą sąskaitą pateikdavo užsakovams, kurie bankiniais pavedimais atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas. Gavus atsiskaitymą, V. M., E. G. prašymu, su juo atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, iš jo gaudamas pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus. Pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai ir PVM sąskaitos faktūros turėjo visus reikalingus rekvizitus, būdavo pasirašyti, kaip V. M. suprato, bendrovėse dirbančių atsakingų asmenų. Pateikiami dokumentai V. M. jokių įtarimų nesukeldavo, nes E. G. pateikdavo sąskaitose nurodytų bendrovių įgaliojimus, kuriais jam buvo suteikiama teisė atstovauti bendroves bei gauti grynuosius pinigus už atliktas paslaugas ir prekes, taip pat jis turėdavo įmonių registracijos pažymėjimų kopijas. Įgaliojimų ir registracijos pažymėjimų kopijų V. M. nepasilikdavo, nes prieš mokėdamas už paslaugas ir prekes, viešajame VMI internetiniame puslapyje patikrindavo bendroves dėl jų registracijos PVM mokėtojais. Neradęs neigiamos informacijos registre, atsiskaitydavo už paslaugas ir prekes. Nurodo, kad jis bendrovėje realiai visą laiką nebūdavo, todėl dalį E. G. vykdomų užsakymų kontroliavo telefonu, tais atvejais paprašydavo bendrovės darbuotojų pasirašyti gaunamas sąskaitas faktūras bei pasirašyti pinigų sumokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose, nes jie kaip atskaitingi asmenys turėdavo gautų iš bendrovės kasos ūkio reikmėms grynųjų pinigų. Teigia, kad pinigus E. G. realiai sumokėdavo V. M., juos vėliau pasiimdavo iš bendrovės darbuotojų. Dėl tarpininkavimo V. M. bendravo su šiais užsakovais: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. I., inžinieriumi-mechaniku Mindaugu (pavardės neprisimena), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. R. ir inžinieriumi (pavardės ir vardo neprisimena), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vadovu (pavardės ir vardo neprisimena), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. D.. Nurodo, kad bendrovė neturėjo įmonės bankinės kortelės, kuria būtų galima išgryninti pinigus, todėl jam ir kitiems bendrovės darbuotojams į asmenines sąskaitas būdavo pervedami pinigai. Duomenys apie pervedamus pinigus atsispindėdavo darbuotojų avansinėse apyskaitose. Grynieji pinigai būdavo reikalingi atsiskaityti už perkamas prekes iš įvairių įmonių tiekėjų. Nurodo, kad neprisimena, ar įtarime nurodytas mokėjimo ruošinys dėl 2010-07-23 apmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo realiai įvykdytas, nors pats pasirašė ir užrašė: „Apmokėta“.

Papildomai nurodo, kad jam inkriminuojamus faktus dėl pasisavintų iš užsakovo bendrovei pervestų piniginių lėšų paneigia ne tik jo paaiškinimai, bet ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dokumentai – bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, realiai užsakovams atlikti darbai ir pateiktos prekes. Pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo subrangovams per G., todėl inkriminuojamų lėšų jis nepasisavino ir neturėjo galimybės jų pasisavinti. Dėl 3008,34 Lt mokėjimo ruošinio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pagal 2010-06-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą BAS Nr. 0024787, jis sumokėjo iš savo asmeninės sąskaitos ir šiuo pavedimu pagrindė avansinių lėšų panaudojimą.

Tvirtina, kad prekių pavadinimų neatitikimai parduodant šias visas prekes galėjo atsirasti dėl naudojamos buhalterinės programos klaidų (t. 11, b. l. 72–74, 78–79, 80–85).

Liudytojas E. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Po įvykių nebendravo nė karto. Į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė V. M., tačiau kuriais metais, nepamena. Bendrovėje dirbo apie 3 mėnesius. Tai buvo maždaug 2006 metais. Iki to laiko dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kuri užsiėmė programinės įrangos kūrimu. Ten dirbo vadybininku-pardavėju.

Kaltinamasis jam pasiūlė dirbti vadybininku-tiekėju. Jis važinėdavo su autobusiuku, ieškodavo prekių, tiekdavo jas klientams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė pramoniniu tiekimu įmonėms. Taip pat dar turėjo autoservisą, kur taisydavo ir dažydavo mašinas, nes turėjo sutartis su draudimais. Pramoninis tiekimas buvo vykdomas didesnėms įmonėms, tokioms kaip ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,(duomenys neskelbtini)“, o vėliau atsirado plastiko gamykla. Taip pat dar buvo ir parduotuvė, kur prekiavo nerūdijančio plieno varžtais, įvairiomis detalėmis, importuotomis iš Vokietijos. Įmonėms, su kuriomis dirbo, jie parduodavo ne tik metalo dirbinius. Kai atsiųsdavo užsakymą, jos norėdavo daug ko, tai yra nuo tualetinio popieriaus iki metalo konstrukcijų ar guolių.

Dirbo vadybininku, gaudavo užsakymus bei pats ieškodavo užsakovų. Tada ieškodavo prekių bei jas nuveždavo.

Žinojo, kad V. M. yra įmonės savininkas, o jam direktoriaus pareigas pasiūlė, nes su G. kažkas atsitiko. Jis tuo metu buvo išvežęs prekes, o kai grįžo, jie buvo susipykę ir G. tiesiog išėjo iš darbo ar buvo atleistas. G. tuo metu buvo direktorius. Apskaitininku dirbo A. J., kuris paskambino V. ir pasakė, kad E. G. darbe yra girtas, tai kai grįžo V., tarp jų ir kilo konfliktas. Tada jam ir pasiūlė direktoriaus pareigas. V. visada buvo Ukrainoje, o G. visada būdavo išgėręs ir kai jam reikėdavo ieškoti prekių, reikėdavo ir pinigų, kad juos pervestų. Dažnai būdavo, kad būdavo skolingi, todėl jiems neduodavo prekių, reikėdavo greitai padaryti pavedimą, o nebuvo kam, todėl reikėjo žmogaus, kuris būtų darbo vietoje, negirtautų.

K. G. anksčiau buvo dirbęs „(duomenys neskelbtini)“, tai jis žinojo specifines medžiagas, kurių jiems reikėjo, todėl jis buvo tam, kad surastų tas pagrindines prekes ir jas nupirktų.

Įmonėje dirbo direktorius, vadybininkas, apskaitininkas ir samdomas buhalteris B., kuris turėjo savo įmonę. Kaip suprato, jis kelioms įmonėms tvarkydavo buhalterinę apskaitą.

Būdamas direktoriumi, turėjo dirbti viską tą patį, ką ir visada. Buvo tik statusas, kad yra direktorius. Atlyginimas šiek tiek padidėjo, bet kad būtų labai žymiai, tai taip nebuvo. Dėl darbo pobūdžio tai iš esmės niekas nepasikeitė, tik kai padidėjo darbų apimtys, tai jau galėjo priimti žmones į darbą, o visa kita, tai buvo tas pats. Turėjo teisę pasirašyti ant dokumentų, nes buvo direktorius.

V. M. visada kontroliavo įmonės darbą, grįžęs turėjo savo reikalų, bet visada viską kontroliavo. Direktoriumi tikriausiai paskyrė todėl, kad jaustų kažkokią atsakomybę, kad įmonės nepaleistų iš rankų. V. M. galėjo jam nurodyti, ką reikia daryti, ir nurodinėdavo.

Tuo metu jie dirbo su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“, vėliau atsirado „GEO Nafta“. Taip pat pardavinėjo nerūdijančio plieno tvirtinimo detales. Taip pat dar kurį laiką turėjo servisą, kur tvarkydavo mašinas bei teikė paslaugas dėl fekalijų pašalinimo iš kanalizacijos šulinių. Biuras buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tikslaus adreso nepamena.

Prie bendrovės banko sąskaitos prieidavo M. ir B., o kai išsiskyrė su B., tada perdavė galimybę prisijungti jam. Iš pradžių ant vieno generatoriaus buvo įmonės ir V. M. bendra sąskaita, o vėliau, kai sąskaitas atskyrė, tai davė prisijungimą ir jam. Apskaitą pradėjo tvarkyti Ž., kai iš darbo išėjo B., nes jis praktiškai darbe nesirodydavo ir vėliau sulaukė skambučių iš Mokesčių inspekcijos, kad kažkas ten negerai ir teikiamos blogos ataskaitos. Galiausiai buvo pasamdyta D. Ž.. Generatorius įmonėje buvo vienas, kurį turėjo jis ir V. M.. Jis darydavo pavedimus, M. taip pat juos darydavo.

Jis buvo bendrovės kasininkas. Kuriuo metu buvo kasininkas, nepamena. Asmeniškai jis, be M. pritarimo, negalėjo priimti jokio svarbesnio sprendimo dėl įmonės veiklos. Svarbesnis sprendimas yra tai, kas nesusiję su prekių tiekimu. Jis nesuvokė, kad buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Gal buvo per jaunas, per kvailas. Buhalteriją tvarkė buhalterė ir apskaitininkas, kuris tvarkė sąskaitas, jas užpajamuodavo. Į buhalterinę apskaitą jis nekreipė dėmesio, nes direktorius buvo tik statusas, o jis ir toliau dirbo savo darbą.

Jam būdavo atnešami dokumentai, kuriuos pasirašydavo ir įtraukdavo į apskaitą. Tuos kvitus atnešdavo V. M. ir šiaip dokumentai buvo atnešami, nes buvo vykdoma apskaita ir prekyba. Pats V. M. jam pateikdavo buhalterinius dokumentus, bet jis nesigilino, kokių bendrovių sąskaitos faktūros būdavo. Jis jas tiesiog pasirašydavo.

Jis keletą kartų yra pervedęs bendrovės lėšas į V. M. asmeninę sąskaitą. Kokiomis sumomis ir kiek kartų, nepamena. V. M. įmonėje buvo įsidarbinęs ir vadybininku, todėl ir buvo pervedamos jam lėšos. ,,(duomenys neskelbtini)“ gaudavo tokią paslaugą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kai siųsdavo V. M. dirbti į Ukrainą, į kažkokį kitą kartono fabriką. Tada jis šiam pervesdavo pinigus, nes šis ir atlyginimą tokiu pačiu būdu gaudavo. Būdavo, kad ir taip lėšų pervesdavo. Nepamena, ką jis sakydavo, kodėl jam reikia pervesti pinigus. Sakydavo, kad reikia pervesti pinigus, nes tai ne įmonės pinigai, o jo pinigai, iš kažkur gauti. Yra buvę taip, kad išgrynindavo pinigus iš savo sąskaitos ir šiam atiduodavo. Kodėl taip reikėjo padaryti, nepamena. V. M. pasakydavo, kad perves pinigus į jo asmeninę sąskaitą, ir tada jis šiuos pinigus paėmęs šiam atiduodavo. Tos pervedamos lėšos, kurios buvo pervedamos į jo sąskaitą, buvo įtraukiamos į avansines apyskaitas. Tai buvo daroma V. M. nurodymu. V. M. atnešdavo sąskaitas ir pasakydavo, kad darbai atlikti, viskas gerai ir todėl jis taip pateisindavo tuos pinigus, kuriuos jis šiam perduodavo grynaisiais pinigais. Jo, kaip atsakingo asmens, įsiskolinimo įmonei nebuvo. Šis jam duodavo dokumentus, kuriais pateisindavo jo išlaidas. Pasirašytus dokumentus atiduodavo M.. Jis niekada asmeniškai nėra mokėjęs grynųjų pinigų įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

Jam nebuvo pažįstami žmonės, kurių pavardes minėjo per pirminę apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Jis pasirašė PVM sąskaitas faktūras, nes jos buvo su kasos pajamų kvitais ir kad pateisintų savo išlaidas. Tai yra sąskaitos, kurias jam duodavo V. M..

Sąskaitas į apskaitą įtraukdavo J., o kai kurias sąskaitas įtraukdavo B.. Prekybos atveju nereikėdavo nurodymų, kad įtrauktų sąskaitas į apskaitą, o sąskaitas, kurias jis pasirašydavo, atiduodavo V. M. atgal ir šis jas perduodavo arba B., arba J., bet į tai jis nesikišo, tai jam nebuvo įdomu, nes jo darbas buvo kitoks. Ant sąskaitų V. uždėdavo vizą, kad žinotų, į kokią apyskaitą tas sąskaitas reikia įtraukti.

Dėl „buhalterinio sandėlio“ gali paaiškinti, kad kai M. uždėdavo vizą, kurioje buvo nurodoma „direktoriaus sandėlis“. Kas tas „direktoriaus sandėlis“, negali paaiškinti, ten galbūt būdavo tos nupirktos prekės.

Jie niekada nėra skolinęs bendrovės lėšų ir nėra jų išleidęs ten, kur nereikia. Jis nekontroliavo buhalterinės apskaitos vedimo ir todėl negali patvirtinti, kad visos sąskaitos buvo teisingos. Jis rūpinosi tiekimu ir prekių pardavimu, todėl negalėjo kontroliuoti, ką daro savininkas ar dar kažkas. Kai jis darydavo pirkimus, atlikdavo pavedimus, gaudavo dokumentus, o dėl V. M. pateiktų dokumentų nesigilindavo – tiesiog pasirašydavo ir tiek. V. M. buvo savininkas ir būdavo pykčių, bet žinojo, kad jeigu kažkas ne taip, tai gali būti atleisti. V. M. tikrindavo, kur ir kiek pinigų buvo pervesta. Šioje bendrovėje jau seniai nebedirba. Iš darbo išėjo maždaug prieš 6 metus, nes buvo per daug konfliktų su V.. Pykdavosi dėl visų šių dalykų, taip pat prasidėjo krizė, jį ėmė kaltinti, kad jis žmonėms atlyginimų nesumažino ar kad kažko neatleido iš darbo, todėl neiškentęs išėjo.

A. G. žino tik tiek, kad jis iki jo dirbo direktoriumi, o vėliau buvo jį sutikęs tik vieną kartą. Pasikalbėjo, šis sakė, kad dirba taksistu.

V. M. į Ukrainą išvykdavo dažnai. Jo maždaug pusantro mėnesio ar du nebūdavo, o grįžęs pabūdavo savaitę. Tai turi matytis iš komandiruočių dokumentų. Dokumentai į apskaitą ir buvo traukiami tik tada, kai V. M. būdavo Lietuvoje. Sąskaitas už nupirktas prekes suvesdavo J., o V. sąskaitos buvo suvedamos tik tada, kai jis grįždavo, nes jis asmeniškai jas pateikdavo.

Ukrainoje jis būdavo apie mėnesį. Dažniau jis būdavo Ukrainoje nei Lietuvoje, bet taip buvo metus ar dvejus.

Jis nesigilino į direktoriaus pareigas, nes buvo jaunas, kvailas, tuo labiau, kad jam pasakė, jog jo darbas nesikeis. Pasirašydavo sąskaitas, nes jas atnešdavo savininkas, pasakydavo, kad darbai yra atlikti, ir jis jų negalėdavo nepasirašyti. Jis nesprendė klausimų, susijusių su priėmimu į darbą, atlyginimais, bet sprendė klausimus, susijusius su prekyba. Nematė, kad būtų atlikti kažkokie darbai iš V. M. pateiktų sąskaitų ar kad nupirktos kažkokios detalės. Šis tiesiog pasakydavo, kad viskas yra gerai ir tiek. Žinojo, kad V. M. nurodymu į apskaitą buvo įtraukiamos šio pristatytos sąskaitos, kadangi pats tai matė, nes sėdėjo viename mažame kabinete. Buvo įmonių, kurioms jie buvo skolingi, ir jos neduodavo prekių, kol nepadengdavo skolų, todėl jei sąskaitoje nebūdavo pinigų, juos paimdavo iš kasos ir sumokėdavo. Kvitus pateikdavo buhalterei arba apskaitininkui.

Kai dirbo direktoriumi, jis buvo ir šios įmonės akcininku. Turėjo 30 vardinių akcijų. Jie buvo du akcininkai. Juridiškai jis turėjo teisę vetuoti V. M. priimamus sprendimus, tačiau praktiškai buvo kitaip. Vėliau jis akcijas pardavė. Atrodo, kad V. M. dirbo su buhalterinėmis programomis. Jis suprato taip, kad tik V. M. gali valdyti įmonės veiklą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis E. G. parodė, kad į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė V. M., kuris buvo šios bendrovės pagrindinis akcininkas. Iš pradžių jis dirbo vadybininku, o maždaug 2006 metų viduryje V. M. pasiūlė jam dirbti direktoriumi. Tuo metu V. M. dirbo ir kitoje bendrovėje, iš kurios buvo komandiruojamas darbui į Ukrainą, todėl pats negalėjo vadovauti bendrovei ir joje nuolat būti. Be to, V. M. susipyko su direktoriumi dirbusiu E. G., jį atleido iš darbo, girdamasis, kad E. G. Klaipėdoje begalės dirbti tik taksistu. Faktiškai tuo laikotarpiu bendrovėje buvo likęs tik jis vienas, kuris galėtų dirbti direktoriumi ir kartu vadybininku, kad bendrovė galėtų toliau egzistuoti. Jam sutikus dirbti direktoriumi, V. M. paaiškino, kad jis ir toliau dirbs vadybininku, o bendrovės strategija ir kontrole rūpinsis jis pats, tik tiek, kad E. G. turės parašo teisę. Dirbdamas pagal išankstinius užsakymus, prekes pristatydavo AB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, dar prekiavo nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis. Taip pat bendrovė teikė fekalijų pašalinimo iš vietinių kanalizacijos šulinių paslaugas. E. G. darbo metu bendrovė kitokios veiklos nevykdė. Bendrovė veiklą vykdė adresu: (duomenys neskelbtini). E. G. direktoriavimo laikotarpiu iš pradžių bendrovės banko sąskaitą valdė V. M. ir apskaitą tvarkiusi A. B. IĮ, vėliau, kai su A. B. IĮ sutartis buvo nutraukta, apskaitą pradėjo tvarkyti D. Ž., jis gavo banko sąskaitų kodų generatorius ir reikiamus pavedimus darydavo jis bei V. M.. Nuo kada jis tapo bendrovės kasininku ir pradėjo pasirašinėti buhalterių jam paduodamus bendrovės kasos dokumentus, neprisimena.

Nuo jo darbo direktoriumi bendrovėje pradžios, jis asmeniškai negalėjo priimti jokio sprendimo bendrovės vardu, prieš tai nepranešęs apie tai V. M.. Taip pat nors jis ir buvo bendrovės direktorius, tačiau viskam vadovavo ir viską kontroliavo V. M., o jis buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dirbęs vadybininko darbą. E. G. dabar suvokia, kad už visą bendrovės veiklą, apskaitos organizavimą atsako bendrovės vadovas, tačiau tuo metu to nesuvokė ir į bendrovės valdymą ir apskaitos organizavimą nesigilino. Dėl įtarime nurodytų faktų, kad jis pats ir kartu su V. M. iš nenustatytų asmenų įsigijo įvairių bendrovių PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, kasos pajamų orderio kvitų, pinigų priėmimo kvitų, kuriuose nurodytos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės ir šie dokumentai buvo užregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, gali pasakyti tai, kad V. M. į E. G. asmeninę sąskaitą, prieš tai jį informavęs, pervesdavo pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitos ir nurodydavo šiuos pinigus išgryninti ir atiduoti jam, o į E. G. asmeninę sąskaitą pervestas pinigines lėšas jam įtraukdavo į avansinę apyskaitą. Tam, kad pateisintų apyskaitoje nurodytų pinigų panaudojimą, V. M. E. G. pateikdavo įtarime nurodytus kasos pajamų orderius, kasos pajamų orderio kvitus, pinigų priėmimo kvitus, PVM sąskaitas faktūras, nurodydavo juos pasirašyti ir jais būdavo sumažinamas jo, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas. V. M. jam sakydavo, kad darbai ir paslaugos šiuose jo pasirašytuose dokumentuose yra atliktos, kaip ir už darbus jo pasirašytuose kasos dokumentuose yra atsiskaityta. E. G. šiuos dokumentus pasirašydavo nesigilindamas į jų esmę. Pasirašytus dokumentus atiduodavo V. M.. E. G. asmeniškai niekam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų grynųjų pinigų nėra mokėjęs, asmenų, nurodytų šių bendrovių vardu išrašytuose dokumentuose, parodytuose E. G. apklausos metu, nežino. Taip pat nurodo, kad jis tik pasirašė PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šiose sąskaitose nurodytų prekių ir paslaugų pirkimu nesirūpino, iš šių nurodytų bendrovių nežino. E. G. nurodo, kad perduodant grynuosius pinigus V. M., jis jokių tai patvirtinančių dokumentų neišduodavo, o jis į šių dokumentų esmę nesigilindavo, nes jo, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas buvo pateisintas. E. G. avansinę apyskaitą vesdavo buhalteris, jis ją tik pasirašydavo, nekreipdamas dėmesio į juose surašytus duomenis. Paaiškindamas jam apklausos metu parodytas sąskaitas, gali pasakyti, kad sąskaitas į apskaitą įtraukdavo apskaitininkas A. J. V. M. nurodymu, t. y. V. ant sąskaitos užrašydavo, kam šios prekės bus skirtos – perpardavimui ar bendrovės veiklai, tai apskaitininkas jas ir įtraukdavo į V. M. nurodytą sąskaitą. Jo nuomone, V. M. apskaitininkui taip pat žodžiu nurodydavo, kokiu pavadinimu šias prekes įtraukti į apskaitą. E. G. darbo laikotarpiu sandėlį „buhalterinį“ turėjo tik V. M., tad jis pats ir nurodydavo, pagal kokias pardavimo sąskaitas šios prekės bus nurašytos iš sandėlio. Nurodo, kad asmeniškai jokių bendrovės piniginių lėšų nėra pasisavinęs ar iššvaistęs. Pripažįsta, kad kaip direktorius nekontroliavo apskaitos vedimo, kokie dokumentai yra įtraukiami į apskaitą ir ar juose nurodytos ūkinės operacijos yra teisingos, t. y. ar kiti bendrovėje dirbę asmenys (V. M., D. A.) rūpinosi tomis paslaugomis ir ar jie teisėtai sumokėjo pinigines lėšas, nurodytas kitų bendrovių vardu nurodytuose kasos dokumentuose. Po to, kai E. G. buvo atleistas iš bendrovės, E. G. jo bendrovės patalpose lankantis nebematė, buvo jį sutikęs keletą kartų mieste ir sužinojo, kad dirba taksistu (t. 11, b. l. 5–7, 12–13).

Liudytoja D. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009–2010 metais, bet tiksliai nepamena.

Darbą susirado per vieną pažįstamą, kuris pasakė, jog įmonei reikia buhalterės, nes dirba kažkoks vyras, buhalterinės ataskaitos labai vėluoja, šis retai pasirodo darbe, todėl yra problemų ir reikia žmogaus. Jai tenai dirbti pasiūlė V. P.. Jis toje įmonėje nedirbo. Pirmas pokalbis dėl darbo buvo su V. M. ir direktoriumi, kuriuo tuo metu buvo E. G.. M. buvo vadybininkas pagal pareigas, kartu ir vienas iš įmonės savininkų.

Jai paaiškino, kad prieš tai dirbęs buhalteris ateidavo kada nori, pateikdavo dokumentus ne laiku. Pagrindinė sąlyga buvo ta, kad į įmonę reikia ateiti, kad iš įmonės dokumentai nebūtų išnešami. Ji ten turėjo mažą kabinetą, kur ateidavo ir dirbdavo. Jie buvo aptarę visas darbo sąlygas, atlyginimo klausimą, buvo pasirašyta darbo sutartis.

Dirbo su „Cento“ programa, o biuras buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su šia programa dirbti galėjo visi. Iš pradžių buvo apskaitininkas Arūnas, bet dirbti ta programa mokėjo ir vadovas, ir vadybininkai, nes reikėdavo išsirašyti prekes, vykdyti prekybą, todėl programa galėjo naudotis visi. Apskaitininkas kartu buvo ir kaip parduotuvės pardavėjas. Jis prekes užpajamuodavo ir nurašydavo. Parduotuvėje buvo kasos aparatas, buvo užrašomi likučiai. Jei prekės būdavo parduodamos ne grynaisiais pinigais, tai visada buvo rašomos sąskaitos faktūros ir įtraukiamos į programą.

Iš esmės įmonei vadovavo M., nes jis buvo pagrindinis savininkas ir jo žodis būdavo lemiamas. Kiti darbuotojai taip pat turėjo atsiskaityti M.. Kiek pamena, tai dar vienas akcininkas buvo G., kuris turėjo nedaug akcijų.

Į apskaitą duomenis suvesdavo apskaitininkas, o jos darbas buvo ataskaitų formavimas. Ji patikrindavo, ar yra dokumentai, ar viskas tvarkingai susegta, pateikinėdavo ataskaitas. Banko sąskaitų išrašus pateikdavo direktorius G.. Buvo mokamos avansinės išmokos, o vėliau sąskaitos buvo atnešamos į buhalteriją. Jeigu per banką buvo daromi pavedimai, tai viskas būdavo fiksuojama per banko išrašus, o vėliau sumos padengiamos pateiktais dokumentais. Dėl šių dokumentų pateikimo būdavo įvairiai. Būdavo, kad kartais dokumentus palikdavo ant stalo, būdavo, kad paduodavo tiesiogiai. Jei būdavo avansinės išmokos, tai pateisinantys dokumentai būdavo atnešami ir ji juos sutvarkydavo. Kai ji dirbo, visos sumos atitikdavo.

Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jai rodė tam tikras sąskaitas ir jas komentuodama ji sakė tiesą. Kai M. parašydavo, kad už sąskaitą yra sumokėta, tai ji tokį dokumentą priimdavo ir jai nekildavo dėl to jokių abejonių. Tai buvo tvarkingas dokumentas ir matėsi apmokėjimas, todėl abejonių nekėlė. Dėl sąskaitose nurodytų skirtingų prekių negali paaiškinti. Yra sudėtinga patikrinti visas prekes, nes jų asortimentas buvo labai didelis. Jos darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad ji turėtų eiti į sandėlį ir patikrinti visas prekes. Apskaitininkas įsiveda ir nurašo tą prekę, kurią turi nurašyti, ir ji negali žinoti, kad jis nurašo ne tą prekę. Ant sąskaitų buvo M. pieštuku pažymėti trumpiniai. Jei ji suvesdavo prekes į apskaitą ir jas užpajamuodavo, tai tą darydavo labai retai, nes tam buvo apskaitininkas, buvo vadybininkai, kurie tiesiog nusiperka ir turi parduoti tą prekę, ir taip užsipajamuoja ir nurašo prekę. Ji kiekvieną mėnesį sudarydavo ataskaitas. Netikrindavo sąskaitų, kurios buvo įtrauktos į ataskaitą. Jų prekės, kurios buvo nupirktos, buvo skirtos perparduoti. Kitos prekės, kurios buvo perkamos tiesioginėms reikmėms, tokios kaip popierius, buvo iš karto nurašomos. Bendrovė neturėjo banko kortelės, kuria būtų buvę galima išgryninti pinigus. Paimti pinigus iš sąskaitos buvo tik du būdai. Arba tiesiogiai paimti pinigus nuėjus į banką, arba per avansinę apyskaitą, kai pinigai pervedami darbuotojui, jis paima pinigus ir vėliau atsiskaitydamas juo pateikia į kasą.

Jai galėjo būti pervesta 4000 litų ir 1230 litų su nuoroda į kasą, avanso išlaidoms. Nepamena, kam tuos pinigus perdavė, bet tai galėjo būti arba M., arba direktorius. Gali būti, kad pinigus atidavė M.. Ji išrašydavo sąskaitas faktūras, bet visus duomenis, kokias prekes, jų kiekius ir kam tas sąskaitas išrašyti, nurodė V. M., bet tai darė tik kelis kartus. Tai yra normalus dalykas, kad ji išrašydavo sąskaitas faktūras ir jas atiduodavo M..

Už bet kokią pateiktą sąskaitą mažėdavo atskaitingo asmens likutis. Kai pradėjo dirbti, įmonė buvo sena, darbai vyko labai seniai, todėl visi vadybininkai labai gerai žinojo įmones, su kuriomis dirba, todėl jai nekilo klausimų, ar su tomis įmonėms yra dirbama seniai, ar tai naujos įmonės. Jai niekada nesukėlė abejonių, kad būdavo išrašomos sąskaitos faktūros kažkokioms kitoms įmonėms, kurios daug reikalų su jų įmone neturėjo, nes įmonė buvo darbinga ir veikla vyko.

Prisijungiant prie buhalterinės programos nebuvo reikalaujama jokių slaptažodžių. Kai nebūdavo M., tai banko išrašus pateikdavo direktorius. Banko išrašus visada pateikdavo vadovas G.. Jis darydavo ir pavedimus. Ji praktiškai nepamena, kad V. būtų pateikęs kokius nors išrašus. Nepamena, kad M. būtų tvarkęs apskaitą ar kokias nors sąskaitas faktūras.

(duomenys neskelbtini)“ ji sumokėjo pagal avansinę apyskaitą ir taip išėjo, kad buvo sumokėta ne pavedimu, o grynaisiais pinigais. Bendrovė pajamas gaudavo iš bendrovių, su kuriomis tiesiogiai bendravo. Tai būdavo prekių perpardavimas. Dėl tarpininkavimo paslaugų, tai tiksliai nežino, kaip buvo, bet V. dirbo kažkokioje kompanijoje ir jį komandiruodavo. Tai buvo papildomos paslaugos, iš to įmonė gaudavo pajamas. Patys kažkokios gamybos nevykdė. Kiek pamena, pelnas buvo nuo kiekvienos sąskaitos. Kai ji išėjo iš darbo, ją pakeitė E. B.. Kai ji pradėjo dirbti, buvo labai dideli nusiskundimai iš „Sodros“. Ji nuvažiavo į „Sodrą“ ir ten pasakė, kad buhalteris ataskaitų neatveždavo. Taip pat pretenzijų turėjo ir Mokesčių inspekcija. Įmonė turėjo nekilnojamojo turto, o už jį mokesčiai nebuvo sumokėti. Vėliau skambindavo, kad nėra pateiktos deklaracijos, todėl teko apskaičiuoti mokesčius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja D. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo maždaug nuo 2009 metų pavasario iki 2011 metų pavasario. Apie tai, kad reikalingas šiai bendrovei buhalteris, sužinojo per pažįstamus. Susitikimo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais E. G., kuris tuo metu buvo ir bendrovės direktorius, bei V. M. buvo aptartos jos, kaip buhalterės, darbo sąlygos, atlyginimo klausimas. Susitikimo metu D. Ž. buvo paaiškinta, kad buvęs buhalteris ne visai tvarkingai vedė apskaitą. Jos darbo vieta buvo bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pradėjus dirbti, bendrovėje apskaita jau buvo vedama pasitelkiant buhalterinę programą „Centas“. Bendrovė turėjo dvi darbo vietas darbui su buhalterine program – jai ir apskaitininkui. Pagrindinė bendrovės darbo veikla buvo prekyba nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėmis bei pagal sutartį su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis bendrovėmis, kurių pavadinimų neprisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo jų prašomas prekes. Apskaitininku dirbo Arūnas, kuris buvo ir pardavėjas, parduodavo prekes iš parduotuvės, ir apskaitininkas – suvesdavo į buhalterinę programą gaunamas PVM sąskaitas faktūras bei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras parduodamoms prekėms. Jos darbo laikotarpiu direktoriumi buvo E. G. ir prieš darbo pabaigą V. M.. Nors E. G. ir buvo bendrovės direktorius, tačiau jis strateginių bendrovės reikalų nespręsdavo. Faktiškai bendrovei vadovavo V. M., kuris duodavo nurodymus tiek E. G., tiek kitiems bendrovėje dirbusiems vadybininkams bei jai. V. M. nurodydavo žodžiu ar užrašydavo ant gaunamų sąskaitų faktūrų, į kurią buhalterinę sąskaitą įtraukti gautą PVM sąskaitą. Gautas PVM sąskaitas į apskaitą paprastai suvesdavo Arūnas, nes tai būdavo jo pagrindinis darbas. Arūnas sąskaitas suvesdavo į programą, suvestas sąskaitas susegdavo į segtuvus ir juos sudėdavo į lentynas biure. Šiuos dokumentus, reikalui esant, D. Ž. pasiimdavo. Jos pagrindinis darbas būdavo bendrovės kasos dokumentų suformavimas, ataskaitų valstybės institucijoms paruošimas, suformavimas, perdavimas, bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas, darbo laiko žiniaraščių formavimas, avansinių apyskaitų suformavimas, suvestinių registrų formavimas. Teigia, kad bendrovėje su grynaisiais pinigais nedirbo, taip pat neturėjo priėjimo prie banko sąskaitos. Banko sąskaitos išrašus jai pateikdavo direktoriai. Darbuotojai ar V. M. ant jos darbo stalo gautų iš kasos avansinių išmokų pateisinimui padėdavo pateisinančius dokumentus, kuriuos ji pagal parašus ant dokumentų įtraukdavo į to asmens avansinę apyskaitą. Ji, suformavusi ir atspausdinusi darbuotojų avansines apyskaitas, sutikrindavo, ar prie šios avansinės apyskaitos yra pridėti visi ataskaitoje atspausdinti dokumentai. Nurodo, kad apklausos metu parodytą 2010-07-23 mokėjimo nurodymą Nr. 196, kuriuo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) pervesta 3008,34 Lt pagal sąskaitą, serija BAS Nr. 0024787, į sąskaitą (duomenys neskelbtini), jai pateikė V. M.. Jis šiuo dokumentu, patvirtindamas savo parašu ir prierašu – apmokėta, patvirtino 3008,34 Lt pagal sąskaitą, serija BAS Nr. 0024787, apmokėjimą bendrovei. Ji įtraukė į apskaitą, netikrindama, ar realiai pinigai buvo pervesti. Tam, kad būtų pagal šį dokumentą pervesti pinigai, jai užteko V. M. prierašo „Apmokėta“ ir jo parašo. Nurodo, kad negali paaiškinti, kodėl apklausos metu parodytose PVM sąskaitose faktūrose – 2009-05-08 serija SS Nr. 33125301456, 2009-05-15 serija SS Nr. 33125801223, 2009-05-15 serija LAA Nr. 0379166, 2009-05-23 serija VID Nr. 0005720, 2009-05-23 serija VID Nr. 0005719, 2009-06-18 serija MKF Nr. 0002307, 2009-07-03 serija MAX Nr. 400090018152, 2009-07-22 serija VID Nr. 0006078, 2009-08-14 serija STA Nr. 0168248, 2009-08-19 serija VID Nr. 0006503, 2009-08-27 serija VID Nr. 0006079, 2009-09-07 serija CA-KL Nr. 13, 2010-04-17 serija P01 Nr. 0000233, 2010-07-24 serija TTC Nr. 0108223, 2010-10-10 serija VID Nr. 0007802 ir prie jų pridėtose sandėlių ataskaitose nurodytos skirtingos prekės. Ji, įtraukdama sąskaitas faktūras į apskaitą, prekes vesdavo su tikrais, sąskaitose nurodytais pavadinimais. Jos nuomone, kiti darbuotojai vesdami šias sąskaitas į apskaitą, V. M. nurodymu, nes ant sąskaitų yra V. M. daryti įrašai prie prekių, pakeičiant pavadinimą, pakeisdavo prekės pavadinimą įvesdami sąskaitas į apskaitą ir šias prekes užpajamuodavo sandėlyje. Kadangi šios visos sąskaitos yra įtrauktos į apskaitą, ji mėnesio gale pagal šių sąskaitų duomenis buhalterine programa formuodavo PVM ataskaitą. Atspausdinusi ataskaitą, tik patikrindavo, ar yra visos sąskaitos, kurių pagrindu suformuota ataskaita. Teigia, kad pačių sąskaitų duomenų, kokios ten prekės nurodytos, netikrindavo, todėl pirkimai pagal šias sąskaitas buvo įtraukti į PVM ataskaitą. Prekės, nurodytos šiose sąskaitose, įmonės veikloje negalėjo būti naudotos, jos galėjo būti tik skirtos perparduoti. Jei ji būtų pati mačiusi šias sąskaitas faktūras ir šias sąskaitas jai būtų reikėję traukti į apskaitą, direktoriui ar V. būtų uždavusi klausimą, kam šios prekės skirtos ir jei jos nebūtų buvusios skirtos perpardavimui ar nurašymui į sąnaudas, ji šių sąskaitų prekes būtų priskyrusi neleidžiamiems atskaitymams. Bendrovė neturėjo banko sąskaitos atsiskaitomosios kortelės, kuri būtų galima išgryninti pinigus, todėl jai pervestus 4000 Lt ir 1230 Lt su nuoroda „į kasą“, „avanso išlaidoms“ išgrynino, atidavė V. M., o kaip jų panaudojimo pateisinimą pasirašytą pinigų priėmimo kvitą įtraukė į savo avansinę apyskaitą, nes V. M. sakė, kad už suteiktas paslaugas yra sumokėjęs jis. Apklausos metu parodytas PVM sąskaitas faktūras – 2010-04-12, Serija VKL Nr. 00005247, 2010-05-10, serija VKL Nr. 00005321 , 2010-08-23, serija VKL Nr. 00005592, 2010-10-18, serija VKL Nr. 00005722, 2010-10-18, serija VKL Nr. 00005721, 2010-10-18, serija VKL Nr. 00005720, 2010-10-18, serija VKL Nr. 00005719, 2010-10-18, serija VKL Nr. 00005723, 2010-11-29, serija VKL Nr. 00005800, 2010-11-29, serija VKL Nr. 00005801, 2010-11-29, serija VKL Nr. 00005802, 2010-11-29, serija VKL Nr. 00005803, 2010-11-29, serija VKL Nr. 00005804, 2010-11-29, Serija VKL Nr. 00005805, 2011-02-07, serija VKL Nr. 00005930 išrašė ji, tačiau visus duomenis (kam kokias prekes ar paslaugas, kiekius ir kainas išrašyti ) nurodė V. M.. V. M. paduodavo ant popieriaus surašytus duomenis ir nurodydavo atspausdinti PVM sąskaitas faktūras. Šias atspausdintas sąskaitas ji atiduodavo V. M., kuris po kiek laiko grąžindavo pasirašytus antrus egzempliorius. V. M. kiekvieno mėnesio pabaigoje iš jos reikalaudavo ataskaitų, koks yra mokėtinas PVM, koks mokėtinas darbo užmokestis, koks buhalterinis likutis kasoje, koks sąskaitoje ir kokie mokesčiai SODRAI. Būdavo atvejų, kai V. M. sužinojęs mokėtiną PVM, po to pateikdavo pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, kurias įtraukus į apskaitą sumažėdavo mokėtinas PVM (t. 10, b. l. 148–151).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2012 metų liepos mėnesio. Ją į darbą priėmė bendrovės akcininkas ir direktorius V. M.. Buvusi buhalterė D. Ž. jai perdavė bendrovės dokumentus biure (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) gatvėje. Perduodant dokumentus, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas surašytas nebuvo. Pradėjus dirbti, bendrovėje apskaita jau buvo vedama pasitelkiant buhalterinę programą „Centas“. Iš pradžių bendrovė turėjo dvi darbo vietas darbui su buhalterine programa – buhalteriui, joje dirbdavo E. B. ir bendrovės vadybininkai P. U., D. A., antroji darbo vieta buvo labai lėta ir joje beveik niekas nedirbdavo. Po kiek laiko buvo sutvarkytos trys darbo vietos darbui su buhalterine programa – viena darbo vieta buvo E. B., kitoje dirbo vadybininkai P. ir Denisas bei dar viena buvo skirta direktoriui bei pardavėjai. Prie buhalterinės programos visi darbuotojai prisijungdavo paprastai be slaptažodžių ir galėdavo matyti visas apskaitos sąskaitas. Pagrindinė bendrovės darbo veikla buvo prekyba nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėmis bei pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo jai prašomas prekes. Visai bendrovės veiklai vadovavo direktorius V. M.. Jai pradėjus dirbti, iš pradžių direktoriumi buvo V. M., po keleto mėnesių direktoriumi tapo P. U., tačiau jis ir toliau dirbo vadybininko darbą, o bendrovei ir toliau vadovavo V. M..

Bendrovėje gautas sąskaitas faktūras į apskaitą suvesdavo P. U. ir D. A.. Per mėnesį suvestas sąskaitas jai pateikdavo P. ir Denisas. Dėl gaunamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų, ji klausdavo V. M., kas tai per paslaugos ar prekės, tačiau visada gaudavo vieną atsakymą, kad bendrovė perka tas prekes ir paslaugas ir kad ji nesigilintų į tai, nors nebuvo matoma, kad kas nors iš bendrovės darbuotojų būtų susiję su tokiais darbais ar prekėmis. Jos pagrindinis darbas būdavo bendrovės kasos dokumentų suformavimas, ataskaitų valstybės institucijoms paruošimas, suformavimas, pridavimas, bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas, darbo laiko žiniaraščių formavimas, avansinių apyskaitų suformavimas, suvestinių registrų formavimas. Suformavusi ir atspausdinusi darbuotojų avansines apyskaitas, sutikrindavo, ar prie šios avansinės apyskaitos yra pridėti visi ataskaitoje atspausdinti dokumentai. Ji tikrindavo tik sąskaitų sumas, o ne jose nurodytas prekes bei ar ataskaitoje ir išrašytoje sąskaitoje atitinka įmonė. Grynuosius pinigus bendrovėje valdė V. M.. Nurodo, kad ji turėjo prieigą prie bendrovės banko sąskaitos, bet visus pavedimus darydavo tik pagal V. M. nurodymą. V. M. visada mėnesio pabaigoje klausdavo, koks mokėtinas pridėtinės vertės mokestis. Sužinojęs mokėtiną sumą, būdavo, kad V. M. vadybininkams pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurias jie suvesdavo į apskaitą, ir jomis buvo sumažinamas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis. Ji asmeniškai tvarkydavo darbuotojų avansines apyskaitas pagal to mėnesio išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos jai pateikdavo darbuotojai ir V. M.. M. nurodydavo, kokius dokumentus prie kokio darbuotojo avansinės apyskaitos pridėti. Taip pat V. M. nurodydavo išrašyti kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos iš kasos būdavo išduodami pinigai atskaitingiems bendrovės asmenims, tačiau ji nežino, ar pinigai iš kasos realiai būdavo išduodami. Bendrovės banko išklotinėse ji matė grynųjų pinigų pervedimus į P. U. sąskaitą, jis paaiškino, kad visus šiuos pervedimus daro V. nurodymu. Tai reikalinga M., nes tuos gautus pinigus V. nurodymu turės išgryninti ir atiduoti jam. Paaiškino, kad 2011-07-04 kasos pajamų orderį, serija KVL Nr. 00000408, pagal kurį D. A. bendrovei paskolina 17500 Lt, išrašyti nurodė V. M.. E. B. V. nurodymu kasos dokumentus sutvarkė, bet realiai grynųjų pinigų nematė. Be to, jos nuomone, D. A. pagal savo finansinę padėtį tokių pinigų paskolinti negalėjo. Ji negali paaiškinti, kodėl apklausos metu parodytose PVM sąskaitose faktūrose – 2011-06-03 serija SS Nr. 33144402853, 2011-06-11 serija SVB Nr. 0029852, 2011-06-23 serija AKROP Nr. 0000345, 2011-09-30 serija MAX Nr. 400110022287 ir prie jų pridėtose sandėlių ataskaitose skiriasi prekės. Ji, įtraukdama sąskaitas faktūras į apskaitą, prekes vesdavo su tikrais, sąskaitose nurodytais pavadinimais. Ji mano, kad kiti darbuotojai, vesdami šias sąskaitas į apskaitą, V. M. nurodymu pakeisdavo prekės pavadinimą įvesdami sąskaitas į apskaitą ir šias prekes užpajamuodavo sandėlyje. Jai darant inventorizaciją buvo užkliuvę tokie pavadinimų keitimai, tačiau V. M. jai pasakė, kad sandėlyje turi savus pavadinimus ir kad ji į tai nesikištų, nes prekės bus parduotos tais pavadinimais, kurie yra sandėlyje (t. 10, b. l. 167–169).

Liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes dirbo jo bendrovėje. Ten dirbo maždaug nuo 2010 metų, bet tikslaus laiko nepamena. Įmonėje dirbo metus. Dėl darbo užmokesčio ir kitus klausimus derino su V. M.. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo bendrovė. Kai pradėjo dirbti, dirbo vadybininku, o direktoriumi buvo G.. Darbus reikėdavo derinti su M.. Priimant sprendimus jis nedaug kur dalyvavo, bet kiek žino, tai visi visus klausimus derindavo su M.. Jo darbas buvo susijęs su nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių prekyba. Jis surasdavo užsakovus, parduodavo prekes. Vienas iš darbų buvo prekiauti parduotuvėje tvirtinimo detalėmis. Būdavo, kad pirkėjai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir pavedimais. Būdavo, kad už kasą pasirašydavo jis, nes užrašydavo dienos likutį. Parduotuvėje dirbo dar vienas ar du vadybininkai, buhalterė. Joje nebūdavo tiek klientų, kad visada būtų reikėję stovėti ir prekiauti, tai tekdavo ir bendrauti su klientais, pas juos nuvažiuoti. Buvo toks vadybininko darbas.

Gali būti, kad jis pasirašė sąskaitą faktūrą, pagal kurią buvo išmokėti pinigai T.. T. nepažįsta. Jis tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes dabar visko jau gerai neprisimena. A. G. nežino ir pinigų jam nėra mokėjęs. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jokie įmonių pavadinimai ar asmenys, kurie buvo paminėti, jam nėra girdėti. Sąskaitas pasirašydavo, nes buvo tokie laikai, kai labai reikėjo darbo.

Buhalterė sakydavo, kad jai kyla neaiškumų. Teko girdėti, kad ji skundėsi, jog V. liepia jai suvesti prekes į apskaitą, kurių jie neperka. Yra matęs, kad M. paimdavo sąskaitas faktūras, jose pieštuku išbraukdavo prekę ir įrašydavo kitą prekę, o vėliau pateikdavo sąskaitą buhalterei, kad ji šią sąskaitą įtrauktų į buhalterinę apskaitą.

Žinojo, kad M. buvo pagrindinis akcininkas, ir teko girdėti, kad G. turėjo akcijų, bet kokį kiekį, negali pasakyti. Direktorius jam duodavo nurodymus, susijusius su darbu. Jam neduodavo pasirašyti kažkokių sąskaitų, kurios nebūtų susijusios su jų darbu, bet M. kartais atnešdavo sąskaitas, kur buvo nurodytos jam negirdėtos įmonės.

Jis nežinojo, ar tos prekės iš tiesų yra parduotos. Kai M. buvo išvykęs, kažkokių atskirų nurodymų nebuvo, nebent kažką telefonu nurodydavo, bet to dabar tikrai negali teigti. Kai nebūdavo M., G. nieko papildomai nenurodydavo. Sąskaitas jie pateikdavo į buhalteriją.

Nepamena, ar sąskaitas už atliktas paslaugas paduodavo M., ar palikdavo jas ant stalo. Būdavo visaip.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas S. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2011 metų balandžio vidurio. Dėl darbo sąlygų, atlyginimo ir kitais klausimais kalbėjo su V. M., kurį pažinojo iš ankščiau. Iš pokalbių su V. M. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo bendrovė. Pradėjus dirbti bendrovėje, jis sužinojo, kad bendrovės direktorius yra E. G., tačiau susidarė įspūdis, kad E. G. yra statytinis direktorius, nes viskam vadovavo V. M.. V. M. visiems darbuotojams, iš jų ir E. G., duodavo nurodymus, ką reikia daryti. Jo darbo bendrovėje laikotarpiu pagrindinė bendrovės veikla buvo prekyba nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis bei pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo jai prašomas prekes. Taip pat bendrovė turėjo fekalijų išvežimo mašiną ir su ja vykdė darbus. Kitų veiklų, kiek žino, bendrovė neatliko. Jis, kaip vadybininkas, bendrovėje buvo atsakingas už nerūdijančių tvirtinimo detalių pardavimą, jų užsakymą bei kontaktus su esamais klientais. Teigia, kad 2010-09-10 kasos pajamų orderį Nr. 321 – 7852,26 Lt, pagal kurį jis nurodytą pinigų sumą sumoka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Z. T., tik pasirašė, nes taip nurodė V. M.. Jis dokumente nurodytos sumos nemokėjo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius Z. T. nepažįsta. Taip pat V. M. nurodymu tik pasirašė 2011-02-02 pinigų priėmimo kvitą, serija AG Nr. 18, jame nurodytų pinigų A. G. nėra mokėjęs ir jis tokio asmens nepažįsta. V. M. nurodymu, yra pasirašęs ant PVM sąskaitų faktūrų – 2010-09-10 serija GTN Nr. 10096 išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2010-11-05 serija ZKS Nr. 1108, 2010-11-08 serija ZKS Nr. 1109, 2010-11-10 serija ZKS Nr. 1112 išrašytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2010-09-30 serija RTS Nr. 118 išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2010-10-11 serija ATV Nr. 1258 išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Patvirtina, kad šiuos visus dokumentus pasirašė V. M. nurodymu, nes jis sakydavo, kad taip reikia, o jis pasirašė darbo bendrovėje pradžioje, iki galo nežinodamas bendrovės veiklos ir nemanydamas, kad tai gali būti neteisėta. Visos jo dokumentuose pasirašytos bendrovės ir šiuose dokumentuose nurodyti asmenys yra nežinomi, nežinomos paslaugos ir prekės, kurios nurodytos jo pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose. Jis šiuos anksčiau išvardytus dokumentus pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure (duomenys neskelbtini) gatvėje, juos jam padavė, nurodė pasirašyti ir pasirašius pasiėmė V. M..

Dirbdamas matė, kad V. M. buhalterei duodavo kažkokias sąskaitas faktūras ir jas liepdavo suvesti į apskaitą. Po tokių V. M. nurodymų, pokalbių su buhaltere metu ji nervindavosi ir sakydavo, kad V. jai liepia suvesti į apskaitą prekes, kokių jie neperka. Taip pat matė, kad V. M. biure, pasiėmęs sąskaitas faktūras, jas pieštuku braukydavo, t. y. išbraukdavo sąskaitoje nurodytą prekę ir šalia parašydavo kitą. Šias sąskaitas taip pat pateikdavo buhalterei, nurodydamas jas suvesti į apskaitą (t. 10, b. l. 153–156).

Liudytojas P. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė V. M., kuris buvo savininkas. Iš pradžių jis dirbo vadybininku, o paskui prieš išeinant jis jau buvo direktorius. Kai dirbo vadybininku, jo darbas buvo užsakymų priėmimas ir tiekimas. Kiek pamena, V. buvo direktorius, kai jis dirbo vadybininku. Kai M. būdavo darbe, tai jis nurodydavo, ką reikia dirbti. Buvo dar labiau patyręs kolega Denisas, kuris pasakydavo, ką reikia daryti. Viską kontroliavo kaltinamasis. Jie ieškojo klientų, bet dar turėjo 2–3 pastovius klientus, su kuriais dirbdavo, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ir (duomenys neskelbtini). Dėl kainų, tai jos buvo nusistovėjusios ir dėl jų su niekuo nereikėjo tartis.

Jam yra tekę 2 kartus išgryninti pinigus ir atiduoti M.. Nepamena ar tuo metu jau buvo direktorius, ar ne. Yra pasirašinėjęs buhalterinius dokumentus, apie kuriuos nieko nesuprato, tačiau direktoriui liepus pasirašydavo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tada viską prisiminė geriau ir sakė tiesą.

Dėl finansinių apyskaitų pasirašymo buvo nusistovėjusi tvarka. Tiesiog reikėdavo pasirašyti ir viskas. Buvo kažkokių nurodymų iš V., bet konkrečiai pasakyti negali. Būdavo, kad buhalterė atsinešdavo segtuvą ir duodavo daug dokumentų, kuriuos jis turėdavo pasirašyti. M. dažnai būdavo išvykęs. Nepažinojo G., todėl negali pasakyti, ar jis buvo direktorius, ar ne.

Kiek pamena, M. nedirbdavo su buhalterinės apskaitos programa. Nepamena, ar buhalteriniai dokumentai, kvitai visais atvejais būdavo paduodami asmeniškai direktoriaus. Buhalterė E. B. buvo konfliktiškas žmogus. Nuolatos su ja pykdavosi. Jos elgesys, kad visą laiką sukeldavo įtampą. Buvo kažkokie dideli asmeniškumai. Jam kartais kildavo įtarimų dėl jos psichinės būsenos.

Biure buvo trys patalpos. Ten buvo parduotuvė, vadybininkų patalpa ir buhalterės patalpa. Pas buhalterę dažnai užeidavo, bet jos patalpa nebuvo atvira. Jis nuolatos negalėjo matyti, ar M. dirba su buhalterine programa, nes jie dirbo kitoje patalpoje. Su buhalterine programa dirbo buhalterė, tačiau nežino, ar pats dirbo su tokia pačia programa, kaip ir buhalterė. Negali pasakyti, ar iš jo kompiuterio buvo prieinama ta pati buhalterinė programa, su kuria dirbo buhalterė. M. galėjo patekti į darbines patalpas ir nedarbo dienomis, jeigu turėjo raktus. Kadangi jis buvo savininkas, tai tikriausiai ir raktus turėjo, ir į patalpas galėjo patekti. Prie buhalterinės programos prisijungti galėjo bet kas. Ten jokio kodo nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas P. U. parodė, kad neprisimena, kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis, prieš pradedant dirbti bendrovėje, dėl darbo sąlygų, atlyginimo ir kitais klausimais kalbėjo su V. M., kuris pasakė, kad bendrovei reikalingas direktorius, bet pradžioje P. U. priims dirbti vadybininku. Pradėjus dirbti suprato, kad bendrovės direktorius ir savininkas yra V. M., nes jis viskam vadovavo atvažiavęs ar telefonu. Pagrindinė bendrovės veikla buvo prekyba nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis bei pagal sutartį su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo reikalingas jų veiklai įvairias prekes. Kitokia veikla jo darbo metu, bendrovė neužsiėmė. Jis, kaip vadybininkas, bendrovėje buvo atsakingas už darbą su AB „(duomenys neskelbtini)“ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiekiant joms prekes. AB „(duomenys neskelbtini)“ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam į darbinį kompiuterį pateikdavo paraišką, kurioje nurodydavo, kokių prekių ir kiek reikia. Prekių pirkimo kainą derindavo su užsakovu. Jo darbą kontroliavo V. M., kuriam jis žodžiu atsiskaitydavo už atliktus darbus. V. M. sprendė ir jo atlyginimo dydį. Dirbant vadybininku, kada, tikslių datų neprisimena, V. M. jo paklausė, jei jis perves į jo sąskaitą pinigų, ar jis galės juos išgryninti ir perduoti V. M.. Du kartus į asmeninę sąskaitą „Swedbanke“ buvo pervesta, tikslių sumų neprisimena, bet lyg tai po 10 000 Lt ir jis, šiuos gautus pinigus išgryninęs, perdavė V. M.. V. M. pasakė, kad P. U. turi tapti direktoriumi. Nors P. U. ir nenorėjo dirbti direktoriumi, tačiau sutiko. Buvo pasirašyta nauja darbo sutartis, kad P. U. paskiriamas direktoriumi. Nors P. U. ir tapo direktoriumi, tačiau ir toliau visai bendrovės veiklai vadovavo ir darbuotojus bei buhalterę kontroliavo V. M.. Jis spręsdavo visus pagrindinius bendrovės veiklos ir atsiskaitymų klausimus. Direktoriumi jis dirbo keletą mėnesių. Tvirtina, kad apklausos metu parodytą dokumentą – 2011-09-01 pinigų priėmimo kvito serija RDK Nr. 205 – 7260 Lt, pagal kurį nurodyta pinigų sumą sumokama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. M. ir šis dokumentas buvo pridėtas prie 2011 m. rugsėjo mėnesio P. U. avansinės apyskaitos kaip dokumentas, pateisinantis išlaidas, bet P. U. nepasirašytas, mato pirmą kartą, nes jis niekada nėra tokios sumos niekam mokėjęs. Taip pat jam nėra žinoma UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. M.. Apklausos metu parodytą dokumentą – 2011-11-22 pinigų priėmimo kvito serija VIN Nr. 12 – 4627,78 Lt ir 2011-11-23 pinigų priėmimo kvitą, serija VIN Nr. 13 – 4627,78 Lt, pagal kuriuos jis minimas pinigų sumas sumoka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. L., pasirašė V. M. nurodymu, bet jokių pinigų niekam nemokėjo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir P. L. jam nežinomi. Apklausos metu parodyto dokumento – 2011-11-03 PVM sąskaitos faktūros, serija VIN Nr. 0117, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka įvairias paslaugas ir prekes už 34627,78 Lt (iš jų 6009,78 Lt PVM) pasirašė V. M. nurodymu. 2012-02-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija CAR Nr. 12-080, išrašytą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka įvairias paslaugas ir prekes už 20992,29 Lt (iš jų 3643,29 Lt PVM), P. U. pasirašė taip pat V. M. nurodymu. Mėnesio gale jis pasirašydavo buhalterės paruoštas mėnesines avanso apyskaitas, jų netikrindavęs ir nesigilindavęs, kas jose parašyta, nes nebuvo atvejų, kad mėnesio gale P. U. būtų skolingas bendrovei (t. 10, b. l. 157–159).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas D. A., kurio parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje parodė, kad neprisimena, kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį į darbą priėmė ir dėl darbo sąlygų bei darbo užmokesčio kalbėjo su direktoriumi E. G.. Bendrovėje dirbo vadybininku ir jo pagrindinis darbas buvo prekių tiekimas bendrovėms, su kuriomis buvo sudarytos sutartys dėl prekių tiekimo. Jis pagal išankstinius užsakymus prekes pristatydavo AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai ir buvo viena iš bendrovės veiklos sričių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar vykdė prekybą nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis, kitokios veiklos nevykdė. Jo darbo bendrovėje metu direktoriumi dirbo E. G., apskaitininku – A. J., buhaltere D., kurios pavardės neprisimena, ir V. M., kurio pareigų nežino, tačiau jis viskam vadovavo ir duodavo nurodymus, taip pat ir direktoriui. Nurodo, kad PVM sąskaitą faktūrą, 2010-05-27 serija VT Nr. 0215, išrašytą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 7883,63 Lt, 2010-08-16 serija VSD Nr. 906/10, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 35694,27 Lt, 2011-04-01 serija ZAG Nr. 115, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 19375,44 Lt, 2011-04-05 serija BRD Nr. 501, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 1936,00 Lt 2011-05-03 serija APL Nr. 0503-2 išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 20252,44 Lt 2011-07-12 serija ATV Nr. 13401, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 10801,85 Lt 2011-08-16 serija RAD Nr. 2571, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu 12225,34 Lt, 2011-09-08 serija CC Nr. 00285, išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu – 7767,13 Lt pasirašė V. M. nurodymu. Šiuos dokumentus jam V. M. paduodavo biure ir įsakmiai nurodydavo pasirašyti. V. M. jam neaiškino, kam to reikia, o jis pasirašydavo, nes nurodymus duodavo asmuo, vadovaujantis bendrovei. Jis nežino nė vienos sąskaitose nurodytos bendrovės, jose nurodytų asmenų, paslaugų ir prekių. Jis niekada neužsakinėjo ar rūpinosi tokių paslaugų ir prekių užsakymu ar pirkimu. Taip pat jis pasirašė V. M. nurodymu 2011-03-07 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 4239961, pagal kurį jis sumoka L. T. už prekes ir darbus 19 651 Lt, 2011-05-04 kasos pajamų orderio kvitą, serija AP Nr. 12, pagal kurį jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumoka 9 252,44 Lt, 2011-04-05 kasos pajamų orderio kvitą, serija BK Nr. 122, pagal kurį jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumoka 1 936 Lt, 2011-07-04 kasos pajamų orderį, serija TK Nr. 4, pagal kurį jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumoka 18 387,69 Lt. Jis viską pasirašydavo, nes bijojo netekti darbo. Tvirtina, kad niekada nėra skolinęs pinigų bendrovei ir apie tai, kad jis kažkada skolino bendrovei 17 500 Lt, sužinojo tik apklausos metu. V. M. kelis kartus sakė, kad perves į jo asmeninę sąskaitą iš įmonės pinigų, kuriuos turės išgryninti ir atiduoti jam. Kai pinigai būdavo pervedami, D. A. juos išgrynindavo ir perduodavo V.. Mėnesio gale jis pasirašydavo buhalterės paruoštas jo mėnesines avanso apyskaitas, tačiau jų netikrindavo ir nesigilindavo, kas jose parašyta, nes nebuvo atvejų, kad mėnesio gale jis būtų skolingas bendrovei. Jis girdėjo, kaip V. M. duodavo nurodymus apskaitininkui Arūnui, kad pastarasis įtraukdamas sąskaitose nurodytas prekes į apskaitą pakeistų jų pavadinimus. V., stovėdamas prie Arūno, diktuodavo prekių pavadinimus, kuriuos reikia įvesti (t. 10, b. l. 170–172 ).

Liudytoja E. N. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2012 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. Dirbo kaip fizinis asmuo, nes savo įmonės neturėjo, ir mėnesį kaip juridinis asmuo. Dirbo nuo 2012 metų iki pat paskutinių dienų. Tuo metu direktore buvo A. B.. Į darbą priėmė direktorė A. M. įmonėje tuo metu buvo vadybininkas ir akcininkas. Jos supratimu, akcininkas tai yra įmonės šeimininkas, o direktore buvo A..

VMI specialistė atliko patikrinimą ir po jo reikėjo pateikti patikslinimą, tačiau nepamena, už kokį periodą. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad reikia atlikti mokestinį patikrinimą. Kiek ji suprato, blogai buvo tai, kad buvo įtraukta į apskaitą sąskaitos, bet iš tiesų tų sąskaitų nebuvo. Sąskaitose nurodyti darbuotojai nurodytose įmonėse nedirbo, todėl turėjo patikslinti pateiktas PVM deklaracijas už pateiktą laikotarpį. Jie deklaracijas tikslino ir todėl atsirado labai didelė nepriemoka. Tos sąskaitos buvo netikros. Mokesčių inspekcija ėmė tikrinti kitas įmones, kurios išrašė tas sąskaitas. Negali pasakyti, iš kur atsirado tokios sąskaitos jų apskaitoje. Tuo laikotarpiu ji dar nedirbo, tuo metu dirbo visai kita buhalterė ir kitas direktorius.

Jai vadovavo ir nurodymus duodavo direktorė A. B.. M. buvo siunčiamos banko ataskaitos, kur ir kiek pinigų išleista. Jis nereikalaudavo tų ataskaitų, tiesiog gražiai paprašydavo. Įmonėje akcininkas yra akcininkas, o direktorė yra direktorė. Direktorė, jeigu būdavo kažkoks projektas ar kažkoks pirkimas, tai viską aptardavo su akcininku.

Ji kalbėjosi su Burbiene ir M., kodėl tokių sąskaitų trūksta. Mokesčių inspekcija pasakė, kad tokių sąskaitų nėra, ir jie turi tikslinti. Ji skambino į tas įmones ir iš tiesų paaiškėjo, kad tokių sąskaitų nėra. Taip pat ir kitos įmonės jiems skambindavo, kadangi jas tikriausiai taip pat tikrino. Jie aiškinosi, kodėl taip nutiko. M. kontroliavo įmonės finansinę būklę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. N. parodė, kad ją į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere priėmė bendrovės direktorė A. B.. Pagrindinė bendrovės veikla buvo prekyba nerūdijančiomis tvirtinimo detalėmis. Nors bendrovės direktore buvo A. B., tačiau jai nurodymus dėl bendrovės veiklos duodavo bendrovės akcininkas V. M., kuris bendrovėje dirbo vadybininku. Nurodo, kad atliekant patikrinimą, Klaipėdos AVMI specialistė jai pateikė sąrašą PVM sąskaitų faktūrų ir paaiškino, kad šiame sąraše yra nurodytos sąskaitos faktūros, kurios yra įtrauktos į bendrovės apskaitą, tačiau jos išrašytos bankrutavusių bendrovių vardu arba sąskaitose nurodyti sąskaitas išrašę asmenys nurodytose bendrovėse nedirba, todėl bendrovė turi patikslinti pateiktas PVM deklaracijas už sąskaitose nurodytą mokestinį laikotarpį. Ji pagal šį sąrašą, suderinusi deklaracijų tikslinimo klausimą su bendrovės direktore ir akcininku V. M., patikslino kai kurias anksčiau pateiktas PVM deklaracijas. Patikslinus šias deklaracijas, kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl PVM mokesčio atidėjimo, nes, patikslinus deklaracijas, atsirado minėto dydžio nepriemoka. Pelno mokesčio deklaracijos tikslintos nebuvo, nes neturėjo apskaitos dokumentų, kurie buvo pas patikrinimą atliekančią Klaipėdos AVMI specialistę (t. 10, b. l. 173–174).

Liudytojas L. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra girdėta. Dėl minėtos bendrovės tiksliai nepamena, bet atrodo, kad galbūt padėjo tenai suvirinti metalinę rampą. Ją virinti padėjo Klaipėdoje, bet adreso nepamena. G. nepažįsta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes dabar nieko neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas L. T. parodė, kad jam jokia bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma, jokių reikalų ar ūkinių-komercinių su minėta bendrove neturėjo. V. M. ir D. A. nepažįsta. 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų neturėjo ir patalpų remonto darbų neatliko. Dokumentų – 2011-02-04 kvito serija A Nr. 4239960, 17 148,80 Lt, ir 2011-03-07 kvito serija A 4239961, 19 651,00 Lt sumai nepasirašinėjo ir parašai yra ne jo ( t. 10, b. l. 177 ).

Liudytojas M. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jo tėvas E. G. yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Tėvą iš darbo atleido, bet priežasčių pasakyti negali. Nepamena, ar kalbėjo, kodėl jį atleido iš darbo. Apie jokius konfliktus tėtis nepasakojo. Vėliau jis įsidarbino taksi firmoje. Jis su tėvu bendraudavo. Tėvas neminėjo, kad jis kažkur papildomai dirba ir gauna kažkokias kitas pajamas, be taksi firmos. Kai tėvas jau dirbo taksi vairuotoju, jeigu jis kažkur toliau išvažiuodavo, tai nebent aplankyti mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Jis su tėvu kartu negyveno. Tėvas 2013 metais susirgo. Tėvas turėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Mano, kad kažkoks konfliktas su direktoriumi buvo, nes po atleidimo šis tėvo dar ieškojo. Dėl kokių priežasčių ieškojo, negali pasakyti. Tėvas vengė susitikimų. Kiek pamena, tėvo ieškojo direktorius.

Atrodo, kad tėvas gyveno vienas po to, kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo momentas, kai tėvas mėgdavo išgerti, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tėvas dirbo vadybininku. Jis mirė po širdies operacijos dėl komplikacijų. Paskutiniu metu tėvas nelabai su kuo bendraudavo. Važiuodavo pas mamą ir dar su broliu pabendraudavo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, kad tėtis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytojas M. G. parodė, kad jo tėvas E. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir maždaug prieš dešimt metų kilus konfliktui su direktoriumi buvo atleistas. Po to, kai buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis įsidarbino taksi firmoje. Be to, tėvas niekada nesakė, kad, be taksisto darbo, jis užsiima kokiu nors papildomu verslu ir iš to gauna papildomų pajamų. Nurodo, kad po to, kai tėvas buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nevyko į jokius kitus tolimesnius respublikos miestus, išskyrus esančius šalia Klaipėdos. Jo tėvas 2013 metų rugsėjo mėnesį sunkiai susirgo (t. 10, b. l. 180–181).

Liudytojas G. B. parodė, kad susipažino su M. maždaug 1994–1995 metais, kai apvogė jo automobilį ir šis kreipėsi į policiją, o jis ten dirbo.

Jie yra turėję darbinių reikalų, nes buvo priėmę sprendimą sujungti dvi įmones. Jis buvo įsteigęs įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jie su M. buvo kaip lygiaverčiai partneriai. Tai buvo maždaug 2008–2009 metais. Kadangi buvo krizė, darbų buvo mažai, todėl atskyrė įmones.

M. jam yra siūlęs paslaugas maždaug 2009 metais, kai jo pavaduotojas buvo G.. Jis tada siūlė remontuoti jo įmonės techniką. Tuo metu sutarties nesudarė, nes apskaičiavo, kad geriau būtų samdyti savus šaltkalvius.

Daugiau pasiūlymų yra gavęs tik iš G., kuris taip pat siūlė remontuoti techniką. G. pažino. Nepamena, ar G. dirbo kokioje nors kitoje įmonėje. Sutarties su G. taip pat nesudarė, nes apskaičiavo, kad tai jiems neapsimoka.

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta V. M., nes jie yra draugai. Dėl G. gali pasakyti, kad žinojo, jog toks yra, pasisveikindavo. Kadangi su V. yra draugai, o jis gyveno (duomenys neskelbtini), o dirbo Klaipėdoje, todėl labai dažnai važiuodavo į Palangą kartu ir maždaug prieš 6–7 metus V. pasakė, kad reikės susitikti su kažkokiu asmeniu ir „Ermitažo“ aikštelėje susitiko su G. ir dar vienu asmeniu. Jie atsisėdo į mašiną ir tada šiam V. padavė pinigus, o E. padavė kasos pajamų orderius ar kažką panašaus, nes V. sakė, kad reikia atsiskaityti už darbus. Jis nesidomėjo, kokie ten darbai. Nežino, kas paskambino ir pasiūlė susitikti. J. V. pasakė, kad aikštelėje reikės susitikti ir atsiskaityti su E.. Tai, kai šis įsėdo į mašiną, jis jį pažino, nes šis yra dirbęs taksistu ir dar tarpininkaudavo. Nežinojo, kad G. dirbo pas M.. Suprato, kad tai yra įmonės reikalai, nes buvo paduoti oficialūs dokumentai. Žinojo, kad G. dirbo vairuotoju ir dar užsiimdavo visokiais verslais. Jis toks buvo, kad tarpininkaudavo visokiuose versluose. Nematė, kokia pinigų suma buvo paduota. Suprato, kad tai buvo verslo klausimai, nes V. sakė, kad reikės atsiskaityti už darbus. Matė, kad ant kvito buvo parašyta kažkokia UAB.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. neatpažino. Buvo parodyta fotolentelė Nr. 1, kurioje jis kaip G. nurodė kitą asmenį.

Liudytojas M. R. parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Su M. yra bendravęs dėl darbo reikalų. Tai buvo maždaug prieš šešerius metus. Susipažino, kai įmonės finansų direktorius pakvietė ateiti į kabinetą. Ten buvo jam nepažįstamas asmuo. M. ir direktorius pasakė, kad tai yra senas bičiulis, kuris siūlo statybinės technikos remonto paslaugas. Jie pabandė su juo bendradarbiauti, pažiūrėjo, kokios kainos, kokia kokybė, kad nebūtų prirašytų neatliktų darbų. Darbai buvo atlikti kokybiškai ir jiems buvo svarbu, kad darbai vyko labai greitai. Šis pokalbis su V. buvo, kai susipažino, šis pasakė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su juo buvo toks žilas žmogus, kurio vardo nepamena, jie daugiau bendravo su juo. Jis stengėsi V. dėl darbų netrukdyti, nes jis buvo direktorius, todėl stengėsi bendrauti su tuo žmogumi. Jam paskambindavo, šis atvažiuodavo, jie parodydavo techniką ir aptardavo kainą bei taip vykdydavo darbus. Techniką tvarkydavo pas juos teritorijoje. Kai technika būdavo suremontuota, jiems leisdavo savaitę dirbti kaip garantiją, o vėliau išrašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jis nuvažiuodavo pasiimti, pasirašydavo ir nunešdavo direktoriui, jeigu būdavo didesnė suma, o jeigu suma nedidelė, nunešdavo į buhalteriją. Neskaičiavo, kiek kartų tokias paslaugas atliko, gal kokia 10 kartų. Jie jokios sutarties nebuvo pasirašę, bent jau nėra jos matęs. Kaip suprato, darbus atlikdavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jie patys iš pradžių turėjo tris darbuotojus, kurie remontuodavo techniką, tačiau laikui bėgant jie nespėjo dirbti, be to, nebuvo plataus profilio specialistų, todėl buvo priimtas sprendimas vežti į įmonę. Jis turėjo to asmens telefono numerį, bet kai keitė telefoną, numerio neišsaugojo. Jo vardas E. ar E., tiksliai nepamena.

Liudytojui teismo posėdžio metu buvo parodyta fotolentelė Nr. 6. Liudytojas parodė, kad tą asmenį matė maždaug 10 kartų. Nuotraukos neaiškios. Tai gali būti 1 arba 4 numeris. Taigi liudytojas G. neatpažino.

Liudytojas J. I. parodė, kad pažįsta M.. Yra sprendę darbinius klausimus. M. turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiiminėjo remonto darbais, prekyba ir jo įmonė jiems remontavo statybinę techniką. Tai buvo maždaug prieš 5–6 metus. Tai nebuvo vienkartinis atvejis. Jo įmonė buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis yra finansų direktorius, bet anksčiau buvo įmonės vadovas. Kai buvo bendradarbiaujama, tada jau buvo finansų direktorius. Kiek pamena, sutartis nebuvo sudaryta, nes darbai buvo vienkartiniai, o ne nuolatiniai, kai kas nors sugesdavo. Su M. supažindino ilgametis draugas, kuris taip pat užsiiminėjo statybomis. Jis pats pasiūlė direktoriui, kad M. teiktų jiems paslaugas. Apmokėjimas už atliktus darbus vykdavo taip, kad kai paslauga būdavo atlikta, vyr. mechanikas patikrindavo darbus, „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitą ir ateidavo pas jį, kad uždėtų vizą. Pinigus pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nekilo abejonių, kad darbus atliktų kiti žmonės. Jiems niekada neturėjo pretenzijų, kad buvo atlikti darbai, bet negautas apmokėjimas. Jie visada sumokėdavo sąskaitas.

Jie turi ir vyr. mechaniką, ir mechaniką, bet neturi šaltkalvių, nes jiems tai neapsimokėjo.

Iš Klaipėdos AVMI 2014-05-06 patikrinimo akto Nr. FR0680-341 nustatyta, kad atlikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos juridinės galios neturinčios įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, A. G. įmonės, E. O. įmonės, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, J. N. IĮ, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes bendrovei nebuvo suteiktos nurodytos paslaugos ar tiektos prekės.

Taip pat nustatyta, kad pagal bendrovės darbuotojų avansines apyskaitas pirktos kai kurios prekės (moteriški, vyriški drabužiai, batai, baldai, šviestuvai, namų apyvokos daiktai, asmeninės higienos priemonės ir pan.) į buhalterinę programą įvestos pakeičiant jų pavadinimus. Kai kuriais atvejais neįvardijant prekės, o tik kodą arba įvedant teisingą pavadinimą, bet vėliau nurašant į sąnaudas, susiejant jų sąnaudas su atitinkamomis pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau jose yra nurodomos visai kitos prekės ar paslaugos (t. 1, b. l. 15–33 ).

Iš 2014-05-29 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, A. G. įmonės, E. O. įmonės, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. N. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitai, pinigų priėmimo kvitai bei duomenys iš VRM CDB (t. 3, b. l. 63–199).

Iš FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2015-03-27 išvados Nr. 5-3/26 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad:

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų bei Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta – ,,Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

1) 45 atvejais prekių ir paslaugų įsigijimui iš viso 669 348,36 Lt (193 856,69 EUR) (iš jų PVM 108 063,21 Lt) iš ūkio subjektų pagrįsti panaudojo 43 PVM sąskaitas faktūras ir 2 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, kurių duomenys neatitinka tikrovės, iš jų: 1 atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-23, 2 atvejais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2009-06-02, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2009-07-17, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2009-08-10 iki 2009-08-19, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-04-02, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-04-26, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-05-27, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-06-09, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-07-01, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju / 2010-07-30, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-08-16, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-09-10, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-09-30, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-10-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-10-11, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-21 iki 2010-11-10, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-11-30, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-01-21, A. G. įmonė 1 atveju 2011-02-02, E. O. įmonė 1 atveju 2011-02-07, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-04-01, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-04-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-05-03, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-07-04, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-07-12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-08-16, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-08-22, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-09-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-11-03, J. N. IĮ 1 atveju 2011-11-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2012-02-09, L. T. 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2011-03-07, t. y. apskaitos dokumentuose nurodė duomenis (ūkio subjekto surašiusio apskaitos dokumentą pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės) neatitinkančius tikrovės,

2) 54 atvejais apmokėjimui ūkio subjektams iš viso 432 916,63 Lt (125 381,32 EUR) pagrįsti panaudojo apskaitos dokumentus, kurių duomenys neatitinka tikrovės, iš jų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2007-01-23, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2009-06-10 iki 2009-06-12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 10 atvejų laikotarpiu nuo 2009-08-10 iki 2009- 12-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais 2010-04-06, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-07-23, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 7 atvejais laikotarpiu nuo 2010-07-02 iki 2010-07-13, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2010-09-10 iki 2010-09-15, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2010-10-08, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2010-11-12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-01-21 iki 2011-01-24, A. G. įmonei 1 atveju 2011-02-02, L. T. 2 atvejais nuo 2011-02-04 iki 2011-03-07, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2011-04-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-04-05, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 3 atvejais laikotarpiu nuo 2011-05-03 iki 2011-05-04, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais 2011-07-04, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-09-02, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 atveju 2011-08-22, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-24, t. y. apskaitos dokumentuose nurodė duomenis (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, ūkinės operacijos turinys ir rezultatas, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai, pavardės), neatitinkančius tikrovės.

3) 2 atvejais iš viso 31 823,69 Lt išmokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš kasos pagrindė 2011-07-04 kasos išlaidų orderiais Nr. 62 – 13 436,00 Lt ir Nr. 61 – 18 387,69 Lt, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėją.

– 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y.: pagal apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška, asmenų, surašiusių ir pasirašiusių apskaitos dokumentus, vardai pavardės, parašai ir pareigos), iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, t. y.:

1) 43 atvejais laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo prekių ir paslaugų įsigijimą iš viso 632 547,56 Lt (183 198,44 EUR) (669 348,36 Lt – 36 799,80 Lt įsigijimas iš L. T.) pagrindžiančių dokumentų duomenis, iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, 1 atveju užregistravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. RVD917 duomenis apie įsigijimą iš viso 4 119,91 Lt (1 193,21 Eur) (iš jų PVM 715,01 Lt) be pagrindžiančio apskaitos dokumento,

2) 2 atvejais laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31 apskaitos registruose Gautos sąskaitos užregistravo paslaugų įsigijimo iš L. T. iš viso 36 799,80 Lt (10 657,96 EUR), pagrindžiančių dokumentų duomenis, iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo,

3) darbuotojų V. M., E. G., P. U., S. M., D. A. ir D. Ž. laikotarpio nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio avansinėse apyskaitose 64 atvejais užregistravo atsiskaitymo su ūkio subjektais iš viso 509 690,59 Lt (147 616,60 EUR) apskaitos dokumentų duomenis, iš kurių negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų 10 atvejų užregistravo apmokėjimą iš viso 76 757,21 Lt (22 230,42 Eur) ūkio subjektams: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 18 043,13 Lt, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 35 694,27 Lt ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 23 019,81 Lt, kurių apmokėjimo dokumentais nepagrindė. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus apmokėjimo dokumentus laikotarpiu nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011 metų lapkričio mėnesio negalima nustatyti 509 690,59 Lt (147 616,60 EUR) piniginių lėšų panaudojimo.

– 14 straipsnio 1 dalies reikalavimo – ,,Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius“, t. y. nepatvirtino asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo ir jų parašų pavyzdžių;

– 16 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad ,,… Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, t. y. neatspausdino 2008–2010 metų ir 2012 metų apskaitos registrų.

2. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 25 punkto ,,Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu.“, t. y. įsakymu nepaskyrė darbuotojo atlikti kasininko pareigas.

Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b. l. 102–133).

Iš 2015-12-16 apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti dokumentai, kurie patvirtina, kad gaunamose, išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, pirktų ir parduodamų prekių judėjimo sandėlyje prekių duomenys nesutampa (t. 10, b. l. b. l. 1–132).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamam turtui. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, teigdamas, kad nepasisavino jam patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto bei apgaule kitų naudai nepanaikino didelės vertės turtinės prievolės, tačiau jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad jis patikrindavo bendroves, kurių sąskaitas faktūras gaudavo, baigus darbus, jis susisiekdavo su bendrovėmis ir pasitikslindavo, ar darbai atlikti, ir tik tada jas perduodavo buhalterei, tačiau duodamas parodymus teisme jis to jau nebetvirtino teigdamas, jog pradžioje jis patikrindavo, ar tokios įmonės yra registruotos, o vėliau jau nebežiūrėjo, nes pasitikėjo G.. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad buvo susitarimas su G., kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teiks tarpininkavimo paslaugas ir gaus penkis procentus nuo gautų piniginių lėšų, nes jokių objektyvių įrodymų, išskyrus kaltinamojo tvirtinimą, jog toks susitarimas buvo, o buhalteriniais dokumentais tie 5 procentai buvo įforminami kaip pardavimo ir įsigijimo dokumentai, byloje nėra.

Nors kaltinamasis V. M. teigia, kad visi buhalteriniuose dokumentuose nurodyti sandoriai įvyko realiai, juos organizavo buvęs bendrovės darbuotojas E. G., tačiau tokie jo parodymai prieštarauja surinktiems įrodymams ir paneigti liudytojų parodymais. Bendrovės darbuotojai patvirtino, kad visai bendrovės veiklai vadovavo V. M. net tuo laikotarpiu, kai nebuvo bendrovės direktoriumi, nes buvo akcininkas. Visus dokumentus, susijusius su prekių ir paslaugų atlikimu, pateikdavo V. M., nurodydamas pervesti pinigus darbuotojams, kurie, šio nurodymu, pinigus išgrynindavo ir atiduodavo jam. Bendrovės buhalterės patvirtino, kad V. M., sužinojęs mokėtiną PVM, po to pateikdavo pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, kurias įtraukus į apskaitą sumažėdavo mokėtinas PVM. Nė vienas bendrovės darbuotojas nematė, kad buvęs direktorius E. G. lankytųsi bendrovėje ar pateiktų kokius nors dokumentus, o liudytojas E. G. patvirtino, kad jo tėvas E. G. susipyko su V. M., buvo atleistas iš darbo ir dirbo taksistu. E. G. sūnus parodė, kad tėvas dirbo taksistu ir jokios kitos veiklos nevykdė. Teisme apklaustų liudytojų G. B., A. B., M. R. ir J. I. parodymus teismas vertina kritiškai, nes šie yra kaltinamojo pažįstami, jų teiginiai, kad E. G. tarpininkavo dėl darbų atlikimo, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, G. B. ir M. R., kurie turėjo pažinti E. G., jeigu jų parodymai būtų buvę teisingi, pagal teismo posėdžio metu pateiktas E. G. nuotraukas, kurios buvo padarytos minimu laikotarpiu, atpažino kitus asmenis, o ne E. G..

Kaltinamojo V. M. parodymai, kad darbus organizavo E. G. ir jis šiam perduodavo pinigus pasilikdamas sau penkis procentus, nėra paremti jokiais įrodymais, nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. E. G. yra miręs. Jokia tarpininkavimo sutartis nei su E. G., nei su įmonėmis, kuriose neva buvo vykdomi darbai, nebuvo sudarytos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad daliai prekių V. M. pateikė savo reikmėms įgytų prekių dokumentus, o apskaitoje nurodė įvesti pakeistus jų pavadinimus, to neneigia ir pats kaltinamasis.

Todėl šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Kaltinamasis būdamas verslininku ir ne vienerius metus vadovaudamas bendrovei ir ne vienai, turėjo suvokti ir suvokė, kad tokiu būdu pasisavina bendrovės lėšas. Todėl nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.

Kadangi kaltinamasis V. M. laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2011-11-23 turėdamas savo žinioje didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, panaudodamas dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie atsiskaitymą už paslaugas ir prekes, žinodamas, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvykusios, iš viso pateisino 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) panaudojimą, tokiu būdu pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 509 690,59 Lt (147 616,60 Eur) piniginių lėšų, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL.

Pagal suformuotą teismų praktiką kaltinamojo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo būdas lėmė ir sukčiavimą apskaičiuojant PVM ir pelno mokestį, taip jo vadovaujamai bendrovei išvengiant didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tiek PVM, tiek pelno mokestį (šių prievolių dydžiai nurodyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje), todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, be to, atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės: Mokesčių administravimo įstatymo 66, 69, 70, 72, 89, 95-113, 139 straipsniai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16–18 straipsniai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(4), 51(12), 51(24),172(1),172(3), 172(9), 172(10), 172(16), 173(1), 173(11), 188(6) straipsniai. Taigi sprendžiant klausimą, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normą. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas Mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Kadangi kaltinamasis V. M. 2008–2012 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą 2009-09-30, 2010-10-01, 2011-05-24, 2012-05-18 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei tokiu būdu kaltinamojo V. M. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 79 861 Lt (23 129,34 Eur) pridėtinės vertės ir 86 216 Lt (24 969,88 Eur) pelno mokesčio į Valstybės biudžetą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Panaikintos turtinės prievolės vertė viršija 250 MGL.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis Nr. 2K-197/2012).

Kadangi kaltinamasis V. M. 28 atvejais prekių ir paslaugų įsigijimui iš viso už 408186,58 Lt (118219 Eur) iš ūkio subjektų pagrįsti panaudojo 26 PVM sąskaitas faktūras ir 2 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, kuriuose įrašyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, tokiu būdu apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-08-16 iki 2012-02-09 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamai veikai atskleisti buvo daromi priešpriešiniai patikrinimai, jos nebuvo galima nustatyti iš buhalterinių dokumentų. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Civilinė ieškovė bankrutavusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi 147 616,60 Eur civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio atsisakė, prašydama palikti jį nenagrinėtą (t. 11, b. l. 161–162).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad nereikš civilinio ieškinio, nes mokestinio reikalavimo nepriemokos sutartimi išieškojimo reikalavimo teisė perleista valstybės įmonei Turto bankui (t. 9, b. l. 192), kuris 2015-03-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įrašytas į kreditorių sąrašus (t. 9, b. l. 194).

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

Kaltinamasis padarė tyčinius du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Tačiau V. M. anksčiau neteistas, po nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, dirba ir gauna nuolatines pajamas, charakterizuojamas gerai, turi rimtų sveikatos problemų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai. Už padarytas nusikaltimus kaltinamajam skirtinos žymiai mažesnės laisvės atėmimo bausmės negu BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, po nusikalstamų veikų padarymo nepadarė jokių teisės pažeidimų. Jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, dirba, todėl teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jam taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 3 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto, rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Civilinės ieškovės bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 147 616,60 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo pareikalavimu turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.