Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-216-870/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: 1A-216-870/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-07-5-00008-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Regina Pocienė, Albinas Bielskis
Nuteistasis: D. Ž., M. Ž.
Advokatai: Marius Navickas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-870/2021Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00008-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.17.3.; 2.1.7.1; 2.1.7.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,nuteistiesiems D. Ž., M. Ž.,gynėjui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Ž. ir M. Ž. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas 280 MGL (14 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į D. Ž. paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 21 d. 16:30 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 15:40 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 278 MGL (13 900 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Ž. kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas 200 MGL (10 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į M. Ž. paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 21 d. 16:30 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 15:48 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė –198 MGL (9 900 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. Ž. kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš D. Ž. ir M. Ž. valstybės naudai nurodyta išieškoti po 1 141,35 Eur sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Ž. ir M. Ž. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:

D. Ž. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytą tvarką Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (2017 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. I-1143 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.), kuri numato, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais - banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, arba Jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (t. y. turėjo teisę laikyti ne daugiau 20 pakelių cigarečių, o gabenti ne daugiau 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 21 dienos, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes 16 518 pakelių cigarečių: 50 pakelių cigarečių „Minsk superslims 5“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 162,50 Eur, 4 970 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 16 265,30 Eur ir 11 498 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 37 629,22, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 54 057,02 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, kurias atgabeno į nuomojamą garažą Nr. 70, adresu: (duomenys neskelbtini): 11 498 pakelių cigarečių „Fest“ atgabeno automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 5 020 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir „Minsk Superslims“ nenustatytu būdu ir jas visas neteisėtai laikė minėtame garaže: 5 020 pakelių cigarečių spintoje ir 11 498 pakelių cigarečių automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone ir bagažinėje, kol 2019 m. kovo 21 d. apie 16:30 val. garaže Nr. 70, adresu: (duomenys neskelbtini), D. Ž. ir M. Ž. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl M. Ž. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog M. Ž. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2.1. Nuteistojo M. Ž. gynėjo nuomone, priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo teisme ribų. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nesutampa su valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pasakojimais apie tai, ką jie stebėjo veikos padarymo išvakarėse. Be to, pagal suformuluotą kaltinimą, aplinkybės dėl cigarečių įgijimo šaltinių, laiko ir vietos taip ir liko nenustatytos. Taip pat, kaltinime, priešingai nei buvo teigiama pareigūnų, nebuvo inkriminuota, kad visos kaltinime nurodytos cigaretės buvo atvežtos automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gynėjo nuomone, kaltinimas buvo formuluojamas spėjimo būdu, nedetalizuota, kad cigaretės buvo atvežtos į garažą, preziumuota, kad cigaretės, kurios buvo rastos „Škoda Octavia“ automobilyje, greičiausiai juo ir buvo atvežtos, o rastos ne automobilyje – atgabentos neaiškiu ir tyrimo metu nenustatytu būdu. Taip pat kaltinime pripažįstama, jog tyrimo metu taip ir liko nenustatyta kada šios cigaretės buvo atvežtos į garažą. Apeliantas pažymi, kad apie tai, ką matė išvakarėse, pareigūnai papasakojo tik po kelių mėnesių po įvykių apklausti papildomai. Be to, tai, kad pareigūnų tvirtinimu, jiems taip ir liko neaišku kaip garaže atsirado kitos ne automobilyje rastos cigaretės, akivaizdžiai prieštarauja jų vėliau papasakotoms aplinkybėms.

2.2. Apeliantas pažymi, kad po D. Ž. ir M. Ž. nei vienas pareigūnas neužsiminė apie iš vakaro atliktus kokius nors sekimo, stebėjimo veiksmus ar gautą informaciją. Remiantis pirminiais iš karto po įvykio pareigūnų duotais parodymais, tiek informacija apie garažą, prie kurio buvo sulaikyti nuteistieji ir kuriame buvo rastos cigaretės, tiek ir pats garažo stebėjimas, kaip pripažįstama tyrėjo A. Č. apklausos protokole praėjus 6 dienoms po įvykio užfiksuotuose parodymuose, buvo pradėtas vykdyti tik 2019 m. kovo 21 d.

2.3. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas tik 2019 m. kovo 21 d., todėl lieka neaišku, kodėl jis nebuvo pradėtas 2019 m. kovo 20 d., kai kriminalinės žvalgybos pareigūnai gavo informacijos, kad D. Ž. ir M. Ž. disponuoja dideliu kiekiu akcizais apmokestinamų prekių ir sandėliuoja jas garaže. Remdamasis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu bei Generalinio prokuroro patvirtintomis rekomendacijomis apeliantas teigia, kad ikiteisminis tyrimas, nustačius nusikalstamos veikos požymius, galėjo būti nepradėtas tik jei būtų kilęs pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ar kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. kovo 20 d. jokie veiksmai nebuvo atliekami ir nebuvo užfiksuotos jokios reikšmingos aplinkybės.

2.4. Apelianto nuomone taip pat nesuprantama, kodėl nuteistieji buvo sulaikyti tik 2019 m. kovo 21 d. jei pareigūnai nusikalstamos veikos požymius nustatė dar sulaikymo išvakarėse. Nepaaiškinama, kodėl, siekdami nustatyti cigarečių gavėjo, pareigūnai netęsė sekimo. Gynėjas pažymi, kad pareigūnai turėjo teismo leidimą atlikti slaptą sekimą, anot jų, atliko jį iki 2019 m. kovo 21 d. 16:30 val., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų.

2.5. Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavę toje byloje kaip liudytojas. Anot nuteistojo gynėjo, būtent tokia situacija susiklostė kai tyrimą atlikęs A. Č. po to, kai buvo apklaustas kaip liudytojas, toliau byloje tęsė tyrimo veiksmus. Po 2,5 mėnesio jis buvo apklaustas dar kartą, nurodė papildomas aplinkybes ir byloje nustatytos aplinkybės (dėl telefonų, celių judėjimo, gautų telefono žinučių išklotinių) buvo akivaizdžiai derinamos prie šių parodymų. Papildomos apklausos metu A. Č. nurodė dar vieną pareigūną, galintį papasakoti apie įvykio aplinkybes – A. K., kuris buvo apklaustas po sulaikymo iš viso praėjus keturiems mėnesiams. Pastarojo liudytojo apklausoje išdėstyti jo parodymai žodis į žodį atitinka A. Č. papildomos apklausos metu parodytas aplinkybes. Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad ne tik minėti liudytojai, bet ir apklausas atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė buvo šališka, tai yra, apklausos protokolus surašė ne atsižvelgiant į liudytojų papasakotas aplinkybes, bet perkopijuodama liudytojo A. Č. apklausos turinį į liudytojo A. K. apklausos protokolą.

2.6. Tas pats pastebėtina ir kitose atliktų apklausų – 2019 m. balandžio 1 d. fiksuotų pareigūnų R. Š., G. S. ir Ž. Š. parodymuose. Jie taip pat yra visiškai identiški. Be to, šie liudytojai parodė, kad nurodymas surengti pasalą pareigūno A. Č. buvo duotas 2019 m. kovo 21 d., tik tuomet, kai buvo instruktuoti, jie atvyko į Kauną. Anot gynėjo akivaizdu, jog A. Č. tuo pat metu negalėjo instruktuoti pareigūnų Klaipėdoje ir stebėti garažo Kaune. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliantas daro išvadą, kad tyrimą tiesiogiai atlikę pareigūnai galimai buvo šališki, jų surašyti apklausos protokolai galėjo būti suklastoti, jie taip pat, sąmoningai rinkdami ir fiksuodami tikrovės neatitinkančius duomenis, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

2.7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja Generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese nuostatas bei teigia, kad jose numatyti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese būdai buvo pažeisti. Pareigūnai, gavę teismo nutartį sekti įtariamuosius ir turėdami galimai patikimos informacijos apie jų daromą sunkų nusikaltimą, atlikdami sekimo ir stebėjimo veiksmus nesiėmė priemonių reikšmingai įrodomajai informacijai užtvirtinti – nesurašė protokolų, nepateikė priedų, nedarė vaizdo ir garso įrašų, nors teismas ir leido tai daryti.

2.8. Kauno apygardos teismas rėmėsi prieštaringais Valstybės sienos apsaugos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, subjektyviais pareigūno A. Č. samprotavimais, išdėstytais 2019 m. gegužės 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokole, vyriausiosios tyrėjos I. B. tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija.

2.9. Iš A. Č. 2019 m. kovo 27 d. apklausos protokole užfiksuotų parodymų, liudytojų R. Š., Ž. Š., G. S. parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 20 d. jokie veiksmai nebuvo atliekami, reikšminga informacija gauta ir garažas, prie kurio buvo sulaikyti M. Ž. ir D. Ž. buvo pradėtas stebėti tik 2019 m. kovo 21 d.

2.10. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pasikeitusius, 2019 m. gegužės 8 d. liudytojo A. Č. duotus parodymus, nurodo, kad liudytojas parodymus pakeitė tik po kratos metu pas nuteistąjį D. Ž. rastų telefonų tyrimo, susirašinėjimų analizės. Bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus pakeitė ir liudytojai R. Š., Ž. Š., G. S.. Teisme jie parodė, kad instruktuoti buvo Kaune, o ne iki atvykstant į Kauną, o tai prieštarauja jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Kauno apygardos teismas rėmėsi tik pareigūnų parodymais ir nesiaiškino ar yra duomenų, kurie juos patvirtintų. Teismas dėl duomenų gavimo tvarkos ir jos įforminimo nepasisakė.

2.11. Teismas padarė išvadą, kad vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo žinoma, jog įtariamieji naudojasi mobilaus ryšio priemonėmis „BlackBerry“, nes taip nurodyta 2019 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime, tačiau kur tokia informacija užfiksuota nesiaiškino. Teismas taip pat darė išvadą, kad iš daiktinių įrodymų – telefonų, užfiksuotų pokalbių – susirašinėjimo turinio, specialisto išvadų, tarnybinių pranešimų matyti, kad kaltinamųjų telefonai buvo kontroliuojami pareigūnų, tačiau teismas nekėlė klausimo ar tai buvo daroma teisėtai, ar buvo gautas teismo leidimas. Apelianto nuomone, nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareigūnų veiksmus, atliktus 2019 m. kovo 20 d., nėra pagrindo remtis jų parodymais apie 2019 m. kovo 20 d. atlikto slapto sekimo aplinkybes, juolab, kad tokie veiksmai nebuvo tinkamai įforminti.

2.12. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. Ž. ir D. Ž. nusikaltimo padarymui ruošėsi iš anksto. Liudytojo A. I. parodymai, duomenys apie pakabinamos spynos pirkimą nepatvirtina, kad M. Ž. būtų dalyvavęs ar kokiu nors būdu suinteresuotas garažo nuoma. Liudytoja A. A. parodė, kad įsigijo automobilį „Škoda Octavia“ sau, tačiau M. Ž. ir D. Ž. galėjo juo naudotis, taigi jos parodymai nepatvirtina, kad automobilis įgytas specialiai cigarečių gabenimui. Atitinkamai, specialisto išvada, kad M. Ž. drabužiai kontaktavo su minėto automobilio sėdyne, nėra reikšminga, nes M. Ž. galėjo naudotis šiuo automobiliu ir kontaktuoti su juo anksčiau.

2.13. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi prieštaringais bylos duomenimis apie D. Ž. ir M. Ž. naudotus telefono numerius, o tai rodo, kad teismas pateiktų duomenų nuosekliai neanalizavo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi „BlackBerry“ telefonai buvo paimti pas D. Ž., taigi tai paneigia teismo išvadą, kad nuteistieji įsigijo šiuos telefonus nusikalstamos veikos koordinavimui.

2.14. Teismas netinkamai ir neatidžiai išanalizavo pateiktus telefonų išklotinių susirašinėjimus, padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą vertindamas 2019 m. kovo 20 d. telefonais besinaudojusių asmenų susirašinėjimo turinį. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad M. Ž. dalyvavo cigarečių įsigijime. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „BlackBerry“ telefonų išklotinių susirašinėjimuose 2019 m. kovo 15 d. vyko susirašinėjimas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pagal susirašinėjimo turinį nustatyta, kad vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ yra D. Ž., nes jis kalbėjo apie brolio M. Ž. išvykimą į užsienį. Pareigūnai, išanalizavę mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatė, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 17 d. M. Ž. mobilaus ryšio telefonas nefiksuojamas Lietuvos Respublikoje, todėl padarė išvadą, kad jis išvykęs į užsienį. Tai taip pat patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo vadovo paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog M. Ž. nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 19 d. buvo išvykęs į Čekiją dalyvauti varžybose, nes lanko minėtą sporto klubą.

2.15. Teismas vadovavosi tarnybinių pranešimų duomenimis ir sprendė, jog iš telefonų susirašinėjimo turinio naudotojams suteikus tam tikrus įvardžius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bendravimas vyko tarp įtariamųjų ir kitų nenustatytų kelių asmenų. Tačiau, nei tarnybiniuose pranešimuose, nei teismo sprendime nebuvo įvardijama, kuriuo įvardžiu galimai bendrauja M. Ž., tai yra, jam nepriskirtas joks susirašinėjimas, visi susirašinėjimai su kitais asmenimis priskirti D. Ž., o apie M. Ž. kalbama tik kai kur ir tai tik trečiuoju asmeniu. Todėl tai, kad vienas iš susirašinėjimo kontaktų priskirtas D. Ž. ir jis rašė telefoninius pranešimus kalbėdamas daugiskaita, neįrodo, kad cigarečių įsigijime, pakrovime ar gabenime dalyvavo ir M. Ž.. Kartu tai patvirtina ir faktą, kad pas D. Ž. kratos metu rastais telefonais M. Ž. nesinaudojo. Taigi nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. Ž. koordinavo nusikalstamą veiką.

2.16. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nevertino byloje surinktų įrodymų nei atskirai nei visumoje, neįsitikino jų patikimumu, todėl nuosprendį priėmė remdamasis prieštaringais pareigūnų parodymais ir tarnybiniais pranešimais. Nuteistasis M. Ž. viso proceso metu kaltu neprisipažino, tačiau teismas konstatavo jo kaltę remdamasis duomenimis, kurių byloje nėra arba, remdamasis iš kaltinimo ribų išeinančiais samprotavimais. Telefono išklotinių turinys, kuriuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad D. Ž. kalbėjo daugiskaita ir galimai buvo su M. Ž., niekaip neįrodo, kad būtent M. Ž. dalyvavo įgyjant cigaretes. Be to, iš pareigūnų parodymų nustatyta, kad tariamo slapto stebėjimo išvakarėse į garažų masyvą M. Ž. atvyko automobiliu „Audi A4“, o cigaretės buvo atgabento automobiliu „Škoda Octavia“. Tai patvirtina, kad M. Ž. kartu nevažiavo, į garažų masyvą jie atvyko skirtingu laiku. M. Ž. buvo sulaikytas prie garažo durų, jis į garažą užėjęs nebuvo, cigarečių nekrovė, nebuvo prie jų prisilietęs ar prisiartinęs, taigi su nagrinėjama nusikalstama veika neturi nieko bendro. Aplinkybę, kad M. Ž. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai. Nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad tuo atveju jei M. Ž. būtų ketinęs daryti nusikalstamą veiką, jis nebūtų pasiūlęs liudytojai vykti kartu su juo ir parvežti ją į Plungės rajoną namo.

2.17. Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje šios liudytojos parodymų neišdėstė, dėl jų pasisakė motyvuojamojoje dalyje ir juos atmetė laikydamas, kad liudytoja bandė padėti M. Ž. išvengti atsakomybės. Neišdėstęs liudytojos R. B. parodymų nuosprendyje teismas pažeidė nuosprendžio surašymą reglamentuojančias taisykles, tai laikytina esminiu pažeidimu. Be to, tokios teismo išvados yra ne tik procesiškai nemotyvuotos, bet taip pat ir nelogiškos, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, liudytoja R. B. nenurodė ketinusi važiuoti automobiliu „Škoda Octavia“, taigi neaišku kodėl teismas padarė tokią išvadą. Liudytoja į įvykio vietą atvyko „Citroen C5“ automobiliu ir jame liko sėdėti iki sulaikymo. Taip pat neaišku kodėl teismas netikėjo liudytojos parodymais, nors jie atitinka M. Ž. parodymus.

2.18. Kiekvienas BK 199² straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties alternatyvusis požymis turi būti įrodinėjamas savarankiškai, negali būti preziumuojamas. Kadangi M. Ž. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, D. Ž. nors ir pripažįsta, tačiau tvirtina padaręs nusikaltimą kitomis aplinkybėmis ir su kitu asmeniu, o byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų M. Ž. kaltę, jis pagal BK 199² straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

3. Nuteistojo D. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti: 1) iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe ir nepripažinti to atsakomybę sunkinančia aplinkybe; 2) pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis D. Ž. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, bei paskirti jam mažesnę baudą.

3.1. Apeliantas nesutinka, kad D. Ž. ir M. Ž. cigaretes įgijo veikdami bendrai. Teismas tokią išvadą padarė išanalizavęs įvardžiais įvardintų asmenų susirašinėjimą, vertinęs, kad D. Ž. kalba daugiskaita, tačiau apelianto nuomone tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog būtent M. Ž. kokiu nors būdu ar forma įgijo kaltinime nurodytas cigaretes ir padėjo jas krauti į automobilį. Be to, teismas, vadovaudamasis tarnybinių pranešimų duomenimis sprendė, jog telefonų susirašinėjimai vyko tarp įtariamųjų, nors nei tarnybiniuose pranešimuose, nei teismo sprendime neįvardinta kuriuo įvardžiu galimai susirašinėja M. Ž., visi susirašinėjimai priskirti D. Ž. su kitais asmenimis.

3.2. 2019 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susirašinėjime dalyvavo D. Ž., susirašinėjimo metu buvo kalbama apie kontrabandinių cigarečių įsigijimą, kainą, datą ir laiką, tačiau duomenų, kad susirašinėjime dalyvavo M. Ž. nėra. Byloje nustatyta, kad M. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 17 d. buvo užsienyje. Teismo išvada, kad bendrininkai naudojosi „BlackBerry“ telefonais taip pat nepagrįsta. Šie telefonai rasti pas D. Ž., o pas M. Ž. jų nerasta, pastarasis neigė kalbėjęs šiais telefonais.

3.3. Ta aplinkybė, jog skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta nei neteisėtų cigarečių įgijimo laikas, asmenys, vieta ar kaina, sudaro pagrindą tvirtinti, jog šis alternatyvusis požymis buvo grindžiamas išimtinai spėjimu, kaip ir ta aplinkybė, kad kartu su D. Ž. veikė ir M. Ž..

3.4. Kaltinime nėra nurodyta kaip M. Ž. ir D. Ž. atgabeno cigaretes, tai yra, ar važiavo vienu automobiliu, o jei ne, kaip tuomet ši veika pasireiškė M. Ž. veiksmuose. Byloje nėra duomenų, kad M. Ž. būtų gabenęs cigaretes. Teismas neįvertino, kad M. Ž. nevažiavo kartu su D. Ž. automobiliu „Škoda Octavia“, automobilyje, kuriame buvo cigaretės jo nebuvo, į garažą jis atvyko kitu laiku. Be to, D. Ž. parodė, kad cigaretes į garažą atvežė ir krovė visai kitas asmuo, brolis nedalyvavo, tik 2019 m. kovo 20 d. apie 20 val. buvo paprašęs brolio atvažiuoti jo paimti nuo garažo.

3.5. Iš tarnybinių pranešimų ir pareigūnų parodymų nustatyta, jog sulaikymo metu D. Ž. buvo suimtas sėdintis automobilio „Škoda Octavia“ viduje, o M. Ž. prie garažo durų. Teismas konstatavo, kad sulaikytieji veikė tyčia, nors M. Ž. net nebuvo garažo viduje, sulaikytieji neigė, kad M. Ž. žinojo apie garaže buvusias cigaretes. Objektyviai nustačius, kad D. Ž. veikė nepadedant M. Ž. nei įsigyti, nei gabenti ar laikyti cigaretes, akivaizdu, kad jam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo padaryta bendrininkų grupe ir nėra pagrindo to pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

3.6. Teismas turėjo nustatyti abiejų bendrininkų tiesioginį dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bei kiekvieno jų vaidmenį realizuojant objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę. Kadangi D. Ž. teigė visus veiksmus atlikęs vienas ir nėra duomenų dėl M. Ž. prisidėjimo, jo vaidmuo kaltinime ir nuosprendyje net nėra detalizuotas, šis bendrininkavimo institutas buvo pritaikytas nepagrįstai. Nenustačius M. Ž. vaidmens realizuojant inkriminuoto nusikaltimo objektyviąją pusę, bendrininkavimo institutas iš kaltinimo D. Ž. turėtų būti pašalintas, o su tuo susijusi atsakomybę sunkinanti aplinkybė panaikinta. Remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika apeliantas tvirtina, kad teismas, vertindamas bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, gali šią aplinkybę konstatuoti tik tais atvejais, kai ji tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinama kita bylos medžiaga. Bendrininkų vaidmuo teisme nebuvo analizuojamas, šios aplinkybės nustatymui buvo skirtas didelis dėmesys baigiamųjų kalbų metu teisme.

3.7. Teismas, skirdamas D. Ž. 13 900 Eur dydžio baudą visiškai nevertino jo finansinės padėties. D. Ž. yra dieninio skyriaus studentas, nedirbantis, išlaikomas tėvų. Teismas neįvertino, kad dėl pandeminės situacijos Lietuvoje išaugo nedarbas. D. Ž. paskirta bauda, kurią nurodyta sumokėti per 12 mėnesių, yra nelogiška ir per didelė našta, ypač tokio jauno amžiaus žmogui. Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje siekia 642 Eur neatskaičius mokesčių, tuo tarpu viena mėnesinė įmoka D. Ž. sudarytų 1 158, 33 Eur. Akivaizdu, jog jauno amžiaus ir darbo patirties nesukaupęs nuteistasis neturi galimybės sumokėti tokio dydžio baudą net susiradęs darbą. Pinigų neliktų būtiniausių poreikių patenkinimui, be to, dėl studijų jis negalėtų dirbti pilnos darbo dienos. Taigi teismo paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, neatsižvelgta į tai, jog būtent finansinis nepriteklius ir pastūmėjo nuteistąjį padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą.

3.8. Skirdamas nuteistajam D. Ž. bausmę teismas tik formaliai įvertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas neįvertino, kad nusikalstama veika realiai nesukėlė jokių pavojingų pasekmių, ji buvo sustabdyta nespėjus cigarečių realizuoti. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistasis pripažino visas aplinkybes, išskyrus tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe, tačiau teismas nenurodė dėl kokių priežasčių laiko, jog nuteistasis nesigailėjo ir buvo nenuoširdus. Be to, kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra tokių aplinkybių (kiek jos susijusios su D. Ž. veiksmais), kurių D. Ž. nebūtų pripažinęs. Skundžiamame nuosprendyje nuoširdus gailėjimasis yra tiesiogiai siejamas su reikalavimu įvardyti jam cigaretes pardavusį asmenį, tačiau toks aiškinimas ydingas ir prieštarauja teismų praktikai. Nuteistasis D. Ž. viso proceso metu kartojo, kad gailisi ir pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl turėjo būti pripažinta, kad jis nuoširdžiai gailisi. Teismas, reikalaudamas atskleisti asmenį, pardavusį cigaretes (atskleisti aplinkybes, kurios nebuvo inkriminuotos kaltinime) netinkamai taikė ir aiškino BK bendrosios dalies normas, tokie teismo veiksmai neprisidėjo prie tinkamo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo.

3.9. Nuteistasis D. Ž. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, jo parodymai ir elgesys tai patvirtina. Nuteistasis iki veikos padarymo bei beveik dvejus metus po to nepadarė jokių nusikaltimų ir teisės pažeidimų, atsiprašyti ar atlyginti žalos nebuvo kam, be to, dėl nusikalstamų veiksmų jam kils ir kitos neigiamos pasekmės – taikomas turto konfiskavimas, mokestinė prievolė ir pan. Apeliantas pažymi, kad neprašoma pripažinti, kad nuteistasis padėjo išaiškinti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir be to, aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatyta.

3.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teismo paskirta bausmė formaliai ir atitinka bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji nepasieks savo tikslų arba, pasieks vienintelį – nubaudimo tikslą. Remdamasis visomis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis apeliantas mano, kad nuteistajam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Dar kartą, tačiau tinkamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumažinti.

4. Teismo posėdyje nuteistieji D. Ž., M. Ž. ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama, kad M. Ž. žinojo apie D. Ž. daromą nusikalstamą veiką ir dalyvavo jos padaryme kaip bendrininkas, anot apeliantų, kai kurie byloje surinkti įrodymai neatitinka leistinumo, patikimumo reikalavimų. Šie nuteistųjų gynėjo apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistieji D. Ž. ir M. Ž. bendrininkų grupe padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6. Nuteistųjų D. Ž. ir M. Ž. gynėjas apeliaciniuose skunduose kelia nepagrįstas abejones dėl liudytojo A. Č. parodymų, jog 2019 m. kovo 20 d. buvo vykdomas garažų stebėjimas, patikimumo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios apklausos 2019 m. kovo 27 d. metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2019 m. kovo 21 d. buvo gauta išankstinė kriminalinės žvalgybos informacija, kad D. Ž. ir M. Ž. disponuoja dideliu kiekiu akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių ir sandėliuoja jas garaže Nr. 70, garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad gavus šią informaciją buvo nuspręsta garažų masyve surengti pasalą (t. 1, b. l. 46–47).

7. 2019 m. gegužės 8 d. apklausos metu liudytojas A. Č. savo parodymus papildė. Jis parodė, kad 2019 m. kovo 20 d. gavęs išankstinės informacijos apie nuteistųjų galimai daromą nusikalstamą veiką atliko garažų masyvo, į kurį manyta bus atgabentos akcizais apmokestinamos prekės, stebėjimą. Stebėjimo metu užfiksuota, jog apie 19:00 val. į garažų masyvą, (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Audi A4“, kurį vairavo M. Ž., ir nuvažiavo prie garažo Nr. 70. Jis, išlipęs iš minėto automobilio, atrakino garažo Nr. 70 duris bei jas atvėręs stovėjo prie atvirų garažo durų. Po trijų minučių prie garažo Nr. 70, kur laukė M. Ž., automobiliu „Škoda Octavia“, atvažiavo D. Ž.. Jis automobilį įvarė atbulą į garažą. Buvo akivaizdžiai matyti, kad automobilis pakrautas, nes galinė dalis buvo pasėdusi, todėl buvo daroma išvada, kad ten sukrautos cigaretės. Po to M. Ž. užrakino garažo duris. Abu asmenys įsėdo į automobilį „Audi A4“ ir išvažiavo. Pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino šiuos savo parodymus, atsakydamas į gynėjo klausimą dėl priežasčių, kurios lėmė sprendimą papildyti savo parodymus, liudytojas A. Č. nurodė, kad yra kriminalinės žvalgybos subjektas ir sprendžia kokią medžiagą pateikti (t. 1, b. l. 46–47, 48–50, t. 4, b. l. 121–123).

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. vyresnysis tyrėjas A. Č. surašė tarnybinį pranešimą Nr. (21/23)-10RN-181(RN), kuriuo pranešė, kad 2019 m. kovo 20 d. vykdė garažų masyvo (duomenys neskelbtini) stebėjimą ir nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir papildomos apklausos 2019 m. gegužės 8 d. metu. Paminėtina, kad aptariamas tarnybinis pranešimas buvo išslaptintas 2019 m. birželio 27 d. aktu Nr. 106-9, taigi tai patvirtina liudytojo A. Č. nurodytas aplinkybes, kad iš pradžių buvo nuspręsta nepateikti duomenų apie 2019 m. kovo 20 d. vykusį garažo stebėjimą (t. 1, b. l. 159–160).

9. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad gavus informacijos apie galimai nuteistųjų M. Ž. ir D. Ž. daromą nusikalstamą veiką, kartu su liudytoju A. Č. 2019 m. kovo 20 d. atliko garažų masyvo (duomenys neskelbtini) stebėjimą. Matė, kad vienas automobilis atvyko anksčiau, iš jo išlipo M. Ž., atidarė garažo vartus, o kitas – automobilis „Škoda“ tamsintais langais atvyko vėliau, jo galas buvo nusėdęs. Įvarius automobilį į garažą asmenys pasišalino. Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai atitinka liudytojo A. Č. parodymus (t. 1, b. l. 53–54, t. 4, b. l. 123–124).

10. Pažymėtina ir tai, kad atlikus D. Ž. asmens kratos metu rasto telefono „BlackBerry“ apžiūrą buvo užfiksuotas 2019 m. kovo 20 d. įvykęs surašinėjimas, kuriame iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) susirašinėjama „BlackBerry“ programoje su asmeniu apie cigarečių pakrovimą ir pokalbio metu nurodoma, kad nuo svorio automobilis yra pasėdęs (t. 2, b. l. 40–71, t. 3, b. l. 82–85). Tai atitinka liudytojų A. Č. bei A. K. parodymus, kad 2019 m. kovo 20 d. D. Ž. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“ buvo dėl svorio pasėdęs.

11. Esant šių aplinkybių visumai teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad liudytojo A. Č., o taip pat liudytojo A. K. parodymai dėl 2019 m. kovo 20 d. vykusio garažo stebėjimo yra nepatikimi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog liudytojas A. Č. papildė savo parodymus savaime nereiškia, kad jis papildomos apklausos metu nurodė melagingas aplinkybes, liudytojas paaiškino parodymų papildymo priežastį, apie tai, kad 2019 m. kovo 20 d. buvo vykdomas garažų masyvo stebėjimas patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai, išslaptintas liudytojo A. Č. tarnybinis pranešimas taipogi atitinka jo parodytas aplinkybes.

12. Gynėjo nuomone aplinkybę, kad nuteistųjų sulaikymo išvakarėse iš tikrųjų nebuvo vykdomas garažų masyvo stebėjimas, patvirtina ir tai, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo teismo leidimą vykdyti nuteistųjų sekimą, tačiau sekimo rezultatų nefiksavo sekimo protokole, o tik buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tuo pačiu gynėjas atkreipia dėmesį, kad esant šioms aplinkybėms, liudytojo A. Č. surašytas tarnybinis pranešimas dėl 2019 m. kovo 20 d. vykusio garažų masyvo stebėjimo, negali būti laikomas įrodymu byloje, nes neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo.

13. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas – „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių, tokių kaip teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą, apribojimu. Todėl tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 360/2004, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-285-976/2018). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo renkami įstatyme nenurodytu būdu ar, kad jų rinkimui būtų reikalinga taikyti specialią rinkimo tvarką.

14. Kaip minėta, liudytojas A. Č. parodė, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, jog D. Ž. ir M. Ž. laukia nenustatyto kiekio akcizinių prekių – cigarečių. Buvo žinoma, kad jie yra išsinuomoję garažą (duomenys neskelbtini), todėl manyta, kad įgytas cigaretes jie laikys šiame garaže. Remiantis šia informacija 2019 m. kovo 20 d. buvo atliekamas garažų masyvo (duomenys neskelbtini), stebėjimas (t. 1, b. l. 48–50, t. 4, b. l. 121–123). Liudytojo A. Č. 2019 m. kovo 21 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „dirbant pagal Kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. P4-3-003-19 Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. S1-168 RN pagrindu <...> buvo nustatyta, kad M. Ž. ir D. Ž. 2019 m. kovo 20 d. planuoja įsigyti nežinomą kiekį kontrabandinių cigarečių bei jas sandėliuoti neseniai išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu maždaug nuo 18:00 val. buvo vykdomas minėto garažo masyvo stebėjimas. Stebėjimo metu apie 19:00 val. į minėtą garažų masyvą atvyko automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Ž., kurį vairavo M. Ž., bei nuvažiavo prie garažo Nr. 70. Išlipęs vairuotojas atrakino minėto garažo duris bei liko stovėti prie atidarytų garažo durų. Apie 19:05 val. į stebimo garažo masyvą atvyko automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis M. Ž. draugei A. A.. Už minėto automobilio vairo sėdėjo D. Ž., kuris atvykęs su automobiliu įvažiavo į atidarytą garažą bei ten palikęs automobilį išėjo iš jo ir užrakino garažo vartus. Apie 19:12 val. M. Ž. užrakino garažo Nr. 70 duris, įsėdo į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su D. Ž. išvažiavo iš stebimo garažo masyvo“ (t. 1, b. l. 160). Liudytojo A. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai atitinka aukščiau nurodytus liudytojo A. Č. parodymus bei jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (t. 4, b. l. 123–125).

15. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis Nr. S1-168 RN, kuria teismas sankcionavo nuteistiesiems M. Ž. ir D. Ž. sekimą, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (t. 4, b. l. 114–118). Tačiau, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai A. Č. ir A. K. 2019 m. kovo 20 d. neatliko šioje nutartyje nurodytų veiksmų, todėl nebuvo pagrindo surašyti ir sekimo ar kitokio Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyto specialia tvarka atliekamo veiksmo protokolą (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 24 punktas).

16. Teismų praktikoje (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-689/2018, Nr. 2K-6-1073/2020) yra teigiama, kad pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas, ir jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (BPK 160, 160¹ straipsniai). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo D. Ž. išnuomoto garažo stebėjimas buvo atliekamas siekiant patikrinti informaciją apie jo ir M. Ž. galimai daromą nusikalstamą veiką, bei įtariant, kad D. Ž. išnuomotas garažas gali būti panaudotas neteisėtai įgytų akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo tikslu. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai D. Ž. ir M. Ž. nesekė, jie stebėjo D. Ž. išnuomotą garažą viešai prieinamoje vietoje – garažų masyve, ir į jo vidų nepateko, techninėmis priemonėmis stebėjimo rezultatų nefiksavo, šiais veiksmais nebuvo renkama ir informacija apie kokio nors žmogaus privatų gyvenimą ar apie kokias nors kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes.

Žemesnės instancijos teismas

17. Esant šių aplinkybių visumai darytina išvada, kad atlikus garažų masyvo stebėjimą ir jo rezultatus fiksuojant tarnybiniame pranešime, o ne protokole, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ar Rekomendacijų nuostatos nebuvo pažeistos. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai teisėtai vykdė jiems nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintą kriminalinės žvalgybos uždavinį – išaiškinti nusikalstamą veiką, taip pat nustatyti asmenis, kurie rengiasi daryti, daro ar yra padarę nusikalstamas veikas.

18. Nuteistojo M. Ž. gynėjas atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 25 punktą, kuriame nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (panaudojus technines priemones bendra ir specialia tvarka, atlikus apžiūrą, sekimą ir kt.), kaip duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, gali būti panaudojama tik surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą. Tačiau, šioje byloje nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos pareigūnai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais (2 straipsnio 8 punktas), bet atliko asmenų teisių nevaržantį stebėjimą, kurio nefiksavo techninėmis priemonėmis. Aptariamame liudytojo A. Č. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją pirmosios instancijos teismas galėjo patikrinti ir patikrino BPK nustatytais veiksmais – apklausęs liudytojus A. Č. bei A. K., kurie patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Dėl išdėstytų priežasčių liudytojo A. Č. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. (21/23)-10RN-181(RN) (t. 1, b. l. 160) atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis juo, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

19. Nuteistojo M. Ž. gynėjo teigimu, tuo atveju, jeigu pareigūnai 2019 m. kovo 20 d. stebėdami garažų masyvą nustatė, kad kriminalinės žvalgybos informacija pasitvirtino ir M. Ž. ir D. Ž. disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, jie turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą. Siekdamas pagrįsti šį teiginį, nuteistojo M. Ž. gynėjas remiasi Rekomendacijų 5 ir 6 punktais, kuriuose numatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius (nusikalstamus veiksmus ar neveikimą, nusikalstamos veikos vietą ir laiką), pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas, išskyrus jei gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ar kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai A. Č. bei A. K. parodė, kad 2019 m. kovo 20 d. stebint garažų masyvą buvo gauta papildoma informacija, kad galimai bus įgyjamas dar vienas akcizais apmokestinamų prekių krovinys, todėl siekiant išnaudoti visas galimybes nustatyti asmenis, iš kurių M. Ž. ir D. Ž. įgijo cigaretes, buvo priimtas sprendimas tądien jų nesulaikinėti. Visgi, šiai informacijai nepasitvirtinus, jau kitos dienos rytą garažų stebėjimas buvo perduotas liudytojams Ž. Š., R. Š. ir G. S., jiems nurodyta atlikti prie garažo atvykusių asmenų sulaikymą (t. 1, b. l. 48–50, t. 4, b. l. 121–123, 123–124). Pažymėtina, kad nusikalstama veika neatsiejamai susijusi su ją padariusiu asmeniu ar asmenimis, todėl negalima sutikti su nuteistųjų gynėjo teiginiu, jog turėdami informacijos apie galimai dar vieno akcizais apmokestinamų prekių krovinio įgijimą, siekdami nustatyti prekių tiekėją ir nustatydami protingą laikotarpį šiai informacijai patikrinti, kriminalinės žvalgybos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ar Rekomendacijų nuostatas. Atitinkamai, tai, kad ikiteisminis tyrimas 2019 m. kovo 20 d. nebuvo pradėtas, taip pat nepatvirtina, kad garažų masyvo stebėjimas nebuvo vykdomas.

21. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas šališkai. Nuteistųjų gynėjas teigia, kad BK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata draudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnui dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas. Gynėjas pažymi, kad vyresnysis tyrėjas A. Č. buvo ne kartą apklaustas kaip liudytojas ir po to tęsė tyrimą. Tačiau pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia liudytoju apklausti kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusį pareigūną. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Kriminalinės žvalgybos pareigūnas šią sąvoką atitinka, kadangi atlikdamas kriminalinę žvalgybą veiksmus gali sužinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Liudytojas A. Č. davė parodymus apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu sužinotas aplinkybes, turėtos informacijos apie galimai daromą nusikalstamą veiką apimtį. Šio liudytojo parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo vertinami kartu su kitais byloje surinktais duomenimis ir buvo tik vienas iš įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę, šaltinių, jokia išskirtinė reikšmė liudytojo A. Č. parodymams nebuvo suteikta. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo M. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojas A. Č. surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dalyvavo nuteistųjų sulaikymo metu atliktuose procesiniuose veiksmuose, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė rezoliucija ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti vyriausiajai tyrėjai I. B., liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo neatliko (t. 1, b. l. 1–3).

22. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, kad bylos duomenys dėl telefonų, celių judėjimo, gautų telefono žinučių išklotinių buvo akivaizdžiai derinami prie liudytojo A. Č. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos nuteistojo D. Ž. asmens kratos metu paimtų telefonų išklotinės, buvo atlikta jų analizė ir nustatytos telefonų judėjimo kryptys (t. 2, b. l. 123–124, 125–126, 128–133, t. 3, b. l. 128–134), šie objektyvūs duomenys yra byloje ir vien todėl, kad atitinka liudytojo A. Č. parodymus, nėra pagrindo manyti, kad jie byloje atsirado siekiant patvirtinti liudytojo A. Č. parodymus. Tokia nuteistojo M. Ž. gynėjo daroma išvada niekuo nepagrįsta.

23. Nuteistojo M. Ž. gynėjo tvirtinimu, byloje, be pareigūnų parodymų, daugiau nėra duomenų, kad buvo kontroliuojami nuteistųjų naudoti telefonai „BlackBerry“. Su šiuo argumentu galima sutikti – apie tai, kad kriminalinės žvalgybos metu pareigūnams buvo žinoma, jog nuteistieji naudojasi telefonais „BlackBerry“ parodė liudytojai A. Č. ir A. K., tuo tarpu kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo atliekama ne nuteistųjų naudotų telefono numerių, bet pačių telefonų kontrolė, byloje nėra. Vis dėlto, tai nereiškia, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai neturėjo tokios informacijos ar, kad jų parodymai dėl to yra nepatikimi. Aptariama aplinkybė yra nereikšminga, nes vėliau nuteistojo D. Ž. asmens kratos metu iš tiesų buvo aptikti būtent telefonai „BlackBerry“, atlikus jų išklotinių analizę nustatytos nuteistųjų buvimo vietos.

24. Anot nuteistojo M. Ž. gynėjo, kriminalinės žvalgybos pareigūnų A. Č., A. K., o taip pat nuteistųjų sulaikyme dalyvavusių R. Š., G. S., Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apklausų protokoluose buvo perkopijuoti, tuo siekiant sumažinti parodymuose galinčių atsirasti prieštaravimų. Išanalizavus minėtų liudytojų apklausos protokolų turinį (t. 1, b. l. 46–47, 48–50, 53–54, 57–58, 60–61, 63–64) matyti, kad sutampančių frazių apklausos protokoluose yra, tačiau visoje apimtyje jie nėra perkopijuoti. Liudytojai pasakojo apie tuos pačius įvykius, todėl jų parodymai galėjo sutapti. Nors dalis parodymų apklausos protokoluose surašyta tais pačiais žodžiais, tačiau liudytojai savo parašais patvirtino parodymų teisingumą, savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisme, aplinkybes pasakojo vienodai (t. 4, b. l. 86–87, 121–123, 123–124, 124–125, 125–127).

25. Nuteistojo M. Ž. gynėjo manymu, net ir iš pažodžiui užfiksuotų apklausų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai R. Š., G. S., Ž. Š. pirma dėl sulaikymo 2019 m. kovo 21 d. išklausė A. Č. instruktažą, o tik tada važiavo į Kauną. Gynėjo nuomone tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad nepertraukiamas garažų stebėjimas, kaip teigė liudytojas A. Č., nebuvo vykdomas, nes instruktuodamas minėtus pareigūnus Klaipėdoje, liudytojas A. Č. tuo pačiu metu negalėjo stebėti garažo Kaune. Atsakant į pastarąjį apelianto argumentą paminėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų liudytojų R. Š., G. S., Ž. Š. apklausos protokolų turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad instruktažą dėl sulaikymo jie išklausė kitame mieste ir tik po to vyko į Kauną. Ši aplinkybė jų parodymuose neakcentuojama. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme liudytojai vieningai parodė, kad instruktuoti apie sulaikymą jie buvo Kaune garažų masyve, kiek atsitraukus nuo sulaikymo vietos, o tai atitinka liudytojų A. Č. ir A. K. parodymus. Be to, iš byloje nustatytos įvykių eigos matyti, kad liudytojai R. Š., G. S., Ž. Š. apie sulaikymo išvakarėse vykusį garažų stebėjimą nieko neparodė, nes jiems buvo pavesta atlikti prie garažo atvykusių asmenų sulaikymą 2019 m. kovo 21 d., garažų stebėjime jie nedalyvavo.

26. Atlikusi byloje surinktų įrodymų ir kitų duomenų analizę teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad 2019 m. kovo 20 d. kriminalinės žvalgybos pareigūnai atliko garažų masyvo (duomenys neskelbtini), stebėjimą ir nustatė, kad prie vieno iš garažų, kuriame vėliau buvo rastos cigaretės, buvo atvykę M. Ž. ir D. Ž., D. Ž. pastatė garaže pakrautą automobilį.

27. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad M. Ž. inkriminuotame kaltinime nėra aplinkybių apie tai, ką kriminalinės žvalgybos pareigūnai nustatė nuteistųjų sulaikymo išvakarėse. Be to, gynėjas teigia, kad priešingai nei teigė kriminalinės žvalgybos pareigūnai, nėra inkriminuota tai, kad visos sulaikymo metu rastos cigaretės buvo atvežtos automobiliu „Škoda Octavia“.

28. Remiantis BPK 23 straipsniu, kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo; tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai). Prokuroro priimamas dokumentas – kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus, lakoniškas. Kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas. BPK detaliai nereglamentuoja nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo kaltinimas, aplinkybių aprašymo kaltinamajame akte taisyklių, nes tai yra sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodytus baudžiamajame įstatyme (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-699/2019, Nr. 2K-207-699/2017).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos tinkamai, nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos bei laikantis BPK 219 straipsnio nuostatų. Nepaisant to, kad 2019 m. kovo 20 d. buvo atliekamas garažo Nr. 70, (duomenys neskelbtini), stebėjimas, nustatyti asmenų, iš kurių M. Ž. ir D. Ž. įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepavyko, todėl ši aplinkybė nusikalstamos veikos aprašyme įvardyta tinkamai – „tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 21 dienos, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes 16 518 pakelių cigarečių <...>“. Garažų stebėjimo metu kriminalinės žvalgybos pareigūnai nustatė, kad D. Ž. atvyko prie garažo Nr. 70 aiškiai pakrautu automobiliu, pastatė jį garaže ir ilgai netrukęs kartu su M. Ž. išvažiavo M. Ž. vairuotu automobiliu. Remiantis liudytojo A. Č. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl nustatytos informacijos, D. Ž. automobiliu „Škoda Octavia“ prie nuomojamo garažo atvyko apie 19:05 val., o išvažiavo apie 19:12 val. Be to, 2019 m. kovo 20 d. nuteistojo D. Ž. asmens kratos metu rastame telefone užfiksuotas susirašinėjimas „BlackBerry“ programoje tarp naudotojų „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), kurio metu, 16:21:04 val. asmuo, įvardytas „(duomenys neskelbtini)“ nurodo – „Paleket daba su vesa masina garaz“ (Palikit dabar garaže mašiną garaže su viskuo) (t. 1, b. l. 160, t. 2, b. l. 40–71, t. 4, b. l. 121–123, 123–124). Taigi, tiek vertinant laiko tarpą, kurį D. Ž. ir M. Ž. užtruko garaže, nurodytą susirašinėjimą bei aplinkybę, kad iki nuteistųjų sulaikymo buvo vykdomas nepertraukiamas garažo stebėjimas ir niekas į jį iki sulaikymo nebuvo patekęs, matyti, kad 2019 m. kovo 20 d. cigarečių, vėliau rastų automobilyje ir garažo spintelėje buvimo vieta nebuvo keičiama. Taigi, nuteistiesiems pagrįstai inkriminuota, kad cigaretes, rastas automobilyje – 11 498 pakelių cigarečių „Fest“ D. Ž. ir M. Ž. atgabeno automobiliu „Škoda Octavia“, o 5 020 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir „Minsk Superslims“ nenustatytu būdu, kaip ir nurodoma nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aprašyme.

30. Nuteistiesiems M. Ž. ir D. Ž. inkriminuotame kaltinime bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytame jų padarytos nusikalstamos veikos aprašyme yra nurodytos visos svarbiausios faktinės veikos padarymo aplinkybės. Visų aplinkybių, susijusių su 2019 m. kovo 20 d. garažų masyvo stebėjimu nurodymas būtų perteklinis ir nereikalingai apkrautų nusikalstamos veikos aprašymą. Stebėjimo metu buvo nustatytas dalies vėliau rastų cigarečių atgabenimo būdas, kuris nuteistiesiems ir buvo inkriminuotas (11 498 pakelių cigarečių „Fest“ D. Ž. ir M. Ž. atgabeno automobiliu „Škoda Octavia“).

31. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai M. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo M. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo įrodyta, taip pat nuteistajam pagrįstai inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe.

32. Kaip matyti ir iš aukščiau pateikiamos analizės, nuteistojo M. Ž. gynėjo argumentai, kad 2019 m. kovo 20 d. kriminalinės žvalgybos pareigūnai nevykdė garažų masyvo (duomenys neskelbtini), stebėjimo, yra nepagrįsti. Liudytojų A. Č., A. K. parodymai bei liudytojo A. Č. surašytas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad toks stebėjimas buvo vykdomas, ir, kad M. Ž. bei D. Ž. jų sulaikymo išvakarėse atgabeno pakrautą automobilį. Sulaikymo išvakarėse ar sulaikymo dieną nebuvo užfiksuota, kad nuteistasis M. Ž. būtų užėjęs į D. Ž. nuomoto garažo vidų, jis taip pat nevairavo automobilio, kuriuo į garažą buvo atgabentos akcizais apmokestinamos prekės. Vis dėlto, buvo užfiksuota, kad 2019 m. kovo 20 d. nuteistasis M. Ž. atvyko į garažų masyvą (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 70, ir atrakino garažo duris. Po kelių minučių automobiliu „Škoda Octavia“ atvyko nuteistasis D. Ž., jis pastatė automobilį garaže. Šio aplinkybės patvirtina, kad M. Ž. ir D. Ž. veiksmai buvo suderinti – M. Ž. užduotis buvo atvykti prie garažo, jį atrakinti, o tuomet palikus automobilį garaže, išvažiuoti su D. Ž..

33. 2019 m. kovo 21 d. nuteistasis M. Ž. taipogi buvo sulaikytas prie garažo durų, į jį neįėjo, o D. Ž. bandė išsivaryti iš garažo automobilį „Škoda Octavia“ (t. 1, b. l. 57–58, t. 4, b. l. 86–87, 124–125, 125–126), tačiau jie prie garažo sulaikymo dieną atvyko vienu automobiliu, M. Ž. palaikė garažo duris. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra broliai, gyvena kartu, keičiasi automobiliais, jų ryšys, remiantis jų pačių bei liudytojos A. A. parodymais (t. 4, b. l. 102–103), pakankamai artimas, teisėjų kolegijos neįtikina, kad nuteistasis M. Ž. nežinojo kokiu tikslu 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. važiavo į garažą Nr. 70. Be to, nuteistojo M. Ž. kaltę, susitarimą su D. Ž. patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

34. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta pokalbių apie disponavimą cigaretėmis, kuriuose dalyvautų M. Ž., telefonai „BlackBerry“ buvo rasti tik pas D. Ž., spyną garažui pirko, garažą išnuomojo taip pat D. Ž.. Šios gynėjo nurodomos aplinkybės yra teisingos, tačiau byloje buvo surinkta pakankamai kitų įrodymų, kurie patvirtina nuteistojo M. Ž. kaltę bei susitarimą bendrai su D. Ž. padaryti nusikalstamą veiką.

35. Iš UAB „Tele 2“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto Nr. SD-30341 matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini) yra užsiregistravęs savitarnos svetainėje ir save identifikavo kaip „D. Ž.“. M. Ž. asmens duomenų pažymoje nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini) kaip savo kontaktinį, todėl darytina išvada, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi M. Ž., o telefono numeriu (duomenys neskelbtini) – D. Ž. (t. 2, b. l. 123–124, 128–130).

36. Liudytojas A. Č. parodė, kad nuteistieji taip pat naudojosi telefonais „BlackBerry“, iš telefonų išklotinių nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. prie išnuomoto garažo atvyko vienas paskui kitą (t. 1, b. l. 48–50, t. 4, b. l. 121–123). Nuteistojo D. Ž. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti du telefonai: „BlackBerry“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „BlackBerry“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini).

37. Pas D. Ž. asmens kratos metu rastame ir paimtame telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šis telefonas susietas su internetinio susirašinėjimo servisu „BlackBerry Messenger“, kurio naudotojo prisistatymo vardas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 72–113). Byloje buvo nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. užfiksuotame pokalbyje, „BlackBerry“ programoje, 12:35:39 val. pokalbyje tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad „bet ziurek gal galėtum jos pabut pas tave iki pirmadienio? Nes bratkis isvare i varžybas i Slovakija ir pirmadieni tegrys tai mum pirmadieni tik paimt pavyktu“. „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo 2017 m. lapkričio 7 d. rašte nurodyta, kad „M. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 19 d. buvo varžybose Čekijoje Ostravos mieste“ (t. 2, b. l. 138). Išanalizavus mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 17 d. M. Ž. mobilaus ryšio telefonas nefiksuojamas Lietuvos Respublikos telekomunikacijų tinkle, todėl galima daryti išvadą, kad jis yra išvykęs į užsienį (t. 2, b. l. 128–133). Išdėstyti duomenys leidžia teigti, kad abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyto pokalbio metu naudojosi D. Ž., o šis pokalbis su nenustatytu asmeniu patvirtina, kad nuteistasis D. Ž. nenorėjo vykdyti nusikalstamos veikos vienas ir laukė iš užsienio grįžtančio brolio.

38. Atlikus kito D. Ž. asmens kratos metu rasto ir paimto mobilaus ryšio telefono „BlackBerry“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyta, kad šis telefonas susietas su internetinio susirašinėjimo servisu „BlackBerry Messenger“, kurio naudotojo prisistatymo vardas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 40–71). Apžiūrint telefoną nustatytas pokalbis, kurio metu naudotojas „(duomenys neskelbtini)“ pokalbiuose su kitu asmeniu kalbėjo apie prekių įsigijimą, naudotojas „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo daugiskaita („23 sukesom“, „dejom keik telpa“), taip pat kalbėdamas nurodė, kad nematė ar giliai įstrigo raktas, nurodė, kad „M. Ten bv.“ Remiantis tuo, kad pokalbių metu duodama nuoroda į tai, kad prie garažo buvo M., darytina išvada, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) šio pokalbio metu naudojosi D. Ž.. Iš aptariamo pokalbio taip pat galima daryti išvadą, kad D. Ž. veikė ne vienas, jo pašnekovas žinojo kas yra M., pastarasis lankėsi prie garažo. 2019 m. kovo 21 d. pokalbyje naudotojui „(duomenys neskelbtini)“ paprašius nuvažiuoti padaryti rakto, naudotojas „(duomenys neskelbtini)“ (D. Ž.) atsakė „M. nuves“, taigi tai taip pat patvirtina, kad M. Ž. nusikalstamos veikos padaryme atliko tam tikrą vaidmenį, turėjo jam priskirtų užduočių.

39. Apeliantai neginčija, kad aptariamuose pokalbiuose buvo kalbama apie cigarečių įgijimą ir gabenimą, šie pokalbiai nuosprendyje buvo išsamiai išanalizuoti. Pažymėtina, jog 2019 m. kovo 21 d. pokalbyje tarp D. Ž. ir naudotojo „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo kalbama apie tai, kad ketinama grįžti „citro skuoda“, tai yra, automobiliais „Citroen“ ir „Škoda“ (t. 2, b. l. 43–44), o būtent su šiais automobiliais nuteistieji buvo sulaikyti. Iš tiesų byloje nėra užfiksuota telefoninių pokalbių, kuriuose dalyvautų M. Ž., tačiau D. Ž. pokalbiuose kalbama būtent apie jį, o 2019 m. kovo 20 d. vykdyto stebėjimo bei kitą dieną atlikto sulaikymo metu užfiksuotos aplinkybės atitinka pokalbių turinį – M. Ž. buvo pastebėtas prie išnuomoto garažo įleidžiantis D. Ž. į jį su pakrautu automobiliu (2019 m. kovo 20 d. pokalbyje tarp D. Ž., naudotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir nenustatyto asmens „(duomenys neskelbtini)“ kalbama, kad automobilis nusėdęs, t. 2, b. l. 41), taip pat užfiksuota, kad kitą dieną nuteistieji atvyko automobiliu „Citroen“ į garažą, D. Ž. ketino jį iš garažo išvaryti.

40. Liudytojas A. Č. parodė, kad nuteistieji konspiracijos tikslais naudojosi telefonais „BlackBerry“, vykdydami nusikalstamą veiką savo oficialių mobilaus ryšio telefonų nenaudodavo (t. 1, b. l. 48–50, t. 4, b. l. 121–123). 2019 m. kovo 20 d. nuo 15:43:29 val. iki 19:24:40 val. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Ž., buvo išjungtas, nes nefiksuojamas jo veikimas. 19:24:40 val. pradėtas fiksuoti celėje 213B, adresu: (duomenys neskelbtini). Išanalizavus D. Ž. naudojamo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) išklotinę 2019 m. kovo 20 d., taip pat užfiksuota, kad nuo 15:29:31 val. iki 19:19:36 val. jis buvo išjungtas, nes nefiksuojamas jo veikimas. 2019 m. kovo 20 d. 15:29:31 val. paskutinis užfiksuotas veikimas celėje 09C4D502, adresu: (duomenys neskelbtini). M. Ž. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 19:36 val. 207 C ir 19:48:22 val. D. Ž. telefonas (duomenys neskelbtini) 207 C užfiksuoti toje pačioje celėje (t. 2, b. l. 128–130).

41. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip tik tuo metu kai buvo išjungti M. Ž. ir D. Ž. pagrindiniai naudoti telefonai, M. Ž. buvo pastebėtas garažų masyve, kur su D. Ž. pastatė pakrautą automobilį ir kartu nuo garažo pasišalino, todėl tai patvirtina liudytojo A. Č. parodymus, kad M. Ž. ir D. Ž. naudojamus telefonus išjungė specialiai, konspiracijos tikslu.

42. Tuo laikotarpiu kai buvo išjungti nuteistųjų telefonai su telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įjungti telefonai su telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jie judėjo vienodu maršrutu iki Alytaus. Mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 20 d. 14:24:18 val. iki 15:52:21 val. užfiksuotas celėje KN079UA, adresu: (duomenys neskelbtini), po to, fiksuotas telefonų judėjimas pagal celių nustatymo vietas (duomenys neskelbtini), ir nuo 2019 m. kovo 20 d. 20:41:11 iki 23:32:03 val. vėl užfiksuotas celėje KN079UA, adresu: (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. laikotarpyje nuo 01:58:05 val. iki 15:46:27 val. užfiksuotas celėje KN079UA, kurios adresas (duomenys neskelbtini). Po to fiksuojamas (duomenys neskelbtini) ir nuo 19:08:10 val. užfiksuotas celėje KN079UA, adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 128–130).

43. Mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. 20:32:36 val. fiksuojamas celėje KN023UC, adresu: (duomenys neskelbtini), o M. Ž. naudojamas mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 20:03:36 val. fiksuojamas celėje 2077 – (duomenys neskelbtini), 20:55:41 val. celėje 2077, (duomenys neskelbtini). Pagal www.maps.lt duomenis – nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) yra apie 670 metrų atstumas (t. 2, b. l. 128–130).

44. D. Ž. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. 20:16:24 val. buvo celėje 8207, adresu: (duomenys neskelbtini), o mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 20:15:13 val. fiksuojamas celėje KN079UA, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp kurių atstumas apie 1 km. UAB „Tele2“ rašte (t. 2, b. l. 123–124) nurodyta, kad miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0.2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Įvertinus surinktus duomenis, darytina išvada, kad mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), naudojosi M. Ž., o D. Ž. naudojosi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 128–130).

45. 2019 m. kovo 21 d. M. Ž. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) veikė nuo 08:33:32 val. iki 15:27:03 val., o D. Ž. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) veikė nuo 00:48:42 val. iki 15:53:59 val. Nuteistieji prie garažo buvo sulaikyti apie 16:30 val., todėl matyti, jog savo naudotus telefonus išjungė kaip tik kai ketino vykti į išnuomotą garažą. Tuo metu veikė telefonai su telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatytas jų judėjimas link D. Ž. išnuomoto garažo Nr. 70 (t. 2, b. l. 128–130).

46. Įvertinus išdėstytus duomenys matyti, kad D. Ž. naudojosi ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pokalbiuose „BlackBerry“ programa), tačiau kartais perduodavo vieną iš telefonų M. Ž., vykdami prie išnuomoto garažo nuteistieji pagrindinius naudojamus telefonus išjungdavo. Be to, nustatyta, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrauja tik tarpusavyje, taigi akivaizdu, kad vienas telefonas turėjo būti kažkam perduodamas. Jokių kitų ryšių nenustatyta. Išklotinėse užfiksuota, kad naudotasi internetu susirašinėjimui „BlackBerry“ programa (t. 2, b. l. 128–130).

47. Nuteistojo M. Ž. gynėjas nepagrįstai pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl telefonų išklotinių analizės (t. 2, b. l. 128–130) kai kur supainiota telefono numerių priklausomybė M. Ž. ir D. Ž.. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad D. Ž. naudojosi ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai yra, abiem jo asmens kratos metu rastais „BlackBerry“ telefonais, o kartais vieną jų perduodavo M. Ž.. Todėl vien dėl to kategoriškai teigti, kad tarnybiniame pranešime supainiota telefono numerių priklausomybė konkrečiam nuteistajam negalima. Be to, atlikus telefonų išklotinių analizę nustatyta, kad 2019 m. kovo 2 d. (kaip tik šioje tarnybinio pranešimo dalyje telefonai priskirti kitam asmeniui nei analizuojant telefonų judėjimą kitu laiku) D. Ž. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) fiksuotas Gargžduose, o vėliau, Šateikių kaime, o telefono numeris (duomenys neskelbtini) visą dieną veikė vienoje celėje Šateikių kaime. Tuo tarpu M. Ž. naudojamą telefoną su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) įjungė nuo 15:18:15 val., jis veikė celėse Šateikių kaime, vėliau Jodėnų kaime, o telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas prisijungęs prie celių Šateikių kaime bei Kaušėnų kaime (netoli Jodėnų kaimo). Šios aplinkybės patvirtina, kad telefonas su numeriu (duomenys neskelbtini) judėjo kartu su M. Ž..

48. Nuteistojo M. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje rėmėsi liudytojos R. B. parodymais, tačiau jų neišdėstė prie kitų įrodymų, kuriais teismas grindžia savo išvadas. Liudytoja R. B. buvo apklausta pirmosios instancijos teisme laikantis liudytojo apklausai BPK nustatytų reikalavimų (t. 4, b. l. 120, 127), iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino jos duotus parodymus įrodymu byloje, todėl nors neišdėstydamas liudytojos parodymų turinio aprašomojoje dalyje teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Kita vertus, nuteistojo gynėjas pagrįstai pažymi, kad liudytoja R. B. parodymuose neįvardijo, jog namo į Šateikių kaimą turėjo važiuoti automobiliu „Škoda Octavia“, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalinama.

49. Nuteistojo M. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi liudytojos R. B. parodymais, nurodo, kad anot liudytojos, M. Ž. ir R. B. turėjo 2019 m. kovo 21 d. kartu vykti į Šateikių kaimą. Tačiau, tuo atveju jei M. Ž. būtų ketinęs daryti nusikalstamą veiką, jis nebūtų pasiūlęs pašaliniam asmeniui važiuoti kartu. Vis dėlto pažymėtina, kad liudytoja R. B. negali būti laikoma pašaliniu asmeniu, nes artimai bendravo su nuteistaisiais, todėl tai, kad ji sulaikymo dieną važiavo kartu su nuteistaisiais į išnuomotą garažą, nepatvirtina, kad nuteistasis M. Ž. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

50. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad nuteistieji kartu kontrabandinių cigarečių gabenimui įsigijo automobilį „Škoda Octavia“. Anot teismo, tai patvirtina aplinkybės apie jame esantį nusikaltimo dalyką ir jo slėpimą. Su šia teismo išvada negalima sutikti. Nėra pagrindo nesivadovauti liudytojos A. A. parodymais (t. 4, b. l. 102–103), kad šį automobilį ji įsigijo sau. Nors nuteistieji ir padėjo jį išsirinkti, o vėliau gabeno ir laikė jame neteisėtai įgytas cigaretes, tai savaime nepatvirtina, kad automobilis buvo pirktas specialiai akcizais apmokestinamų prekių gabenimui, kadangi liudytoja A. A. buvo nuteistojo M. Ž. draugė, tuo metu jie visi kartu gyveno. Dėl šios priežasties ši aplinkybė iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies taip pat pašalinama.

51. Kaip minėta, gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nuteistasis M. Ž. nesinuomojo garažo, kuriame buvo rastos cigaretės, nebuvo užfiksuota, kad būtų įėjęs į jo vidų, nepirko spynos, tačiau šios aplinkybės tik patvirtina labiau reikšmingą D. Ž. ir mažiau reikšmingą M. Ž. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tuo tarpu nuteistojo M. Ž. kaltės savaime nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo M. Ž. kaltė byloje surinktais įrodymais buvo įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota tinkamai, alternatyvios BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veikos – įgijimas, gabenimas ir laikymas, nustatytos pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad padarydamas nusikalstamą veiką nuteistasis M. Ž. veikė tiesiogine tyčia.

52. Viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdis yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-265-1073/2018).

53. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. telefonu derino cigarečių įgijimo aplinkybes, informavo nenustatytą asmenį apie cigarečių pakrovimą į automobilį ir įgijęs cigaretes jas gabeno iki išsinuomoto garažo, kur M. Ž. nuteistąjį D. Ž. pasitiko, abu nuteistieji laikė automobiliu „Škoda Octavia“ bei nenustatytu būdu į garažą atgabentas cigaretes iki kitos dienos, tuomet M. Ž. pavežė D. Ž. iki to paties garažo kur jie buvo sulaikyti. Taigi, nuteistųjų D. Ž. ir M. Ž. veikose nustatytas jų abiejų dalyvavimas ir veiksmų bendrumas padarant nusikalstamą veiką (objektyvieji bendrininkavimo požymiai), nuteistasis M. Ž. savo veiksmais tiesiogiai realizavo dalį jam inkriminuotų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių (laikė akcizais apmokestinamas prekes) bei padėjo D. Ž. jas atgabenti.

54. Atsižvelgiant į artimą nuteistųjų tarpusavio ryšį, į tai, kad jie gyveno kartu, keitėsi automobiliais, kad siekdami konspiracijos tuo pat metu išjungdavo savo pagrindinius naudojamus telefonus ir naudodavosi telefonais „BlackBerry“, veikė kartu, suderino savo veiksmus, darytina išvada, kad jie suvokė, jog dalyvauja bendrai darant jiems inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, suprato ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Byloje nebuvo nustatytas konkretus nuteistųjų tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamą veiką momentas, tačiau jis matyti iš konkliudentinių nuteistųjų veiksmų – pagalbos vienas kitam slepiant automobiliu „Škoda Octavia“ atgabentas cigaretes išnuomotame garaže, vienu metu išjungiant naudojamus telefonus ir bendraujant specialiai konspiracijos tikslu turėtais telefonais. Taigi subjektyvieji bendrininkavimo požymiai nuteistųjų padarytose veikose taip pat buvo nustatyti.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

55. Nuteistojo D. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, o nuteistojo M. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde – nuteistąjį M. Ž. išteisinti, todėl nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės turi būti peržiūrimos.

56. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. Ž. paskirta 280 MGL (14 000 Eur) dydžio bauda, o M. Ž. – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Įskaičius sulaikyme išbūtą laiką nuteistajam D. Ž. paskirta 278 Eur (13 900 Eur) dydžio bauda, o M. Ž. – 198 MGL (9 900 Eur) dydžio bauda, kurias teismas įpareigojo sumokėti nuteistuosius per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

57. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, nuteistojo D. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas nepripažinti veikimo bendrininkų grupe nuteistojo D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, negali būti tenkinamas. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, vis dėlto nuteistojo D. Ž. indėlis nusikalstamos veikos padaryme buvo reikšmingas, vaidmuo aktyvus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam D. Ž. nustatyta pagrįstai.

58. Nuteistojo D. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau ir šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nuteistajam negali būti nustatoma. Nuteistasis D. Ž. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nepripažino, kad veikė kartu su M. Ž., stengėsi aplinkybes pasakoti pastarojo teisinę padėtį švelninančiu būdu taip klaidindamas teismą, be to, nenurodė iš ko įgijo jo nuomotame garaže rastas cigaretes, apeliaciniu skundu taip pat nesutiko, kad veikė bendrininkų grupe su M. Ž.. Pažymėtina, kad nuteistasis D. Ž. buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje, byloje surinkta aiškių jo kaltės įrodymų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu kaltę jis pripažino ir nurodė besigailintis tik dėl to, kad buvo prispaustas pareigūnų surinktos medžiagos. Taigi, negalima teigti, kad nuteistasis D. Ž. nuoširdžiai gailėjosi ar padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

59. Nuteistieji padarė sunkų baigtą, tyčinį nusikaltimą veikdami bendrininkų grupe, nuteistojo D. Ž. vaidmuo padarant nusikaltimą buvo aktyvesnis nei M. Ž., nusikaltimo padarymui buvo pasitelktos specialios priemonės (mobilieji telefonai, automobiliai). Nors neteisėtai įgytos akcizais apmokestinamos prekės nebuvo realizuotos, nuteistųjų nusikalstama veika buvo nutraukta tik dėl to, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai ją atskleidė, patys nuteistieji nuo nusikalstamos veikos padarymo savanoriškai neatsisakė. Nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe. D. Ž. ir M. Ž. anksčiau neteisti, mokosi, sportuoja, charakterizuojami teigiamai. Nuteistasis D. Ž. administracine tvarka nebaustas, tuo tarpu M. Ž. administracine tvarka baustas ne kartą (t. 3, b. l. 1–10, 52–58, t. 4, b. l. 176–179).

60. Pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistiesiems skirtos teisingos bausmės, kurių nėra pagrindo švelninti, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo nuteistiesiems skiriamas bausmes. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių ir sąlygų, kurios suteiktų pagrindą švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nuteistųjų padarytas nusikaltimas savanaudiškas, nėra duomenų, kad nuteistieji padarė jį dėl išskirtinai sunkios finansinės padėties ar kitų jų asmenybės ir padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių, teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo metu egzistuotų tokios aplinkybės, dėl kurių jiems paskirtos bausmės neatitiktų teisingumo principo. Pažymėtina, kad nuteistiesiems skirta švelnesnė bausmės rūšis, baudos, artimos veikos padarymo metu galiojusiame BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam minimumui.

61. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo D. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą nepakankamai atsižvelgė į nuteistųjų finansinę padėtį. Kaip minėta, nuteistieji D. Ž. ir M. Ž. yra jauno amžiaus, studentai, iš vienos šeimos, todėl, nors ir yra darbingo amžiaus, teismo nustatytas terminas paskirtoms baudoms sumokėti yra pernelyg trumpas, nustačius jį paskirtosios bausmės nuteistiesiems ir jų šeimai taptų nepakeliama bei neproporcinga našta, kuri neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu proporcingumo principas bus užtikrintas, o bausmės tikslai pasiekti nustatant nuteistiesiems sumokėti paskirtas baudas per 2 metų terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad „liudytoja R. B. parodė, jog šiuo automobiliu ruošėsi vykti į Šateikių kaimą“.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad „M. Ž. ir D. Ž. kartu įsigijo kontrabandinių cigarečių gabenimui automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo termino pakeisti. Įpareigoti nuteistąjį D. Ž. nuosprendžiu jam paskirtą galutinę bausmę – 278 MGL dydžio (13 900 Eur) baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. Ž. paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo termino pakeisti. Įpareigoti nuteistąjį M. Ž. nuosprendžiu jam paskirtą galutinę bausmę – 198 MGL dydžio (9 900 Eur) baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas BielskisVirginija LiudvinavičienėRegina Pocienė