Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Telšių hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Telšių hidrostatyba“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telšių keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl atviro konkurso būdu vykdomame supaprastintame viešajame pirkime „Susisiekimo komunikacijų paskirties Valančiaus g. Telšių m. Telšių r. kapitalinio remonto ir inžinerinių tinklų naujos statybos (...) darbai“, pirkimo Nr. 5670440, priimtų sprendimų panaikinimo, prašydama panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais: 1) trečiojo asmens UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas; 2) sudaryta pasiūlymų eilė, pirmoje pasiūlymų eilės vietoje įrašytas UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymas ir UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymas pripažintas pirkimo laimėtoju. Ieškovės teigimu, prašomi panaikinti atsakovės sprendimai, taip pat nemotyvuotas atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės pretenziją, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl šio pirkimo objekto, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, o jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovės teigimu, yra prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas (ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai, ieškinio reikalavimas atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį) ir yra grėsmė, kad jų nepritaikius gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, jeigu ieškinys būtų patenkintas, nes jeigu nebūtų sustabdytos ginčo pirkimo procedūros, atsakovė įsigytų pirkimo objektą ir užbaigtų pirkimo procedūras; tokiu atveju situacija lemtų būtinybę inicijuoti naujus teisminius ginčus ar koreguoti esamo ginčo apimtis (papildomai ginčyti sudarytą naujo pirkimo sutartį, reikalauti žalos atlyginimo ir pan.), faktiškai ieškovės teisė sudalyvauti teisėtai įvykdytame pirkime ir jį laimėti būtų prarasta. Ieškovės teigimu, pirkimo procedūrų sustabdymas ir uždraudimas sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji jau sudaryta – ją vykdyti, yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų sudaryta ir vykdoma iš neteisėtų atsakovės sprendimų išplaukianti pirkimo sutartis ir kad, pastarąją panaikinus, nekiltų problemų dėl restitucijos taikymo. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešųjų pirkimų vykdymo principus ir nepažeistų viešojo intereso, užtikrintų, kad pirkimo objektas įsigyjamas tam skirtas lėšas naudojant teisėtai bei racionaliai, būtų užkirstas kelias rizikai, kad už pirkimo objektą atsakovė turėtų sumokėti iš esmės dvigubai (t. y. sumokėti už pirkimo objektą, įsigytą neteisėtai sudarius pirkimo sutartį, ir atlyginti žalą, ieškovės patirtą pažeidus jos teisę sudaryti pirkimo sutartį). Be to, viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, taigi, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas žalos atsakovei ir (ar) viešajam interesui nesukeltų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Telšių keliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje uždraudė atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis), o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

4. Teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga yra tenkinama.

5. Teismas sutiko su ieškove, kad yra grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovei įvykdžius pirkimo procedūras greičiau nei bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje, ir sudarius sutartį su tiekėju, galėtų kilti poreikis spręsti sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, o tai galėtų lemti neracionalų viešųjų lėšų naudojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti viešojo intereso, yra tikslinga uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto.

6. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad pirkimo procedūrų sustabdymas prieštarautų viešajam interesui. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, jog šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, šiuo atveju viešojo pirkimo objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba būtų susijęs su kitokiomis aplinkybėmis (neatidėliotinais poreikiais), dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir įpareigojus atsakovę nepradėti naujų viešojo pirkimo procedūrų būtų iš esmės pažeistas visuomenės interesas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Telšių hidrostatyba“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes grindžiamas iš esmės tik ieškovės subjektyviais samprotavimais, ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir nepriklausomų įrodymų. Be to, remiamasi UAB ,,Sistemų registras“ išvadomis, nors šios įmonės pateikta informacija negali būti laikoma nešališka ir objektyvia. Vien prielaidos ir abejonės dėl sertifikavimo įstaigos nepriklausomumo, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti ieškinio tikėtiną pagrįstumą.

7.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra tenkinama grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlyga. Ieškovė neįrodė, jog nesustabdžius pirkimo procedūrų būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar iš esmės apsunkintas – vien hipotetinė galimybė nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias griežtas ribojančias priemones.

7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdomu pirkimu siekiama įgyvendinti itin svarbų infrastruktūros projektą – gatvės Telšiuose kapitalinį remontą ir naujų inžinerinių tinklų (lietaus nuotekų tinklų ir vandentiekio) įrengimą. Šio projekto įgyvendinimas reikšmingai pagerintų eismo saugumą, padidintų gyventojų mobilumą, užtikrintų patogesnes ir saugesnes sąlygas tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams, prisidėtų prie aplinkos kokybės gerinimo ir nelaimingų atsitikimų prevencijos, pagerintų gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę, taigi, projekto įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su konstituciniu viešojo intereso užtikrinimu ir savivaldybių pareiga rūpintis vietos bendruomenės gerove. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdo pirkimo ir, atitinkamai, projekto įgyvendinimo, procedūrą, riboja galimybę laiku įsisavinti savivaldybės biudžeto lėšas, taip sukelia neigiamas pasekmes tiek visuomenei, tiek viešojo administravimo efektyvumui.

8. Atsiliepime ieškovė UAB „Telšių keliai“ prašo atmesti trečiojo asmens UAB „Telšių hidrostatyba“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nenustatė ieškinio formos ir turinio neatitikties įstatymo keliamiems reikalavimams, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą; ieškinio argumentai grindžiami teisės aktų nuostatomis bei aktualiais teismų praktikos išaiškinimais. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo.

8.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nepritaikius ginčo laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu nagrinėjamu atveju nebūtų sustabdytos ginčo pirkimo procedūros, atsakovė užbaigtų pirkimo procedūras, su trečiuoju asmeniu sudarytų viešojo pirkimo sutartį bei įsigytų pirkimo objektą, o ieškovės galimybės laimėti ginčo pirkimą bei pačiai atlikti perkamus darbus taptų nebeįmanomos. Tokia situacija lemtų būtinybę inicijuoti naujus teisminius ginčus ar koreguoti esamo ginčo apimtis (papildomai ginčyti sudarytą pirkimo sutartį, reikalauti žalos atlyginimo ir pan.). Tai teismų praktikoje pripažįstama realų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (t. y. realų ieškovės teisių apgynimą) apsunkinančia aplinkybe.

8.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu, ir, atitinkamai, jog pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeidžia viešojo intereso. Apeliantės teiginiai, kad pirkimo objektas yra itin svarbus infrastruktūros projektas, tiesiogiai susijęs su konstitucinio viešojo intereso užtikrinimu, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia sunkias neigiamas pasekmes visuomenei ir viešojo administravimo efektyvumui, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, jog gatvės, kurios kapitalinio remonto darbai perkami, būklė būtų avarinė, keltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) jų turtui. Tiek pirkimo objekto pobūdis (planiniai visapusiški darbai, o ne avarijos šalinimas), tiek pirkimo sutarties terminas (24 mėnesiai su galimybe pratęsti) indikuoja, kad tai yra įprastas objektas tiek skubos, tiek prioriteto prasme. Atsakovės elgesys pirkimo procedūrų metu – du kartus pratęsiant (nukeliant) pasiūlymų pateikimo terminą, pusantro mėnesio (nuo 2026 m. sausio 27 d. iki 2026 m. kovo 12 d.) nagrinėjant ieškovės pretenziją, suponuoja, kad ypatingos skubos įsigyti ir įgyvendinti pirkimo objektą nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki kol byloje įsiteisės teismo sprendimas uždraudė atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai viešajame pirkime „Susisiekimo komunikacijų paskirties Valančiaus g. Telšių m. Telšių r. kapitalinio remonto ir inžinerinių tinklų naujos statybos (...) darbai“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdė jos vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (ne)pagrįstumo

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021). CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra nurodytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jų pritaikymas nepažeidžia aptartų principų. Grįsdamas atskirąjį skundą, trečiasis asmuo argumentuoja, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes grindžiamas tik ieškovės subjektyviais samprotavimais, ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir nepriklausomų įrodymų; ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo byloje įvykdomumui, nes teiginiai dėl tokios grėsmės buvimo grindžiami prielaidomis, taip pat, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad vykdomu pirkimu siekiama įgyvendinti svarbų visuomenei infrastruktūros projektą, jo įgyvendinimas susijęs su konstituciniu viešojo intereso užtikrinimu ir savivaldybių pareiga rūpintis vietos bendruomenės gerove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

13. Pirma, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-516/2025). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliantės argumentai pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada nesudaro. Kaip minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių ieškinio trūkumų ir ieškinį priėmė. Kaip teisingai nurodo ieškovė, įrodymų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškovė nurodė ieškinio faktinį pagrindą ir pateikė duomenis, kuriais jį grindžia, nurodė teisinius argumentus, kuriais grindžia materialiuosius ieškinio reikalavimus; suformuluoti materialieji ieškinio reikalavimai – panaikinti atsakovės sprendimus viešajame pirkime – savo pobūdžiu nėra negalimi ar neįmanomi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas tiek, kiek reikšminga įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Antra, CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimus (pripažinus pašalinimą iš pirkimo neteisėtu), ieškovė galėtų savo teises ginti, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, savaime neįrodo, jog neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (byloje, kurioje ginčijamas pašalinimo iš pirkimo teisėtumas). Tokiu atveju ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-553/2025).

17. Taigi, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą pirkime ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, siekdama pagrįsti grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė neturi įrodyti konkrečios žalos, kurią ji patirtų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – tokią žalą suponuoja tai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimo procedūrų sustabdymo, galėtų būti apsunkintas ar net paneigtas jos teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įgyvendinimas, nes pirkimo procedūros tokiu atveju jau gali būti įvykusios ir užbaigtos, pirkimo sutartis pasirašyta su kitu tiekėju.

18. Trečia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-994-553/2025). Teismų praktikoje pasisakyta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2025).

19. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo – pritaikymas galėtų būti laikomas neproporcingu ir (ar) pažeidžiančiu viešąjį interesą tik tokiu atveju, jeigu iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto; dėl pirkimo (ne)įvykimo gaunama nauda ar galima žala pirkimui neįvykus nustatoma situacijų išskirtinumą ir viešojo intereso buvimą vertinant siaurai.

20. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir (ar) kad jos pažeidžia viešąjį interesą; apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo nustatyti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra faktinių duomenų, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, kad pirkimo objektas būtų susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių neįvykdžius pirkimo kiltų grėsmė didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti. Apeliantės argumentai, kad pirkimu siekiama įgyvendinti itin svarbų visuomenei infrastruktūros projektą, yra abstraktaus pobūdžio, ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra faktinių duomenų, kad egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras – nepaneigia. Nekeliant abejonių dėl pirkimo objekto svarbos, apeliantė nepagrindžia išskirtinės skubos jį įsigyjant. Apeliantė nepateikia įrodymų, jog gatvės kapitalinis remontas ir inžinerinių tinklų įrengimas yra tokios skubos klausimas, kad pagrįstai galėtų būti prioritetizuojamas prieš interesą racionaliai naudoti viešuosius finansus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų metu. Atitinkamai, nenustatyta pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikties pirmiau aptartiems principams ir viešajam interesui.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro; pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir neprieštarauja viešajam interesui ir (ar) proporcingumo principui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.