Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

3. Teisme gautas atsakovo D. K. atsiliepimas, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti ieškovės naudai 1 898,38 Eur išlaidas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu yra moksleivis ir negali apmokėti visos sumos iš karto. Prašo leisti mokėti dalimis.

4. 2024 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. kovo 14 d. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 7 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais; ieškovei pasiūlyta pateikti nuomonę dėl atsakovo atsiliepime nurodyto prašymo išdėstyti priteistiną sumą, o atsakovui pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

5. 2024 m. vasario 29 d. teisme gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nesutiko pasirašyti taikos sutartį, nesutiko su siūlomomis sąlygomis, kadangi negali mokėti dalimis dėl turimų kitų įsipareigojimų, kurių neįvardino. Ieškovės nuomone, atsakovas vengia grąžinti patirtas išlaidas ir tik vilkina laiką. Ieškovė nesutinka išdėstyti skolą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį iš esmės pripažįsta ir jo neginčija (tik prašo išdėstyti mokėjimus), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio 4 d. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsakovas D. K. sudarė Dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių (toliau – APVK) kvalifikacijų ir/ ar kompetencijų įgijimo Nr. URS(19.1)-49. Pagal šią Sutartį atsakovas įsipareigojo su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje ir mokytis pagal JAVA pradedantiesiems užimtiems asmenims APVK suteikiančią programą ir ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 3 d. įgyti kompetenciją projektuoti bei programuoti internetines svetaines pritaikytas vartotojams, naudoti informatikos geriausius principus bei metodus, kuriant programinę įrangą, kurti programinę įrangą (Sutarties 2.1.1–2.1.2.1 punktai). Remiantis Sutarties 2.1.3 punktu, atsakovas įsipareigojo nenutraukti mokymosi APVK suteikiančioje mokymo programoje be svarbių priežasčių, o pagal Sutarties 2.3. punktą – atlyginti Užimtumo tarnybai visas patirtas išlaidas, susijusias su aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos ir/ ar kompetencijos įgijimu, jeigu nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 2.1.1, 2.1.2, 2.1.4, 2.2.1–2.2.2 papunkčiuose nustatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Užimtumo tarnyba pagal Sutartį, be kita ko, įsipareigojo finansuoti atsakovo kvalifikacijos arba / ir kompetencijos įgijimo išlaidas, pasirinktam profesinio mokymo teikėjui, kartą per mėnesį mokėti profesinio mokymo stipendiją, kompensuoti kelionės iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, vykdančio mokymą pagal pasirinktą APVK suteikiančią mokymo programą, išlaidas (Sutarties 3.1.2–3.1.4 punktais).

9. 2023 m. sausio 4 d. atsakovui išduotas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo kuponas Nr. PMK(19.1)-48, pagal kurį ieškovė skyrė atsakovui 3 345 Eur kvalifikacijai tobulinti ar (ir) kompetencijai įgyti.

10. 2023 m. sausio 6 d. atsakovas ir UAB „Programuok“ sudarė profesinio mokymo sutartį Nr. EMCA01608 dėl neformalaus suaugusiųjų švietimo nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. Už šias švietimo paslaugas su UAB „Programuok“ atsiskaityta atsakovui ieškovės išduotu profesinio mokymo kuponu.

11. 2023 m. balandžio 20 d. UAB „Programuok“ raštu Nr. 0026 informavo ieškovę, kad mokymo programa su atsakovu nutraukiama nuo 2023 m. balandžio 19 d. dėl atsakovo nelankymo.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad už atsakovui teiktą neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugą ieškovė pagal mokymo paslaugų teikėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2023 m. sausio 31 d. Nr. RT0025602 – 390,25 Eur sumai, 2023 m. vasario 28 d. Nr. RT0026720 – 418,13 Eur sumai, 2023 m. kovo 31 d. Nr. RT0027752 – 390,25 Eur sumai, 2023 m. balandžio 19 d. Nr. RT0028421 – 55,75 Eur sumai) sumokėjo iš viso 1 254,38 Eur, be to, ieškovė, remdamasi Sutarties 3.1.3 punktu, atsakovui sumokėjo 644 Eur stipendiją. Ieškovė 2023 m. gegužės 22 d. išsiuntė pretenziją, kuria informavo atsakovą, jog jis nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl Sutartis buvo nutraukta ir ieškovė, vadovaudamasi sutarties 2.3.1 papunkčiu, nustatė atsakovui terminą atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, t. y. 1 898,38 Eur sumą (644 Eur stipendija ir 1 254,38 Eur už mokymo paslaugas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

13. Atsakovas su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad šiuo metu yra moksleivis ir negali apmokėti visos sumos iš karto. Prašo leisti mokėti dalimis.

Dėl skolos priteisimo

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Sutarties 2.1.3 punkte nustatytą įsipareigojimą nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, jis turi atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina (ir atsakovas neginčija), kad ieškovė šiuo atveju patyrė 1 898,38 Eur išlaidas, taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodytą sumą tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Vadovaudamasis nurodytomis nuostatoms, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 898,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

19. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, laiku nevykdydamas prievolių ieškovei, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 43 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

21. Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis, kadangi negali apmokėti visos sumos iš karto. Ieškovė nesutinka išdėstyti skolą dalimis.

22. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

23. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

25. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, galioja šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023).

26. Taip pat teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y., ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių. Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, ar atsakovas, net iš dalies neatsiskaitydamas su ieškovu, tuo pačiu metu vykdo prievoles kitiems savo kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Įrodinėjimo pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 straipsnis).

27. Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, tačiau iš esmės neįrodinėja tokio išdėstymo reikalingumo. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog atsakovas su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį. Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, tačiau atsakovas jokių duomenų nepateikė. Atsakovo teigimu, jis yra moksleivis, todėl šiuo metu negali sumokėti skolos. Iš ieškovės 2024 m. vasario 29 d. teismui pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad atsakovas šiuo metu turi ir kitų įsipareigojimų apie 200 Eur/ mėn., prašo pirmą įmoką pradėti mokėti nuo birželio mėnesio, nes įsidarbins tik gegužės mėnesį. Remiantis Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas nuolatinio darbo neturi, bylos nagrinėjimo metu gaudavo pajamų profesinės veiklos praktikos metu, taip pat už trumpalaikius darbus. Pažymėtina, kad aptarti atsakovo pateikti ir vieši duomenys nėra pakankamai išsamūs ir neatskleidžia visos tikrosios jo turtinės padėties, tai yra atsakovas nepateikė tikslių duomenų apie jo visas gaunamas pajamas, pateikti duomenys nepatvirtina, kad jo finansinė padėtis yra tokia sunki. Iš atsakovo prašymo negalima spręsti apie jo per vieną mėnesį realiai gaunamas ar ateityje gautinas pajamas, turimų įsipareigojimų dydį ir pan. Atsakovas nuo 2023 m. gegužės 22 d. pretenzijos gavimo žinodamas apie skolą, o nuo 2024 m. sausio 10 d. žinodamas apie teisminį procesą, nedėjo ir nededa pastangų kuo greičiau atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą ateityje, reikšmingi įrodymai yra ne tik apie anksčiau gautas pajamas, tačiau ir tokių pajamų gavimo pagrindą ateityje – sutartis ar pan., taip pat turimų bei naujų įsipareigojimų dydį ir tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie būtų pagrindas išvadai, kad, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis ateityje pagerės ir tenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismo vertinimu, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.

28. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintinas.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,93 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina 10,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 284, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, iš atsakovo D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 898,38 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 38 ct) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 898,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ir 10,93 Eur (dešimties eurų ir 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso – 53,93 Eur (penkiasdešimt trijų eurų ir 93 ct) sumą (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Netenkinti atsakovo D. K. (D. K.) prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.