- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-861-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00715-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Šiaulių bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 861 - 252- 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-878-504-2014 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei A. G., suinteresuotiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, institucijai, teikiančiai išvadą, – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokinio turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pajamas pareikšto ieškinio ribose, o jo esant nepakankamai, areštuoti G. G. vardu esamas sąskaitas bankuose, kredito unijoje, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove, apriboti atsakovui teisę šiuo turtu disponuoti. Nurodė, kad byloje reiškiamas 387 933 Lt ieškinio reikalavimas, kurio suma laikytina didele, o atsakovas gali perleisti santuokoje įgytą turtą tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir pateikto ieškovės reikalavimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisimo areštavo atsakovo G. G. vardu registruotą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, pajamas pareikšto 387 933 Lt ieškinio sumai, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo sąskaitas bankuose, kredito unijose trūkstamai sumai, leisdamas daryti atsiskaitymus su ieškove.
Atsiliepimas
Kartu su atsiliepimu į priešieškinį, atsižvelgdama į tai, kad atsakovui paliekamas visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o ieškovei atsakovas turės sumokėti apie 387 933 Lt piniginę kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio santuokinio turto dalį, ieškovė papildomai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti būsimas lėšas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. G. G. išmokėtinas kompensacines išmokas už 2013 metus, kad atsakovas galėtų atsiskaityti su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nustatė, kad 2014-07-09 nutartimi tenkintas ieškovės prašymas ir jos reikalavimo užtikrinimui areštuotas atsakovo vardu registruotas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, pajamos, pareikšto 387 933 Lt ieškinio sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos atsakovo sąskaitos bankuose, kredito unijose trūkstamai sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove. 2014-07-10 nutartis įregistruota Turto arešto aktų registre. Antstolė I. B. 2014-07-21 turto aprašu areštavo 35 žemės sklypus, 2 traktorius, 2 lengvuosius automobilius: automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat areštuota atsakovo sąskaita AB SEB banke. Pažymėjo, jog ieškovė prašydama papildomai areštuoti būsimas lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos jokių duomenų apie būsimų lėšų pervestiną sumą nepateikia. Nurodė, jog negalima areštuoti turto daugiau, nei reikia ieškinio reikalavimui patenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo: iš dalies pakeisti 2014 m. rugsėjo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties rezoliucinę dalį, kurioje teismas atsisakė papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir papildomai areštuoti būsimas lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. G. G. išmokėtinas tiesiogines (neapmokestintas) išmokas už 2013 metus (2014 m.); išreikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informaciją apie G. G. išmokėtinas (išmokėtas) kompensacines išmokas už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m. Nurodo, kad antstolė savo nuožiūra pagal 2014-07-09 nutartį 2014-07-21 turto aprašu areštavo 35 sklypus, 2 traktorius, 20 lengvųjų automobilių, atsakovo sąskaitą AB SEB banke. Taigi, antstolė areštavo turtą, kuris ir taip yra žinomas ir aiškus, kuris yra įkeistas hipotekai ir kuriuo atsakovui jau ir taip yra apribota teisė disponuoti. Tačiau antstolė neieškojo ir neaprašė atsakovo to turto, kurio ieškovė nežino, bet prašė jį surasti ir aprašyti. Areštavus tik hipoteka įkeistą skolininkui priklausantį turtą, jeigu ieškovei (kreditoriui) bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo hipotekos kreditorių valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Tuo atveju, jei hipotekos kreditoriai nesutiktų, tai išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima. Todėl darytina išvada, kad hipoteka įkeisto turto areštas neužtikrins kreditoriaus (šiuo atveju ieškovės) interesų. Teismas įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas privalės išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio sutuoktinio turto dalį, tačiau atsakovas net teismui vengia pateikti informaciją apie kilnojamąjį turtą, gautas lėšas (pelną) iš ūkio veiklos, todėl netaikant prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės atsiskaityti su ieškove. Šių lėšų neareštavus, akivaizdu, jog atsakovas išvengs galimybės operatyviai atsiskaityti su ieškove, šį procesą užvilkins. Teismas teigia, jog ieškovė jokių duomenų apie būsimas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nepateikia. Tačiau net du kartus ieškovės atstovė advokatė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pateikti duomenis apie G. G. išmokėtas ir/ar išmokėtinas kompensacines išmokas, bet Nacionalinė mokėjimo agentūra reikiamą informaciją atsisakė pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštaringi, kai kurie skundo motyvai yra net nesusiję su skundžiamos nutarties dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų pasaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, šios priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Taikydamas laikinąsias pasaugos priemones teismas iš esmės bylos nesprendžia. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė, be kitų reikalavimų, prašo priteisti jai iš atsakovo 387 933 Lt piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio santuokinio turto dalį. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi areštavo atsakovo vardu registruotą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, pajamas pareikšto 387 933 Lt ieškinio reikalavimo sumai, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo sąskaitas bankuose, kredito unijose, leisdamas daryti atsiskaitymus su ieškove. Tuo tarpu apeliantė kartu su atsiliepimu į priešieškinį dar kartą – papildomai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti G. G. išmokėtinas būsimas lėšas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Remiantis CPK 145 str. 2 d. teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog negalima areštuoti turto daugiau, nei reikia ieškinio reikalavimui patenkinti. Be to, kaip matyti, minėtas apeliantės argumentas (nurodo, jog G. G. paliekamas visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl jai turi tekti piniginė kompensacija už natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio santuokinio turto dalį, dėl to ir reikalauja areštuoti būsimas lėšas, gautinas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros) yra akivaizdžiai susijęs su bylos išnagrinėjimu iš esmės, kas reiškia, jog šioje stadijoje negali būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog antstolė I. B. neieškojo ir neaprašė atsakovo to turto (kaip nurodyta teismo 2014-07-09 nutartyje), kurio ieškovė net nežino, bet prašė surasti ir aprašyti. Pažymėtina, jog antstolio veiksmų apskundimas yra atskirai reglamentuojamas CPK XXXI skyriuje, todėl nesutikdama su antstolės veiksmais vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė turėjo teisę pasinaudoti antstolio veiksmų apskundimą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis. Taip pat ir skundo argumentas, jog sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, niekaip nesusiję su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas ieškovės prašymas.
Apeliantės prašymas išreikalauti papildomus duomenis dėl numatomų išmokėti išmokų ar jau gautų išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas. Apeliantė pati nurodo, kad jai teisines paslaugas teikia advokatas, kuris negavęs duomenų pagal Advokatūros įstatymą, gali kreiptis į teismą dėl duomenų išreikalavimo byloje, sprendžiant ją iš esmės. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą preliminariai vertina pateiktus duomenis, bet jų nereikalauja ir nerenka.
Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.