Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-233-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-620/2016 pagal ieškovės A. Š. (buvusi G.) ieškinį atsakovui G. G. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmėmis išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę, turėtą iki santuokos; nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su ja; atsižvelgiant į mažametės dukros interesus, nustatyti jos bendravimo su tėvu G. G. tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 264 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant nustatyta tvarka bei pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei; santuokos metu sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pajamas bendros 267 039,50 Eur vertės kiekvienam sutuoktiniui padalinti po 133 519,75 Eur; G. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamo, kilnojamojo turto ir pajamų už 147 470,65 Eur; A. G. – priteisti 147 470,65 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį; priteisti G. G. asmeninės nuosavybės teise 44 610,17 Eur vertės žemės sklypus, ratinį traktorių 123 088,51 Eur vertės, tankinimo volą 16295,47 Eur vertės, ½ dalį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kompensacinių išmokų 42 006,51 Eur, 2013 metais gautas pajamas už grūdines kultūras 13 467,11 Eur; kreditorinį įsiskolinimą iš AB (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kreditorinį įsiskolinimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); jai priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2896 Eur vertės; pripažinti, kad ji solidariai neatsakinga pagal prievolę AB (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (likutis 2014 m. lapkričio 26 dienai 11 005,56 Eur); priteisti iš atsakovo 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, sugrąžinti jai ikisantuokinę pavardę; priteisti jam iš ieškovės 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo; priteisti iš jo nepilnametės dukters G. G. išlaikymui po 150 Eur periodinę išmoką kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka; nustatyti jo ir nepilnametės dukters G. G. bendravimo tvarką; priteisti jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus, nurodant išmokėti ieškovei 11 876,53 Eur kompensaciją per 24 mėnesius bei paskirti jam prievolę po santuokos nutraukimo asmeniškai išmokėti įsiskolinimą valstybei už žemės sklypus pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, priteisiant jam iš ieškovės l448 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra kilnojamojo daikto dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-504/2015 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. dalį paliko nepakeistą, sprendimo dalį pakeitė, o dalį, kuria į dalinto turto balansą neįtraukti ratinis traktorius „(duomenys neskelbtini)“, tankinimo volas „(duomenys neskelbtini)“, G. G. ūkininko ūkio balanse 2013 m. gruodžio 31 d. buvę 13 199 Lt pinigų ir jų ekvivalentų ir nenuspręsta dėl šio turto padalijimo (kompensacijų mokėjimo) bei tarp šalių nustatytos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, perdavė nagrinėti iš naujo. Perdavus minėtą bylos dalį nagrinėti iš naujo, ieškovė prašė teismo pripažinti ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“ ir tankinimo volą „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertės santuokos nutraukimo dienai atitinkamai buvo 111 800 Eur ir 11 000 Eur, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos padalinti, atsakovui natūra priteisiant minėtą kilnojamąjį turtą, o jai priteisiant pusės turto vertės kompensaciją bei 1911,35 Eur kompensaciją už atsakovo ūkininko ūkio 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis buvusius 3882,70 Eur, viso - jai priteisti 63 311,35 Eur kompensaciją bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog, vykdant apygardos teismo nutartį, buvo skirta turto vertinimo ekspertizė. 155 236,33 Eur vertės traktorius įgytas 2010 m. rugsėjo 6 d., t. y. prieš penkias dienas iki santuokos sudarymo, o tankinimo volas įgytas po santuokos sudarymo. Ieškovės nuomone, faktiniai duomenys rodo, jog už traktorių buvo sumokėta įgijus ilgalaikę ir trumpalaikę paskolas, kurios grąžintos iš bendro šeimos turto. Taigi, gauta ūkio parama ir iš ūkio lėšų atsiskaityta su banku. Nenustatyta, kad atsiskaitant su kreditoriais būtų buvę panaudotos asmeninės lėšos. Šiuo metu paskolos jau padengtos iš bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Tankinimo volas įgytas po santuokos sudarymo, nėra asmeninė atsakovo nuosavybė, jo verte padidėjo ūkio vertė, todėl jis, kaip ir atsakovo sąskaitose esančios lėšos, turi būti dalijami, nes yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Dalis šioje byloje pareikštų šalių materialinių teisinių reikalavimų yra išspręsta įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-504/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-755/2016. Atsakovo apeliacinio skundo dalyką šioje dalyje sudaro Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto dėl piniginių lėšų, mokėtų kaip paskola už traktorių, dėl volo, kaip šalių dalintino turto, padalijimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė traktorių „(duomenys neskelbtini)“ prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, nes iki kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) traktoriui įsigyti bei santuokos su ieškove sudarymo atsakovas 2010 m. rugsėjo 9 d. įnešė 4054,68 Eur asmeninių lėšų į sąskaitą, į kurią buvo išmokėtas banko kreditas bei sumokėjo pinigines lėšas už verslo plano parengimą. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas traktorių „(duomenys neskelbtini)“, įgytą iki santuokos su ieškove sudarymo 2010 m. rugsėjo 11 d., pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, todėl apeliantas be pagrindo tvirtina, jog šis turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginė kompensaciją ieškovei priteista CK 3.91 straipsnio pagrindu kaip dalis pajamų, kurių pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu nelaikė lėšomis, būtinomis asmeniniam atsakovo ūkio funkcionavimui, bet pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, kuri buvo santuokos nutraukimo momentu. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, atsižvelgdamas į turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto duomenis (8 t., 58 – 112 b. l.), sprendė, kad, nepaisant ūkininko ūkio asmeninės priklausomybės atsakovui, ūkio veiklos pajamos turi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Todėl, nors traktorius ir paskola jo įsigijimui gauti iki santuokos sudarymo, tačiau dalis paskolos grąžinta šalių santuokos ir bendro ūkio vedimo laikotarpiu, dėl ko ieškovei turi būti priteisiama kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2dalis), nes įstatymas nenustato, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pastarojo straipsnio 5 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovo ūkis pirko traktorių „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 155 236,33 Eur (7 t., 36 b. l.). Apmokėjimui už traktorių 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta trumpalaikė 93141,80 Eur paskola iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2010 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta ilgalaikė 202000 Lt paskola iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Kredito grąžinimo AB „(duomenys neskelbtini)“ terminas buvo 2015 m. rugpjūčio 31 d. Likusi suma 3736,64 Eur skolos suma buvo apmokėta iš ūkio apyvartinių lėšų. Pagal Lietuvos žemės ūkio tarnybos konsultavimo tarnybos 2016 m. kovo 23 d. pažymą bei kitus byloje esančius dokumentus pagrįstai nustatyta, kad 93 141,80 Eur paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta 2010 m. gruodžio 2 d. gavus paramą iš NMA. Paskola AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokama nuo 2011 m. sausio mėnesio pagal paskolos mokėjimo grafiką ir buvo baigta mokėti 2015 m. gegužės 25 d. Paskolos įmokos ir palūkanos buvo nurašomos pagal kredito grąžinimo grafiką kas mėnesį iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 6 – 20, 7 t., 36, 45 – 46, 47, 49 – 54, 55 – 56, 57 – 158 b. l.). Todėl yra pagrindas sutikti su teismo nustatyta aplinkybe, kad dalis paskolos už šią transporto priemonę buvo sumokėta jau po santuokos sudarymo, o atsakovo ūkio gautas pelnas už tą laikotarpį, kuomet šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, iš kurio santuokos metu buvo mokama paskola už traktorių, yra tarp šalių dalintinas santuokoje įgytas turtas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydamas iš atsakovo ieškovei priteisiamos kompensacijos dydį, teismas įvertino, kad atsakovas už traktorių 93 141,80 Eur sumokėjo iš NMA skirtų tikslinių lėšų ūkininko ūkiui (7 t., 62 – 63 b. l.), o 22 880 Eur dengdamas paskolą AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo po 2014 m. sausio 4 d., kada sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio (7 t., 68, 139 – 158 b. l.). Šios pinigų sumos teisingai buvo nepripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Matematiškai apskaičiuotos ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydžio apeliantas iš esmės neginčija, todėl išsamiau dėl skundžiamu sprendimu nustatytos 19 607,26 Eur kompensacijos dydžio už sutuoktinių bendrų lėšų sumažėjimą atsakovui mokant paskolą už traktoriaus įsigijimą nepasisakoma. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į 28 nutarties punkte minėtas teisės normas, vertino, jog ieškovei kompensacija yra priteisiama už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), kadangi iš atsakovo veiklos gaunamo pelno, kuris šalims gyvenant kartu buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, buvo mokama virš minėta paskola AB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas, siekdamas įsigyti traktorių „(duomenys neskelbtini)“, buvo įnešęs asmeninių lėšų į banko sąskaitą bei mokėjo už verslo plano parengimą, niekaip nekeičia virš išdėstytų išvadų ir jo santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybės teise gautų pajamų teisinio režimo, juo labiau, kad apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių vertinti, kad minėtas turtas, už kurio sumažėjimą ieškovei priteista kompensacija, atitinka CK 3.91 straipsnio nuostatas. Vien deklaratyvus atsakovo pasisakymas, kad iš ūkininko ūkio gautos ir kaip paskola mokėtos piniginės lėšos buvo būtinos ūkinei veiksmai, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, nei ji padaryta skundžiamame sprendime, ir ieškovei nepriteisti kompensacijos už jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nors apeliantas skunde ir nurodė, jog lėšos tankinimo volo įsigijimui turėjo būti vertinamos kaip lėšų, būtinų asmeninei sutuoktinio įmonei (verslui) funkcionuoti, skyrimas, todėl negalėjo būti pripažintos priklausančiomis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų. Nesant paneigtai prezumpcijai, jog iš įmonės ar ūkininko ūkio gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad tankinimo volas ar pajamos jam įsigyti turėjo būti priskirtos CK 3.91 straipsnyje nurodytam nedalintinam kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turtui ir/ar pajamoms, nes tai buvo įsigyta šalims gyvenant santuokoje bei vedant bendrą ūkį (3 t., 28 b. l., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-551/2005; Nr. 3K-3-370-687/2016),).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų išvadas, atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti priteistos po lygiai iš abiejų šalių. Nors apeliantas tvirtina, kad neturėtų būti vertinama, jog kuri nors viena iš šalių laimėjo ar pralaimėjo dėl trečiojo asmens (kreditoriaus) prievolės pobūdžio nustatymo, tačiau su tokiu apelianto vertinimu nėra pagrindo sutikti. Faktinius bylos duomenis atitinka teismo išvados apie tai, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeninė atsakovo prievolė, nes byloje nustatyta, jog iš šios įmonės įsigytos įvairios trąšos, sėklos, agrocheminiai preparatai ir kitos žemės ūkio paskirties prekės buvo naudojamos išimtinai atsakovo G. G. asmenine nuosavybe pripažintame ūkininko ūkyje (4 t., 51 – 55, 56 – 72 b. l., 5 t., 1 – 74 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jokios materialinės pasekmės ieškovei šioje dalyje nekyla, dėl ko bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio nuostatas, iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriteistas visiškai pagrįstai ir teisėtai. Be to, teismo sprendimo dalis, kurioje šios išvados padarytos, yra įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis).Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės keliamas reikalavimas priteisti jai dalį valstybės paramos lėšų, atsakovui skirtų traktoriaus įsigijimui, nėra analizuojamas bei vertinamas, kadangi, atsižvelgiant į CPK 306 bei 318 straipsnių nuostatas, atsiliepime turi būti išdėstyta nuomonė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, o ne reiškiami savarankiški reikalavimai.Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta virš, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes bei teisingai išaiškinus ir pritaikius teisės normas. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmestus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteisiama 200 Eur išlaidų už teisinę advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir kitas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.