Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2024-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-257-768/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-12-30
Bylos Nr.
AN2-257-768/2024
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00061-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Pažeidėjas
R. T.
Nukentėjusysis
S. Z.
Kategorijos
  • 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-257-768/2024Proceso Nr. 4-15-3-00061-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.2. 16.11.3 (S) 21.11.10
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T.,nukentėjusiajam S. Z.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. T. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 500 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 (trylika) mėnesių.

2. R. T. buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 3 d. 18. 49 val. (duomenys neskelbtini) automobiliu VW Touareg valst. Nr (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš gyvenamojo namo kiemo, iš chuliganiškų paskatų, tyčia didindamas greitį, važiavo link keliu einančių asmenų, nesustojo, o važiavo toliau, taip privertė pėščiuosius imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti, t.y. staigiai pasitraukti į šalį, kad jie išvengtų pavojaus savo sveikatai ir gyvybei. Tokiais pavojingais ir sąmoningais veiksmais, transporto priemonės vairuotojas sukėlė realų pavojų einantiems pėstiesiems bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 127 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartimi buvo atmestas R. T. skundas, kuriuo buvo prašoma administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – tenkinant skundą – panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą nutraukti.

4.1. Plačiai cituodamas teismų praktiką Apeliantas tvirtina, jog jo veikoje nėra visų keturių objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos požymių, nėra nustatyta tyčia bei kaltė. Nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, turi būti konstatuota, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutarys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

4.2. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp jo ir byloje nukentėjusiuoju pripažinto S. Z. yra susiklostęs asmeninio pobūdžio konfliktas. Dėsto, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 18. 49 val. kartu su drauge atvyko į jos ir nukentėjusiojo namus (duomenys neskelbtini), tikslu draugei susitikti su nepilnamečiais vaikais, gyvenantiems su draugės sutuoktiniu S. Z.. Draugė su S. Z. taip pat konfliktuoja. Šioje situacijoje išvažinėjant iš kiemo, kieme buvo ne tik S. Z., bet ir V. M., M. Z., K. K.. Tačiau tik S. Z. šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, nors jis ėjo toliausiai nuo pravažiuojančio automobilio.

4.3. Pasak Apelianto, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad jis didino variklio apsukas. Tuo metu jo vairuojamo automobilio variklio garsas galėjo būti vertinamas kaip stipresnis, garsesnis dėl tuo metu iš dalies pažeisto dujų išmetimo vamzdžio, kas galėjo suponuoti vertinimą apie variklio apsukų didinimą. Iš tiesų jis neturėjo jokio tikslo, prasmės ir motyvo elgtis chuliganiškai, sukelti kam nors grėsmes, kai keliuku ėjo taip pat ir jo draugė, vaikai, o S. Z. buvo akivaizdžiai toliau. Akivaizdu, kad tik dėl saugumo, instinktyviai, žmonės pasitraukia nuo pravažiuojančio automobilio ir ši situacija buvo analogiška. Kad įvykio dieną jis elgėsi neadekvačiai, nepatvirtino nei vienas įvykio metu buvęs asmuo. Vaizdo įrašas tik patvirtina, kad žmonių reakcija į pravažiuojantį automobilį buvo įprasta, pasitraukiant iš kelio.

4.4. Apeliantas taip pat cituoja LAT nutartis Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018 ir nurodo, kad teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus demonstruoja išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

4.5. Atkreipia dėmesį, kad KET 4 ir 9 punktuose nustatytos tik bendro pobūdžio pareigos. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Apeliantas važiuoja ne į pėsčiuosius, o juos apvažiuoja. Tai, kad vyresnioji dukra į save patraukia V. M., nereiškia, kad kam nors kilo koks nors pavojus, tuo labiau, kad pati V. M. tokių aplinkybių nenurodė, nukentėjusiąja byloje nebuvo pripažinta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą Institucijos atstovas nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. T. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjo 2024 m. spalio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-285-857/2024 panaikinimo nesutinka. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pritarė ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio policijos pareigūno pozicijai, jog byloje buvo surinkta pakankamai R. T. kaltinančių patikimų įrodymų, kurie patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykdė jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo Apelianto veiksmuose.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip pagrįstai nurodyta ir apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės sprendė Apelianto veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl Institucijos nutarimą paliko galioti. Tačiau išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo pilna apimtimi sutikti su pirmiau nurodytomis apylinkės teismo išvadomis bei konstatuoja, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šių priežasčių padarė veikos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, o būtent, dėl nutarime nurodytų KET punktų pažeidimo, chuliganiškų paskatų buvimo bei KET pažeidimais (ne)keliamo pavojaus.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų (vaizdo įrašo) matyti, jog 2024 m. birželio 3 d. 18. 49 val. (duomenys neskelbtini) R. T. automobiliu VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš gyvenamojo namo kiemo, važiavo link kieme einančių (nuo jo nusisukusių) asmenų ir juos apvažiavo. Vienas iš einančių asmenų – M. Z. patraukė į šalį (link savęs) savo motiną V. Z. (M.). Šis Apelianto manevras įvertintas kaip pavojingas kitiems, atliktas iš chuliganiškų paskatų bei pažeidus KET 4, 9, 127 punktus.

12. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio yra akivaizdu, jog esant vaizdo ir garso įrašui, ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, skiriasi tik jų aiškinimas bei teisinis vertinimas. Iš esmės keliamas klausimas, ar Apeliantas, atlikdamas išvažiavimo iš privataus namo kiemo, manevrą, tai darė nekeldamas realaus pavojaus kitiems ir tai darė iš chuliganiškų paskatų.

13. Apylinkės teismas priimdamas nutartį atmesti R. T. skundą pateikė iš esmės teisingus argumentus, kad R. T. didino greitį, sukėlė automobilio variklio apsukas, važiavo link einančių asmenų, nesustojo, privertė pėsčiuosius staiga trauktis, tačiau nepateikė argumentų, kodėl įvertino, kad R. T. veiksmai nulemti chuliganiškų paskatų bei neargumentavo, kaip buvo sukeltas realus pavojus pėstiesiems.

14. Pirmiausia apylinkės teismas tinkamai neįvertino susidariusios konfliktinės situacijos konteksto. Iš pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad R. T. privačioje valdoje konfliktavo su nukentėjusiuoju pripažintu S. Z., abu plūdosi, šūkavo, į konfliktą buvo įsitraukę ir V. Z. – M. bei K. K.. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje konfliktuojančios pusės buvo apimtos pykčio, tačiau iš esmės vyravo ne chuliganiškos, o asmeninio pobūdžio paskatos, sąlygojusios tolimesnius R. T. veiksmus. Vaizdo įrašas patvirtina, kad iš karto po konflikto Apeliantas išvažinėjo iš privačios valdos kiemo, važiavo link nuo jo nueinančios žmonių grupelės, kurioje buvo jo draugė V. Z. – M. ir jos dukros, taip pat K. K. ir S. Z.. Į pravažiuojantį automobilį išsigandusi reagavo tik M. Z., patraukdama į šalį V. Z. – M.. Kiti asmenys tik atsisuko į pravažiuojantį automobilį, jokių kitų veiksmų neatliko taip pat ir nukentėjusiuoju pripažintas S. Z.. Pažymėtina, kad S. Z. policijos pareigūnams klaidingai nurodė, kad jis buvo priverstas šokti į šalį (b.l. 7 – 8), nors vaizdo įrašas patvirtina, kad jis tokių veiksmų neatliko, apskritai jis tik sustojo ir atsisuko. Apygardos teismui žodinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą ir byloje apklausus liudytoją V. Z. – M., ši parodė, kad nesuprato, kodėl dukra ją traukė į šalį, nes apskritai nesuprato, kas vyksta. Nukentėjusiuoju pripažintas S. Z. taip pat paaiškino, kad nukentėjusiuoju jis buvo pripažintas tik dėl to, kad policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis yra nukentėjusysis.

15. Vaizdo ir garso įrašas taip pat leidžia spręsti, kad Apeliantas nepažeidė KET 9 ir 127 punkto reikalavimų. Kaip minėta, į pravažiuojantį automobilį sureagavo tik M. Z., tačiau vertinant aplinkybę, kad Apeliantas manevrą buvo tik ką pradėjęs ir tik išvažiavęs iš stovėjimo vietos, atlikinėjo staigų posūkį, atstumas nuo automobilio iki einančiųjų buvo apie 20 metrų, be to, matyti, kad automobilio priekiniai ratai akivaizdžiai buvo iš karto susukti į kairę siekiant apvažiuoti gerai matomus pėsčiuosius, apylinkės teismo padaryta išvada, kad Apeliantas sukėlė realų pavojų kitų saugumui ir nepasirinko saugaus greičio, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes šioje situacijoje sprendžiant iš vaizdo įrašo pasirinktas greitis buvo toks, dėl kurio atsiradus kliūčiai automobilis būtų laiku ir saugiai sustabdytas. Teiginys, kad automobilis važiavo tiesiai į pėsčiuosius yra taip pat nepagrįstas ir neteisingas, nes grupėje žmonių ėjo Apelianto draugė ir jos dukros, todėl nėra jokio pagrindo netikėti Apeliantu, kad jis apvažinėjo žmonių grupę ir nesiekė sukelti jiems pavojaus. Užfiksuota aplinkybė, kad tik viena M. Z. spontaniškai sureagavo į iš vietos kiek greičiau pajudėjusį automobilį, taip pat savaime neįrodo, kad buvo sukeltas realus pavojus privačiu kiemu ėjusiai minėtai grupei žmonių.

16. Apeliantas pripažino, kad jis toje situacijoje galėjo parodyti daugiau pagarbos pėstiesiems, neišgąsdinti jų staigiu pajudėjimu iš stovėjimo vietos, galėjo būti atsargesnis, todėl Apeliantas sutinka, kad pažeidė KET 4 punktą. Taip pat teigė, kad jo vairavimo manevrą išprovokavo jų tarpusavio konfliktas bei dėl to sukilęs pyktis, todėl jis gailisi dėl tokio elgesio ir M. Z. sukelto išgąsčio.

17. Taigi konstatuotina, jog pirmiau aptartuose Apelianto veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų, privačioje valdoje, o ne dalyvaujant viešajame eisme važiuojant keliu, atliktas manevravimas (net ir laikant jį tyčiniu) laikytinas momentiniu, atsakomybės stokos ir pykčio dėl kilusio konflikto nulemtu vairavimu, o ne siekiu demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

18. Vadovaujantis teismų praktika, vien KET 4 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nepagarbus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, asmuo demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

19. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl Apelianto chuliganiškų paskatų buvimo, be to, Institucijos priimtame nutarime, net nėra konkretizuota būtent kokiais veiksmais bei kokiais įrodymais vadovaujantis buvo daroma išvada dėl chuliganiškų paskatų. Vien deklaratyvūs teiginiai dėl greičio didinimo, važiavimo link žmonių, nesustojimo, negali būti vertinami kaip pakankami chuliganiškoms asmens paskatoms konstatuoti, o administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinanti tiek patį nusižengimą, kuris buvo sąlygotas asmeninių paskatų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu, bei pirmiau aptarta teismų praktika, leidžia konstatuoti, kad toks trumpalaikis nepagarbus veiksmas (staigus manevravimas išvažiuojant iš privataus kiemo pasibaigus tarpusavio konfliktui), šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas įvykdytu iš chuliganiškų paskatų, tai yra sąmoningai pabrėžiant KET nesilaikymą ir atsargumo, saugumo kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, padarytas pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkinant savo interesus, demonstruojant savo išskirtinumą kitiems eismo dalyviams, todėl nors ir netoleruotinas, tačiau vertintinas tik kaip siekis pasirodyti prieš nukentėjusiuoju pripažintą S. Z., su kuriuo ir konfliktavo Apeliantas.

20. Šių aptartų aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatytas būtinasis R. T. inkriminuoto, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti Apelianto skundą.

21. Visgi, kaip jau ir minėta pirmiau, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių Apeliantui administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto KET 4 punkto pažeidimą. Dėl šių priežasčių apygardos teismas konstatuoja esant pagrindui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą pakeisti, R. T. nusižengimą perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kartu panaikinant skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Pripažįstama, jog R. T. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų, todėl ši aplinkybė, kaip ir administraciniame protokole nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis savo veiksmais nepasirinko saugaus greičio ir sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, naikintinos.

22. Taigi, apygardos teismas nustato, kad R. T. 2024 m. birželio 3 d. 18. 49 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Touareg valst. Nr (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš gyvenamojo namo kiemo, tyčia didindamas greitį neatsargiai važiavo link keliu einančių asmenų, tokiu nepagarbiu elgesiu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4 punktą.

23. Perkvalifikavus R. T. administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo klausimas. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Apygardos teismas atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, R. T. charakterizuojančius duomenis – anksčiau baustas administracine tvarka bei turi galiojančią nuobaudą, tiesa, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, dirbantis, taip pat, jog nėra nustatyta nei administracinę atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog R. T. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

R. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą pakeisti ir R. T. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.

Šis nutarimas galutinis ir neskundžiamas.

Teisėjas Donatas Jatužis