- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-489-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29941-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- UAB „VAATC“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) UAB „VAATC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dėl atsisakymo atnaujinti procesą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atsakovui UAB „VAATC“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-37605-852/2014 pagal ieškovo O. M. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atsakovui UAB „VAATC“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu ieškovo O. M. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuris išsiųstas Vilniaus apygardos teismui nagrinėjimui apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1899-302/2015 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimą ir patvirtino ieškovo O. M. ir atsakovo UAB „VAATC“ sudarytos taikos sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą, nurodydamas, kad 2015-08-03 pasikeitus UAB „VAATC“ vadovui buvo susipažinta su O. M. ir UAB „VAATC“ pasirašyta taikos sutartimi, ir mano, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartimi patvirtinta O. M. ir UAB „VAATC“ pasirašyta taikos sutartis prieštarauja tiek viešajam interesui, tiek privačiajam interesui. Atsakovo teigimu, pagal sudarytą taikos sutartį O. M., kuris buvo pripažintas padaręs nusikaltimą vykdant darbo funkcijas, buvo grąžintas į darbą. Nurodė, kad direktoriui L. A. nebuvo jokios pagrįstos priežasties sudaryti taikos sutartį su O. M., kadangi po pirmosios instancijos teismo sprendimo nebuvo jokių abejonių, kad O. M. reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ar apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti kitokį sprendimą. Atsakovo teigimu, UAB „VAATC“ direktorius L. A. nusprendė visiškai patenkinti O. M. reikalavimus, grąžindamas O. M. į darbą ir išmokėdamas jam šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų darbo užmokestį, kas sudaro daugiau nei 15 000 Eur. Nurodė, jog sudaryta taikos sutartis prieštarauja ir pačiai taikos sutarties paskirčiai bei tikslui, nes taikos sutartimi buvo patenkinti išimtinai tik O. M. asmeniniai interesai, tuo pačiu pažeidžiant UAB „VAATC“ interesus. Atsakovo teigimu patvirtinęs taikos sutartį Vilniaus apygardos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, pažeidžiančios viešąjį interesą ir neatitinkančios teisinio reguliavimo (T. 2., b. l. 1–8).
Ieškovas O. M. pateiktame atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė UAB „VAATC“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimą nulėmė išskirtinai tik juridinio asmens vadovo pasikeitimas ir subjektyvi jo nuomonė dėl ginčo teisinių santykių, bet ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimas. Ieškovo teigimu, UAB „VAATC“ nenurodė ir neįrodė absoliučiai nė vieno proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktai). Manė, kad UAB „VAATC“ vadovo pasikeitimas bei jo nuomonės pasikeitimas nėra ir negali būti pagrindas procesui atnaujinti, tai nesuderinama ne tik su CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, bet ir su pačia proceso atnaujinimo instituto esme ir jo išimtinumu. Nurodė, kad UAB „VAATC“ prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, juridinio asmens vadovo pasikeitimas neturi jokios įtakos ir negali lemti procesinių terminų skaičiavimo eigos, prašymas dėl proceso atnaujinimo paremtas tik deklaratyviais ir išskirtinai subjektyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neturi ir negali turėti jokios įrodomosios reikšmės (T. 2., b. l. 76–82).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino, atsisakydamas atnaujinti procesą. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „VAATC“ savo prašyme nenurodė bylos proceso atnaujinimo pagrindo, tačiau įvertinęs UAB „VAATC“ prašymo turinį nustatė, jog UAB „VAATC“ prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teismas konstatavo, jog atsakovas, ginčydamas taikos sutartį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po taikos sutarties patvirtinimo ir kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Sprendė, jog UAB „VAATC“ vadovo pasikeitimas ir jo kitokios nei buvusio vadovo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo turėjimas nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi tai būtų nesuderinama su koncentruotumo ir protingumo principais. Pažymėjo, kad nesutikdamas su taikos sutartimi UAB „VAATC“ turėjo teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartį, kuria patvirtintos šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos. Teismas konstatavo, kad UAB „VAATC“ visos taikos sutarties sudarymo sąlygos turėjo būti žinomos ir atmetė kaip nepagrįstus UAB „VAATC“ argumentus, kad jam su taikos sutarties sąlygomis pavyko susipažinti tik 2015-08-03, o buvęs UAB „VAATC“ vadovas L. A. su niekuo informacija nesidalino, nurodydamas, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartis yra vieša, O. M. buvo grąžintas į darbą, be to, UAB „VAATC“ su prašymu atnaujinti procesą pateikė 15min.lt 2015-07-15 publikacijos „Šiukšlių farsas Vilniuje: klastojimas, kompensacija ir direktorius, negalintis išeiti iš darbo“ kopiją, kurioje aprašytos O. M. grąžinimo į darbą UAB „VAATC“ sąlygos. Sprendė, kad naujojo vadovo nuomonė, nesutampanti su buvusio vadovo nuomone, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Šalies argumentai
Teismas taip pat pažymėjo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą, nes UAB „VAATC“ į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2015-09-14, o Vilniaus apygardos teismas 2015-03-27 nutartimi patvirtino O. M. ir UAB „VAATC“ sudarytą taikos sutartį. Sutiko su O. M. teiginiu, jog juridinio asmens vadovo pasikeitimas neturi jokios įtakos ir negali lemti procesinių terminų skaičiavimo eigos (T. 2., b. l. 85-87).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „VAATC“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį; 2) atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose; 3) pripažinti negaliojančia O. M. ir UAB „VAATC“ tuometinio direktoriaus L. A. 2015-03-10 sudarytą taikos sutartį; 4) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1899-302/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovo O. M. ieškinį atmesti. Nurodo, kad tarp O. M. ir UAB „VAATC" sudaryta taikos sutartis prieštarauja tiek UAB „VAATC" veiklos tikslams, tiek viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Atsakovo teigimu, jis, kaip aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių įsteigta bendrovė, teikianti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas, privalo siekti, kad bendrovės vardu sudaromi sandoriai atitiktų viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje ir lėšos, gautos už Vilniaus regiono atliekų tvarkymą, būtų naudojamos racionaliai ir būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus atliekų tvarkymo sistemos funkcionalumas, t y. bendrovės veiklos tikslo turinys savo esme atitinka viešojo intereso sampratą. Nurodo, jog taikos sutartimi buvo patenkinti išimtinai vien tik ieškovo O. M. asmeniniai interesai (ieškovas grąžintas į darbo vietą, jam išmokėtas daugiau nei 15 000 Eur darbo užmokestis), neatsižvelgiant ir šiurkščiai pažeidžiant atsakovo UAB „VAATC" interesus. Nurodo, kad nepaisant to, jog po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme priimtas UAB „VAATC" palankus sprendimas ir ieškinys buvo atmestas, 15 000 Eur dydžio išmokėta kompensacija lėmė papildomas bendrovės sąnaudas, kurios turėjo būti padengiamos atliekų turėtojų (gyventojų) lėšomis. Nurodo, kad taikos sutarties sąlygos paaiškėjo 2015 m. rugpjūčio 4 d. laikinai eiti pareigas paskyrus naująją UAB „VAATC" direktorę – L. P., kadangi tik tuomet buvo susipažinta su visa bylos medžiaga. Apelianto teigimu, proceso atnaujinimui terminas nėra praleistas, kadangi buvęs UAB „VAATC" direktorius L. A. priimdamas sprendimus civilinėje byloje veikė vienasmeniškai ir informacija apie civilinę bylą nesidalino su kitais UAB „VAATC" darbuotojais, o žiniasklaidos portaluose pasirodžiusių publikacijų apie L. A. sudarytus sandorius negalima traktuoti kaip sužinojimo apie sudarytas taikos sutartis momento, kadangi visa bylos medžiaga (įskaitant ir finansinę informaciją apie O. M. realiai išmokėtą kompensaciją) tuo metu iki jo atleidimo iš pareigų disponavo išimtinai tik L. A.. Mano, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo L. P. išrinkimo į laikinai einančios direktorės pareigas, todėl prašymo atnaujinti procesą terminas nepraleistas. Ieškovo teigimu, priešingu atveju, laikantis formalios pozicijos, kad prašymas atnaujinti procesą turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, proceso atnaujinimas apskritai taptų neįmanomas. Apeliantas taip pat remiasi kasacinio teismo praktikoje suformuota taisykle, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą, kadangi proceso atnaujinimo instituto, kaip ir teismų sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo apeliacinio ir kasacinio proceso tvarka, tikslas - užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (T. 2., b. l. 103-104).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodo ir net neįrodinėja nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Ieškovo teigimu, atsakovas iš esmės įrodinėja tik taikos sutarties negaliojimo pagrindą pagal CK 1.82 straipsnį - vieną iš aplinkybių, kurias privalo įrodyti asmuo, siekiantis proceso atnaujinimo ir taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, ignoruodamas kitą privalomą įrodyti aplinkybę – proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą. Atskirajame skunde nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas niekaip nesieja su konkrečiais proceso atnaujinimo pagrindais, numatytais CK 366 straipsnio 1 dalyje, todėl, nesant įrodytų proceso atnaujinimo pagrindų, neturi jokios reikšmės atsakovo nurodyti taikos sutarties negaliojimo teisiniai argumentai ir motyvai. Mano, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, be to, nėra ir kitų proceso įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Ieškovo nuomone, atsakovas remiasi vienintele aplinkybe – 2015-08-04 pasikeitusiu UAB „VAATC" vadovu - laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirta L. P. ir tai, jog neva tik tada paaiškėjo taikos sutarties neteisėtos sąlygos bei susipažinta su bylos medžiaga. Ieškovo teigimu, nei UAB „VAATC" vadovo ar jo nuomonės pasikeitimas, nei taikos sutarties ginčijimas LR CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu, patys savaime nėra ir negali būti pagrindais procesui byloje atnaujinti, kadangi tai nesuderinama ne tik su proceso atnaujinimo pagrindais, bet ir su pačia proceso atnaujinimo instituto esme ir jo išimtinumu. Nurodo, kad net ir egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindui, UAB „VAATC" reikalavimas taikos sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnio 2 dalį negalėtų būti tenkinamas, kadangi nėra absoliučiai jokio pagrindo konstatuoti taikos sutarties kaip aiškiai, akivaizdžiai nenaudingos vienai iš šalių. Mano, jog taikos sutarties nuostatos yra pagrįstos, teisėtos ir logiškos, atsižvelgiant ir remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, jos atitiko tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją. Be to, tvirtindamas taikos sutartį Vilniaus apygardos teismas ją įvertino ir nustatė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas taip pat nurodo, kad UAB „VAATC" yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau nepašo jo atnaujinti bei nenurodo svarbių jo praleidimo priežasčių. Mano, kad atsakovo pozicija, jog proceso atnaujinimo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo laikinai einančios direktoriaus pareigas L. P. išrinkimo, nepagrįsta ir neteisinga. Ieškovo teigimu, UAB „VAATC" apie taikos sutartį, jos sąlygas bei sudarymo aplinkybes, buvo žinoma nuo pat jos sudarymo momento (2015-03-27), L. P. išrinkimas laikinai eiti direktoriaus pareigas nėra ir negali būti pagrindu procesui atnaujinti, o juridinio asmens vadovo pasikeitimas neturi jokios įtakos ir negali lemti procesinių terminų skaičiavimo eigos (T. 2., b. l. 108-117).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje kilęs ginčas išspręstas patvirtinant šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, jog taikos sutarties sąlygų prieštaravimas viešam ir privačiam interesui paaiškėjo tik 2015-08-03 pasikeitus UAB „VAATC“ vadovui ir jam susipažinus su O. M. ir UAB „VAATC“ pasirašytos taikos sutarties sąlygomis, o prašymo atnaujinti procesą terminas nepraleistas, kadangi jis skaičiuojamas nuo naujo UAB „VAATC“ vadovo paskyrimo dienos.
Nors nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajam skunde nenurodytas konkretus CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo naujai paaiškėjusias aplinkybes (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi apeliantas atskirajame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako ir proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą vertina pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas dviem aspektais: ar teismas pagrįstai nenustatė naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą, bei ar teisingai konstatavo aplinkybę jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Tokie vertinimo aspektai nurodyti ir Kasacinio teismo praktikoje, kurioje ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.).
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, taikomas konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe remiasi direktoriaus pasikeitimu, t. y. aplinkybe, jog su taikos sutartis sąlygomis susipažino tik laikinai direktoriaus pareigas eiti paskirta L. P.. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, konstatavo, jog įmonės vadovo pasikeitimas ar kitokios nuomonės turėjimas nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo pozicija, kadangi apelianto nurodoma aplinkybė neatitinka nė vieno naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamo reikalavimo. Iš byloje pateiktų UAB „VAATC“ įstatų nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra tiek kolegialūs, tiek vienasmenis (bendrovės vadovas; įstatų 35 punktas). Bendrovės vadovo išrinkimo ir atšaukiamo bei atleidimo iš pareigų, skatinimo bei jam nuobaudų skyrimas pavestas bendrovės valdybos kompetencijai (Įstatų 104 punktas). Be to, bendrovės vadovas yra atsakingas už informacijos pateikimą akcininkams (Įstatų 117.7 punktas). Taigi esant sudarytai taikos sutarčiai ir pagal taikos sutarties nuostatas grąžinus ieškovą į darbą mažai tikėtina aplinkybė, jog apie ieškovo grąžinimo į darbą aplinkybes bei jo pagrindą nežinojo kiti bendrovės valdymo organai (valdyba ar akcininkai), kurie turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasidomėti direktoriaus veikla ar sudaromais sandoriais, tarp jų ir taikos sutarties sudarymo sąlygomis. Dėl nurodytos aplinkybės atmetamas ir apelianto argumentas, jog tuometinis atsakovo vadovas nuslėpė taikos sutarties sudarymo sąlygas (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovui sutarties sąlygos nebuvo priimtinos, jis turėjo teise pasinaudoti proceso įstatyme numatyta apskundimo teise. Aplinkybė, jog dėl tam tikrų priežasčių anksčiau nebuvo sužinota apie taikos sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo vertinti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės. Be to, įstatuose numatyta, jog tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas bendrovės vardu sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir dėl to bendrovės patyrė nuostolius, bendrovė ar jos akcininkai (akcininkas) nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti dėl atitinkamo sandorio ar veiksmų patirtus nuostolius (Įstatų 114 punktas). Taigi vertintina, jog apeliantas neįrodė naujai paaiškėjusių aplinkybių po taikos sutarties patvirtinimo, todėl nėra pagrindo apelianto argumentais atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai; asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2015). Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateikdamas atskirąjį skundą nepagrindė proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nėra pagrindo vertinti materialiųjų teisinių pagrindų buvimo taikos sutarties nuginčijimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas, tvirtindamas 2015-03-27 nutartimi taikos sutarties sąlygas įvertino jas, konstatuodamas, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešėjam interesui bei nepažeidžia kitų šalių teisių ir pareigų (T. 1., b. l. 249-250).
Kaip jau buvo minėta, pagal Kasacinio teismo praktiką nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą teismas sprendžia ne tik dėl jo pagrįstumo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindus, bet ir patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Vilniaus apygardos teismas taikos sutarties sąlygas patvirtino 2015-03-27 nutartimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2015-09-14, t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo taikos sutarties patvirtinimo. Apeliantas įrodinėja, jog taikos sutarties sąlygas sužinojo tik 2015-08-04 laikinai paskyrus atsakovo vadove L. P., todėl trijų mėnesių terminas yra nepraleistas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti. Pirma, atsakovui UAB „VAATC“ apie taikos sutarties sąlygas buvo žinoma nuo jos sudarymo momento. Antra, apie taikos sutarties sudarymo aplinkybę galėjo būti žinoma akcininkams gerokai anksčiau, kadangi dar prieš tvirtinant taikos sutarties sąlygas vienas iš atsakovo akcininkų Ukmergės rajono savivaldybės meras pateikė Vilniaus apygardos teismui procesinį dokumentą, kuriame, nurodydamas taikos sutarties sudarymo aplinkybę, prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu (T. 1., b. l. 244-246). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 nutartimi netenkinant minėto prašymo buvo išaiškinta jo teisė reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi remiantis išdėstytu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įmonės vadovo pasikeitimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės procesinių terminų skaičiavimo eigai.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nenustatydamas proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėjo prašymo netenkino, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.