Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", pareigos - krovikas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. (D.) S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. balandžio 2 d., apie 19.22 val., adresu Kenos g., Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2025-04-02 apie 19.30 val. jis iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į parduotuvę. Jis dienos metu buvo pavartojęs alkoholio - trauktinę "Trejos devynerios", 0,5 litrų talpos. Jam važiuojant, šalia parduotuvės "Aibė", adresu Kenos g., Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., jį sustabdė pasienio pareigūnai. Jis jiems pasakė, kad yra vartojęs alkoholį dieną, pasienio pareigūnai jam du kartus patikrino blaivumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jo vairuotojo pažymėjimas yra paimtas dėl greičio viršijimo. Jis yra dirbantis, yra neteistas. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jam yra išaiškinta, kad gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo laiduotoja bus jo motina Z. S., jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas pagreitinto proceso tvarka (I tomas, b. l. 54-57). Teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, važiavo į parduotuvę būdamas neblaivus ir jį sustabdė pareigūnai. Važiavo su draugu O. Ž. Patikrinę blaivumą pareigūnai nustatė jam (teismo pastaba – kaltinamajam) 1,7 promiles. Gailisi, kad taip nutiko. Prašo jo laiduotoja paskirti mamą Z. S. Jis dirba kroviku. Gyvena atskirai nuo mamos, bet su ja bendrauja kasdien. Mamos nuomonė jam svarbi, bet jis ne visada jos klauso. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad yra nemažai kartų baustas administracine tvarka, 2023 metais jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis ne kartą vairavo be teisių, buvo konfiskuotas jo automobilis, šis automobilis irgi yra jo. Negali atsakyti, kodėl perka naujus automobilius, nors žino, kad neturi teisės vairuoti. Su mama kalbėjo dėl teisių praradimo, ji buvo atėmusi raktelius, bet jis mamos ir toliau neklausė. Gyvena apie 1 km atstumu nuo mamos. Savo veiksmus vertina blogai, nes kartoja tą pačią klaidą. Mano, kad kaltas jo jaunas amžius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

-2025-04-09 D. S. išduotu leidimu atsiimti jam priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(I tomas, b.l. 68);

-2025-04-02 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad D. S. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu Alcotest 5820 patikrintas D. S. girtumas ir 19:37 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas - 1,75 promilės girtumas, 19:52 val. antruoju tikrinimu nustatytas - 1,84 promilės girtumas (I tomas, b.l.38-39);

-2025-04-02 19.34 val. alkoholio matuokliu ,,Alcotest Drager 5820" Nr. ARMJ-0592, patikros Nr. NMS-2024-0094258, galiojantis iki 2025-04-16, D. S. nustatytas 1,75 promilių girtumas (I tomas, b.l.100);

-2025-04-02 19.50 val. alkoholio matuokliu ,,Alcotest Drager 5820" Nr. ARMJ-0592, patikros Nr. NMS-2024-0094258, galiojantis iki 2025-04-16, D. S. nustatytas 1,84 promilių girtumas (I tomas, b.l. 101);

-Iš AB Regitra duomenų bazės matyti, kad automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. S. (I tomas, b.l. 35);

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – transporto eismo sauga. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. S. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kita vaizdinė ir rašytinė medžiaga). Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kitų klausimų

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir atiduoti kaltinamąjį jo motinos Z. S. atsakomybėn. Teisme taip pat gautas Z. S. prašymas atleisti jos sūnų D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos Z. S. „globai“.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra ne visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. D. S. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Tačiau kaltinamasis praeityje nors ir nebuvo teistas, bet administracine tvarka baustas daug kartų, tame skaičiuje – ir už šiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, konfiskuotas automobilis, tačiau kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė. Todėl yra pagrindo teigti, jog D. S. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu nepritarė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą, ar Z. S. – kaltinamojo motina, yra tinkama būti laiduotoja, pažymėtina, jog ji neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka už nusižengimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu, dirba ir charakterizuojama teigiamai (b.l. 126-128). Nors teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ir liudytoja apklausta Z. S. nurodė, jog jie dažnai bendrauja, visgi bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo išvadai, kad Z. S. galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, jog motinos ne visada klauso, nors ji iš jo buvo atėmusi automobilio raktelius, jis ir toliau jos neklausė (b.l. 133). Z. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nori būti sūnaus laiduotoja, bet sūnus jos ne visada klauso, retoriškai klausė, o ką ji galinti padaryti? Todėl teisminio nagrinėjimo metu nustačius tokias aplinkybes, darytina išvada, kad Z. S. nesugebės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam ir dėl to negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, t.y. neatitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje laidavimo institutas netaikytinas, kadangi nenustatytos LR Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytos sąlygos.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į D. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka iš esmės už KET pažeidimus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus kaltinamasis rizikavo ne tik savo, bet ir keleivio, kuris važiavo kartu, sveikata ir gyvybe. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – baudą, jos dydį parenkant didesnę nei įstatymo numatyta minimali.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veikas padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,75 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Teismas mano, jog itin svarbu tiek skiriant bausmę, tiek baudžiamojo poveikio priemonę ją individualizuoti. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, taip pat visos neigiamos pasekmės, kurios jau kilo kaltinamajam dėl jo padarytos nusikalstamos, sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. balandžio 9 d. (b. l. 76-77). Teismo nuomone, šis terminas yra pakankamas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje bei pasiekti bausmės tikslus.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam (b.l. 35), todėl jis konfiskuotinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu nuo 2025 m. balandžio 9 iki 2025 m. spalio 9 d. paskirtas dalinis nuosavybės teisės apribojimas D. S. priklausančiam automobiliui AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis (b. l. 58-59), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais, saugoma prie bylos (prisegta prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. (D.) S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 MGL (3000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. (D.) S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 40 MGL (2000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti D. (D.) S., kad nuosprendžiu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. (D.) S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metu 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. balandžio 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti D. (D.) S., a/k (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu nuo 2025 m. balandžio 9 iki 2025 m. spalio 9 d. paskirtą dalinį nuosavybės teisės apribojimą D. (D.) S. priklausančiam automobiliui AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti CD laikmeną (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.