- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-82-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00604-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Stasys Punys, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- T. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,
teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo netenkintas nuteistojo T. M. prašymas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sumažinimo BK 64¹ str. pagrindu, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 11 d. buvo gautas nuteistojo T. M. prašymas vienu trečdaliu sumažinti jam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis 2013-07-02 LR Baudžiamojo kodekso papildymo 64¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-499. Prašyme nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 1-302-119/2012 buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje jis savo kaltę pripažino visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistojo T. M. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują motyvuotą, pagrįstą nutartį. Nurodo, kad jis apylinkės teismo prašė peržiūrėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-302-119/2012, kuri buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kurioje T. M. savo kaltę pripažino visiškai. Nuteistasis pažymi, kad teisinis pagrindas tenkinti jo prašymą yra aiškiai nurodytas BK 3 str. 2 d., kur numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Dėl to, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad 2013-07-02 LR Baudžiamojo kodekso papildymo 64¹ straipsniu įstatymas Nr. XII-499 švelnina jo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, kas ne kartą buvo išaiškinta ir teismų praktikoje.
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintus.
Nuteistasis mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pakankamai neįvertino šių įstatymo nuostatų ir priėmė nutartį, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatoms, įtvirtinančioms visų lygybę prieš įstatymą. Pasak nuteistojo, iš esmės visiškai analogiškose bylose asmenims įstatymas taikomas, o jo atžvilgiu – netaikomas, dėl ko nuteistasis nesijaučia oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis yra nepagrįstą ir naikintina.
Teismo posėdyje gynėjas prašė patenkinti nuteistojo skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo 2013-07-13. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-302-119/2012 T. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Nors baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo nuosprendžiu nuteistas T. M. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, t. y. yra tenkinamos BK 64¹ straipsnyje nurodytos sąlygos bausmei sumažinti vienu trečdaliu, tačiau minėtas BK straipsnis T. M. negali būti taikomas, kadangi jis neturi grįžtamosios galios.
Aiškinant, ar BK 64¹ straipsnis galioja atgal, esminę reikšmę turi straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, jog bausmė mažinama tuo pačiu nuosprendžiu, iš ko seka, kad bausmės mažinimas galimas tik priimant nuosprendį toje pačioje baudžiamojoje byloje. Toks straipsnio aiškinimas atitinka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 64¹ straipsniu įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame straipsnio priėmimo tikslu įvardintas praktinių galimybių taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą bei pagreitintą procesą padidinimas, akcentuojamas siekis plačiau taikyti BPK įtvirtintus paprastesnius procesus, siekis paskatinti įtariamąjį ar kaltinamąjį patį siekti greitesnio proceso, kas neabejotinai rodo įstatymo leidėjo valią teisės normą taikyti nagrinėjamoms baudžiamosioms byloms, bet ne jau išnagrinėtoms iki BK 64¹ straipsnio įsigaliojimo. Taigi, BK 64¹ straipsnio taikymas siejamas su tuo, kada yra priimamas nuosprendis baudžiamojoje byloje, o ne su tuo, kada padaryta veika (iki įstatymo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo). Šiuo atveju T. M. atžvilgiu nuosprendis buvo priimtas 2012 m. balandžio 5 d., t. y. dar iki BK 64¹ straipsnio įsigaliojimo, todėl jam bausmė vienu trečdaliu negali būti mažinama. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas neprieštarauja baudžiamosios teisės normoms ir principams bei atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-153/2013, 1N-179/2013, 1N-208/2013). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo T. M. atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Skunde nuteistasis nurodo teismų sprendimus, kuriuose BK 64¹ str. buvo taikytas ir asmenų, nuteistų prieš įsigaliojant minėtai normai atžvilgiu. Kolegija pažymi, kad minėto įstatymo taikymo pradžioje nebuvo nusistovėjusi teisminė praktika. Šiuo metu aukštesnės instancijos teismo (Lietuvos apeliacinis teismas) formuojama teisminė praktika aiškiai nubrėžia BK 64¹ str. taikymo ribas, t. y. aukštesnės instancijos teismo sprendimuose pasisakoma, kad minėtos normos nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. Taigi, žemesnės instancijos teismas (šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas) privalo laikytis precedento (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai bylose: Nr. 1N-219/2013, 1N-211/2013, 1N-208/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.