Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. V. prašymas sutrumpinti jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o vieną arešto parą – vienai laisvės atėmimo dienai, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

2013-08-29 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo D. V. prašymas sutrumpinti jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. V. prašymas sutrumpinti jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nutartyje nurodyta, kad baudžiamoji byla, kurioje 2012-12-05 Panevėžio apygardos teisme D. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neatitinka nė vienos iš BK 64¹ straipsnio sąlygų, jokio pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra. Taikyti minėto straipsnio nuostatas asmenims, kurių atžvilgiu priimti teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję, nėra teisės aktuose įtvirtinto pagrindo. Teismas nuteistojo prašymo dalį, dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių sutrumpinimo, paliko nenagrinėtą.

Nuteistasis D. V. skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir jam Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Nuteistasis skunde nurodo, jog teisėjų kolegija, priimdama sprendimą dėl jo prašymo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio, 362 straipsnio ir 364 straipsnio nuostatomis. Nuteistojo nuomone, kolegija jo prašymą turėjo nagrinėti BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka, be to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies reikalavimais, spręsti, ar yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Nuteistojo įsitikinimu, BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ir asmeniui atliekančiam bausmę, nepriklausomai nuo to, kad minėtame straipsnyje nurodyta, jog skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tuo pačiu nuosprendžiu, kadangi pagal BK 3 straipsnio 2 dalį bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistojo D. V. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. V. prašymas dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, teisėta ir pagrįsta.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje (2013-07-02 įstatymo XII-499 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 13 d.) numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviems sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas D. V. atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra šiame baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų. Byla, kurioje D. V. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. D. V. baudžiamojoje byloje paminėtos bylų supaprastinto proceso formos ir negalėjo būti taikomos, kadangi D. V. buvo kaltinamas, apart kitų, ir labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymu (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Ši aplinkybė iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 418 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra ir BK 64¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kadangi bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. V. kaltę pripažino tik dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taigi, nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, sumažinti D. V. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu. Tai reiškia, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis priimtas, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. Nagrinėjamu atveju nuosprendis, kuriuo nuteistas D. V., priimtas 2012 m. gruodžio 5 d., įsiteisėjo 2013 m. sausio 11 d., taigi, iki 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, įsigaliojimo.

Nepagrįsti yra ir nuteistojo skundo argumentai, jog teisėjų kolegija, priimdama sprendimą dėl jo prašymo, nepagrįstai vadovavosi BPK 361 straipsnio, 362 straipsnio ir 364 straipsnio nuostatomis. Nuteistojo nuomone, kolegija jo prašymą turėjo nagrinėti BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi BK 64¹ straipsnis nėra priskiriamas prie švelninančių bausmę įstatymų, todėl teismas pagrįstai nagrinėdamas nuteistojo prašymą nesivadovavo BPK 362¹ straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.