- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-1582-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03734-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rosita Patackienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Rositos Patackienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8071-1153/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. G. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. G., prašydamas: 1) atskirti A. G. G. nuo motinos A. G.; 2) priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai A. G. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti nuolatinę globą A. G. G. ir jos globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti viešąją įstaigą „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (toliau – VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“); 4) A. G. G. globos vietą nustatyti VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė A. G. turi dukrą A. G. G., kurios atžvilgiu motinos valdžia dėl ligos tinkamai neįgyvendina. Vaiko atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Nurodo, kad 2021 m. sausio 19 d. Tarnyboje iš viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (toliau – VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“) gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog A. G. kartu su mažamete dukra A. G. G. nuo 2020 m. liepos 13 d. buvo apgyvendinta Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namuose. Vaiko motina galimai neužtikrina vaikui saugumo, nes nėra tenkinami svarbiausi vaiko poreikiai (socializacija, ugdymas, sveikas pilnavertis maitinimas, sveikatos priežiūra, dienos režimas), vaiko motina pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus vykdo tik iš dalies arba jų nevykdo visiškai. 2021 m. kovo 10 d. A. G. G. buvo laikinai apgyvendinta pas budinčius globėjus VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. 2021 m. kovo 19 d. buvo įvertinta vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, tačiau laikinoji priežiūra pakartotinai netaikyta, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. liepos 13 d. vaikas buvo globojamas dėl A. G. gydymosi psichiatrinėje ligoninėje, o motinai grąžintas esant jos ligos remisijai. Grąžinus mergaitę, motinai buvo iškelti įsipareigojimai, kuriuos moteris vykdė tik iš dalies arba jų nevykdė visiškai, todėl mano, kad laikinosios priežiūros priemonės taikymas nėra tikslingas, nes atsakovė A. G. kartu su dukra po laikinosios globos gyveno socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, tačiau tai nedavė teigiamų rezultatų, nes pati vaiko motina nedėjo pastangų ir nekeitė savo elgesio, t. y. moteris nesilaikė įstaigos vidinių taisyklių, neužtikrino vaikui ugdymo proceso, sveikatos priežiūros bei vaiko pilnaverčio maitinimosi poreikių. Pažymėjo, kad atsakovės šeima Tarnybai žinoma nuo 2018 m. spalio 23 d., kuomet buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, t. y. moteris viešajame transporte elgėsi neadekvačiai, kūdikis buvo aprengtas ne pagal sezoną, buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, paskirtas atvejo vadybos procesas dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko nepriežiūros. Taip pat nuo 2019 m. balandžio 12 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, t. y. neadekvatus vaiko motinos elgesys ir vaiko nepriežiūra, vaiko motina neužtikrino vaiko tinkamos priežiūros, į gydymo įstaigas dukrą nuvesdavo tik po daugybės raginimų, nesuprato gydytojų rekomendacijų, nebuvo linkusi priimti specialistų pagalbos, vengė susitikimų, nevykdė pagalbos plane išsikeltų tikslų dėl savo psichinės sveikatos gerinimo. Vaikui nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti mažametę A. G. G. iš jos motinos A. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi Tarnybos prašymas buvo tenkintas. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje įrodytas pagrindas paimti vaiką iš apeliantės, kaip jo atstovės pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Pažymėjo, kad A. G. nenori priimti siūlomos pagalbos, neatsižvelgia į rekomendacijas, o visas teikiamas rekomendacijas priima priešiškai, reikšdama nepasitenkinimą, kaltinančiai ir nepagarbiai atsiliepdama specialistų atžvilgiu. Tarnybos vertinimu, atsakovė dėl objektyvių priežasčių – ligos (duomenys neskelbtini), socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, negali tinkamai pasirūpinti šeimos buitimi ir dukra, užtikrinti visų jos poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymosi raidai tinkamos gyvenamosios aplinkos, todėl nepilnametė A. G. G. turėtų būti atskirtina nuo motinos. Taip pat pažymėjo, kad 2022 m. vasario 14 d. buvo gautas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ sutikimas dėl paskyrimo nuolatiniais A. G. G. globėjais. Tarnyba prašo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ skirti nuolatine A. G. G. globėja, nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, o iš atsakovės A. G. priteisti 100 Eur išlaikymą dukrai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė pažymi, jog dauguma Tarnybos ir kitų su ja dirbančių specialistų teiginių yra melagingi, nepagrįstai ją šmeižiantys ir išgalvoti. Tarnybos ieškinyje nurodytos aplinkybės neva atsakovė dėl savo ligos neužtikrino vaikui ugdymo proceso, dienos rėžimo bei vaiko pilnaverčio maitinimosi poreikių, yra netiesa. Paaiškino, kad didelę įtaką tam turėjo gyvenamoji aplinka. Nurodė, jog dažnai vaiko miego rėžimo ir tinkamo maitinimosi nepavykdavo užtikrinti dėl kitų „Carite“ gyvenančių moterų kaltės (naktimis kalbėdavo telefonu, taip trukdydavo atsakovės dukrai užmigti, neleisdavo pasigaminti maisto ir pan.). Moters teigimu, jokios sveikatos problemos netrukdo jai tinkamai pasirūpinti dukra, nurodo, kad yra sveika, tai patvirtina ir jos gydytoja, kuri siūlė nutraukti neįgalumą arba sumažinti jį iki minimumo, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti tik todėl, nes laukia eilėje dėl būsto gavimo (atsakovės norimą būstą galima gauti tik turint neįgalumą). Atsiliepimuose atsakovė pažymėjo, jog septynis mėnesius (nuo 2021 m. gegužės 27 d.) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „CLEAN SOLUTIONS“ valytojos pareigose, todėl įrodė, kad gali dirbti ir užsidirbti, neįgalumas tam netrukdo. Paaiškino, jog tik dėl turimos mažakraujystės šis darbas jai fiziškai buvo per sunkus, todėl turėjo iš jo išeiti, pažymėjo, kad šiuo metu intensyviai ieškosi kito darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė A. G. nurodo, kad šiuo metu nuomoja butą – kambarį bendrabutyje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl su nepilnamete dukra turėtų kur gyventi. Pažymėjo, jog sąlygos yra pakankamai geros, atsakovės tėvas suremontavo butą (pakeitė grindis, tapetus), todėl būstas tinkamas gyventi su vaiku. Pasak atsakovės, anksčiau, kai vaikas gyveno kartu su ja, mergaitė nuolat kalbėdavo, dainuodavo daineles, buvo linksma ir laiminga, o dabar tapo uždara, nustojo kalbėti. Atsakovė nurodo, jog nuvykus susitikti su dukra, per valandos susitikimą mergaitė nepratarė nė vieno žodžio. Tai atsakovę labai neramina. A. G. įsitikinimu, Tarnybos specialistai nėra linkę jai padėti, viską ji turi atlikti pati, mano, jog specialistai yra labiau suinteresuoti, kad jos vaikas amžinai liktų pas globėjus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo atmesti Tarnybos ieškinį ir nepilnametę dukrą A. G. G. grąžinti jai.
4. Trečiasis asmuo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais visiškai sutinka ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime pažymėjo, kad A. G. G. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ gyvena nuo 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 30-1037/21 nepilnametei nustatyta laikinoji globa, mergaitė apgyvendinta VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ budinčių globotojų šeimoje. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, jog A. G. G. viešojoje įstaigoje apgyvendinta jau antrą kartą, pirmą kartą mergaitė pas budinčius globotojus gyveno nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Pažymi, kad nuo pat nepilnametės apgyvendinimo viešojoje įstaigoje, mergaitės motina A. G. skambino bei rašė žinutes. Atsakovė prašė susitikimo su dukra, tačiau jai buvo paaiškinta, kad dėl šalyje paskelbto karantino gyvi susitikimai neorganizuojami. Pasiūlymas bendrauti su dukra nuotoliniu būdu A. G. G. motinai netiko. Tik po kiek laiko moteris parašė žinutę, jog sutinka, buvo organizuotas vienas nuotolinis susitikimas. Trečiasis asmuo pažymi, kad pirmasis gyvas susitikimas įvyko 2021 m. balandžio 15 d., susitikimai vyksta reguliariai kas antrą savaitę. Į susitikimus mergaitės motina atvyksta laiku, visada pirma inicijuoja susitikimų planavimą, taip pat į susitikimus atvyksta ir nepilnametės senelis S. G.. Atvykusi į susitikimą A. G. visada atneša daug saldumynų, drabužių savo dukrai. Susitikimo metu moteris žaidžia su dukra, bendrauja, tačiau jai nepavyksta sudrausminti savo dukros, kai ši pradeda išdykauti ar nenori tvarkyti žaislų. Kai susitikimai artėja į pabaigą atsakovei reikia kelis kartus pasakyti, paraginti, kad susitikimas baigiasi ir reikia susitvarkyti, atsisveikinti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. nepilnametė pradėjo lankyti darželį. Mergaitei ten labai patinka, ji šoka, piešia, bendrauja su savo bendraamžiais, mergaitė aktyvi, labai greitai ir lengvai adaptavosi. Vaiko motina apie savo dukros ugdymo procesą nesiteirauja, kelis kartus reikalavo, kad dukra nebūtų vedama į ugdymo įstaigą. Jokio išlaikymo vaiko motina neteikia, nesidomėjo kaip galėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pažymėjo, kad šiuo metu A. G. G. yra sveika, jokių sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių ar raidos sutrikimų nėra nustatyta. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ sutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas atskyrė nepilnametį vaiką A. G. G. nuo motinos A. G.; priteisė iš atsakovės A. G. išlaikymą nepilnametei A. G. G. mokamą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 21 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisto išlaikymo sumą indeksavo kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė nepilnametei A. G. G. nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrė VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globos institucijoje.
5.1. Teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą (tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek pateiktus teismui rašytinius įrodymus), padarė išvadą ir pritaria Tarnybos vertinimams, trečiojo asmens VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pozicijai, kad atsakovė A. G. dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Teismas sprendė, kad atsakovės liga daro įtaką vaiko (dukros) auginimui, nepilnametė A. G. G. jau ne pirmą kartą yra paimama iš motinos, su atsakovės šeima nuolat jau kelis metus dirbo (dirba) įvairūs specialistai, todėl vaiką globojantys asmenys ir su šeima dirbantys specialistai galėjo aiškiai matyti (įvertinti) atsakovės elgesį auklėjant, auginant ir prižiūrint savo dukrą. Atsakovės A. G. veiksmai nelaikyti kaltais, o nulemti objektyvių priežasčių, tai yra įtakoti jos ligos, nulemti jos psichologinės būsenos, socialinės ir tėvystės įgūdžių trūkumų, kas kartu įtakojo nenorą bendradarbiauti su specialistais, nesuprasti pagalbos naudos, dėl to ji negali tinkamai įgyvendinti motinos valdžios ir pasirūpinti savo dukra bei ją prižiūrėti, sudaryti tinkamas sąlygas jai augti.
5.2. Teismas, vertino 2022 m. kovo 16 d. išrašą iš medicininių dokumentų, taip pat įvertino tai, kad atsakovei A.G. nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 24 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas konkrečiai dėl minėtos diagnozės ((duomenys neskelbtini)), šis nedarbingumas nustatytas net didesnis nei anksčiau buvęs (55 proc. nedarbingumo). Teismas atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS2-13626-1094/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1555-910/2021, nagrinėjant vaiko paėmimo iš motinos klausimus, konstatuotas aplinkybes, kad vaiko motina (atsakovė A. G.) nepripažįsta turinti psichologinių problemų, vaiko motina nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, negali tinkamai pasirūpinti vaiku, vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą, todėl vaikui augant pas atsakovę kilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Teismas nurodė, kad daugelis šių rizikų vaikui, dėl kurių vaikas antrą kartą buvo paimtas iš motinos, iki šiol neišspręstos, tai patvirtina bylos medžiaga. 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. gruodžio 13 d. po vaiko paėmimo iš motinos, vyko Pagalbos plano peržiūra, teismui pateikti Pagalbos plano aktai. Įvertinęs juos, teismas sprendė, kad kompetentingi specialistai, kurie nuolat dirbo (-a) su atsakovės šeima, gana vieningai sprendė, kad atsakovės veiksmuose trūksta bendradarbiavimo, aiškumo, konkretumo ir pastovumo, atsakovė nepriima tinkamai specialistų pagalbos, nesinaudoja specialistų patarimais ir rekomendacijomis, nekreipia dėmesio į pastabas dėl vaiko priežiūros, neteikia duomenų apie gydymą, taip pat yra kitų nesprendžiamų problemų, nors atsakovė dėl ligos, tiek dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, negali tinkamai pasirūpinti dukra, užtikrinti jos visų poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymuisi raidos, dėl to priėmė sprendimą šeimai tęsti atvejo vadybos procesą bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą, taip pat kreiptis į teismą dėl nepilnametės atskyrimo nuo motinos.
5.3. Iš teismui teiktų atsakovės rašytinių atsiliepimų (jų turinio visumos) teismas nustatė, kad dėl susidariusių aplinkybių atsakovė yra linkusi kaltinti išimtinai specialistus (tiek Tarnybos specialistus, tiek socialinius darbuotojus), akcentuoja, kad dukra iš jos paimta be pagrindo, jai nesuteikiama tinkama pagalba, ji yra šmeižiama, nurodo, kad jos ligos šiai dienai iš viso nėra, turėtų būti panaikintas ir jos neįgalumas (kurio taip pat nėra). Šias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tokie atsakovės veiksmai (jų visuma) rodo, kad atsakovė, turėdama gana rimtų sveikatos problemų (dėl kurių yra netekusi 60 proc. darbingumo, ką patvirtina bylos rašytiniai įrodymai), taip pat jau esant nustatytoms anksčiau teisminiuose procesuose aplinkybėms dėl atsakovės netinkamos vaiko priežiūros, nors gydosi ir nori susigrąžinti dukrą, tačiau gana atsainiai žiūri į socialinių darbuotojų ir kitų specialistų jai teikiamą pagalbą, laiko ją nereikalinga, kritiškai žiūri į savo ligą, kartu bylos įrodymų visuma ir anksčiau vykę teisminiai procesai (juose nustatytos aplinkybės dėl netinkamos vaiko priežiūros), pateikti atsakovės medicininiai dokumentai su nurodytomis atsakovės ligų diagnozėmis, tikėtinai patvirtina, kad atsakovei reikalinga tokia pagalba, siekiant tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaiką (užtikrinti vaiko ugdymą, raidą, sveikatą, mitybą, higieną ir pan.).
5.4. Teismas nurodė, kad atsakovei vengiant ir kritiškai vertinant jai padedančių specialistų darbą, tinkamai nebendradarbiaujant, nepripažįstant savo ligos (teigiant, kad atsakovė iš viso neserga ir nedarbingumo neturi), šios aplinkybės yra ypač apsunkintos ir šioje situacijoje vertinamos neigiamai atsakovę charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nepatvirtinančiomis atsakovės atsikirtimų į ieškinį, nurodant, kad ieškinys nėra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens atstovė Jelena Šinkūnienė, kuri kartu yra globos koordinatorė, paaiškino teismui, kad atsakovė skambindavo ar rašydavo žinutes dėl vaiko jai net naktimis, kalbėdavo neaiškiai. Pats mažametis vaikas, specialistės vertinimu, yra traumuojamas, kadangi du kartus jau buvo paimtas iš motinos. Vaikas pas motiną regresavo, mergaitė buvo atvežta labai iššutusi (nuo reto sauskelnių keitimo), todėl teko gydyti vaistais, mergaitė bijojo vandens, blogai miegojo, nebuvo dienos rėžimo. Taip pat buvo praleisti skiepai, todėl reikėjo pasivyti pagal numatytą skiepų planą. Nurodė, jog grąžinus vaiką motinai, mergaitė mokėjo sėdėti ant puoduko, tačiau vėliau ją vėl paėmus, ji buvo grąžinta su sauskelnėmis, globotojams teko viską pradėti nuo pradžių, iš naujo mokinti. Taip pat atsakovė jau kurį laiką nebeturi darbo, negauna nuolatinių darbinių pajamų, paskutinėje darbovietėje UAB „CLEAN SOLUTIONS“ išdirbo vos pusmetį, netvarko problemų dėl susidariusių ženklių skolų, kas taip pat nepatvirtina atsakovės galimybių tinkamai pasirūpinti savo dukra, ją prižiūrėti ir sudaryti tinkamas sąlygas jai augti. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma patvirtina ieškovės Tarnybos įrodinėtas byloje aplinkybes, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių – savo sveikatos būklės, socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, kas kartu įtakoja nebendradarbiavimą su specialistais, negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, jos buitimi, užtikrinti visų dukrai būtinų poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymosi raidai aplinkos.
5.5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 30-1037/21 likusiai be motinos globos A. G. G. buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirtas globėjas – globos centras VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, kuris laikinąją globą teikė iki šiol. 2022 m. vasario 14 d. buvo gautas VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ sutikimas dėl paskyrimo nuolatiniu A. G. G. globėju. Šias aplinkybes (sutikimą) patvirtino ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė. Tarnyba nurodo, kad nėra gavusi kitų asmenų prašymų, kurie sutiktų A. G. G. globoti savo šeimoje nuolatinėje globoje, pritaria trečiojo asmens kandidatūrai. Nurodo, kad iki šiol laikinoji globa vyko sklandžiai, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, vaikui užtikrinama saugi aplinka ir sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinama stabili aplinka. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimą paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ nepilnametės A. G. G. nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi teismas tenkino. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma vaiko globos institucijoje – VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).
5.6. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti (100 Eur) vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 730 Eur, atskaičius mokesčius 518 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 259 Eur), taip pat į tai, kad atsakovė, nors turi skolų, nedarbingumą, tačiau dirbti dalinai gali, dėl to teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovės A. G. išlaikymą A. G. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma išlaikymui reikalinga suma negali būti pripažinta ne protingo ir ne realaus dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu nesutinka. Atsakovės manymu, jos liga nėra kliūtis auginti ir prižiūrėti dukrą. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovės ir jos dukros teises. Dėl nesėkmingai paimtos būsto paskolos atsakovė turi finansinių problemų, tačiau kitų problemų atsakovė neturi. Atsakovė dvidešimt metų dirbo (duomenys neskelbtini). Jei atsakovė būtų ligonė, tai ji nebūtų galėjusi dirbti. Taip pat atsakovė dirbo UAB „Clean Solutions“ ir šiame darbe ji dirbo gerai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi sveikatos problemų. Atsakovė neturi jokių žalingų įpročių. Šiuo metu ji nuomoja butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau nepaisant to, iš atsakovės buvo nuspęsta atimti vaiką. Vaiko teisių tarnybos atstovė D. R. nuolat šmeižia atsakovę, teikia teismui tikrovės neatitinkančius faktus. Ši tarnybos atstovė pavėlavo į pirmosios instancijos teismo paskirtą posėdį ir neatsiprašė, kas rodo nepagarbą teismui, taip pat įrodo, kad ši tarnyba negerbia žmogaus teisių. Atsakovės manymu, teismo priimtas sprendimas yra akivaizdus žmogaus ir vaiko teisių pažeidimas.
7. Trečiasis asmuo Viešoji įstaiga „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, todėl prašo šį sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
8. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas įvertino bylos aplinkybių visumą ir pritarė Tarnybos vertinimams ir trečiojo asmens pozicijai, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Iš pateiktų teismui atvejo vadybos posėdžių protokolų ir pagalbos šeimai sudarytų planų matyti, kad specialistai, dirbantys su A. G. šeima nepaiso specialistų rekomendacijų; nesitaria su specialistais dėl vaiko poreikių; su atsakove specialistams sunku dirbti, sunku ją rasti, telefonas dažnai išjungtas arba neįsileidžia; atsakovė neteikia specialistams informacijos apie savo sveikatos būklę; atsakovė nemoka priimti pagalbos; negirdi, kas jai sakoma. Dėl atsakovės socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, atsakovė negali tinkamai pasirūpinti šeimos buitimi ir dukra, užtikrinti visų jos poreikių, saugios jos amžiui ir vystymosi raidai tinkamos gyvenamosios aplinkos, todėl sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
11. 2022-06-06 atsakovės atstovas pateikė į bylą 2022-03-15 pažymą dėl darbo santykių; 2022-03-15 charakteristiką; atsakovės tėvo pareiškimą, kuriame išdėstyta jo nuomonė apie dukrą (atsakovę), o 2022-06-15 atsakovės atstovas pateikė atsakovei jos prašymų 2022-06-07 išduotą pažymą apie jos registraciją užimtumo tarnyboje.
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad jie visi galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovė nenurodė jokių motyvų, kokią reikšmę gali turėti atsakovės į bylą teikiami nauji rašytiniai įrodymai. Taip pat įrodymų reikšmės nagrinėjamam ginčui nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių aptartus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai neturi esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
18. Ginčijamu sprendimu patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl nepilnametės A. G. G. atskyrimo nuo motinos A. G. ir išlaikymo vaikui priteisimo. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš apeliacinio skundo argumentų ir turinio matyti, jog atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo, o dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jokių argumentų nedėsto ir šios sprendimo dalies neginčija. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo ieškinys dėl nepilnametės A. G. G. atskyrimo nuo motinos A. G., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, toliau teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertins apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste, o dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ji turi sveikatos problemų ir dėl to negali rūpintis vaiku. Atsakovės manymu, ji yra gera motina, elgiasi tinkamai ir pilnai užtikrina vaiko poreikius. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
20. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
21. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (šiuo atveju, pavyzdžiui, pasikeitus apeliantės sveikatos būklei), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.
22. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti.
23. Iš byloje pateikto VŠĮ Antakalnio poliklinikos 2022-03-16 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovei nustatyta diagnozė ((duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 24 d. atsakovei nustatytas 60 proc. netektas darbingumas konkrečiai dėl jai nustatytos diagnozės.
24. Į bylą ieškovas pateikė pakankamai duomenų pagrindžiančių tai, kad atsakovė negali tinkamai prižiūrėti ir auginti savo vaiko. Šeimai nuo 2018 m. spalio 31 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. atsakovės mažametei dukrai A. G. G. buvo nustatyta laikinoji globa. 2019 m. balandžio 12 d. nustatytas antras grėsmės vaikui lygis (neadekvatus vaiko motinos elgesys bei vaiko nepriežiūra, nes motina į gydymo įstaigą dukrą nuvesdavo tik po daugybės raginimų, nesuprato gydytojų rekomendacijų, nebuvo linkusi priimti specialistų pagalbos, vengė susitikimų, nevykdė pagalbos plane išsikeltų tikslų dėl savo psichinės sveikatos gerinimo).
25. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1555-910/2021, nagrinėjant vaiko paėmimo iš motinos klausimus buvo konstatuota, kad vaiko motina (atsakovė A. G.) nepripažįsta turinti psichologinių problemų, vaiko motina nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, negali tinkamai pasirūpinti vaiku, vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą, todėl vaikui augant pas atsakovę kilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Daugelis šių rizikų vaikui, dėl kurių vaikas antrą kartą buvo paimtas iš motinos, iki šiol neišspręstos, tai patvirtina bylos medžiaga. Įvertinus ieškovo į šią bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, galima daryti išvadą, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo situacija nėra pasikeitusi. Atsakovė savo elgesio nėra pakeitusi. Tai patvirtina:
25.3. Pirmosios instancijos 2022-03-23 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad atsakovė neužtikrina vaiko poreikių, su specialistais nebendrauja, siūlomos pagalbos, susijusios su vaiko priežiūra, atsakovė atsisako. Vaiką kankina ilgalaikės įtampos simptomai, fiksuoti miego ir maitinimosi sutrikimai. Atsakovė nesudaro dukrai sąlygų miegoti dienos metu, visiškai neužtikrintas vaiko poilsio rėžimas, kas daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Motina nežino sveikos gyvensenos principų, vaikas maitinamas nevisaverčiu maistu, laiku nepastebi vaiko sveikatos grėsmių, sukeliančių vaikui ilgalaikį skausmą ir kančią, neužtikrina bazinės vaiko higienos. Motina nesupranta vaiko ugdymosi sąlygų ir neskiria dėmesio ugdymuisi namuose, nereguliariai veda vaiką į ugdymo įstaigą. Atsakovė dažnai vaiką kaltina dėl savo problemų šeimoje. Šeimoje nėra nustatytų elgesio ribų ir taisyklių, motinos elgesys nenuoseklus. Atsakovė nesupranta vaiko emocinių poreikių. Mamos elgesys vaikui kelia dviprasmiškus jausmus, vaikas nežino kaip į jį reaguoti. Atsakydama į teismo užduotą klausimą kiek atsakovės elgesys pasikeitė po teismo sprendimo leisti paimti vaiką iš atsakovės, ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė iš pradžių labai stengėsi: ieškojo darbo, bet paskutiniu metu piktybiškai nesistengia keistis, neturi finansų, kad išlaikytų dukrą, nepripažįsta savo problemų. Ieškovo atstovės nuomone, atsakovė galėtų dirbti paprastą darbą, tačiau gavusi pasiūlymą dirbti, darbo atsisako. Ieškovo atstovės nuomone, vaikui daug geresnės sąlygos yra augti pas globėją. Tuo pačiu pažymėjo, kad atsakovė nėra atsiribojusi nuo vaiko, eina į susitikimus su juo.
25.4. Trečiasis asmuo VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametė A. G. G. įstaigoje buvo apgyvendinta du kartus: pirmą kartą laikinoji globa užtruko pusantrų metų, o antrą kartą – dabar, trunka jau metus laiko. Pirmą kartą, nepilnametę apgyvendinus budinčių globotojų šeimoje, mergaitė buvo atvežta labai iššutusi (nuo reto sauskelnių keitimo), todėl teko gydyti vaistais, mergaitė bijojo vandens, blogai miegojo, nebuvo dienos rėžimo. Taip pat buvo praleisti skiepai, todėl reikėjo pasivyti pagal numatytą skiepų planą. Nurodė, jog grąžinus vaiką motinai, mergaitė mokėjo sėdėti ant puoduko, tačiau vėliau ją vėl paėmus, ji buvo grąžinta su sauskelnėmis, globotojams teko viską pradėti nuo pradžių, iš naujo mokinti sėsti ant puoduko. Susitikimai pagal numatytą tvarką, vyksta kartą per dvi savaites, atsakovė į susitikimus atvyksta laiku, visuomet atsineša daug įvairaus maisto (saldainių, bulvyčių, gėrimų), drabužių. Į pastabas, kad tiek daug rūbų, maisto nereikia, atsakovė nereaguoja. Pažymėjo, kad susitikimų metu vaikas nelabai klauso mamos, taip pat atsakovė nemoka nustatyti ribų, leidžia mergaitei išmėtyti visus žaislus.
26. Šios nutarties 25 punkte nurodyti faktiniai duomenys yra nustatyti iš byloje esančių įrodymų visumos, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų. Šiais įrodymais netikėti byloje nenustatytas joks objektyvus pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės liga sudaro prielaidas išvadai, jog atsakovė negali tinkamai rūpintis dukra. Bylos duomenimis, atsakovei buvo sudarytos sąlygos pasikeisti ir įrodyti, kad ji geba pasirūpinti vaiku dar nuo 2020-07-09 apsigyvenus Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namuose. Atsakovė šiomis sąlygomis nepasinaudojo – atsakovė buvo raginama vesti vaiką į darželį, pasirūpinti vaiko rėžimu ir tinkama mityba, tačiau to nedarė. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad to nepavyko padaryti ne dėl jos kaltės, o dėl Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namuose buvusių kitų moterų, kurios jai nuolat trukdė, neleisdavo išsimiegoti joms su dukra. Kadangi atsakovės dukra būdavo pavargus po nakties, atsakovė leisdavo jai miegoti dieną. Tuo tarpu „Caritas“ pateikė duomenis, kad būtent atsakovės elgsena sudarė kitiems žmonėms nepakenčiamas sąlygas (nemiega naktimis, skalbiasi naktį, nemigdo pabudusios dukters, įžeidinėja kaimynes nepagarbiais žodžiais). Iškėlus atsakovę su dukra į vienvietį kambarį konfliktavo su kaimynėmis. 2021-02-04 už ilgalaikį nebendradarbiavimą su Motinos ir vaiko globos darbuotojais: nedalyvavimą socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijose, įsipareigojimo vesti dukrą į darželį nevykdymą, grubų elgesį, įžeidžiančių žodžių vartojimą kitos gyventojos atžvilgiu ir vaikams stebint yra pritaikyta drausminio poveikio priemonė – raštiškas įspėjimas. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų pakeitusi savo elgesį. Atsakovės elgesys ir jos požiūris į vaiko auklėjimą neatitinka vaiko interesų, kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi.
27. Pažymėtina, kad 2021-05-26 vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje (po teismo nutarties, kuria leista paimti iš motinos vaiką) buvo iškelti atsakovei uždaviniai: baigti ruošti dokumentus dėl bankroto proceso, įsidarbinti, spręsti gyvenamosios vietos klausimą (kreiptis dėl socialinio būsto, būsto nuomos kompensacijos), palaikyti ryšį su vaiku (reguliariai atvykti į susitikimus, domėtis vaiko sveikata ir pasiekimais, teikti vaikui išlaikymą, bendradarbiauti su globos centru, atsižvelgti į jo rekomendacijas), stiprinti savo emocinę būklę (lankyti psichologo ir psichiatro konsultacijas, nuosekliai tęsti medikamentinį gydymą), stiprinti tėvystės įgūdžius (užsiregistruoti į tėvystės įgūdžių kursus, juos lankyti), bendradarbiauti su specialistais (teikti informaciją apie pasikeitimus šeimoje, įsileisti į namus, atsiliepti į telefono skambučius). Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad iškelti tikslai tik minimaliai buvo siekiami įgyvendinti. Atsakovė, duodama paaiškinimus teisme neneigė, kad planas nebuvo įgyvendintas, ji net konkrečiai negalėjo įvardinti, kas jame buvo numatyta. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovė vykdė tik plane numatytą punktą „palaikyti ryšį su vaiku“. Nors atsakovei buvo siekiama padėti su kitų plane numatyti uždavinių įgyvendinimu, jai buvo teikiama informacija, kaip pasiekti tikslus, tačiau ji specialistų pagalbos nepriėmė, neigė specialistų poreikį. Atsakovei buvo padedama surinkti dokumentus dėl bankroto proceso, tačiau į teismą nebuvo kreiptasi. Atsakovei buvo skambinama telefonu ir ji buvo lankoma namuose, tačiau bendrauti su specialistais atsisakydavo – atsakovė nurodė, kad į namus specialistų neįsileisdavo, nes jie ateidavo netinkamu laiku. Konsultacijas lankė ir medikamentus vartojo epizodiškai. Darbo atsakovė taip pat nėra susiradusi. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būti galima spręsti, kad ji šiuo metu gali tinkamai pasirūpinti dukra. Atsakovė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nepripažino, kad ji neužtikrina vaiko poreikių, ar ką nors daro negerai auklėdama dukrą. Priešingai, dėl susiklosčiusios jos ir dukros situacijos atsakovė yra linkusi kaltinti išimtinai specialistus (tiek Tarnybos specialistus, tiek socialinius darbuotojus), atsakovės nuomone, dukra iš jos paimta be pagrindo, ligų ji taip pat neturi, nors byloje pakanka duomenų apie jos sveikatos būklę, taip pat pakanka įrodymų, patvirtinančių kad dėl turimų sveikatos sutrikimų ji negali mažamečiam vaikui užtikrinti saugios aplinkos ir sudaryti sąlygas vaikui sveikai vystytis.
28. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo jo motinos, yra visiškai pagrįsta. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus ieškinio aplinkybes bei pritaikius teisės normas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.