Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. ir M. K. veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2019-09-15, 21 val. iki 2019-09-16, 5 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) įsibraudami per langą į (duomenys neskelbtini) patalpas, pagrobė V. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A40“ 287 eurų vertės ir 125 eurus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiai V. R. padarė bendrą turtinę 412 eurų žalą.

Be to, M. K. 2019-09-21, apie 17.20 val., Kauno r. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 25, tikslu pagrobti svetimą turtą, priėjo prie ant suoliuko sėdinčios nukentėjusios A. K. ir atvirai nuo suoliuko pagrobė jai priklausančią odinę rankinę 150 eurų vertės, joje buvusią odinę piniginę 80 eurų vertės su joje buvusia A. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele, SEB banko kortele, elektroninio pravažiavimo troleibusu bilietu, J. L. vardu išduota Swedbanko kortele, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, 100 eurų grynųjų pinigų, raktu nuo buto, tokiais savo veiksmais nukentėjusiai A. K. padarė bendrą 330 eurų turtinę žalą.

Vagystė iš (duomenys neskelbtini) (BK 178 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamiesiems L. M. ir M. K. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2019-09-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame pareiškėja V. R. pareiškė, kad: laikotarpiu nuo 2019-09-15, 21 val. iki 2019-09-17, 17.30 val. iš (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r., kuriuose ji dirba direktore, iš administracinių patalpų, kurios rakinamos, tačiau raktas laikomas durų spynoje, buvo pavogtas jai priklausantis visiškai naujas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A40“ 64 GB dual SIM, juodos spalvos, liečiamu ekranu, IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas į balto spalvos dėžutę. Įtaria ankščiau gyvenusius globotinius L. M. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, telefono numerio nežino. Prašo paskelbti telefono paiešką ir nustatyti asmenis įvykdžiusius vagystę (1 t., b. l. 11-23).

Iš nukentėjusios V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) Kauno r., direktore. (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, ant rašomojo stalo turėjo jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A4 64 GB dual SIM“, su dėžute, visiškai naują. 2019-09-17, apie 17:30 val. viena iš globotinių paprašė duoti jai priklausančių pinigų, kurie laikomi tame pačiame kabinete, plastikinėje dėžutėje. Kiekvienas globotinis turi savo vokelį, kuriame laikomi kiekvieno atskirai sutaupyti pinigai. Paėmusi dėžutę, ją atidariusi, paėmė globotinės E. G. voką ir ši pasigedo 95 eurų, kita globotinė G. J. pasigedo 15 eurų, N. M. pasigedo ant stalo buvusių jo 15 eurų, G. M. – 5 eurų, N. L. – 5 eurų. Kai pritrūko globotinių pinigų, pradėjo jų visur ieškoti kabinete. Ant stalo, stalčiuose, ir pastebėjo, kad pavogtas jos minėtas mobiliojo ryšio telefonas. Telefono vertė 287 eurai. Patalpa, kurioje buvo telefonas rakinama, tačiau raktai visuomet yra durų spynoje. Įtaria ankščiau gyvenusius globotinius – L. M. ir M. K., kadangi šiuos asmenis išeinančius iš pastato 2019-09-16, apie 5.57 val. matė globos namų darbuotoja L. C.. Šio ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-24 ji prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo pareiškimą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu reiškiant 412 eurų ieškinį, prašo ją pripažinti civiliniu ieškovu, nes tokio dydžio turtinę žalą dėl nusikalstamos veikos ji patyrė. Jei kalti asmenys jai atlygins padarytą turtinę žalą, ji jiems atleis ir pretenzijų neturės, tačiau iki šiol su ja niekas nesusisiekė ir patirtos žalos neatlygino (1 t., b. l. 11-23, 72-74).

Iš liudytojos L. C. parodymų matyti, kad ji dirba socialinio darbuotojo padėjėja (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) Kauno r. 2019-09-16, apie 5.57 val., eidama į darbą (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė iš (duomenys neskelbtini) kiemo išeinančius tris vaikinus. Du iš jų buvo tamsiai apsirengę, vienas su gobtuvu ant galvos, kitą pažino, nes buvo jų globotinis iki šių metų vasaros, tai buvo L. M.. Buvo keista ką tokiu metu veikia šie jaunuoliai vaikų namų kieme, tačiau nieko jų nepaklausė, nes jaunuoliai iš kiemo nusuko link Bažnyčios gatvės. Tik vėliau sužinojo, kad vaikų namuose buvo įvykdyta vagystė (1 t., b. l. 83-85).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvyko vieta esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad: atvykus minėtu adresu matoma aptverta teritorija metaline tvora. Teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Į teritorija patenkama pro nerakinamus vartelius ir matomas dviejų aukštų pastatas su mansarda. Į pastatą patenkama pro rudos spalvos lauko duris pro kurias patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje matomos baltos spalvos durys su vidine užrakinimo spyna. Patekus į patalpą, matoma kairėje spinta su knygomis, kėdė, darbo stalas su įvairiais popieriniais dokumentais. Patalpos dešinėje matomas stalą su kėde bei spinta. Patalpos nėra filmuojamos. Patalpų durų spynos yra be išorinių laužimo žymių (1 t., b. l. 24-26, 27-30).

Iš L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė savo veiksmus įvykio vietoje (1 t., b. l. 140-142) ir pasižadėjo dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 152).

Iš nukentėjusios V. R. rašto matyti, kad žalos jai niekas neatlygino (3 t., b. l. 32).

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji L. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami per langą į (duomenys neskelbtini) patalpas, pagrobė V. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A40“ 287 eurų vertės ir 125 eurus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiai V. R. padarė bendrą turtinę 412 eurų žalą ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

M. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, vakare jis su savo draugu L. M. vaikščiojo Kauno r., Vilkijos miestelyje, prie Nemuno esančioje Vydūno alėjoje. Bevaikštant minėtoje vietoje, jie su L. pamatė prie Nemuno ant suoliuko sėdinčias dvi moteris. Pamatę minėtas moteris pastebėjo, kad prie jų ant suoliuko yra padėta rankinė šviesios, lyg rudos spalvos. Prisimena, kad tuo metu jie su L. tarpusavyje pradėjo juokauti, kad reikia pavogti minėtą rankinę. Viskas prasidėjo tik juokų forma, tačiau jiems toliau tarpusavyje bekalbant, L. jam pasakė, kad jis paimtų minėtą rankinę ir jeigu ten ras pinigų, jais pasinaudoję galės nuvažiuoti į Kauno miestą. Su L. susitarė vietą, kur susitiks po to, kuomet jis pavogs rankinę. Tada jis pribėgo prie dviejų ant suoliuko sėdėjusių moterų ir pagriebė ant suoliuko buvusią rankinę su visais joje buvusiais daiktais. Tuo tarpu L. niekur nebėgo ir pamažu nuėjo į jų susitartą vietą. Pavogęs rankinę jis su ja nubėgo tolyn prie Nemuno upės, kur sustojo ir apžiūrėjo visą rankinę. Prisimena, kad joje buvo piniginė, įvairios nuolaidų kortelės, asmens tapatybės dokumentai, raktai. Prisimena, kad rankinėje buvusioje piniginėje jis rado tik 3 eurus, kuriuos ir paėmė. Rankinę su visais joje buvusiais daiktais jis paliko Vilkijoje esančioje panoramoje. Rankinę jis pavogė nieko neverčiamas, taip pasielgė savo noru. Dėl tokio savo poelgio jis labai nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gauto pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. K. pareiškė, kad 2019-09-21, apie 17.20 val., jai su seserimi I. S. sėdint ant suoliuko, netoli Nemuno upės esančio kelto, šalia pastato, esančio Kauno r. (duomenys neskelbtini), jos sutuoktiniui A. K. nuėjus į automobilį, priėjęs jaunuolis pagriebė šalia jos ant suoliuko buvusią jos rankinę ir pasišalino. Jaunuolio, pagrobusio jos rankinę neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. Dėl vagystės iš viso jai padaryta 330 eurų turtinė žala. Prašo surasti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 49-58).

Iš nukentėjusios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019-09-21, apie 15 val., ji kartu su savo sutuoktiniu A. S. K. automobiliu atvyko aplankyti savo sesers I. S. į (duomenys neskelbtini). Tada visi automobiliu apie nuvyko netoli Nemuno upės esančio kelto. Su seserimi bendravo, gėrė arbatą, valgė sumuštinius. Maždaug už pusvalandžio prie kito suoliuko maždaug už trisdešimt metrų nuo jų, atėjo du vaikinai. Apie 17.20 val. jiems ruošiantis važiuoti atgal į ligoninę, jos sutuoktinis nuėjo iki automobilio. Tuomet norėjo paimti savo rankinę, kurią buvo pasidėjusi šalia savęs ant suoliuko ir pajuto, kad rankinę staiga kažkas pagriebė. Pamatė su savo rankine nubėgantį vaikiną. Vaikino veido neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. Vaikinas nubėgo palei Nemuno upę. Kur nuėjo antras vaikinas nematė, jo jokių požymių, aprangos neįsidėmėjo atpažinti negalėtų. Jos rankinė buvo smėlio spalvos, odinė, su dviem rankenomis, 150 eurų vertės, joje buvo piniginė, tamsiai rudos spalvos, odinė, 80 eurų vertės. Piniginėje buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko kortelė, elektroninis pravažiavimo troleibusu bilietas, jos motinos J. L. vardu išduota Swedbank kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 100 eurų grynais, raktas nuo buto. Iš viso jai padaryta 330 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 49-58).

Iš liudytojo L. M. parodymų matyti, kad jis buvo Vilkijos parkelyje, prie Nemuno, kartu su M. K.. M. jam pasakė, kad reikia pinigų. Po to, jie pamatė, kad ant suoliuko sėdi dvi moterys, o vyras vaikščiojo toliau. Tada M. juokdamasis pasakė, kad pavogs rankinuką. Vyrui einant link mašinos, M. pribėgo prie suoliuko ir griebė lyg rusvą rankinuką ir nubėgo link stotelės, o ties stotelės tualetu pasileidęs nuo kalno žemyn (1 t., b. l. 96-99).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvyko vieta esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59-60).

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K., tikslu pagrobti svetimą turtą, priėjo prie ant suoliuko sėdinčios nukentėjusios A. K. ir atvirai nuo suoliuko pagrobė jai priklausančią odinę rankinę 150 eurų vertės, joje buvusią odinę piniginę 80 eurų vertės su joje buvusia A. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele, SEB banko kortele, elektroninio pravažiavimo troleibusu bilietu, J. L. vardu išduota Swedbanko kortele, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, 100 eurų grynais, raktu nuo buto, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. K. padarė bendrą turtinę 330 eurų žalą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skirtinos bausmės.

Teismas konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, atsižvelgia į kaltinamųjų L. M. ir M. K. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikos stadijas, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamieji kaltais visiškai prisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jų atsakomybę sunkina tai, kad vieną nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

L. M., baustas administracine tvarka, neregistruotas nei priklausomybės ligų, nei psichikos sveikatos centruose, dirba privačiai, neturi pastovios gyvenamosios vietos.

M. K. yra nepilnametis, neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre neregistruotas, mokosi.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamųjų elgesį teismo posėdžio metu, juos charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jie šiuo metu dirba ir mokosi, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti kitą bausmės rūšį, kaltinamiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas skirtina viena iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad L. M. jauno amžiaus, o M. K. nepilnametis, bausmių dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinus įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusi V. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 412 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 78).

Kaltinamasis L. M. su ieškiniu sutinka. Nepilnamečio kaltinamojo M. K. įstatyminė atstovė J. K. savo nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamųjų neginčytas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusi patyrė turtinę žalą, kadangi buvo pavogtas jos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A40“ 287 eurų vertės ir 125 eurai grynųjų pinigų. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamųjų padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 6.276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis M. K. yra nepilnametis, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusios V. R. prašoma priteisti turtinė žala priteistina iš jo įstatyminės atstovės motinos J. K., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos nepilnametis sūnus kaltinamasis M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 297 straipsniu, 303 straipsniu, 306 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Įpareigoti jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per 5 mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini)) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš A. K.) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir nuteisti M. K. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 5 mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusios V. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš L. M. ir M. K. solidariai 412 eurų (keturis šimtus dvylika eurų) turtinei žalai atlyginti, o M. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš civilinės atsakovės J. K., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.