Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir Č. R. (Č. R.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų A. R. ir Č. R. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 pagal ieškovų A. R. ir Č. R. ieškinį atsakovams V. S., J. Š., D. A. Š. ir V. S. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovų A. R. ir Č. R. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-695/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.Pareiškėjai A. R. ir Č. R. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nurodė, kad 2017 m. kovo 10 d. gavo iš AB „Kauno energija“ 2017 m. kovo 8 d. raštą, kuriame šilumos tiekėjas paaiškino, jog per ieškovų sklypą eina magistralinė šilumos trasa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai ir buvo 2005 m. spalio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona. Taip pat pareiškėjai pateikė ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo 2001 m. sausio 19 d. aktą, kuris pareiškėjų buvo gautas 2017 m. gegužės 5 d. Šio akto 10.3 punktas patvirtina, kad buvę ginčo sklypo savininkai A. B. ir J. B. nebuvo sudarę jokių raštiškų susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės naudojimo sąlygų. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl teismai jų negalėjo analizuoti ir nevertino, kas, pareiškėjų nuomone, ir suklaidino teismus bei turėjo reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsakovai V. S., J. Š., D. A. Š. ir V. S. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjų A. R. ir Č. R. prašymą atnaujinti procesą, atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 pagal ieškovų A. R. ir Č. R. ieškinį atsakovams V. S., J. Š., D. A. Š. ir V. S. dėl žalos priteisimo, priteisė iš pareiškėjos A. R. atsakovams V. S., D. A. Š. ir J. Š. po 83,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš pareiškėjo Č. R. atsakovams V. S., D. A. Š. ir J. Š. po 83,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš pareiškėjų A. R. ir Č. R. valstybei po 12,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2869-584/2015 medžiagos teismas nustatė, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kadangi, jų nuomone, atsakovai naudojosi be projekto ir nelegaliai sumontuota, neprižiūrima avarinės būklės šilumos tiekimo trasa, ėjusia per jų žemės sklypą. Be to, šilumos trasa, pareiškėjų nuomone, buvo įrengta nesant suderintos visų suinteresuotų asmenų valios. Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovų pateiktų paaiškinimų, kuriuos patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, buvo nustatyta, kad šilumos perdavimo inžineriniai tinklai buvo įrengti dar 1976-1986 metais. Šilumos tinklams buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi šilumos trasos įrengimui. Nustatyta, jog šilumos perdavimo tinklai įrengti tuo metu buvusių sklypų savininkų bendru sutarimu ir lėšomis, pagal tuo metu galiojusią tvarką, laikantis visų normatyvinių reikalavimų ir suderinimų. Taigi, nagrinėjant civilinę bylą, buvo konstatuota, jog šilumos vietinė trasa buvo sumontuota daug anksčiau nei pareiškėjų pateiktas 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo paženklinimo aktas. Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-26-658/2016, konstatavo, kad rašytinio sutikimo buvusių savininkų nėra išlikusio, tačiau tai, kad toks sutikimas buvo, teismas padarė išvadą įvertinęs visus rašytinius įrodymus ir išklausęs atsakovų paaiškinimus. Kitas pateiktas įrodymas, t. y. 2017 m. kovo 8 d. AB „Kauno energija“ raštas, taip pat nepaneigia nei bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog šilumos trasa pareiškėjų žemės sklype buvo sumontuota legaliai, turint savininkų sutikimą, nei tai, kad atsakovai naudodamiesi neatlygintinai šilumos trasa veikė neteisėtai ir dėl to nepagrįstai praturtėjo. Išanalizavęs proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateiktuose įrodymuose esanti informacija gali turėti esminę reikšmę ir jai pasitvirtinus galėtų būtų priimtas visai kitas (priešingas) sprendimas (visas ar iš dalies).Kadangi pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą teismas atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. R. ir Č. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog visi apribojimai, taikytini žemės sklypui, buvo išviešinti įstatymų nustatyta tvarka, pats šilumos punktas buvo įrengtas ieškovų įsigytame name, todėl pripažino, kad ieškovai galėjo ir turėjo suprasti, jog perkamame žemės sklype yra nutiesti šilumos tinklai. Tačiau ieškovų pateiktas J. B. 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo paženklinimo aktas patvirtina, kad tarp buvusio sklypo savininko ir gretimų sklypų savininkų nebuvo sudarytas joks susitarimas, įstatymų įstatyta tvarka buvo išviešinti tik apribojimai, susiję su kita ieškovų sklype esančia šilumos tiekimo magistraline trasa, apie kurios buvimą bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai žinoma, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai preziumavo, kad visi apribojimai, taikytini žemės sklypui, buvo išviešinti įstatymų nustatyta tvarka.Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje nurodė, jog žemės sklypas dar iki ieškovams jį įsigyjant buvo apsunkintas specialia naudojimo sąlyga, todėl ieškovai, norėdami atlikti bet kokius statybos ar griovimo darbus įsigytame sklype, privalėjo nustatyta tvarka gauti leidimą norimiems darbams atlikti bei AB „Kauno energija“ sutikimą, tačiau iš naujai gautų dokumentų matyti, kad šis apsunkinimas buvo taikomas tik sklype esančiai kitai šilumos tiekimo magistralinei trasai, apie kurios buvimą bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, todėl bylą nagrinėjusių teismų buvo nepagrįstai preziumuojama, kad dėl nelegaliai įrengtos kaimynų šilumos tiekimo trasos ieškovai turėjo gauti leidimą norimiems darbams atlikti bei AB „Kauno energija“ sutikimą, nors toks leidimas ir sutikimas buvo privalomas tik kitos šilumos tiekimo magistralinės trasos atžvilgiu, kuriai ir buvo nustatyta apsaugos zona ir duomenys apie ją buvo įstatymų nustatyta tvarka buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre.Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog tarp buvusio sklypo savininko ir gretimų sklypų savininkų buvo sudarytas susitarimas, remdamasis tik J. Š. paaiškinimais, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys. Tačiau gavus 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo paženklinimo aktą, kuriame nurodyta, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas, atnaujinus procesą teismas turės iš naujo įvertinti J. Š. paaiškinimus, kad buvę savininkai susitarė dėl šilumos punkto, šiluminių trasų įrengimo ir bendro naudojimosi, o sutikimas buvo sudarytas paprasta rašytine forma ir pateiktas šilumos tinklams.Bylą nagrinėję teismai padarė klaidingas išvadas, kad 2005-10-17 Apskrities viršininko įsakymu nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona, nes ši zona buvo nustatyta kitai ieškovų sklype esančiai AB „Kauno energija“ magistralinei trasai, o ne vietinei trasai, kuria naudojosi atsakovai, gaudami centralizuotą šilumos energiją per ieškovų sklypą.Atsakovai V. S., J. Š., D. A. Š. ir V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog nei vienas iš naujai pateiktų pareiškėjų dokumentų – 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir 2017 m. kovo 8 d. AB „Kauno energija“ raštas – neįrodo nei ginčo trasos nelegalumo, nei atsakovų naudojimosi fakto neteisėtumo. 2001 m. žemės ribų paženklinimo aktas niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių buvus atsakovo ir buvusio savininko J. B. susitarimą dėl ginčo šilumos punkto bei vietinės šilumos trasos įrengimo bei eksploatavimo. Minėto akto 10.1 p. yra įrašas, kuriuo buvę ginčo žemės sklypo savininkai patvirtina, jog sutinka su nustatytomis ginčo žemės sklypo naudojimosi specialiomis sąlygomis, iš kurių viena – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklai. Kaip matyti iš kartu su prašymu pačių pareiškėjų pateikto ginčo žemės sklypo plano, 2001 m. sausio mėnesį šilumos ir karšto vandens tiekimo apsaugos zona apėmė visą ginčo žemės sklypo plotą. Todėl minėtas aktas patvirtina įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą faktą, jog ginčo žemės sklypo atžvilgiu buvo įregistruotos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos, ginčo name buvo įrengtas bendras šilumos punktas, todėl ieškovai turėjo suprasti, kad perkamame žemės sklype yra nutiesti šilumos tinklai. Pareiškėjų keliamos prielaidos apie neva naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad inžinierinių tinklų – šilumos ir karšto vandens apsaugos zonos nustatytos ne ginčo vietinei trasai, o tik magistralinei trasai, yra nepagrįstos ir nereikšmingos, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjų pateiktame 2017 m. kovo 8 d. rašte nenurodyta aplinkybė, kad inžinierinių tinklų apsaugos zonos nustatytos tik magistralinei trasai ir kad jos neapima vietinės ginčo trasos. Be to, abi ginčo žemės sklype buvusios trasos įrengtos apie 1974 m. ir abi jos įrengtos teisėtai. Iš pačių atsakovų pateikto 2001 m. sausio 30 d. sudaryto ginčo žemės sklypo plano matyti, kad 2001 m. ginčo žemės sklypui jau buvo nustatytos šilumos ir karšto vandens tiekimo apsaugos zonos, kurių plotas sudarė net 994 m², t. y. iš esmės apėmė visą ginčo žemės sklypo plotą. Bet kuriuo atveju apsaugos zonų ginčo trasoms nustatymo klausimas neturi įtakos ginčo trasos legalumui bei atsakovų tariamai neteisėtiems veiksmams, t. y. įrodinėjimo dalykui šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų A. R. ir Č. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjų nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pateiktuose įrodymuose esanti informacija gali turėti esminę reikšmę ir jai pasitvirtinus galėtų būti priimtas visai kitas (priešingas) sprendimas (visas ar iš dalies).Apeliantai (pareiškėjai) A. R. ir Č. R., nesutikdami su tokiais teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, įrodo, jog 2005 m. spalio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona buvo skirta AB „Kauno energija“ magistralinei trasai, kuri buvo pastatyta 1974 m. ir ieškovams įsigyjant žemės sklype buvo vienintelė žinoma trasa, o atsakovai nebuvo sudarę su buvusiais ginčo sklypo savininkai A. B. ir J. B. jokių raštiškų susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės naudojimo sąlygų. Šios aplinkybės turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Iš civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjai A. R. ir Č. R. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovų V. S., J. Š., D. A. Š. ir V. S. žalos atlyginimą, kadangi, jų nuomone, atsakovai naudojosi be projekto ir nelegaliai sumontuota, neprižiūrima avarinės būklės šilumos tiekimo trasa, ėjusia per jų žemės sklypą, be to, šilumos trasa buvo įrengta nesant suderintos visų suinteresuotų asmenų valios.Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 ieškovų A. R. ir Č. R. ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai A. R. ir Č. R. 2017 m. gegužės 9 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015, kurį grindė tuo, jog 2017 m. kovo 10 d. gavo iš AB „Kauno energija“ 2017 m. kovo 8 d. raštą, kuriame šilumos tiekėjas paaiškino, jog per ieškovų sklypą eina magistralinė šilumos trasa, kuriai ir buvo 2005 m. spalio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona. Taip pat pareiškėjai pateikė ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo 2001 m. sausio 19 d. aktą, kurio 10.3 punktas patvirtina, kad buvę ginčo sklypo savininkai A. B. ir J. B. nebuvo sudarę jokių raštiškų susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės naudojimo sąlygų. Pareiškėjų nuomone, šios naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiamuose naujuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui ir jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalykas yra susijęs ginčo šilumos trasos, esančios pareiškėjų žemės sklype, sumontavimo (ne)legalumu bei atsakovų neatlygintinio naudojimosi šia trasa (ne)teisėtumu.Įvertinus pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus kartu su civilinėje byloje Nr. 2-2869-584/2015 esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjų A. R. ir Č. R. teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – AB „Kauno energija“ 2017 m. kovo 8 d. rašte ir 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte – nurodyta informacija nėra esminė nagrinėjamai bylai (nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas byloje aplinkybes) ir nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka, nepagrįstu ir neteisėtu.Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų pateiktame AB „Kauno energija“ 2017 m. kovo 8 d. rašte nėra nurodyta aplinkybė, kad inžinierinių tinklų apsaugos zonos nustatytos tik magistralinei trasai, o vietinė ginčo trasa į šią apsaugos zoną nepatenka. Antra, pareiškėjų akcentuojama naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad inžinierinių tinklų – šilumos ir karšto vandens apsaugos zonos nustatytos ne ginčo vietinei trasai, o tik magistralinei trasai, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, kadangi ši aplinkybė nepatvirtina nei šilumos trasos sumontavimo nelegalumo, nei atsakovų neatlygintinio naudojimosi šia trasa neteisėtumo.Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje nustatė, kad 2005 m. spalio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona. Specialiosios naudojimo sąlygos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai, įsigydami žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 punktu įsipareigojo laikytis daikto specialių naudojimo sąlygų. Visos specialios daikto naudojimo sąlygos yra išvardintos ir pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte. Taigi visi apribojimai, taikytini žemės sklypui, buvo išviešinti įstatymų nustatyta tvarka. Pats šilumos punktas buvo įrengtas ieškovų įsigytame name. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieškovai galėjo ir turėjo suprasti, jog perkamame žemės sklype yra nutiesti šilumos tinklai. Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, kas lemia, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusio savininko J. B. ir kitų aplinkinių namų buvusių savininkų prisiimti įsipareigojimai, susiję su šilumos tiekimu, yra privalomi esamiems savininkams. Šios išvados nepaneigia netgi ir tai, kad buvę nekilnojamojo turto savininkai nebuvo įregistravę nuosavybės teisės į šilumos tinklus. Antra, pareiškėjų A. R. ir Č. R. pateiktas 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas taip pat nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad tarp buvusio savininko J. B. ir atsakovų buvo susitarimas dėl ginčo šilumos punkto bei vietinės šilumos trasos įrengimo ir eksploatavimo, t. y. kad vietinė šilumos trasa buvo įrengta legaliai, bei kad ji atsakovų buvo neatlygintinai eksploatuojama teisėtai. Visų pirma, pažymėtina, kad 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 10.3. punkte esantis įrašas, jog buvę savininkai A. B. ir J. B. nėra sudarę jokių raštiškų susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės naudojimo sąlygų, turi būti vertinamas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad šilumos tinklams buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi šilumos trasos įrengimui. Šilumos trasos pridavimui buvo pateikta montažinių darbų aktai, dengtų darbų aktai, darbo brėžiniai ir kt. dokumentai. AB „Kauno energija“ patvirtino, kad šilumos perdavimo tinklai įrengti tuo metu buvusių sklypų savininkų bendru sutarimu ir lėšomis, pagal tuo metu galiojusią tvarką, laikantis visų normatyvinių reikalavimų ir suderinimų. Ir nors byloje nebuvo pateiktas buvusio nekilnojamojo turto savininko ir atsakovų rašytinis susitarimas dėl bendro šilumos punkto įrengimo, šilumos trasų įrengimo bei naudojimosi jomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių turinio galima pagrįstai spręsti, jog toks susitarimas buvo sudarytas. Byloje yra pateikta 1990 m. sausio 24 d. sutartis dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo privatiems gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir ūkiniam pastatui, pasirašyta energijos tiekėjo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininko J. B.. 1988 m. gruodžio 19 d., 1990 m. sausio 23 d. gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) šilumos energijos tiekimo aptarnavimo ribų aktai, pasirašyti energijos tiekėjo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininko J. B.. Taigi ankstesnis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, sudarė sutartį dėl šilumos tiekimo ne tik dėl į jam priklausantį namą (kurį įsigijo ieškovai) bet ir į gretimus kaimyninius namus, suderino šiluminių įrengimų schemą, kurioje pažymėta/atribota Kauno šiluminių tinklų ir J. B. aptarnavimo riba 1T-22, nustatyta šilumos tinklo charakteristika, be to, J. B. kaip abonentas prisiėmė įsipareigojimą aptarnauti šiluminę trasą nuo šiluminės kameros 1T-22 išorinės sienos, šiluminį mazgą ir vidaus šildymo įrengimus. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų argumentai, jog šilumos trasa buvo sumontuota nelegaliai ir neturint savininko sutikimo yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.Antra, 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 10.3. punkte nurodytos raštiškų susitarimų su kitais asmenimis kategorijos apima tik tuos susitarimus, kuriais yra apribojamos žemės sklypo, kaip nuosavybės teisės objekto, savininko naudojimosi šiuo objektu teisės. Tuo tarpu rašytinis susitarimas tarp buvusio žemės sklypo savininko J. B. ir kitų asmenų dėl bendrai įrengtos ir eksploatuojamos šiluminės trasos bei šilumos punkto 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 10.3. punkte, atsižvelgiant į šio punkto paskirtį ir tikslus, pagrįstai nenurodytas, nes jis nėra susijęs su žemės sklypo savininko naudojimo teisių suvaržymu. Kita vertus, ribojimai, susiję su šiluminės trasos bei šilumos punkto įrengimu ir eksploatavimu, t. y. specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, yra numatytos 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 10.1. punkte.Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius duomenis, spręstina, jog pareiškėjų A. R. ir Č. R. naujai pateikti įrodymai (AB „Kauno energija“ 2017 m. kovo 8 d. raštas ir 2001 m. sausio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas) nepaneigia nei byloje teismų nustatytos aplinkybės, jog šilumos trasa pareiškėjų žemės sklype buvo įrengta nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir turint savininkų sutikimą, nei tai, kad atsakovai neatlygintinai naudodamiesi šilumos trasa veikė neteisėtai.Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjų A. R. ir Č. R. pateikti įrodymai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dar ir dėl to, kad jie galėjo būti gauti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai J. Š., D. A. Š. ir V. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą juos atstovavusiai advokatei L. P. sumokėjo 500 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina už atsiliepimą į atskirąjį skundą suma negali viršyti 327,04 Eur (817,60 x 0,4). Atsakovų prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl atskirąjį skundą atmetus, atsakovams iš pareiškėjų priteistina maksimali 327,04 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjų taip pat priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 4 Eur (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 54,51 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 51 euro centą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš pareiškėjo Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 54,51 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 51 euro centą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš pareiškėjų A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 4 Eur (keturis eurus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.