Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, trečiasis asmuo VĮ „Trakų miškų urėdija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti teigiamą sprendimą dėl dokumentų, reikalingų 2,16 ha miško žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti, rengimo ir išnuomoti ieškovui 2,16 ha valstybinės žemės sklypą nurodytų pastatų eksploatacijai bei atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių eksploatacijai yra galimybė sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau atsakovas atsisako sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį, šioje kilusio ginčo stadijoje motyvuodamas neigiama VĮ „Trakų miškų urėdija“ išvada ir tuo, jog pageidaujamas nuomoti žemės sklypo plotas yra Valstybinės reikšmės miškų sąraše. Ieškovo teigimu, tokios atsisakymo priežastys yra neparemtos faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymais, kadangi egzistuojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia ieškovui išnuomoti šios valstybinės žemės, kaip užstatytos ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Ieškovo teigimu, miškų urėdija savo pateiktoje neigiamoje išvadoje nenurodė nei vieno iš Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų veiklai organizuoti taisyklėse paminėtų priežasčių, dėl kurių ji turi teisę pateikti neigiamą išvadą, taigi tokia trečiojo asmens pateikta išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, jog teisės aktuose niekur nėra numatyta, kad teigiamos išvados nepateikimas yra pagrindas atsisakyti sudaryti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas laikosi pozicijos, jog egzistuoja galimybė sudaryti su juo nuomos sutartį, todėl yra pagrindas tenkinti jo ieškinį.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovui priklausantys statiniai yra valstybinės reikšmės miške, kuris priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise ir patikėjimo teise yra perduotas VĮ „Trakų miškų urėdija“. Atsakovas nėra valstybinės žemės miško sklypo, kuriame yra ieškovo pastatai, patikėtinis ir netinkamas atsakovas šioje byloje, o šiuo atveju patikėtinis negali išnuomoti jam perduotų miško žemės sklypų. Prašė ieškovo ieškinio netenkinti.

Trečiasis asmuo VĮ „Trakų miškų urėdija“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pageidaujama išnuomoti teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško žemės sklypą, išimtinės nuosavybės teise priklausantį valstybei, kuris valdyti patikėjimo teise buvo perduotas trečiajam asmeniui. Papildomai pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas taip pat patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko, Varnikų botaninio – zoologinio draustinio bei miško parkų kategorijos teritoriją. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuo atveju negali išnuomoti ginčo žemės sklypo, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti trečiojo asmens sprendimą atsisakyti išnuomoti ieškovui valstybinę miško žemę, o ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dublike ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais atsikirtimais, motyvuodamas tuo, jog 2013-01-31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime dėl analogiško ginčo su VĮ „Trakų miškų urėdija“ yra nurodęs, jog urėdija neturi teisės patikėjimo teise valdomo sklypo nuomoti ar kitu būdu jo perleisti, nes už nuomą yra atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba, o šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią šalims.

Triplike atsakovė nurodė, jog nesutinka su dublike išdėstyta ieškovo pozicija, teigdama, kad nėra prašomo išnuomoti žemės sklypo patikėtinis ir negali būti pripažįstamas tinkamu atsakovu šioje byloje, o ginčo žemės sklypo patikėtiniui, t. y. VĮ „Trakų miškų urėdija“, teisės aktai nenumato teisės išnuomoti patikėjimo teise perduotų miško žemės sklypų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo L. R. į valstybės biudžetą 7,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad

ginčo atveju atsakovė nėra ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo patikėtinė ir valdytoja, ir neturi teisinio pagrindo priimti teigiamą sprendimą dėl dokumentų, reikalingų 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai sudaryti, rengimo bei išnuomoti VĮ „Trakų miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Pažymėjo, jog atsakovė 2014-12-11 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-3115 yra informavusi ieškovą, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų rajono savivaldybės Kariotiškių kadastro vietovės miškų žemėlapyje, patvirtintame Vyriausybės 2005-07-14 d. nutarimu Nr. 765, apskaitytas mišku ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 d. įsakymu Nr. 12-10-V patvirtinto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pasiūlė ieškovui kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo bei nurodė, jog patikslinus duomenis ir išbraukus norimą atidalinti žemės plotą iš Valstybės miškų kadastro, siūlo kreiptis į atsakovę su prašymu rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties – žemės sklypai. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad ginčo teritorijai, kurią siekia išsinuomoti ieškovas, yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, kurį pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Ir priešingai, kol šiai teritorijai nėra pakeistas šis statusas, žemės plotas, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 6 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį patikėjimo teise valdo šio turto patikėtiniai, atlikdami tik tokias funkcijas, kurias juos įgalina atlikti valstybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nėra valstybinės reikšmės miško sklypo patikėtinis ir valdytojas ir neturi teisinio pagrindo priimti teigiamą sprendimą dėl dokumentų, reikalingų 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai sudaryti, rengimo ir išnuomoti VĮ „Trakų miškų urėdijos“ patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo. Ieškovas yra kreipęsis dėl analogiško ginčo į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismas išaiškino, jog Trakų miškų urėdijai yra pavesta tik vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, ji neturi teisės patikėjimo teise valdomo sklypo nuomoti ar kitu būdu perleisti. Pažymėjo, jog įstatyme nėra numatytas draudimas šios žemės išsinuomoti. Jeigu valstybė vienam patikėtiniui nėra suteikusi tokios teisės, tai nereiškia, jog tokios teisės negali būti suteiktos kitam patikėtiniui. Įstatyme nesant draudimo išnuomoti valstybinės reikšmės miško žemę po nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir tokią teisę neperleidus šios žemės patikėtiniui Valstybinei miškų urėdijai, teisė šią žemę nuomoti pagal Žemės reformos įstatymo 1 d. 4 p. yra perleista kitam patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai, kuri ir yra atsakove šioje byloje.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti kaip prieštaraujantį teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai yra valstybinės reikšmės miške, kuris priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, o patikėjimo teise yra perduotas Trakų miškų urėdijai. Ginčo sklypas patikėjimo teise yra perduotas vieninteliam patikėtiniui, o ne keliams patikėtiniams, kaip bando teigti apeliantas savo skunde.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui L. R. nuosavybės teise priklauso pastatai-poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4, I t.). 2013-05-08 L. R. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su juo šio žemės sklypo nuomos sutartį (T. 1, b. l. 5). Nacionalinė žemės tarnyba 2013-10-10 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-2156 atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, kol bus priimtas sprendimas Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo (T. 1, b. l. 7). Šį atsisakymą ieškovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-10 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2156 bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su L. R. žemės sklypo nuomos sutartį (b. l. 1, I t.). 2014-03-14 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinės bylos dalį dėl pirmojo reikalavimo nutraukė, o likusią dalį atmetė, kaip nepagrįstą (T. 1, b. l. 52-56). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs L. R. apeliacinį skundą (T. 1, b. l. 62), 2015-02-03 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria antrasis L. R. skundo reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir perdavė šį reikalavimą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o likusią 2014-03-14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (T. 1, b. l. 79-83).

Byloje taip pat nustatyta, jog 2013-05-22 d. sprendimu Trakų rajono apylinkės teismas įpareigojo L. R. per 6 mėnesius nugriauti savavališkai pastatytus poilsio namelius, esančius Varnikų k., Trakų raj. (T. 1, b. l. 103-109), o 2013-12-30 d. Vilniaus apygardos nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (T. 1, b. l. 110-115). 2014-04-25 ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas priimti sprendimą dėl dokumentų nuomos sutarčiai sudaryti rengimo (T. 1, b. l. 116-117). 2014-05-19 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.7)-1648 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius informavo ieškovą, jog negali priimti sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo, nes pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), stovi 3,27 ha ploto žemės sklype, priklausančiame ieškovui, todėl pasiūlė dėl galimų duomenų neatitikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ (T. 1, b. l. 118-119). 2014-06-26 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių dėl žemės sklypo po pastatais nuomos (T. 1, b. l. 121-122). VĮ „Trakų miškų urėdija“ 2014-07-11 d. išvadoje, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsniu ir atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-01-31 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-928-484/2013, konstatavo, jog išnuomoti Trakų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomą valstybinės reikšmės miško žemės sklypą nėra galimybių (T. 1, b. l. 125-130). 2014-07-24 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-2630 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į VĮ „Trakų miškų urėdija“ neigiamą išvadą, negali priimti sprendimo dėl dokumentų nuomos sutarčiai sudaryti rengimo (T. 1, b. l. 123-124). Pastarąjį sprendimą ieškovas 2014-07-31 d. skundu apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui (T. 1, b. l. 131-133), kuris 2014-09-09 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-2332 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui pavedė imtis priemonių dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje (T. 1, b. l. 134-136). Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, įvykdęs pavedimą, nustatė, jog pastatai nėra sunykę, o valstybinės žemės sklypo dalis, kurioje stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, naudojama šių pastatų eksploatacijai, bei nurodė, jog žemės sklypo dalis bus išnuomota, kai ji bus išbraukta iš Valstybinės reikšmės miškų sąrašo (T. 1, b. l. 137-145). 2014-10-21 d. skundu ieškovas apskundė minėtą Trakų skyriaus atsakymą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui (T. 1, b. l. 146-147), kuris, išnagrinėjęs skundą, 2014-12-11 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-3115 palaikė Trakų skyriaus poziciją (T. 1, b. l. 148-150).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė nėra ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo patikėtinė ir valdytoja, ir neturi teisinio pagrindo priimti teigiamą sprendimą dėl dokumentų, reikalingų 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai sudaryti, rengimo bei išnuomoti VĮ „Trakų miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad ginčo teritorijai, kurią siekia išsinuomoti ieškovas, yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, kurį pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Ir priešingai, kol šiai teritorijai nėra pakeistas šis statusas, žemės plotas, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 6 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį patikėjimo teise valdo šio turto patikėtiniai, atlikdami tik tokias funkcijas, kurias juos įgalina atlikti valstybė.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės reikšmės miško sklypo patikėtinis ir valdytojas ir neturi teisinio pagrindo priimti teigiamą sprendimą dėl dokumentų, reikalingų 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai sudaryti, rengimo ir išnuomoti VĮ „Trakų miškų urėdijos“ patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo. Pasak apelianto, jeigu valstybė vienam patikėtiniui nėra suteikusi tokios teisės, tai nereiškia, jog tokios teisės negali būti suteiktos kitam patikėtiniui. Įstatyme nesant draudimo išnuomoti valstybinės reikšmės miško žemę po nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir tokią teisę neperleidus šios žemės patikėtiniui Valstybinei miškų urėdijai, teisė šią žemę nuomoti pagal Žemės reformos įstatymo 1 d. 4 p. yra perleista kitam patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai, kuri ir yra atsakove šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse (Nacionalinės žemės tarnybos nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai-poilsio nameliai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės miške, kuris priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, vadinasi, tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise miškų įstatyme nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo), Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 2.3-2535-(79) pagrindu, Valstybinės žemės patikėjimo teisė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 23 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 91-2.24-56 perduota Valstybės įmonei Trakų miškų urėdija.

Pažymėtina, jog ir pats apeliantas skunde neginčija, jog valstybės įmonė Trakų miškų urėdija yra aukščiau nurodyto žemės sklypo patikėtinė, tačiau, apelianto nuomone, jei ginčo atveju Trakų miškų urėdijai nėra perleista teisė rengti dokumentus dėl minėto žemės sklypo nuomos, juos turėtų rengti kitas patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius aktus, spręstina, jog ginčo atveju atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nėra ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo patikėtinė ir valdytoja, todėl neturi teisinio pagrindo priimti teigiamo sprendimo dėl dokumentų rengimo bei nuomos sutarties sudarymo. Susipažinus su apelianto skundo argumentais darytina išvada, jog apeliantas nepagrįstai konstatuoja neva ginčo žemės sklypas turi du patikėtinius – Nacionalinę žemės tarnybą ir Trakų miškų urėdiją, todėl jei Trakų miškų urėdija negali pradėti dokumentų rengimo dėl nuomos sutarties sudarymo, apelianto nuomone, tokią funkciją turėtų atlikti Nacionalinė žemės tarnyba. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas patikėjimo teise yra perduotas vieninteliam patikėtiniui – valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai. Byloje nėra duomenų, jog Nacionalinė žemės tarnyba būtų susigrąžinusi patikėjimo teisę į minėtą Vyriausybės nutarimu perduotą valstybinės reikšmės žemės sklypą, kadangi toks susigrąžinimas būtų galimas tik Trakų miškų urėdijai nevykdant savo, kaip žemės sklypo patikėtinės, teisių. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas (CPK 178 straipsnis).

Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog yra kreipęsis dėl analogiško ginčo į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismas išaiškino, jog Trakų miškų urėdijai yra pavesta tik vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, ji neturi teisės patikėjimo teise valdomo sklypo nuomoti ar kitu būdu perleisti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-928-484/2013), prašydamas panaikinti valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos 2012-07-31 sprendimą Nr. 3-429, kuriuo atsisakyta išnuomoti jam 2,16 ha miško žemės sklypą bei parengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti; įpareigoti VĮ Trakų miškų urėdiją parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai. Sutiktina su apeliantu, jog minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad Trakų miškų urėdija neturi teisės sudaryti valstybinės miško žemės nuomos sutarties, tačiau pažymėtina, kad tokios teisės Trakų miškų urėdija neturi ne dėl to, kad nėra minėto sklypo patikėtinė, o dėl paties žemės sklypo ir jo statuso - pareiškėjo pageidaujamas išsinuomoti miško žemės sklypas patenka į Varnikų botaninio – zoologinio draustinio ir Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog teritorijai, kurią siekia išsinuomoti ieškovas, yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, kurį pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-12-11 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-3115 yra pasiūliusi apeliantui kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo, kadangi patikslinus duomenis ir išbraukus norimą atidalinti žemės plotą iš Valstybės miškų kadastro, šis galės kreiptis į atsakovą su prašymu rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties – žemės sklypai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.