- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-524-280/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-524-280/2013
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02157-2010-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16-228/2013 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo Ž. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. ieškiniu (kurio reikalavimus tikslino) prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti Š. pavardę, atsakovui – Š. pavardę, pripažinti 55/100 dalis trijų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip: 45/100 dalis trijų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn, atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti garažą, kurio unikalus Nr. 8297-2002-8196:0001, automobilį RENAULT ESPACE, v.n. (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT ESPACE, v.n. (duomenys neskelbtini), ir automobilį VAZ, v. n. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 17 513 Lt piniginę kompensaciją bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1991 m. rugpjūčio 17 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 1992 m. birželio 27 d. gimė sūnus A. Š., o 1993 m. lapkričio 13 d. gimė dukra B. Š.. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: jis girtavo, ieškovės ir vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, paskutinius metus vaikų išlaikymui neskyrė lėšų, visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis, valgė jos pirktą maistą. Be to, ieškovė ne tik išlaikė šeimą, tačiau dengė ir atsakovo asmenines skolas: nusikaltimu padarytą žalą, administracines baudas. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas, kol vaikai buvo nepilnamečiai, nuo 2008 metų pradžios neteikė išlaikymo sūnui, iki vaiko pilnametystės ji viena rūpinosi sūnaus materialiniu išlaikymu, todėl prašė priteisti už šį laiką kompensaciją už vaiko išlaikymą, skaičiuojant kas mėnesį po 400 Lt už 29 mėnesius, kas sudaro 11 600 Lt. Taip pat atsakovas neteikė išlaikymo ir dukrai laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki dukters pilnametystės, dukters materialiniu išlaikymu ieškovė rūpinosi viena, todėl prašė iš atsakovo priteisti kompensaciją už 46 mėnesius, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, kas sudaro 18 400 Lt. Gyvendami santuokoje su atsakovu bendrosiosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. 8297-6002-4016:0003, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 83 900 Lt, garažą, kurio unikalus Nr. 8297-2002-8196:0001, kurio vidutinė rinkos vertė 6 780 Lt, automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 000 Lt, automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 000 Lt ir automobilį VAZ, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 Lt. Ieškovės teigimu, jos motina pagal tris dovanojimo sutartis padovanojo jai 14 000 Lt, kuriuos ji panaudojo banko paskolos už butą dengimui, taip pat motina davė 1 100 Lt kredito likučiui padengti. Butas buvo įsigytas už 27 550 Lt, todėl ieškovė, laikydama, kad 14 400 Lt dalis (tai sudaro 55 proc.) buto padengta iš asmeninių lėšų, prašė 55/100 dalis trijų kambarių buto pripažinti jos asmenine nuosavybe, likusias 45/100 dalis, kurių vertė 37 755 Lt, trijų kambarių buto prašė priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, atsakovui priteisti garažą ir automobilius. Už jai tenkančią didesnę turto dalį ieškovė sutiko sumokėti atsakovui 12 487 Lt dydžio kompensaciją. Kadangi atsakovas jai skolingas 30 000 Lt dydžio kompensaciją už vaikų išlaikymą, todėl atėmus jai priklausančią mokėti 12 487 Lt dydžio kompensaciją, iš ieškovo jai priteistina 17 513 Lt dydžio kompensacija.
Atsakovas Ž. Š. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: garažą, kurio unikalus Nr. 8297-2002-8196:0001, kurio vidutinė rinkos vertė 6780 Lt, automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 000 Lt, automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Lt, ir automobilį VAZ, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 Lt, priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. 8297-6002-4016:0003, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 91 700 Lt, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 40 409 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę Š., atsakovui – Š., priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog po santuokos sudarymo jų santykiai klostėsi gerai, tačiau laikui bėgant sutuoktinių požiūriai ir tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir nesuderinamumas, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, vaikų auklėjimą. Ieškovei rūpėjo tik materialūs dalykai, bet ne pilnavertė šeima. Ieškovės savanaudiškumas, nuolatiniai priekaištai atsakovo atžvilgiu būdavo susiję su užaukštintais reikalavimais sukurti šeimos materialinę padėtį, iš jos pusės nebuvo moralinio palaikymo ir pastangų materialinę gerovę kurti kartu. Ieškovė visas pinigines lėšas naudojo išimtinai tik savo interesams ir savo nuožiūra, bet ne šeimos poreikiams, ji neatsižvelgdavo į atsakovo poreikius, jo nuomonę, ignoravo jo norus ir jo artimuosius, nerodė jam jokių jausmų, ignoruodavo prie draugų. Atsakovas nurodė, jog ieškovė viena, be jo sutikimo, padengė kreditą, taip siekdama gauti didesnę turto dalį. Su šiuo reikalavimu atsakovas nesutiko, manydamas, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažino, jog ieškovė padengė kreditą jos motinos dovanotomis lėšomis tik 1 100 Lt, todėl pusę šios sumos prašė atimti iš kompensacijos. Be to, jam nebuvo žinoma apie pinigų gavimo faktą iš ieškovės motinos ir dovanojimo sutarčių sudarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp ieškovės V. Š. ir atsakovo Ž. Š., sudarytą 1991 m. rugpjūčio 17 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.290, dėl atsakovo Ž. Š. kaltės. Po santuokos nutraukimo V. Š. paliko pavardę Š., Ž. Š. paliko pavardę Š. Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskyrė trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. 8297-6002-4016:0003, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo asmeninėn nuosavybėn paskyrė garažą, kurio unikalus Nr. 8297-2002-8196:0001, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1989 m. gamybos lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, v.n. (duomenys neskelbtini); 1993 m. gamybos lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini); 1971 m. gamybos lengvąjį atutomobilį VAZ 2101, v. n. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 14 468 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1991 m. rugpjūčio 17 d. Santuokoje gimė du vaikai: 1992-06-27 – sūnus Arnoldas, 1993-11-21 – dukra Brigita, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.). Laikė nustatyta, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2009 metų pradžios iki vaikų pilnametystės, nes atsakovas skirtingai aiškino, kiek jis teikė vaikams išlaikymo, negalėjo tiksliai nurodyti konkrečios pinigų sumos, kurią jis teikė vaikų išlaikymui, kol jie buvo nepilnamečiai, pripažino, kad nuo 2010 metų pabaigos neteikė jokio išlaikymo, o ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo teikimo patvirtino liudytoja apklausta duktė B. Š. bei sūnus A. Š.. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, šalių gautas pajamas 2009-2011 metais, liudytojų parodymus, taip pat į atsakovo vestą gyvenimo būdą, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė už ieškovės teiktą išlaikymą sūnui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki jo pilnametystės (2010-06-27) 5 400 Lt kompensacija, o už ieškovės teiktą išlaikymą dukrai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki jos pilnametystės (2011-11-13) – 10 500 Lt kompensacija (CK 6.50 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo šį turtą: pagal 2003-12-31 pirkimo – pardavimo sutartį, not. reg. Nr. NJ-10188, trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. 8297-6002-4016:0003, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 83 900 Lt); garažą, kurio unikalus Nr. 8297-2002-8196:0001, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 6 780 Lt); tris lengvuosius automobilius: 1989 m. gamybos RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 000 Lt), 1993 m. gamybos RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 2 000 Lt), bei 1971 m. gamybos VAZ 2101, v. n. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 Lt). Viso dalintino santuokoje bendrai įgyto turto vertė 93 681 Lt (CK 3.118 str.). Laikė įrodytu, jog ieškovės motina prisidėjo piniginėmis lėšomis kredito už butą grąžinimui ir turto įsigijimui (viso 15 100 Lt). Taip pat nustatė, kad atsakovas už automobilio vairavimą esant neblaiviam laikotarpiu 2004 - 2010 metais baustas keturis kartus, viso paskirta piniginių baudų už 9 500 Lt, ši civilinė byla iškelta 2010-12-21, penkerių metų laikotarpiu atsakovui paskirta administracinių nuobaudų už 7 500 Lt (CK 3.123 str. 4 d.), visos paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos. Tokiu būdu, dėl tokių neatsakingų atsakovo veiksmų šeima negavo 7 500 Lt pajamų, dėl ko, teismo nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Laikė, jog ieškovei priklauso 4/7 dalys, atsakovui – 3/7 dalys bendro turto, o tai pagal bendrą turto vertę sudaro atitinkamai turto už 53 532 Lt ir už 40 149 Lt. Ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskyręs trijų kambarių butą, kurio rinkos vertė 83 900 Lt, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn paskyręs garažą ir automobilius, kurių viso vertė 9 781 Lt, teismas konstatavo, jog atsakovui tenka turto mažiau 30 368 Lt (40 149 – 9 781), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 30 368 Lt dydžio piniginę kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.), kurią sumažino iš atsakovo ieškovės naudai priteistos kompensacijos už vaikų išlaikymą dalimi, tai yra 15 900 Lt, dėl ko galutinė atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos suma sudaro 14 468 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti atsakovo priešieškinį bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Akivaizdu, kad šalių santuoka iro pamažu, nėra byloje jokių duomenų, kad ieškovė nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Tas aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė, nes nurodė, jog apsisprendė skirtis tik po to, kai ji baigė aukštuosius mokslus ir pasijautė labiau išsilavinusi už atsakovą, bei jų pilnametis sūnus, kuris teismo posėdyje paaiškino, kad kalti abu tėvai, nes ir mama, t. y. ieškovė, dažnai be jokio reikalo bardavosi, pykdavo, priekaištaudavo ir pan. Teismas turėjo įvertinti visus pateiktus įrodymus, išklausęs parodymus padaryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas savo sprendimu priteisęs išlaikymo įsiskolinimą privalėjo nustatyti aplinkybes, kurios reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo, ir pagrįstai išspręsti šį reikalavimą. O būtent – teismas turėjo atsižvelgti į esminius dalykus, t. y. nuo kurio momento atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikams, nuo kada ginčo šalys nebegyveno kartu, nebetvarkė bendro šeimos ūkio, t. y. iš esmės nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, jų kasdienių poreikių tenkinimo. Tuo tarpu šiuo atveju nors ieškovė negalėjo pagrįstai įrodyti tokių aplinkybių, tačiau teismas savo sprendime vis tiek konstatavo, jog atsakovas nuo 2009 m. neteikė vaikams išlaikymo. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas visą laiką rūpinosi savo vaikais, teikė jiems išlaikymą pagal savo galimybes, visada duodavo pinigų vaikams paprašius, prisidėjo prie buto išlaikymo ir kitų šeimos poreikių tenkinimo, todėl ir negalėjo teismui nurodyti konkrečios sumos, kurią skirdavo vaikams.
3. Teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, t. y. buto, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (CK 3.127 str. 3 d.). O būtent – priteisdamas ieškovei didesnę turto dalį vadovavosi įrodymais, kurie kėlė abejonės dėl tikrumo. Kadangi ieškovė ieškinyje pateikė tris dovanojimo sutartis, kurios neatitinka rašytinių dovanojimo sutarčių keliamų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai teismo prašė šias sutartis, kaip rašytinį įrodymą, atmesti. Be to, atsakovas teismui nurodė, kad apie tokių sutarčių surašymą ir pagal jas pinigų gavimo faktą jam nebuvo žinoma, taip pat, kad ieškovė tvarkė visą šeimos biudžetą, todėl atsakovas ja pasitikėjo ir visas gautas lėšas atiduodavo jai. Ne kartą ji yra sakiusi, jog iš šeimos santaupų padengė kreditą, kad nereikėtų mokėti palūkanų. Tačiau teismas į šiuos atsakovo argumentus neatsižvelgė ir vadovavosi ieškovės pateiktomis atgaline data surašytomis dovanojimo sutartimis. Tokiu būdu, suklaidintas teismas priteisė ieškovei didesnę turto dalį, taip pablogindamas atsakovo materialinę padėtį, kuris neteko gyvenamosios vietos – buto, o už priteistą sumą kito būsto įsigyti neturi galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nagrinėjant bylą detaliai paaiškino, kokias maksimalias pastangas dėjo tam, kad santuokiniai ryšiai būtų išsaugoti (pvz. rūpinosi ir lankė apeliantą ligoninėje jam susirgus, ilgą laiką taikstėsi su apelianto giravimu ir smurtu, manydama, kad apeliantas atsitokės ir įvertins jos pastangas išsaugoti šeimą). Apeliantas tuo tarpu nepateikė teismui jokių duomenų apie pastangas šeimos išsaugojimui. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės paaiškinimai ir dviejų liudytojų B. Š. ir A. Š. parodymai patvirtina, jog nuo 2009 m. pradžios atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės vykdymo. Iš apeliacinio skundo turinio neaišku, kuo pasireiškė CK 3.127 str. 3 d. pažeidimas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas keistinas dalyje dėl kompensacijos už vaikų išlaikymą priteisimo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta CPK 329 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1991 m. rugpjūčio 17 d. (t. 1, b. l. 12). Santuokoje 1992-06-27 gimė sūnus A. Š. ir 1993-11-21 gimė dukra B. Š., kurie šiuo metu yra pilnamečiai (t. 1, b. l. 13-14). Santuokoje šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. 8297-6002-4016:0003, esantį Užpalių g. 79-3, Utenoje, kurio rinkos vertė 83 900 Lt, garažą, kurio unikalus Nr. 8297-2002-8196:0001, esantį adresu Rašės g. 11-530, Utenoje, kurio rinkos vertė 6 780 Lt (t. 1, b. l. 38-41), 1989 m. gamybos lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 000 Lt, 1993 m. gamybos lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 000 Lt, 1971 m. gamybos lengvąjį atutomobilį VAZ 2101, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 Lt (t. 1, b. l. 35-36). Viso santuokoje bendrai įgyto turto vertė 93 681 Lt. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto nesutikimo argumentus dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, visapusiškai ištyrė abiejų šalių pateiktus įrodymus dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo išvados, neteikia pagrindo pripažinti, jog ne visi įrodymai buvo įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patys prašė sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio kaltę (CK 3.63 str.).
Iš ginčo byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 1997 m. sausio 6 d. nuosprendžiu Ž. Š. pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimu (t. 1, b. l. 15-16), Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu (t. 3, b. l. 14-15), taip pat Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarimu (t. 1, b. l. 27-28) Ž. Š. pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam. 2007-04-04 specialisto išvada patvirtina, jog ieškovei V. Š. padarytas kūno sužalojimas – veido sumušimas, pasak nukentėjusios, neblaivaus vyro kilusio barnio metu dėl automobilio (t. 1, b. l. 20-21). Tai, kad apeliantas girtauja ir namuose smurtauja prieš sutuoktinę vaikų akivaizdoje, patvirtina ir šalių dukros B. Š. („matydavau tėtį grįžusį girtą, skriausdavo ir mane, ir mamą, aš bijodavau grįžti namo“) bei šalių sūnaus A. Š. paaiškinimai („tėvas išgėręs grįždavo namo, aš būdavau savo kambary, kad manęs neliestų“), tokių aplinkybių nepaneigė atsakovo sesuo N. R. („Vilma pasakydavo, kad Žydrūnas išgėręs ateidavo“), atsakovo mama A. Š. (t. 1, b. l. 150-152, t. 2, b. l. 169). Teismo vertinimu, šie įrodymai tiesiogiai patvirtina, jog apeliantas nebuvo lojalus žmonai ir šeimos nariams, pažeidė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos pareigas, skriaudė savo šeimą girtavimu ir netinkamu elgesiu. Tuo tarpu priešingai, byloje nėra nustatyta faktų, patvirtinančių, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir ieškovės netinkami veiksmai.
Dėl kompensacijos už vaikų išlaikymą priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai tokiu atveju nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt piniginę kompensaciją už išlaikymą vaikams, kurį ji teikė jiems, kol vaikai buvo nepilnamečiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2009 metų pradžios iki vaikų pilnametystės, motyvuodamas tuo, kad atsakovas skirtingai aiškino, kiek jis teikė vaikams išlaikymo, negalėjo tiksliai nurodyti konkrečios pinigų sumos, kurią jis teikė vaikų išlaikymui, kol jie buvo nepilnamečiai, pripažino, kad nuo 2010 metų pabaigos neteikė jokio išlaikymo, o ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo teikimo patvirtino liudytoja apklausta duktė B. Š. bei sūnus A. Š.. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto Ž. Š. skundo argumentais dalyje dėl kompensacijos už vaikų išlaikymą priteisimo ir sprendžia, jog teismas nepakankamai įvertino tai, kad Ž. Š. teikė vaikams išlaikymą pagal savo galimybes, duodavo pinigų vaikams paprašius, ieškovė dėl išlaikymo priteisimo į teismą nesikreipė, visa šeima gyveno kartu ir bendrai tvarkė reikalus. Vertindama apelianto realias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, t. y. tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės gaunamas pajamas 2009 m. sudarė vidutiniškai 3 039 Lt per mėnesį, 2010 metais – 2 665 Lt per mėnesį, 2011 metais – 3 465,05 Lt per mėnesį, tuo tarpu atsakovo pajamos 2009 m. sudarė 1 243 Lt per mėnesį, 2010 m. – 947 Lt per mėnesį, 2011 m. 1 332 Lt per mėnesį) (t. 3, b. l. 17, 21-32, 33-34, 37-39). Byloje apklausti šalių vaikai nepaneigė tėvo prisidėjimo pinigais fakto. Priešingai, duktė B. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad „mamos didesnis atlyginimas, mama išlaikydavo, pirkdavo drabužius, duodavo maistui, tėtis, nors ir labai mažai, tačiau duodavo, be to, nuo 2010 m. iš tėčio gavo dovanų per 18 gimtadienį 500 Lt“, sūnus A. Š. patvirtino, kad tėvas duodavo pinigų, kai paprašydavo, kuriuos išleisdavo savo poreikiams, yra davęs gimtadieniui, Joninėms, be to, kai reikia, nuperka detalių mašinai (t. 2, b. l. 150-151).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtu laikotarpiu V. Š. nesikreipė dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tam iš esmės kliūčių nebuvo, ji nesikreipė savo valia, todėl laiko, jog neteko teisės reikalauti ginti menamai pažeistas teises. Tokiu būdu, nepaisant to, kad, kaip nustatyta, apelianto gynimo būdas buvo netinkamas, tačiau atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, šalių gautas pajamas 2009-2011 metais, liudytojų parodymus, naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo Ž. Š. ieškovės V. Š. naudai priteista už ieškovės teiktą išlaikymą sūnui A. Š. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki jo pilnametystės (2010-06-27) 5 400 Lt kompensacija, o už ieškovės teiktą išlaikymą dukrai B. Š. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki jos pilnametystės (2011-11-13) 10 500 Lt kompensacija (CK 6.50 str. 3 d.).
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Apelianto manymu, teismas be pagrindo vadovavosi ieškovės pateiktomis atgaline data surašytomis dovanojimo sutartimis, kas suklaidino teismą priteisiant ieškovei didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais bei tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.127 str. 3 d. ir akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nesutinka.
Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Nagrinėjamoje byloje šalys nekėlė ginčo dėl turto padalijimo natūra, abiejų nuomonė šiuo klausimu sutapo, todėl ieškovės privačion nuosavybėn teismas paskyrė trijų kambarių butą, esantį adresu Užpalių g. 79-3, Utenoje, kurio rinkos vertė 83 900 Lt.
Vertinant kriterijus dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės ginčija tik pinigines sumas (viso 14 000 Lt), kurios buvo dovanotos ieškovei jos motinos dovanojimo sutartimis (t. 1, b. l. 59-61). Apeliacinės instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, laiko įrodyta, jog ieškovės motina prisidėjo piniginėmis lėšomis grąžinant kreditą už įgytą butą. Juk jis atsiliepime į ieškinį 2011-04-22( t.1, b.l. 112) atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei pusę jos grąžintos kredito dalies, kuri sumokėta iš asmeninių ieškovės lėšų.
Pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų ((CPK 176 str. - 185 str.), sprendime detaliai nurodė, jog atsakovas neneigė fakto dėl 1 100 Lt ieškovės motinos pervestų pinigų, taip pat pripažino, kad ieškovės motina davė 4 000 Lt pagal atsakovą garažo įsigijimui (įsigytas 2008 metais) (t. 1, b. l. 40-41), pirma suma dovanota taip pat 2008 metais (t. 1, b. l. 59), kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, tikėtinai patvirtina ieškovės paaiškinimą, jog 14 000 Lt kredito už butą grąžinimui padovanojo jos motina, taip pat jos motina davė 1 100 Lt kredito likučiui grąžinti, viso 15 100 Lt. Pinigai duoti ne vienu metu, todėl atsakovas gali ir nežinoti bendros gautos sumos dėl savo gyvenimo būdo. Pinigus motina teikė ieškovei asmeniškai, o ne šeimai. Tuo labiau, kad kreditą bankui dengė ieškovė, kuri dirbo keliose darbovietėse ir rūpinosi kredito grąžinimu, atsakovas tik laidavo už kredito grąžinimą.
Kadangi apeliantas skunde nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė CK 3.127 str. 3 d. pažeidimas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, t. y. sprendė, jog ieškovei priklauso 4/7 dalys, atsakovui – 3/7 dalys bendro turto, kas pagal bendrą turto vertę sudaro atitinkamai 53 532 Lt ir 40 149 Lt. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos kompensacijos už vaikų išlaikymą, laikytina, jog galutinė atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos suma sudaro 30 368 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai: ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai CPK 93 str. 2 d).
Ieškovei pripažinta nuosavybės teisės į visą butą 83 900 Lt vertės, bet ji turi sumokėti atsakovui 30 368,00 Lt kompensaciją, tai jai teko turto už 53 532 Lt, todėl nuo šios sumos 1606 Lt ir dar 133 Lt, iš viso 1739 Lt žyminį mokestį turi sumokėti atsakovas. Atsakovas turi sumokėti 300 Lt ieškovei ir 1439 Lt į valstybės biudžetą.
Atsakovas nuosavybėn gavo turto už 40 149 Lt, tai jam turi būti atlyginamas žyminis mokestis nuo šios sumos. Tai sudaro1204 Lt. Šalys sumokėjo žyminio mokesčio taip : ieškovė sumokėjo 300 Lt, kitos dalies mokėjimas jai atidėtas, atsakovas sumokėjo 200 Lt, likusios dalies mokėjimas jam atidėtas. Taigi galutinai ieškovė į valstybės biudžetą turi sumokėti 1004 ir 216 Lt( atsakovo patenkinti reikalavimai apeliacinėje instancijoje), iš viso 1220 Lt, ir 200 Lt atsakovui. Kadangi šalys turi mokėti viena kitai, tai įskaičius mokėtinas sumas, atsakovas ieškovei turi sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio, o ieškove jam nebemokėti nieko.
Už apeliacinį skundą atsakovas Ž. Š. sumokėjo 300 Lt (t. 3, b. l. 60), likusios dalies – 478 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 63).
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei ieškovė V. Š. sumokėjo 1 000 Lt (t. 3, b. l. 72). Prašomų priteisti išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Laikant, kad apeliacinis skundas patenkintas 39 proc. (ginčijama suma – 40 409 Lt, patenkinta – 15 900 Lt, nepatenkinta 25309 Lt), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 610 Lt jos sumokėtų teisinės pagalbos išlaidų, o į valstybės biudžetą – papildomai 459 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Su žyminiu mokesčiu pirmos instancijos teisme atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti iš viso 1898 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyse dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžeto naudai priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 30 368,00 Lt (trisdešimties tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių litų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.
Priteisti iš atsakovo Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1898 Lt žyminio mokesčio bei 24,66 Lt (dvidešimt keturis litus ir 66 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias sumas sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).
Priteisti iš atsakovo Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1220 Lt žyminio mokesčio bei 24,66 Lt (dvidešimt keturis litus ir 66 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias sumas sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 610,00 Lt (šešis šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai .