Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas NPC“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame atsakovas nesutinka su ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir prašo atmesti ieškinį. Triplike dėstoma, kad dublike išdėstytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog ieškovas nustatyta tvarka nepareiškė kreditorinio reikalavimo N. M. įpėdiniams. Kadangi N. M. mirė 2018 m. birželio 14 d., tokiu atveju skolos dalis susidariusi iki 2018 m. birželio 14 d., t. y. 104,13 Eur, negali būti priteista iš atsakovo. Tokiu atveju atsakovo mokėtina skolos dalis ieškovui yra 264,84 Eur (368,97 Eur – 104,13 Eur).

Teisme gauti ieškovo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas pridūrė, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neginčija ieškovo suteiktų paslaugų fakto, ieškovas atkreipia dėmesį tik į vieną pagrindinę ginčijamą aplinkybę šioje byloje, t. y. atsakovo pareigą atsiskaityti visa apimtimi už palikėjo skolas, įskaitant ir įsiskolinimą, susidariusį iki palikėjo mirties. Ieškovas, paaiškina, kad pareiga atsiskaityti už palikėjo prievolės kyla nuo palikimo atsiradimo dienos, o atsakovas tik siekia išvengti atsakomybės atlyginti prievolę. Pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs jau ne vienas panašaus pobūdžio ginčas. Atsakovas – yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo disponuoti nekilnojamuoju turtu taip, kad neaugtų skola namo administratoriui, t. y. ieškovui. Atsakovas, būdamas buto, kuriam susidaręs įsiskolinimas savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus. Paaiškina, jog sąskaitos faktūros kas mėnesį buvo teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), todėl ne ieškovui turi būti perkeliama pareiga kontroliuoti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas, disponuodamas nekilnojamuoju turtu, turi rūpintis juo. Ieškovas pažymi, kad galima pastebėti tik pasyvų atsakovo elgesį, kuriuo siekiama nusimesti naštą ir perkelti ją tik ieškovui ir išvengti prievolės mokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos suma neviršija 2 000 Eur, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė šalims terminą iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus. Teismas 2021 m. vasario 10 d. bei 2021 m. kovo 17 d. nutartimis teismo posėdis buvo atidėtas, nustatant kitą rašytinio posėdžio datą – 2021 m. balandžio 1 d. Teismo nutartys šalims įteiktos tinkamai. Per teismo nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2018 m. birželio 14 d. priklausė N. M., kuri 2018 m. birželio 14 d. mirė. Vadovaujantis 2019 m. gegužės 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butą nuo 2018 m. gegužės 22 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad 2019 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šį butą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Ieškovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad įsiskolinimas už minėtam butui per laikotarpį nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gegužės 8 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 368,97 Eur.

Ieškovo teigimu, skola, susidariusi nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gegužės 8 d., už ieškovo suteiktas paslaugas, tenka atsakovui. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, teigdamas, kad ieškovas nustatyta tvarka per tris mėnesius po skolininkės mirties nepareiškė kreditorinio reikalavimo N. M. įpėdiniams, susidariusiam įsiskolinimui atgauti, todėl skolos dalis, susidariusi iki 2018 m. birželio 14 d., t. y. 104,13 Eur, negali būti priteista iš atsakovo. Atsakovas teigia, kad atsakovo mokėtina skolos dalis ieškovui yra 264,84 Eur (368,97 Eur – 104,13 Eur).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiškai vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Viena vertus, šioje byloje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Teisėjų kolegija išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis (atsakovas) su kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui, susipažinus su atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikštais prieštaravimais dėl iki palikėjo mirties susidariusios skolos, buvo suteikta galimybė galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai juos pagrįsti. Ieškovas atsakovui pareikštų reikalavimų netikslino, įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Minėtos ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjos butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto palikėjos mirties (2018 m. birželio 14 d.), šiuo atveju buvo palikėjos prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju iš palikėjos, kaip buto savininkės, buvo pagrindas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą, susidariusį iki jos mirties. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, teismui nekyla abejonių, t. y. ieškovas iš esmės to ir neginčija, kad ieškovas praleido – praleisto termino atnaujinti neprašo, kita vertus, ir pagrindų pagal bylos medžiagą praleisto termino atnaujinimui neįžvelgtina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti palikėjo reikalavimą sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2018 metų birželio 14 d., dėl to už minėtą laikotarpį priteisti skolą ieškovui šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas pilna apimtimi, darytina išvada, kad palikėjos skolos už teiktas paslaugas iki jos mirties nėra atsakovo prievolė, nes atsakovas neturėjo galimybės disponuoti minėtu turtu ir gauti ieškovo teikiamas paslaugas iki palikėjos mirties, taigi ieškinio dalis dėl 104,13 Eur skolos dalies atmetama kaip nepagrįsta.

Taipogi teismas nesutinka su ieškovo motyvais, kad atsakovui visą laiką buvo žinoma apie laikotarpio skolą, nes jam buvo siunčiamos sąskaitos į buto pašto dėžutę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą pateiktos sąskaitos yra sugeneruotos programos konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Kaip žinia, atsakovas, patikėjimo teise valdydamas valstybės nuosavybėn perėjusį nekilnojamąjį turtą, valdo ne vieną butą ir nurodytame bute (duomenys neskelbtini), sąskaitų nepriiminėja, vadinasi jas gauna elektroniniu paštu ar kitu būdu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais atsakovui siunčia sąskaitas apmokėjimui, aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo priskaičiuotą skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d. nėra pagrįsti tinkamais duomenimis. Taigi byloje nėra jokių pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovas atsakovui teikė duomenis dėl prašomos priteisti skolos, kuri atsirado iki šio turto palikėjos mirties (2018 m. birželio 14 d.), t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d., ir kad šie duomenys atsakovui buvo pateikti CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., už ieškovo suteiktas paslaugas yra atsiskaityta. Atsakovas argumentų, kad skolos dalis už šį laikotarpį būtų paskaičiuota netinkamai, nepateikė, minėtos skolos dalies neginčijo. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir tuo, kad atsakovas iš esmės neatsisako mokėti komunalinių mokesčių už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 264,84 Eur tenkintinas.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 264,84 Eur skolos, o likusioje dalyje (dėl 104,13 Eur skolos priteisimo) ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 264,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ieškinyje taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 45,87 Eur, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bendra ieškinio suma sudaro 368,97 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 264,84 Eur. Patenkinus 71,78 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 32,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

Dėl pašto išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ 264,84 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 84 ct) skolos, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 264,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,93 Eur (trisdešimt du eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.