Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žiedas“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, dėl savininko teisių gynimo (negatorinis ieškinys).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. T. (toliau – ir ieškovas) prašė įpareigoti atsakovę garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Žiedas“ (toliau – ir atsakovė) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus, pažymėtus Nr. 1, 2 , 3, 4, 5, ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais. Prašė, atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leisti jam šiuos veiksmus atlikti pačiam, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso penki garažai. Teigė, kad atsakovė, tinkamai neinformavusi garažų bendrijos „Žiedas“ narių ir nesupažindinusi su rengiamais darbais, įvažoje į garažų teritoriją įrengė automatinius vartus ir tvorą. Paaiškino, jog vartai įrengti taip, kad esant uždarytai varčiai trukdo jam įvažiuoti į garažą Nr. 12, kuris jam priklauso nuosavybės teise. Teigė, kad kai vartai yra atidaryti, į garažą įvažiuoti nėra galimybės, nes vartai dengia įvažą į jį. Ieškovas mano, kad vartų įrengimas ir parinkta vieta yra netinkami, tai iš esmės pažeidė jo, kaip savininko, teises.

2. Atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bendrija, siekdama uždrausti jai nepriklausančių asmenų įvažiavimą į jos teritoriją, nusprendė įrengti automatinius vartus. Teigė, kad vartų įrengimo vietą suprojektavo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Drava“. Nurodė, kad projektas 2018 m. liepos 11 d. buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriumi. Atsakovė, gavusi sutikimą, 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Casteda“ dėl vartų įrengimo. Atsakovė pažymėjo, kad valdybos narys ieškovas dalyvavo sudarant sutartį dėl vartų įrengimo ir priimant darbus, pats pasirašė sutartį ir darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė teigė, jog jis žinojo, kad bus įrengti vartai ir kaip jie atsidarys po jų įrengimo. Nurodė, kad ieškovas po vartų įrengimo pretenzijų nereiškė. Atsakovė teigė, jog ieškovas kelia ginčą dėl to, jog 2021 m. kovo 27 d. vykusio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ narių susirinkimo metu nebuvo pritarta ieškovo projektiniam pasiūlymui dėl garažų sujungimo – rekonstrukcijos. Atsakovė nurodė, kad vartų mechanizmas yra sumontuotas taip, kad kai vartai atidaromi, ieškovui sunku patekti į garažą, tačiau juos uždarius jis be jokių kliūčių gali ten patekti, todėl jo teisės nėra suvaržytos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo nuosavybės teisė į nurodytą turtą buvo pažeista, t. y. nuosavybės teisę įgyvendinti jam buvo kliudoma, ir kad šią teisę pažeidė atsakovė. Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas projektas dėl vartų schemos permontavimo buvo nesuderintas su atitinkamomis institucijomis, kaip to reikalauja Statybos reglamentas. Teismas nustatė, jog ieškovas žinojo, kad bus įrengti vartai, kokiu būdu šie vartai atsidarys, pritarė jų projektui ir jokių pretenzijų nereiškė. Teismas vertino, jog atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovės elgesys buvo teisėtas ir nepažeidžiantis Statybos reglamento ir paties ieškovo kaip turto savininko interesų.

3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė suderinto projekto dėl vartų perkėlimo, nors buvo įpareigotas, o apsiribojo ieškinio patikslinimu ir pakeitė reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo, reikšdamas negatorinį (actio negatoria) ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiamas negatorinis ieškinys turėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pateikta schema yra negaliojanti, kadangi nėra atitinkamai suderinta (CK 4.103 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde ieškovas A. T. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė negatorinio ieškinio sąlygas reglamentuojančią teisės normą, neatsižvelgė į kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktiką. Apelianto teigimu, jis yra pateikęs į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina tai, kad jis yra nekilnojamojo turto savininkas.

4.2. Apeliantas teigia, kad jis pirmosios instancijos teismui yra pateikęs fotonuotraukas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedu. Nurodo, jog šie duomenys patvirtina faktą, kad prie ieškovo garažo Nr. 12 esantys vartai ir tvoros elementai jam trukdo automobiliu patekti į garažą, todėl, jo manymu, jis įrodė, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė įrengdama ginčo vartus ir tvoros dalį elgėsi teisėtai. Apelianto manymu, atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovo sutikimą ar leidimą įrengti vartus esamoje vietoje. Nurodo, kad jo parašai, esantys ant 2018 m. rugsėjo 12 d. tvoros ir vartų įrengimo užsakymo sutarties ir ant 2019 m. vasario 19 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, negali būti vertinami kaip sutikimas su įrengtų vartų ir tvoros buvimo vieta. Apeliantas nurodo, kad iš baigto derinti plano nėra aišku, ties kuriuo garažu bus įrengti vartai, nes plane nenurodyti garažų boksai, nenurodyti planuojamos įrengti tvoros ir vartų atstumai pastatų atžvilgiu, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neva buvo susipažinęs su duomenimis, kur bus įrengti vartai, kokiu būdu šie vartai atsidarys, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Apelianto nuomone, atsakovė, planuodama įrengti vartus ir tvoros dalį ties jo garažu Nr. 12, privalėjo gauti jo rašytinį sutikimą, nors jis ir yra garažų bendrijos „Žiedas“ valdybos narys.

4.3. Apeliantui nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pakeitimo ir į bylą 2022 m. gruodžio 7 d. papildomai pateiktos vartų schemos negaliojimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išsakydamas abejones dėl pirminio ieškinio reikalavimo, tikslinant jį, neįvertino to, kad apeliantas ketino į bylą papildomai pateikti vartų ir tvoros dalies perkėlimo vietos planą. Apeliantas nurodo, kad rengdamas minėtą planą suprato, jog jis turės būti suderintas su garažų bendrijos „Žiedas“ nariais, suprato, kad, esant ginčui su minėtos bendrijos pirmininku, organizuoti minėtos bendrijos narių susirinkimą užtruks nemažai laiko. Teigia, kad jo siūlomas vartų ir tvoros dalies perkėlimo planas turėjo būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl, nenorėdamas vilkinti teisminio proceso, jis pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir prašydamas ne perkelti vartus ir tvoros dalį, o juos pašalinti – išmontuoti. Nurodo, kad jis į bylą yra pateikęs projektuojamų vartų schemą, kurioje atvaizduota prašoma pašalinti vartelių ir tvoros dalis. Pažymi, kad šio dokumento suderinimas su kitais garažų bendrijos „Žiedas“ nariais ir Nacionaline žemės tarnyba nėra reikalingas.

5. Atsiliepimu į ieškovo A. T. apeliacinį skundą atsakovė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Žiedas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovė patikslino, kad apeliantas netinkamai interpretuoja sudarytą rangos sutartį ir darbų atlikimo pabaigą. Atsakovės teigimu, nors sutartis buvo sudaryta iki galutinio plano patvirtinimo dienos, tačiau darbų atlikimas ir jų priėmimas buvo vėliau. Nurodo, kad ieškovas pasirašydamas ant darbų priėmimo akto sutiko su tokiu vartų įrengimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl savininko teisių gynimo (negatorinis ieškinys), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų)

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse, yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

11. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo, – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria). Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

12. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – avalynės taisykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Garažai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys patvirtina, kad apeliantas įrodė esantis nurodyto nekilnojamojo turto savininkas.

14. Apelianto teigimu, jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisės pažeidimas pasireiškia tuo, kad jis negali tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu Nr. 12 dėl to, kad atsakovė sudaro kliūtis patekti į minėtą garažą, kadangi ji netinkamai įrengė vartus ir tvoros dalį.

15. Vertindama į bylą pateiktų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ Įstatų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos bendrijos Įstatuose yra nurodyta bendrijos valdymo tvarka. Įstatų 23 punkte kaip vienas iš bendrijos valdymo organų nurodyta bendrijos valdyba, kuri, be kita ko, renkama iš trijų bendrijos narių. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra ne tik garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ narys, bet ir bendrijos valdybos narys. Taigi, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatų 23.4 punkte nurodyta, jog bendrijos vardu sutartis ir kitus sandorius sudaro bendrijos valdyba. Remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „Casteda“ ir atsakovės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ sudaryta 2018 m. rugsėjo 12 d. užsakymo sutartimi Nr. 30, nustatyta, ką, be kita ko, nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad joje kaip bendrijos valdybos narys pasirašo ir apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, jog apeliantas žinojo apie vartų prie jo garažo įrengimą. Tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esminiu įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje laikytinas 2019 m. vasario 19 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo UAB „Casteda“ perdavė, o atsakovė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Žiedas“ priėmė 2018 m. rugsėjo 12 d. užsakymo sutartyje Nr. 30 nurodytus darbus. Minėto akto 3 punkte nurodyta, kad užsakovas vykdytojui pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės neturi.

16. Esant nurodytai situacijai pažymėtina, kad pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

17. Taigi vertinant 2019 m. vasario 19 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą nustatyta, kad ant minėto dokumento yra pasirašęs ir apeliantas, vadinasi, priimdamas garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ užsakytus darbus, t. y. vartų įrengimą, apeliantas iš esmės turėjo žinoti ir matyti UAB „Casteda“ darbo rezultatą. Taigi, minėtame priėmimo–perdavimo akte nėra nurodyta jokių pastabų, pavyzdžiui, kad apeliantas nesutinka su atliktais UAB „Casteda“ darbais, kad būtent tokia vartų konstrukcija varžo jo teises tinkamai, jo manymu, naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu Nr. 12 ar pan. Šiuo atveju yra priešingai, apeliantas, kaip garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ valdybos narys, visą laikotarpį tikrai žinojo apie vartų įrengimą, sutiko su darbais, t. y. su būtent tokiu vartų įrengimu, ir juos priėmė. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo susipažinęs su informacija apie vartų įrengimą, kokiu būdu jie atsidarys, pritarė vartų projektui ir jokių pretenzijų nereiškė. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad neva atsakovė, planuodama įrengti vartus ir tvoros dalį ties apelianto garažu Nr. 12, privalėjo gauti jo rašytinį sutikimą, nors jis ir yra garažų bendrijos „Žiedas“ valdybos narys, atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti.

18. Apibendrindama tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad jo nuosavybės teisės, kurios nesusijusios su valdymo netekimu, yra pažeistos, o tai reiškia, kad nėra įrodyta antra būtinoji sąlyga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto pareikštą ieškinį dėl savininko teisių gynimo.

19. Papildomai pažymėtina, kad, vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neaišku, ką pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas: „Dėl teismui nežinomų priežasčių, ieškovas, bylos nagrinėjimo stadijoje pakeitė ieškinio reikalavimus. Todėl laikytina, jog atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieškovo kaip turto savininko interesų.“ Minėtų motyvų nesupranta ir apeliantas ir nurodo tai savo apeliaciniame skunde.

20. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą „Dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo“, kuriame nurodė, kad keičia ieškinio reikalavimus. Įvertinusi minėto prašymo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantas pakeistais reikalavimais teismo prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus, pažymėtus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais, atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovui šiuos veiksmus atlikti pačiam, o už patirtus tvoros ir vartų dalies išmontavimo darbus ieškovo patirtas išlaidas priteisti iš atsakovės. Taigi, apeliantas po minėto patikslinimo pateikimo, t. y. kitą dieną – 2022 m. gruodžio 8 d., pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo minėtą analogišką reikalavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad apeliantas iš pradžių tikslino savo reikalavimą, nes pradiniame ieškinyje jis prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos esamus vartus į garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ teritoriją įrengti taip, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais, minėtame patikslinime reikalavimą pakeitė į prašymą įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus, pažymėtus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais, taigi iš esmės ieškovas pakeitė reikalavimą dėl vartų ir tvoros išmontavimo, kadangi pradiniu ieškiniu prašė juos permontuoti.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendžia, kad minėti pirmosios instancijos teismo argumentai yra netinkami ir nelogiški, todėl pašalintini iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies ir pakeistini į šiuos motyvus: „Teismo vertinimu, atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieškovo kaip turto savininko interesų.“

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tarp šalių susidariusį ginčą, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė netinkamus ir nelogiškus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia juos pašalinti ir pakeisti į šiuos motyvus: „Teismo vertinimu, atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieškovo kaip turto savininko interesų.“

23. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.