Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė

atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui valdybos nariui –pirmininkui V. V. M., atstovui advokato padėjėjui Rolandui Raudoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) , tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius dėl savininko teisių gynimo (negatorinis ieškinys).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Z. K teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) valdybos narys. Patvirtino, jog ieškovas davė sutikimą pasirašytinai dėl vartų įrengimo, žinojo apie projektą, jo vykdymą, dalyvavo vartų pridavime, padėjo parašą ant priėmimo-perdavimo akto, jokių pretenzijų nereiškė, mano, kad pridavimas vartų yra teisėtas. Paskutiniame bendrijos susirinkime ieškovas kalbėjo žodžiu dėl vartų perkėlimo, buvo aptartas variantas, pasiūlyta jam pateikti projektą bei tai padaryti savo lėšomis. Raštiškų jokių susitarimų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17SŽN-439-( 14.17.62.) pagrindu 11 metų išsinuomojo 0.1971 ha ploto žemės sklypą, kadastro(duomenys neskelbtini). Paminėta patalpa ir garažai yra pastate plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini).

Pagal reikalavimus kaip jie suformuluoti patikslintame ieškinyje galima daryti išvadą, jog ieškovas pareiškė daiktinį teisinį reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo (CK 4.98 str.) (įpareigoti

atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4,5, (žymėjimas raudona spalva, ieškovo 2022-12-07 pateiktame plane, įvardintame „Projektuojamų vartų schema“) ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais? atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovui teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovo.

Dėl nuosavybės teisės gynimo

Reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo (actio negatoria), t.y. išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4,5 (CK 4.98 str.), ieškovas privalo įrodyti: kad yra atitinkamo daikto (statinio) savininkė ar teisėta valdytoja; jos nuosavybės teisė į šį daiktą pažeidžiama, t.y. nuosavybės teisę įgyvendinti jai kliudoma, nuosavybės teisę pažeidžia atsakovas.

Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo nuosavybės teisė į nurodytą turtą pažeidžiama, t.y. nuosavybės teisę įgyvendinti jam kliudoma, ir kad šią teisę pažeidžia atsakovas. Remdamasi CK 4.98 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014), įvertinusi bylos įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog Bendrijos įrengti vartai ne teisės aktų nustatyta tvarka ir ne pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovas nepateikė suderinto vartų pertvarkymo plano, iš to, darytina išvada, jog reikalauja tai padaryti atsakovui savo lėšomis.

Ieškovas savo kaip patalpos savininkas nuosavybės teisės pažeidimu įvardina, jo manymu, dėl atsakovo kaltės jam daromą žalą. Ieškovas tvirtina, jog maždaug prieš 2 ar 3 metus, tinkamai neinformavusi garažų bendrijos narių ir nesupažindinusi su rengiamais darbais, įvažiavime į garažų teritoriją įrengė automatinius vartus ir tvorą. Vartai įrengti taip, kad esant uždarytiems vartams trukdo ieškovui įvažiuoti į jam priklausantį garažą Nr. 12, o esant vartams atidarytiems, į garažą įvažiuoti iš viso negalima, nes vartai dengia įvažiavimą į garažą. Ieškovas taip pat sutinka, jog vartai reikalingi, tačiau mano, kad jų įrengimas ir parinkta vieta yra netinkami. Ieškovo nuomone, geriausias būdas išspręsti šį ginčą, būtų atsidarančius vartus pakeisti išvažiuojančiais vartais, arba keisti vartų įrengimo vietą. Pateikė projektuojamų vartų schemą, kaip ieškovo manymu, turėtų būti įrengiami vartai, nepažeidžiant jo interesų.

Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, iš kurios matyti, jog 2003 m. gruodžio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) įstatai. Įstatų 22.1 p. nurodyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos valdymo organas. Įstatų 23 p. nurodoma, kad bendrijos valdybą renka visuotinis bendrijos susirinkimas. Įstatų 23.4 p. nurodoma, kad valdyba bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandėrius. 2017 m. spalio 8 d. įvyko (duomenys neskelbtini) visuotinis narių susirinkimas, kuriuo buvo išrinkta bendrijos valdyba. Šios valdybos nariais tapo V V. M., Z. K. bei ieškovas A. T. Valdyba 2017 m. spalio 9 d. valdybos pirmininku išrinko V V. M.. 2018 m. vasarą, bendrijos valdyba savo bendrijos susirinkime nusprendė įrengti automatinius vartus. Jiems valdyboje buvo pritarta.

V. V. sprendimą dėl vartų įrengimo, parengta užduotis suprojektuoti vartų įrengimo vietą, ir ją atliko UAB(duomenys neskelbtini). Projektas 2018 m. liepos 11 d. suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriumi (sutikimo Nr. 17ST-130-( 14.17.5). Kaip matyti iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atsiliepimo, skyrius patvirtino, jog 2018 liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) išdavė sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu.

2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. 30 su UAB (duomenys neskelbtini) dėl vartų įrengimo. 2019 m. vasario 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo valdyba, surašė darbų perdavimo - priėmimo aktą. Iš Užsakymo sutarties Nr. 30 bei darbų perdavimo - priėmimo akto matyti, jog visi valdybos nariai, tame tarpe ir ieškovas A. T., pasirašė abi sutartis. Darytina išvada, jog ieškovas buvo susipažinęs, kad bus įrenginėjami vartai, kokiu būdu šie vartai atsidarinės, pritarė jo projektui, buvo sumokėti pinigai, pastatyti vartai, jokių pretenzijų nereiškė.

2021 m. kovo 12 d. ieškovas, valdybos narys A. T., pateikė pretenziją Bendrijai dėl vartų trikdžių ir trūkumų, kurioje nurodė, jog sumontuoti vartai jam trukdo naudotis tiesiogine garažų 9-11 ir 9-12 paskirtimi. Jie trukdo judėjimui ir mažina vartų vertę, nes jų naudoti pagal paskirtį nėra galimybės. Taip pat nurodė, jog jis žodžiu prieš montuojant vartus davė pastabas, dėl vartų trikdžių.

Teisme apklaustas liudytoju valdybos narys Z. K. patvirtino, jog paskutiniame Bendrijos susirinkime ieškovas žodžiu kalbėjo dėl vartų perkėlimo, buvo aptartas variantas, pasiūlyta jam pateikti projektą bei vartų perkėlimą atlikti savo lėšomis. Atsakovas, bendrijos pirmininkas, teisme taip pat tvirtino, jog ieškovas žodžiu, dar statant vartus pareiškė, kad esant būtinumui, jis pats, savo lėšomis, šiuos vartus perkels jam patogesniu būdu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-avalynės taisykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės pažeidimas šioje byloje siejamas su tuo, jog atsakovas pažeidžia jo teisę tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu - įvažiuoti į jam priklausantį garažą Nr. 12. Iš 2021 m. kovo 12 d. atsakovui ieškovo pateiktos pretenzijos matyti, jog Bendrijos įrengti vartai jam trukdo tiesiogiai naudotis garažų 9-11 ir 9-12 paskirtimi. Bendrijai nurodo sumontuoti vartus taip, kad ieškovas galėtų naudotis be apribojimų jam priklausančiu turtu. Bei pateikdamas patikslintą ieškinį pateikia Projektuojamų vartų schemą kaip atsakovas turėtų išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4,5, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais. Kaip matyti, ieškovas taip pat pateikia projektuojamų vartų schemą. Ištyrus bylos medžiagą, išklausius teismo posėdyje šalis, nustatyta, jog ieškovo parengtas projektas nebuvo derintas su atitinkamomis institucijomis, kaip to reikalauja Statybos reglamentai, todėl pakeisti vartus pagal ieškovo pateiktą schemą atsakovas neturėtų galimybės. Be to, pats ieškovas visada minėjo, jog vartai bus keičiami jo lėšomis. Tai patvirtina teisme ir apklaustas liudytojų valdybos narys, bei bendrijos pirmininkas. Dėl teismui nežinomų priežasčių, ieškovas, bylos nagrinėjimo stadijoje pakeitė ieškinio reikalavimus. Todėl laikytina, jog atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieškovo kaip turto savininko interesų.

Pažymėtina, kad ieškovas, jo atstovas negalėjo nurodyti, kodėl nebuvo galutinai pateiktas suderintas jų parengtas Projektas dėl vartų perkėlimo kaip buvo nurodyta teismo, kai tuo tarpu ieškovas apsiribojo ieškinio patikslinimu bei pakeitė reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo reikšdamas negatorinį (actio negatoria) ieškinį bei prašydamas teismo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4.

Teismas sprendžia, jog ieškovui neįrodžius, kad jo nuosavybės teisę pažeidžia atsakovas, nėra visų įstatyme numatytų sąlygų (CK 4.98 str.), kad jo negatorinis reikalavimas - išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4,5, (žymėjimas raudona spalva, ieškovo 2022-12-07 pateiktame plane, įvardintame „Projektuojamų vartų schema“) ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais – būtų patenkintas.

Nesant svarių priežasčių, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4,5, (žymėjimas raudona spalva, ieškovo 2022-12-07 pateiktame plane, įvardintame „Projektuojamų vartų schema“) ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais? atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovui teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovo, turėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu teise (CK 1.137 str. 3 d.), kadangi toks ieškovo teisės įgyvendinimas (atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovui teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovo) be teisinio pagrindo pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, prieštarautų jo subjektinės teisės paskirčiai. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo teismui įpareigoti išmontuoti esamos tvoros ir vartų dalį, pašalinant stulpus pažymėtus Nr. 1,2,3,4,5, (žymėjimas raudona spalva, ieškovo 2022-12-07 pateiktame plane, įvardintame „Projektuojamų vartų schema“) ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieškovui naudotis savo garažais (be statybą leidžiančių dokumentų, kadangi ieškovo pateikta schema negaliojanti, nėra atitinkamai suderinta ir yra negaliojanti (CK 4.103 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kadangi ieškinys atmetamas, o ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; iš ieškovo priteisiamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Prašoma atsakovo priteisti suma, susijusi su atsiliepimo į ieškinį parengimą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.10, 8.13, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Dėl šios priežasties atsakovui iš ieškovo priteistina prašomų atlyginti patirtų nurodytų atstovavimo išlaidų suma – 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui(duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) (mokėtojas - pirmininkas V V. M.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.