Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1282-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
e2S-1282-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12553-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
„PlusPlus Capital“ AS
Suinteresuotas asmuo
E. P., I. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1282-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12553-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. P., I. P. ir antstolė Virginija Meškauskienė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą, pareiškimu (e. b. l. 1–6) prašydamas nustatyti, jog skolininkui E. P. priklauso ½ dalis turto, esančio bendrojoje su sutuoktine I. P. nuosavybėje, nustatymo, t. y.:

1) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) Buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas);

6) Negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8) Savos gamybos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

9) Transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

10) Transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

11) Transporto priemonės Yamaha XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

12) Transporto priemonės KIP KG 40 EK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

13) Transporto priemonės Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

14) Transporto priemonės Volvo xc70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2. Nurodo, kad antstolės Virginijos Meškauskienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0015/15/17516, kurioje vykdomas vykdomasis raštas, 2015-06-29 išduotas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1085-640/2013 dėl 52 088,72 Eur skolos išieškojimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš E. P. išieškotojui „PlusPlus Capital“ AS. Pareiškėjas gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturčiu nustatymo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-23 nutartimi (e. b. l. 27–30) pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui E. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. P. turto, t. y. Buto. Kitoje dalyje prašymo netenkino.

5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo tris vykdomąsias bylas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/14/13926 matyti, kad antstolė vykdo išieškojimą G. K. dėl 18 922,93 Eur skolos pagal 2012-03-09 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/14/13927 matyti, kad antstolė vykdo išieškojimą G. K. dėl 16 011,41 Eur skolos pagal 2012-04-17 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/15/17516 matyti, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-06-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-1085-640/2013 išieškotojui „PlusPlus Capital“ AS dėl 52 088,72 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Antstolis 2019-04-10 patvarkymu pasiūlė išieškotojams per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Pareiškėjas (išieškotojas) pareiškimą dėl turto dalies nustatymo padavė nepraleidęs antstolio nustatyto termino.

6. Teismas nustatė, jog skolininkas 2019-03-20 pateikė sutikimą nustatyti jam priklausančią turto dalį dėl Buto, teigdamas, kad 1/3 dalis priklauso skolininkui, o 2/3 – sutuoktinei I. P., tačiau su tokiu turto dalies skirstymu išieškotojas „PlusPlus Capital“ AS nesutiko ir siūlė nustatyti lygias dalis, tenkančias skolininkui E. P. ir I. P.. Antstolė vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas yra vedęs, o patikrinusi vedybų sutarčių registrą nustatė, jog skolininkas 2013-02-07 yra sudaręs povedybinę sutartį su I. P.. Povedybinėje sutartyje yra nustatytas turto, įgyto po santuokos sudarymo, teisinis režimas. Teismas, įvertinęs povedybinės sutarties nuostatas, laikė, kad šia sutartimi sutuoktiniai yra nustatę turto teisinį režimą ir jis taikomas tik dovanotam bei paveldėtam nekilnojamam turtui, įgytam nuo povedybinės sutarties patvirtinimo dienos.

7. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad Butas nuosavybės teise priklauso skolininkui E. P. nuo 1992-11-17 pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgęs į tai, kad nors sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį, tačiau ši sutartis taikoma tik nuo 2013-02-07, kad povedybinėje sutartyje sutuoktiniai nenumatė teisinio režimo, taikomo nekilnojamam turtui, įgytam iki jos sudarymo, teismas darė išvadą, jog sutuoktinių turtui – Butui, taikytinos ne povedybinės sutarties nuostatos, o CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

8. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su turto areštu (pritaikytais apribojimais) ir antstolio siūlymu (šiuo atveju 2019-04-10 patvarkymu). Iš byloje esančio 2019-01-10 pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto akto registre teismas nustatė, kad yra areštuotas Butas, o areštas kitam nekilnojamam turtui yra išregistruotas. Antstolė 2019-04-10 patvarkyme Nr. S1-47735 nurodė, kad, vykdant priverstinį išieškojimą, yra areštuotas Butas. Nors antstolė, išieškotojams pasiūliusi kreiptis dėl turto dalies nustatymo ir nenurodė konkretaus turto, tačiau iš patvarkymo turinio matyti, kad yra siūloma kreiptis tik dėl Buto turto dalies nustatymo. Įvertinęs tai, kad teismas yra saistomas antstolės patvarkyme nurodytu turtu ir faktiškai taikytu turtui areštu (nagrinėjamu atveju – Butui) šia nutartimi teismas sprendė tik dėl turto dalies nustatymo tik šiame turte. Teismas laikė, jog dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas nustatyti turto dalį kitame antstolio patvarkyme nenurodytame ir neareštuotame turte negali būti tenkintinas.

9. Teismas nustatė, jog Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors antstolei buvo pateiktas 2019-03-20 sutikimas dėl turto dalies nustatymo, kuriame nurodoma, kad I. P. tenkanti Buto dalis sudaro 2/3, teismas vertino, jog nei antstolei, nei teismui nėra pateikta jokių argumentų, kodėl turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtasis turtas yra I. P. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas nenustatė. Nesant priešingų duomenų, teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininko E. P. ir I. P. turtas sudaro ½ dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) I. P. atskiruoju skundu (e. b. l. 39–42) prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-23 nutartį ir bylą nutraukti. Teismui nusprendus bylos nenutraukti – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė taip pat prašo leisti pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė V. Meškauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/17516 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-06-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-1085-640/2013 išieškotojui „PlusPlus Capital“ AS dėl 52 088,72 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Apeliantė nesutiko, kad nėra jokių teismui žinomų aplinkybių, kodėl reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad „Swedbank lizingas“, UAB 2018-05-17 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į „PlusPlus Baltic“ Ou, tuo tarpų į bylą pateiktas „PlusPlus Capital“ AS direktoriaus įgaliojimas teisininkas V. G. atstovauti „PlusPlus Capital“ AS, o ne kreditorių „PlusPlus Baltic“ Ou. Pažymėjo, kad „PlusPlus Capital“ AS Lietuvoje jokios veiklos nevykdo, neturi teisės verstis finansine–investicine veikla, skolų išieškojimo ir su ja susijusia asmens duomenų rinkimo veikla. Paaiškėjus, kad „PlusPlus Capital“ AS nėra kreditorius V. Meškauskienės vykdomojoje byloje, nutartį panaikinus, pareiškėjo prašymas paliktinas nenagrinėtu.

12. Paaiškino, jog apeliantei nebuvo žinoma apie pirmosios instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl negalėjo laiku pateikti paaiškinimų bei įrodymų. Paaiškino, jog dar iki santuokos sudarymo iš senelės dovanų gavo kooperatinį butą (duomenys neskelbtini) mieste kartu su įmokėtu pajumi. Butas 1975 m. perrašytas apeliantei. Jai, kartu su senele, 1978 m. keitimo pagrindu buvo suteikta teisė apsigyventi komunaliniame bute, adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini). Ginčo butas buvo įsigytas 1992-11-17 pirkimo–pardavimo sutartimi už 10 476 rublių. Apeliantė iš savo investicinių čekių knygelės investiciniais čekiais sumokėjo 9 198 rublių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, investiciniai čekiai yra pripažįstami asmenine nuosavybe. Todėl šioje apimtyje ir proporcijomis ginčo butas pripažintinas asmenine apeliantės nuosavybe. Likusi 1 278 rublių dalis buvo sumokėta grynaisiais pinigais iš I. P. lėšų. Net jeigu vertinant, jog apeliantė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 9 837 rublių investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais, tai E. P. iš savo asmeninių lėšų būtų įmokėjęs ne daugiau kaip 639 rublių grynais. Atitinkamai, apeliantei tektų 40,2 kv. m, o E. P. – 2,61 kv. m buto.

13. Šiuo metu apeliantė neturi grynųjų pinigų įmokėjimo įrodymų, juolab, kad E. P. nuo 2005 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jokių aktyvių sąsajų, neskaitant korespondencijos adresu su ginčo butu, neturi. Paaiškino, kad šalių asmeninės nuosavybės teisinis rėžimas buvo patvirtintas ir vedybų sutarties pasirašymu.

Atsiliepimas

14. Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. l. 52–55) prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

15. Atsiliepime nurodė, kad I. P. 2019-04-05 patyrė kulkšnies lūžį, koja buvo sugipsuota iki 2019-05-10. Terminas atsiliepimui į kreditoriaus pareiškimą pateikti baigėsi 2019-05-17, byla išnagrinėta 2019-05-23, taigi, apeliantė turėjo pakankamai laiko pateikti visus bylai reikšmingus dokumentus, bet to nepadarė. Apeliantė teigė, jog reabilitacinis gydymas yra sunkus, bet tai apeliantei nesutrukdė pateikti atskirojo skundo. Taigi, neegzistavo jokios priežastys, dėl kurių su atskiruoju skundu teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Be to, apie teismo posėdžio datą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje.

16. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad investicinius čekius, kuriais iš dalies buvo atsiskaityta už Butą, I. P. įgijo iki santuokos sudarymo. Taigi, investiciniai čekiai laikytini bendra suinteresuotų asmenų nuosavybę. Be to, sudaryta Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne pačios apeliantės, o sutuoktinio E. P.. Jeigu apeliantė būtų siekusi įgyti butą asmenine nuosavybe, akivaizdu, jog ji būtų dalyvavusi privatizavimo procese.

17. Nors apeliantė teigia, jog su vyru negyvena ilgą laiko tarpą, klausimas dėl Buto nuosavybės pradėtas kelti tik kreditoriui aktyviai pradėjus siekti, kad išieškojimas būtų nukreiptas į minėtą suinteresuotiems asmenims priklausantį turtą.

18. Priešingai, nei teigia apeliantė, būtent „PlusPlus Capital“ AS yra I. P. sutuoktinio E. P. kreditorius, tai matyti iš antstolės patvarkymo. Šioje byloje kreditorius yra tiesiogiai atstovaujamas įmonėje dirbančių teisininkų, bet ne filialo.

19. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. l. 64–65) prašo tenkinti I. P. atskirąjį skundą ir bylą nutraukti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus.

20. Atsiliepime nurodo, kad „PlusPlus Capital“ AS nėra kreditorius. Paaiškino, jog sutuoktinė savo turtinius reikalus pavedė tvarkyti jam, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitė jos asmeninės nuosavybės teisinis režimas ir jis gavo daugiau teisių nei turėjo. 1 278 rublių grynaisiais už Butą buvo sumokėta iš asmeninių I. P. lėšų. Investiciniai čekiai yra pripažįstami asmenine nuosavybe. Paaiškino, jog apeliantė yra kilusi iš pasiturinčios šeimos. 1978 m., keičiant I. P. kooperatyvinį butą (duomenys neskelbtini) mieste į ginčo Butą, buvo gauta ne mažiau kaip 3 500 rublių priemoka už įmokėtą pajų, kuris atiteko apeliantei.

Šalies argumentai

21. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.

22. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teisme 2019-07-25 gautas G. K. prašymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu.

23. Prašyme paaiškino, kad antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/13926 ir Nr. 0015/14/13927 vykdomas išieškojimas jo naudai iš skolininko E. P.. Iš antstolės sužinojo, kad vykdomosios bylos sustabdytos ir perduotos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą ir įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu, leisti pateikti papildomus prašymus ir paaiškinimus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-17 nutartimi atsisakė tenkinti jo prašymą, išaiškindamas, kad byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

24. Teigia, jog skolininko E. P. kreditorius yra „PlusPlus Baltic“ Ou, o ne pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS. Taigi, byla išnagrinėta neteisingai. Tikrasis išieškotojas į bylą neįtrauktas. Labai tikėtina, kad neišsiaiškinus aplinkybių, tariamas kreditorius atsisakė E. P. pasiūlymo, ir taip gali būti pabloginta kitų kreditorių padėtis. Kreditorius G. K. būtų linkęs priimti E. P. siūlomos 1/3 Buto dalies pasiūlymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

25. Atskirasis skundas netenkintinas.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

27. G. K. informavimo teismą, jog jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl pageidauja dalyvauti procese ir teikti paaiškinimus. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nuspendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/13926 ir Nr. 0015/14/13927 vykdo išieškojimą išieškotojui G. K., kuris nebuvo įtrauktas į nagrinėjamos bylos procesą.

28. CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tais atvejais, kai bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas 2019-03-20 pateikė sutikimą nustatyti jam priklausančią turto dalį dėl Buto, teigdamas, kad 1/3 dalis priklauso skolininkui, o 2/3 – sutuoktinei I. P. (vykdomosios bylos Nr. 0015/14/13926 l. 328). Su tokiu turto dalies skirstymu išieškotojas „PlusPlus Capital“ AS nesutiko ir siūlė nustatyti lygias dalis, tenkančias skolininkui E. P. ir I. P. (vykdomosios bylos Nr. 0015/14/13926 l. 331). Pažymėtina, jog išieškotojas G. K. prieštaravimų dėl turto dalies nustatymo antstoliui neteikė. Antstoliui pasiūlius abiems išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, tik išieškotojas „PlusPlus Capital“ AS pateikė teismui pareiškimą dėl turto dalies nustatymo. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, jog CPK 667 str. 2 d. nurodytą pareiškimą teismui būtų padavęs išieškotojas G. K. (CPK 179 str. 3 d.).

30. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog G. K. buvo pasyvus vykdymo procese ginant savo teises ir nei antstoliui, nei teismui neteikė CPK 667 str. 2 d. nustatytų dokumentų, taip pat į tai, jog G. K. prašyme patvirtino, jog jį tenkina aplinkybė, kad skolininkas sutinka su Buto dalimi 1/3, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui E. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. P. turto – Buto, t. y. teismas priėmė net palankesnį kreditoriams sprendimą negu tikėjosi išieškotojas G. K., darytina išvada, jog tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyto absoliutaus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo, taip pat apeliacinės instancijos teisme į bylą negali būti įtraukti asmenys, kurie nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31. Kitų absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Pažymėtina, kad pagal CPK 593 str. 3 d. pareiškimas galėjo būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenimis. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apie rašytinį bylos nagrinėjimą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog jai nebuvo pranešta apie jo teismo posėdžio vietą ir laiką.

IV.I. Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

32. Suinteresuotas asmuo I. P. prašė teismo prijungti prie bylos įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme: (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų statybos kooperatyvo valdybos 1975-09-09 nutarimą; medicinos pažymą; Vilniaus m. tarybos vykdomojo komiteto orderio Nr. 026767 gyvenamajam plotui išduoti; 1992-11-17 Buto pirkimo–pardavimo sutartį; Lietuvos taupomojo banko knygelę. Atskirajame skunde nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie pirmosios instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką. 2019-04-05 ji patyrė čiurnos kaulo lūžio traumą, buvo apribotas judėjimas, sunkus reabilitacinis laikotarpis, todėl tik dabar turi galimybę pateikti teismui įrodymus. Paaiškino, jog pateikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, jog priešingai, nei nustatė teismas, būtent ji įsigijo Butą, todėl teismo nustatytos Buto proporcijos yra neteisingos.

33. Suinteresuotas asmuo E. P. su atsiliepimu taip pat pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme: E. P. ir I. P. santuokos liudijimą. Atsiliepime paaiškino, jog santuokos liudijimas patvirtina atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog suinteresuoto asmens I. P. pavardė iki santuokos buvo B.. Ši aplinkybė yra svarbi, vertinant suinteresuoto asmens I. P. pateiktus dokumentus.

34. CPK 314 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo I. P. 2019-04-05 patyrė kulkšnies lūžį, koja buvo sugipsuota 5 sav. laikotarpiui – iki 2019-05-10 (e. b. l. 49–50). Teismas 2019-05-03 nutartimi informavo proceso šalis apie nagrinėjamą bylą ir pasiūlė jiems iki 2019-05-17 pateikti teismui atsiliepimus į pareiškimą (e. b. l. 15–16). Suinteresuotam asmeniui I. P. siųsta registruota teismo korespondencija grįžo kaip neįteikta (b. l. 3). Nors šiuo atveju pareiškėjas yra teisus, teigdamas, jog CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka specialiame internetiniame tinklalapyje buvo patalpintas pranešimas apie bylos nagrinėjimą ir dėl to proceso šalys buvo tinkamai informuotas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo I. P. buvo patyrusi traumą ir jai paskirtas reabilitacinis gydymas, teismo siųsta pašto korespondencija grįžo kaip neįteikta, taip pat tai, jog naujai pateikiami įrodymai gali turėti esminės reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti bylą, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nutaria priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Suinteresuotas asmuo E. P. naujus įrodymus pateikė susipažinęs su apeliantės atskiruoju skundu, taigi, būtinybė jam pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau, todėl teismas E. P. ir I. P. santuokos liudijimą taip pat priima.

36. Pažymėtina, jog pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui antstolės 2019-01-11 patvarkymą Nr. S-19-15-380, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nurodytas patvarkymas yra teismo žinioje turimoje vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/17516 (b. l. 24), teismas nurodyto dokumento neprijungia prie nagrinėjamos civilinės bylos.

IV.II. Dėl atskirojo skundo argumentų

37. Byloje ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nustatė skolininko dalį sutuoktinės turto dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pareiškimą teismui pateikė netinkamas pareiškėjas, t. y. ne skolininko išieškotojas. Be to, apeliantės teigimu, būtent jos lėšomis buvo įsigytas Butas.

38. Vykdomosios bylos Nr. 0015/15/17516 duomenimis nustatyta, jog 2018-05-17 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018/05/17-1 kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į E. P. įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje, veikiančiai per PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą (b. l. 21). 2018-05-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ Ou perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininko įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas (b. l. 20–21). Antstolė 2019-01-11 patvarkymu Nr. S-19-15-380 pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ į „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamą PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo (b. l. 24). Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantė ir suinteresuotas asmuo E. P., būtent pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS yra suinteresuoto asmens E. P. išieškotojas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų teiginiai dėl netinkamo subjekto, t. y. išieškotojo “PlusPlus Capital“ AS, ir tuo susiję prašymai atmetami kaip nepagrįsti.

39. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. 1 d. numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d., neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją.

40. Apeliantė atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 pateiktu išaiškinimu, jog investiciniai čekiai pripažįstami asmenine nuosavybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės nurodytoje teismų praktikoje taip buvo išaiškinta, jog neužtenka vien nustatyti, kad turtas buvo įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

41. Iš apeliantės pateiktų duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų statybos kooperatyvo valdybos 1975-09-09 nutarimu I. B. (I. P.) vardu perrašytas kooperatyvinis butas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 43, 66). Nors apeliantė teigia, jog 1978-09-28 Vilniaus m. tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 02676, keitimo pagrindu, buvo suteikta teisė jai ir jos senelei apsigyventi Bute, apeliantės teismui pateiktame orderyje tokia informacija nėra nurodyta (e. b. l. 44), t. y. orderyje nurodoma, kad gyvenamajame plote šeima susideda iš dviejų asmenų – I. B. ir M. Z., bet nenurodoma, kad tokia teisė suteikia gyventi būtent ginčo Bute bei kad kooperatyvinis butas (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į Butą. Iš Buto 1992-11-17 pirkimo–pardavimo sutarties (e. b. l. 45–46) matyti, jog ji buvo sudaryta ne pačios apeliantės, o jos sutuoktinio E. P.. Buto Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad Butas iš viso parduotas už 10 476 rublių, iš kurių E. P. 1 278 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais, o 9 198 rublių – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Nors apeliantė įrodinėja, jog būtent ji sumokėjo iš esmės visą sumą už Buto įsigijimą, pažymėtina, jog Pirkimo–Pardavimo sutartyje niekur nėra nurodoma, kad tam tikrą pinigų dalį buvo sumokėjusi I. P., o atvirkščiai – nurodoma, kad visą sumą už Butą sumokėjo E. P.. Byloje pateiktos Taupomosios knygelė kopija (e. b. l. 47–48) nėra informatyvi - pateiktas tik 1 ir 6 taupomosios knygelės puslapis, dėl ko atitinkamai teismui nėra galimybės nustatyti, jog būtent 6 taupomosios knygelės puslapis priklauso I. P. išduotai taupomajai knygelei.

42. Kaip teisingai nurodoma pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą, tuo atveju, jeigu Butą apeliantė būtų siekusi įsigyti asmeniškai, akivaizdu, kad Butą privatizavimo procese būtų dalyvavusi pati I. P., o ne jos sutuoktinis. Taigi, vadovaujantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis ir teismų praktika, apeliantė neįrodė, jog ji buvo išreiškusi aiškią valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn ir būtent ji sumokėjo už Butą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

43. Nors apeliantė teigia, jog šalių asmeninės nuosavybės teisinis rėžimas buvo patvirtintas ir vedybų sutarties pasirašymu, jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pagal 2013-02-07 Povedybinę sutartį sutuoktiniai yra nustatę turto teisinį režimą ir jis taikomas tik dovanotam bei paveldėtam nekilnojamam turtui, įgytam nuo povedybinės sutarties patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2013-02-09, apeliantė nenurodė.

44. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

45. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina