- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-199-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- I. Č., V. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-204/2018 pagal ieškovo L. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – I. Č., V. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. K. 13 012,86 Eur (44 930,82 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. birželio 8 d. apie 20 val. 10 min. buvo padegtas ūkinis pastatas, priklausantis nuosavybės teise atsakovei S. K., I. N., M. J., S. S. ir J. K.. Gaisro metu nuo ūkinio pastato taip pat užsidegė šalia pastatytas sandėlis, kuris priklausė ieškovo mamai O. S.. Šiame sandėlyje ieškovas laikė ne vienerius metus kauptus įvairius namų apyvokos daiktus, nes ruošėsi namo statybai. Sandėlyje sudegė ieškovui priklausę daiktai, dėl ko jis patyrė turtinę žalą, kuri yra 13 012,86 Eur (44 930,82 Lt). Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės r. policijos komisariatas dėl kilusio gaisro atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. liepos 17 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-At-00636-13 nurodyta, kad mažametis L. K. dėl neatsargumo, neturėdamas tyčios, sunaikino svetimą turtą ir padarė didelės žalos nukentėjusiajam L. S.. L. K. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio l dalyje, tačiau nusikalstamos veikos metu jis nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Žalos padarymo metu L. K. nebuvo keturiolikos metų amžiaus.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnį, už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju už L. K. padarytą turtinę žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės atsakomybės taisykles. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad mažamečio L. K. bei G. Č. tėvai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 181 straipsnį. Atsakovė S. K. ir L. K. tėvas S. K. (kuris šiuo metu jau yra miręs), t. y. jo tėvai, nepakankamai dėmesio skyrė savo mažamečiam vaikui, nekontroliavo jo veiksmų, elgesio, nebuvo atidūs bei rūpestingi, ir tuo netinkamai vykdė savo, kaip tėvų, pareigas, dėl ko ir atsirado ieškovui neigiama pasekmė, t. y. sudegė jam priklausantis turtas. Mirus S. K., jo teises perėmė sutuoktinė S. K., todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą, kadangi ji, kaip vaiko motina, tinkamai nepanaudojo savo valdžios vaikui.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal prekybos įstaigos UAB „Statyk pats“ pateiktus daiktų kainų pavyzdžius, kurių kainas ši bendrovė turėjo, sudegusių daiktų žalą sudaro – 8 853,20 Eur (30 568,32 Lt). Kitų sudegusių daiktų, kurių UAB „Statyk pats“ kainų neturėjo, taikant vidutinį 10 proc. nusidėvėjimą, vertė yra 4 159,66 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės S. K. ieškovo L. S. naudai 7 807,71 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 7 807,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 8 d. kilus gaisrui ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), užsidegė O. S. priklausantis sandėlis. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. 1-21-170 (2.16-21) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – įneštas išorinis, šalutinis ugnies poveikis. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 94-At-00636-13 nustatyta, kad mažametis L. K. su mažamečiu G. Č. nuėjo į ūkinį pastatą parūkyti. L. K. numetė neužgesintą degtuką, dėl ko užsidegė ūkiniame pastate buvęs šienas. Nutarime konstatuota, kad L. K. dėl neatsargumo, neturėdamas tyčios, sunaikino svetimą turtą ir padarė didelės žalos nukentėjusiajam L. S., kas atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad L. K. neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
7. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma nustatyti, jog sudegė visi ieškovo išvardinti daiktai, tačiau teismo posėdžio metu iš bylos šalių ir liudytojos parodymų, byloje esančių nuotraukų matyti, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus gaisrui ir užsidegus O. S. priklausančiam sandėliui, sudegė jame buvę daiktai, t. y. iš nuotraukose matomų sudegusių daiktų fragmentų galima identifikuoti tam tikrus daiktus. Taigi, akivaizdu, kad dėl atsakovės vaiko neatsargių veiksmų sudegus minėtam sandėliui, buvo padaryta tam tikra turtinė žala dėl jame buvusių daiktų praradimo. Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.
8. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas pilnai neįrodė, jog jis turėjo visus ieškinyje paminėtus sudegusius daiktus, kad tie daiktai buvo tam tikros rūšies ir pagaminti būtent nurodytų gamintojų, kad tie daiktai buvo atitinkamos būklės (nauji ar seni), kad jų kainos buvo būtent tokios, kaip nurodė ieškovas, kadangi nebuvo pateikti šių daiktų įsigijimo dokumentai, tačiau iš po gaisro likusių daiktų požymių matyti, kad ieškovas tikrai turėjo sukaupęs didelį kiekį įvairių daiktų, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, vertino, kad teisingiausiai būtų nustatytas žalos dydis, ieškinio sumą sumažinus 40 procentų, tokiu būdu, iš atsakovės priteistina suma sudaro 7 807,71 Eur (CK 1.5 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė S. K. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui kitoje sudėtyje nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovė nurodo, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, teismo padarytos išvados neatskleidžia bylos esmės ir yra prieštaringos byloje surinktiems įrodymams. Atsakovės vertinimu, teismas šališkai vertino jos į bylą pateiktus įrodymus bei nurodytas faktines aplinkybes, dėl ko priėmė šališką ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovas L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei skirti CPK 95 straipsnyje nustatyto dydžio baudą, taip pat iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo vertinimu, atsakovė apeliaciniu skundu tik išsisukinėja nuo atsakomybės ir vilkina procesą bei ieškovui padarytos žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde atsakovė tik abstrakčiai nurodo, kad teismas neanalizavo arba netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Tačiau teismas ne tik detalizavo, bet ir motyvavo skundžiamo sprendimo išvadas pagal šalių pateiktus ir proceso metu surinktus įrodymus, policijos medžiagą, fotonuotraukas bei vadovavosi CPK normomis ir teismų praktika vertinant bylos įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Atsakovė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš naujo ir iš esmės.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir/ar argumentų, kodėl, jos vertinimu, yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos (ne)skyrimo
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos paskiriant ieškovui.
16. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
17. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
18. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui atmestinas.
Dėl civilinės atsakomybės už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą
19. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 8 d. kilus gaisrui ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), užsidegė O. S. priklausantis sandėlis. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. 1-21-170 (2.16-21) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – įneštas išorinis, šalutinis ugnies poveikis. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 94-At-00636-13 nustatyta, kad mažametis L. K. su mažamečiu G. Č. nuėjo į ūkinį pastatą parūkyti. L. K. numetė neužgesintą degtuką, dėl ko užsidegė ūkiniame pastate buvęs šienas. Nutarime konstatuota, kad L. K. dėl neatsargumo, neturėdamas tyčios, sunaikino svetimą turtą ir padarė didelės žalos nukentėjusiajam L. S., kas atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad L. K. neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
20. Kadangi žalos padarymo metu L. K. buvo 7 metų amžiaus, todėl jis, kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 straipsnis), negali būti civilinės atsakomybės subjektu. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės S. K. civilinės atsakomybės prezumpciją, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.
21. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nepilnamečio iki keturiolikos metų motinos atsakomybę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose suformuotos teismų praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl gaisro metu sugadintų daiktų bei jų vertės, sprendė, jog ieškovas pilnai neįrodė, kad jis turėjo visus paminėtus sudegusius daiktus, kad tie daiktai buvo tam tikros rūšies ir pagaminti būtent nurodytų gamintojų, kad tie daiktai buvo atitinkamos būklės (nauji ar seni), kad jų kainos buvo būtent tokios, kaip nurodė ieškovas, kadangi nebuvo pateikti šių daiktų įsigijimo dokumentai, tačiau, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, vertino, kad teisingiausiai būtų nustatytas žalos dydis, ieškinio sumą sumažinus 40 procentų ir iš atsakovės priteisus 7 807,71 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktus žalos dydžio paskaičiavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo byloje surinktiems įrodymams ar teismo šališkumo.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
25. Ieškovas L. S. patyrė 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovas pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija AGD Nr. 001034 bei banko pavedimų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovas L. S. sumokėjo 278,30 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 278,30 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.